Tag: Kosmoso pramonė

  • Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomijos palydovų operatorė „Iceye“ pateikė 2 mlrd. eurų pasiūlymą įsigyti Italijos raketų gamintoją „Avio“ ir taip kurti integruotą Europos kosmoso bei gynybos bendrovę.

    Apie šį planą pranešė „Euronews“: „Iceye“ antradienį paskelbė siūlanti 41 eurą už akciją už visas „Avio“ paprastąsias akcijas. Pagal AFP skaičiavimą, tai įmonę įvertintų 2,05 mlrd. eurų.

    „Avio“ specializuojasi kosmoso variklių (propulsijos) ir paleidimo įrenginių srityje, o „Iceye“ tiekia palydovinius vaizdus gynybos ir žvalgybos sektoriams. Bendrovė pabrėžia, kad Europoje auga poreikis suvereniems kosmoso ir gynybos pajėgumams.

    „Iceye“ vadovas Rafalas Modrzewskis teigė, jog vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą. Bendrovės vertinimu, sujungus pajėgumus valstybės turėtų daugiau užtikrintumo dėl prieigos prie kosmoso.

    Pažadas investuoti Italijoje

    „Iceye“ aiškina, kad jungtinė grupė būtų vertikaliai integruota: vienoje įmonėje būtų sujungta palydovų gamyba, jų paleidimas ir misijų valdymas. Tokia struktūra, bendrovės teigimu, padidintų tiekimo ir pajėgumų tęstinumo garantijas.

    Pagal planus „Avio“ paleidimo ir propulsijos veikla liktų sutelkta Italijoje. „Iceye“ taip pat žada per penkerius metus šalyje investuoti 1 mlrd. eurų papildomai prie jau numatytų „Avio“ planų.

    Sandoriui dar reikėtų reguliuotojų pritarimo. Be to, pasiūlymas, tikėtina, sulauks atidesnio Italijos valdžios vertinimo.

    Kodėl sandoris gali sulaukti Romos dėmesio

    Skelbiama, kad Italijos valstybė turi apie 30 proc. gynybos rangovės „Leonardo“ akcijų. Būtent „Leonardo“ yra didžiausia „Avio“ akcininkė, valdanti 18 proc. akcijų paketą.

    Dėl šių ryšių ir strateginės „Avio“ veiklos srities sandoris gali tapti ne vien verslo, bet ir politiniu klausimu, kuriame svarbus nacionalinio saugumo aspektas.

  • ICEYE pateikė pasiūlymą įsigyti „Avio“: sandorio vertė gali viršyti 2 mlrd. eurų

    Palydovų gamintoja ir operatorė ICEYE pateikė pasiūlymą perimti Italijos raketų gamintoją „Avio“. Potencialaus sandorio vertė galėtų viršyti 2 mlrd. eurų.

    Apie tai paskelbta po to, kai ICEYE Italijos padalinys „Iris 2“ pateikė grynųjų pinigų pasiūlymą – 41 eurą už „Avio“ akciją. Toks įkainis, kaip nurodoma, yra 21,3 proc. didesnis už lapkričio 16 dienos „Avio“ akcijos uždarymo kainą.

    Pasiūlymas „Avio“ įvertina maždaug 2,05 mlrd. eurų. Jei sandoris įvyktų, ICEYE planuoja bendrovę išbraukti iš Milano biržos.

    ICEYE tikisi, kad perėmusi raketų gamintoją galėtų kurti Europos masto kosmoso ir gynybos pramonės žaidėją, kuris apjungtų palydovų gamybą, jų iškėlimą į orbitą ir žvalgybos paslaugas vyriausybių klientams.

    Planai: nuo palydovų iki paleidimų

    ICEYE teigimu, siekiama sukurti europinę įmonę, galinčią užtikrinti visą grandinę – nuo palydovų gamybos iki jų paleidimo ir su tuo susijusių paslaugų teikimo. Tai būtų orientuota į valstybinius užsakymus ir saugumo poreikius.

    ICEYE prezidentas ir vienas įkūrėjų Rafałas Modrzewskis pabrėžė, kad vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą, o Europai tokios kontrolės reikia labiausiai.

    Jo teigimu, „Avio“ yra sukaupusi paleidimų ir variklių kompetenciją, kuria remiasi Europa, o su ICEYE kapitalo parama būtų galima integruoti tiekimo grandinę, didinti gamybą ir stiprinti programas, kurios jau priklauso nuo „Avio“ pajėgumų.

    Žadamos investicijos Italijoje ir finansavimas

    Be paties įsigijimo, ICEYE skelbia planuojanti per penkerius metus papildomai investuoti Italijoje 1 mlrd. eurų. Lėšos būtų nukreiptos į gamybos pajėgumus, mokslinius tyrimus ir plėtrą, testavimo infrastruktūrą, intelektinę nuosavybę bei vietos tiekėjų ekosistemą.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos galėtų sukurti iki 400 darbo vietų. Sandorį ICEYE ketina finansuoti derindama turimas grynųjų lėšas ir skolintą kapitalą.

    Bendrovė primena, kad 2026 metų birželį užbaigė paskutinį finansavimo etapą, per kurį pritraukė 450 mln. eurų.

    „Avio“ patvirtino gavusi pasiūlymą ir pranešė, kad jos valdyba pradės jį vertinti.

    Sandoriui gali prireikti kelių šalių leidimų

    Net jei „Avio“ valdyba pritartų, sandoris gali užtrukti: reikėtų reguliuotojų leidimų Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Taip pat būtinas pritarimas pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    ICEYE pabrėžia turinti ryšį su Lenkija nuo ankstyvos bendrovės istorijos: lenkiška įmonė įkurta 2017 metais dar prieš pirmojo ICEYE palydovo iškėlimą į orbitą. Šiandien bendrovė veikia globaliai ir, kaip skelbiama, įvairiose šalyse įdarbina daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Prancūzų „Gama“ pritraukė 15 mln. eurų itin lengvoms palydovų saulės baterijoms

    Prancūzų „Gama“ pritraukė 15 mln. eurų itin lengvoms palydovų saulės baterijoms

    Prancūzijos bendrovė „Gama“, kuri kuria itin lengvas išskleidžiamas saulės baterijų sistemas palydovams, pranešė užsitikrinusi 15 mln. eurų pradinės (Seed) stadijos investiciją. Įmonė teigia, kad ši lėšų injekcija leis sparčiau reaguoti į augančius palydovų elektros poreikius orbitoje.

    Apie finansavimą skelbia portalas „Tech.eu“ – į raundą investavo „Transition“, „Planet A“, „Draper Associates“ ir „Manta Ray“. Bendrovės planas – plėsti gamybą ir didinti pajėgumus, kad produktai klientus pasiektų greičiau.

    Pasak „Gama“, elektros energija tampa vienu didžiausių šiuolaikinių palydovų „butelio kakliukų“: tiesioginio ryšio su įrenginiais (direct-to-device) tinklams, plačiajuosčiams ryšio žvaigždynams ir orbitiniams duomenų centrams vienam palydovui reikia gerokai daugiau galios nei ankstesnėms kartoms.

    Kuo daugiau galios reikia, tuo didesnio saulės baterijų paviršiaus reikia išskleisti kosmose, tačiau paleidimo metu visa konstrukcija privalo tilpti į raketos gaubtą. Būtent šią dilema „Gama“ siekia spręsti kurdama kompaktiškai susilankstančias, o orbitoje didelį plotą išskleidžiančias sistemas.

    „Wing“: ne tik baterijos, bet visa sistema

    Bendrovės kuriamas sprendimas „Wing“ apibūdinamas kaip išskleidžiamas saulės baterijų masyvas, galintis „supakuoti“ labai didelius plotus į nedidelį transportavimo tūrį. „Gama“ pabrėžia, kad produktas projektuojamas paprastai ir tinkamai masinei gamybai, siekiant konkurencingo kaštų ir generuojamos galios santykio.

    „Wing“ koncepcija kuriama kaip vientisa energijos sistema: saulės energijos generavimas, saulės sekimo mechanizmas, energijos valdymas ir, kaip nurodoma, galimybė integruoti energijos kaupimą. Taip pat „Gama“ teigia tiekianti valdymo algoritmus, kurie padeda išlaikyti palydovo stabilumą, kai prie jo pritvirtinamas didelis išskleistas paviršius.

    Kodėl įmonė renkasi silicio elementus

    „Gama“ atkreipia dėmesį, kad daugelis palydovų gamintojų vis dar remiasi specializuotais III–V grupės saulės elementais, kurių gamyba yra ribota, o tiekimo terminai gali siekti metus ar ilgiau. Įmonė siekia mažinti tiekimo ir kainos ribojimus, pasitelkdama didelės apimties antžeminiams sprendimams gaminamus silicio elementus ir juos pritaikydama kosmoso sąlygoms.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti greičiau didinti apimtis ir geriau suvaldyti kaštus, nes silicio elementai pasaulyje gaminami masiškai – pavyzdžiui, stogų saulės elektrinėms.

    Gamybos linija Prancūzijoje ir pirmi terminai

    Gautos investicijos, kaip nurodoma, bus skirtos trims kryptims: paspartinti pirmosios „Wing“ gamybos linijos Ivry-sur-Seine mieste plėtrą, išplėsti vidinius kūrimo bei funkcinius ir aplinkos bandymų pajėgumus, taip pat įdarbinti apie 60 inžinierių įvairiose srityse – nuo mechanikos ir galios elektronikos iki programinės įrangos, gamybos ir testavimo.

    Bendrovė kelia tikslą, kad pradėjus veikti gamybos linijai „Wing“ pristatymo terminas siektų apie šešis mėnesius, o augant apimtims trumpėtų dar labiau. „Gama“ taip pat praneša, kad pirmąjį demonstracinį įrenginį planuoja pateikti 2027 metų vasarą.

    Tekste taip pat minimas 2026 metų rugsėjį paskelbtas „Gama“ ir „Eclipse Space“ susitarimas, pagal kurį „Gama“ turėtų tiekti išskleidžiamas saulės baterijas kaip energijos sprendimą „Eclipse“ palydovų platformoms. „Eclipse Space“ apibūdinama kaip klientams priklausančių palydovų žvaigždynų tiekėja, įkurta buvusių „SpaceX Starlink“ inžinierių.

  • „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    Italijos gynybos ir aviacijos pramonės grupė „Leonardo“ pirmą kartą pranešė sulaukusi užsakymų, viršijančių 60 mlrd. eurų. Bendrovės teigimu, tai reikšmingas jos veiklos masto ir paklausos šuolis.

    Kaip skelbia „Euronews“, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius užsakymų apimtis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 28 proc. ir pasiekė 60,4 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Lorenzo Mariani pareiškė, kad devynių mėnesių rezultatai patvirtina pasirinkto augimo krypties tvarumą: finansinį stabilumą, stiprų komercinį pasiūlymą, platų produktų portfelį ir didinamą gamybos pajėgumą.

    Jo teigimu, vienas artimiausių uždavinių – geriau paversti didelį užsakymų portfelį realia gamybos ir pristatymų apimtimi, nes to reikalauja dabartinė rinkos situacija.

    Kas lėmė užsakymų šuolį

    „Leonardo“ nurodo, kad užsakymų augimą skatino didėjančios pajamos visuose sektoriuose, kuriuose grupė veikia – gynyboje ir kosmoso bei aviacijos srityse.

    Prie portfelio padidėjimo prisidėjo ir sandoris: maždaug 6 mlrd. eurų siejami su „Iveco Group“ gynybos padalinio įsigijimu, kurį „Leonardo“ užbaigė praėjusių metų kovą.

    Įmonės valdyba trečiadienį patvirtino 2026 metų pirmųjų trijų ketvirčių rezultatus, o vadovybė teigia, kad jie suteikia prielaidų pozityviai žvelgti į artimiausią laikotarpį.

    Dronai, naikintuvas GCAP ir kosmoso aljansas

    Kalbėdamas apie strategines kryptis, L. Mariani akcentavo platformų integraciją ir skaitmeninimą, pramoninių partnerysčių plėtrą bei tikslinius įsigijimus ir susijungimus.

    Tarp konkrečių projektų jis įvardijo naujo naikintuvo GCAP programą, bendras įmones su „Rheinmetall“ ir „Baykar“ kuriant naujas transporto priemones bei dronus, taip pat aljansą su „Airbus“ ir „Thales“, kuriuo siekiama sukurti europinį kosmoso operatorių.

    Be to, paminėta ir technologinė „Michelangelo Dome“ vystymo kryptis, kuri, pasak vadovybės, yra dalis platesnio plano stiprinti pozicijas tarptautinėje aviacijos, gynybos ir saugumo pramonėje.

    Valstybės dalyvavimas ir bendrovės statusas

    „Leonardo“ yra biržoje listinguojama bendrovė, kurioje Italijos valstybė turi dalį akcijų per Ekonomikos ir finansų ministeriją.

    Bendrovė pabrėžia, kad didėjantis užsakymų portfelis ir gamybos pajėgumų plėtra turėtų padėti geriau reaguoti į kintančius gynybos ir kosmoso rinkos poreikius.

  • Rusija ruošia „Sojuz“ pamainą: rudenį vyks kritinis naujo laivo PTK NP bandymas

    Rusija ruošia „Sojuz“ pamainą: rudenį vyks kritinis naujo laivo PTK NP bandymas

    Rusija ieško, kuo ateityje pakeisti ilgametį pilotuojamų skrydžių „darbinį arklį“ – erdvėlaivius „Sojuz“. Jau beveik du dešimtmečius vystomas naujas projektas PTK NP, tačiau realiai naudojamas aparatas iki šiol taip ir nepasirodė.

    Rusijos kosmoso agentūra Roskosmos skelbia artimiausiu metu planuojanti svarbų bandomąjį etapą. Pasak agentūros vadovo Dmitrijaus Bakanovo, šių metų rudenį PTK NP turėtų būti atlikti pirmieji parašiutinės nusileidimo sistemos bandymai.

    Numatoma, kad bandymų metu kapsulė bus numesta iš aukščio, o vėliau tikrinamas parašiutų darbas. Tokie testai laikomi vienu iš kritinių etapų, nes saugus nusileidimas yra būtina sąlyga pilotuojamam skrydžiui ir daugkartiniam erdvėlaivio naudojimui.

    Pagal viešai minimą grafiką pirmasis PTK NP skrydis į Žemės orbitą galėtų įvykti ne anksčiau kaip 2028 metais. Vis dėlto projektą jau lydėjo ne viena korekcija ir vėlavimai, todėl terminai išlieka jautrūs tiek technologiniams, tiek finansiniams veiksniams.

    PTK NP projektuojamas kaip daugkartinio naudojimo pilotuojamas erdvėlaivis, skirtas gabenti įgulą ir krovinius į žemą Žemės orbitą. Tokie sprendimai atitinka pasaulinę kryptį mažinti vieno skrydžio kaštus ir plėsti pakartotinio panaudojimo technologijas.

    Šiuo metu Rusija įgulas į Tarptautinę kosminę stotį ir atgal skraidina „Sojuz“ erdvėlaiviais. Tačiau Rusija yra deklaravusi ketinimus trauktis iš TKS programos apie 2028 metus, todėl lieka neaišku, kuriai infrastruktūrai PTK NP būtų pirmiausia pritaikytas.

    Vienas iš scenarijų – didesnis dėmesys alternatyvioms partnerystėms, įskaitant bendradarbiavimą su Kinija, kuri turi savo stotį „Tiangong“. Kita vertus, Kinijos pilotuojama programa sparčiai vystoma savarankiškai, todėl Rusijos planų realumas priklausys nuo politinių susitarimų ir techninių galimybių.

  • ESA vadovas meta iššūkį NASA: Europai siūlo 10 mlrd. eurų planą saviems astronautams

    ESA vadovas meta iššūkį NASA: Europai siūlo 10 mlrd. eurų planą saviems astronautams

    Europos kosmoso agentūra (ESA) svarsto ambicingą kryptį: per maždaug dešimtmetį sukurti pajėgumus savarankiškai iškelti astronautus į kosmosą ir juos saugiai pargabenti atgal į Žemę. Apie tai viešai kalbėjo ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris, siūlantis tam numatyti apie 10 mlrd. eurų.

    Idėja gimsta tuo metu, kai kosmoso sektorius sparčiai auga: ESA vadovas vertina, kad pasaulinė rinka siekia apie 600 mlrd. eurų ir gali didėti maždaug 10 proc. per metus. Tokiose rinkose valstybės dažnai siekia ne tik mokslo laimėjimų, bet ir strateginės autonomijos, kad kritinės technologijos būtų kuriamos ir gaminamos pačioje Europoje.

    ESA teigimu, 2025 metais ministrų taryboje valstybės narės įsipareigojo agentūrai skirti daugiau nei 22 mlrd. eurų biudžetą, tai yra apie 32 proc. daugiau nei 2022 metais. Kartu suteiktas mandatas kosmoso technologijas naudoti neagresyviai saugumo ir gynybos sričiai, įskaitant išorės sienų stebėjimo sprendimus.

    Kodėl Europai to reikia?

    Nuo įkūrimo 1975 metais ESA pilotuojamoms misijoms rėmėsi tarptautiniais partneriais, pirmiausia NASA, o anksčiau dalį skrydžių užtikrino ir Rusija. Pastaraisiais metais Europos astronautai į orbitą dažniausiai skrenda JAV laivais, o NASA pilotuojamuose skrydžiuose itin svarbią vietą užėmė „SpaceX“.

    Josefas Aschbacheris atkreipė dėmesį, kad „SpaceX“ yra minėjusi planus apie šio dešimtmečio pabaigą keisti dabartinius sprendimus, todėl Europai kyla klausimas, kaip užsitikrinti patikimą prieigą prie pilotuojamų skrydžių ateityje. Geopolitinė įtampa ir ribotas šalių, galinčių savarankiškai leisti astronautus, skaičius didina neapibrėžtumą dėl vietų prieinamumo ir kainos.

    „Kodėl to nepadarius patiems?“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Ką reikėtų sukurti Europoje?

    ESA pabrėžia, kad Europa nėra tuščioje vietoje: veikia „Copernicus“ Žemės stebėsenos programa ir „Galileo“ palydovinės navigacijos sistema, o pramonė turi patirties raketų, palydovų ir mokslinių misijų srityse. Tačiau esminė spraga yra pilotuojamas erdvėlaivis, įgulos gelbėjimo ir sugrąžinimo infrastruktūra bei visa sertifikavimo grandinė, reikalinga žmonių skrydžiams.

    Pagal pristatomą viziją, maždaug 10 mlrd. eurų investicija per dešimt metų leistų sukurti europinį įgulos modulį ir jo eksploatavimo ekosistemą. Toks projektas reikštų ilgalaikes darbo vietas, užsakymus Europos tiekėjams ir kompetencijų auginimą, tačiau kartu reikalautų politinio pritarimo ir aiškaus valstybių narių finansavimo plano.

    Kaina ar investicija?

    ESA argumentas remiasi ir ekonomika: net ir neturint savo erdvėlaivio, Europa artimiausią dešimtmetį vis tiek turėtų skirti milijardus eurų dalyvavimui pilotuojamose programose. Agentūros vadovas skaičiuoja, kad vietų pirkimas JAV erdvėlaiviuose ir prieiga prie komercinių orbitinių stočių galėtų kainuoti apie 5 mlrd. eurų per dešimt metų, o šios lėšos daugiausia atitektų ne Europos pramonei.

    Papildomą spaudimą didina ir Tarptautinės kosminės stoties ateitis: po planuojamo eksploatacijos pabaigos laikotarpio šios funkcijos, tikėtina, persikels į komercines stotis. Tai reikštų, kad moksliniams tyrimams orbitinėje laboratorijoje Europa turėtų ne tik susitarti dėl infrastruktūros, bet ir garantuoti, kad apskritai gali nusiųsti įgulas bei eksperimentus tada, kai to reikia.

    „Verčiau šį finansavimą investuočiau Europoje, kad stiprintume pramonę ir didintume autonomiją, o ne tiesiog išleistume lėšas už Europos ribų“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    ESA vadovas taip pat pabrėžia, kad autonomija nebūtų izoliacija: Europa galėtų išlaikyti partnerystes ir net siūlyti vietas sąjungininkams, pavyzdžiui, Japonijai ar Australijai. Tačiau pagrindinis tikslas būtų turėti patikimą europinį sprendimą, kuris sumažintų priklausomybę nuo kitų valstybių sprendimų ir politinių svyravimų.

    Artimiausias etapas priklausys nuo to, ar ESA valstybės narės politiniu lygiu sutars dėl tokio masto pilotuojamos programos ir jos finansavimo. Jei sprendimas bus teigiamas, tai gali tapti vienu reikšmingiausių Europos kosmoso politikos posūkių nuo „Galileo“ ir „Copernicus“ programų sukūrimo.

  • Europos kosmoso lenktynės: „ICEYE“ vadovas perspėja, kad be didelio kapitalo šansų mažai

    Europa atsilieka ne technologijomis

    Kosmoso ekonomika sparčiai auga, tačiau globaliose lenktynėse vis labiau ryškėja JAV ir Kinijos pranašumas. „ICEYE“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rafałas Modrzewskis sako, kad Europos bendrovėms trūksta ne idėjų, o greičio ir prieigos prie didelio, nuoseklaus kapitalo.

    Jo teigimu, esminis konkurencingumo veiksnys šiandien yra gebėjimas greitai finansuoti plėtrą, gamybą ir komercializaciją. Be to, kai kurios rinkos taisyklės ir viešųjų pirkimų logika Europoje, pasak vadovo, vis dar pernelyg lėtai prisitaiko prie naujo kosmoso sektoriaus tempo.

    „Jeigu norime, kad šis procesas vyktų greičiau, turime tiesiog veikti greičiau“, – sakė R. Modrzewskis.

    „ICEYE“ investicijos ir ambicijos

    „ICEYE“ vysto Žemės stebėjimo technologijas ir valdo radarinių palydovų (SAR) infrastruktūrą, kuri leidžia fiksuoti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo ar paros meto. Tokie duomenys naudojami gynybos, sienų apsaugos, krizių valdymo, draudimo ir infrastruktūros stebėsenos srityse.

    Bendrovė paskelbė apie plėtrą Lenkijoje: iki 2028 metų investicijos šalyje turėtų siekti mažiausiai apie 28 milijonus eurų. Vadovas pabrėžia, kad tai yra pradiniai vertinimai, o faktinis investicijų dydis gali būti didesnis, priklausomai nuo projektų apimties ir užsakymų.

    Didžiausia problema – kapitalo mastas

    R. Modrzewskio teigimu, Europos kosmoso sektoriui dažnai pritrūksta „vėlyvosios stadijos“ finansavimo, kai įmonėms reikia ne kelių milijonų prototipui, o dešimčių ar šimtų milijonų eurų gamybai ir globaliam masteliui. Tuo metu JAV rinkoje tokio dydžio investicijos, jo vertinimu, yra labiau įprastos, o sprendimų priėmimas – spartesnis.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis Europos šalių, pirkdamos kosmines sistemas ar gynybos sprendimus, pirmiausia turėtų vertinti regiono technologinį savarankiškumą. Pasak vadovo, prioritetas europietiškiems produktams galėtų tapti vienu iš būdų greičiau auginti vietinius čempionus.

    „Galiausiai įmonė auga tiek, kiek turi prieigos prie plėtros kapitalo“, – sakė R. Modrzewskis.

    Rinka keisis greičiau, nei atrodo

    „ICEYE“ vadovas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį technologijų sektoriuje dalis šiandien gerai žinomų žaidėjų gali nebespėti prisitaikyti. Kosmoso srityje tai ypač aktualu dėl greitai mažėjančių palydovų kūrimo kaštų, trumpėjančių inovacijų ciklų ir didėjančios paklausos duomenimis grįstiems sprendimams.

    Jo manymu, laimės tos bendrovės, kurios sugebės greitai perorganizuoti veiklą, automatizuoti gamybą ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Europa, pasak jo, turi technologinį pagrindą, tačiau norint pasivyti lyderius reikės didesnio tempo ir ryžtingesnių investicinių sprendimų.

  • Lenkijos kosmoso įmonės jau kuria palydovus, bet trūksta vieno dalyko: stabilios vidaus rinkos

    Nuo prototipų prie serijinės gamybos

    Lenkijoje jau veikia įmonės, galinčios kurti palydovų sistemas, tiekti komponentus ir apdoroti iš orbitos gaunamus duomenis. Vis dėlto sektorius dažnai apsiriboja pavieniais projektiniais užsakymais, o tai neleidžia peržengti ribos į nuolatinę, serijinę gamybą.

    Europos kosmoso fondo vadovas Łukaszas Wilczyńskis pabrėžia, kad didžiausia kliūtis šiandien yra mastas ir nuoseklaus pirkėjo trūkumas. Be pasikartojančių užsakymų įmonėms sunku pagrįsti investicijas į gamybos linijas, kokybės užtikrinimą, ilgalaikius tiekimo kontraktus ir naujas darbo vietas.

    „Pramonė atsiranda tada, kai įmonės turi serijinę gamybą ir pasikartojančius užsakymus. Tik tada apsimoka paleisti gamybą ir nuosekliai gaminti palydovus ar jų komponentus“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kodėl ekosistema svarbesnė už vieną gamyklą

    Pasak pašnekovo, vienos stiprios įmonės nepakanka: reikalinga tiekėjų, inžinerinių biurų, testavimo laboratorijų, programinės įrangos kūrėjų ir duomenų analitikos bendrovių grandinė. Tokia ekosistema leidžia didelį kontraktą išskaidyti į daugybę specializuotų darbų, o sukuriama vertė plačiau pasilieka šalies viduje.

    Vakarų Europoje kosmoso pramonė augo būtent taip: aplink didžiuosius rangovus susiformavo platūs tiekėjų tinklai, o miestai tapo specializuotais centrais. Lenkija, anot jo, tik kuria panašų modelį, tačiau jau turi įmonių, kurios sugeba laimėti reikšmingus tarptautinius užsakymus, tarp jų minimos „Creotech Instruments“, „Sener“ ir „CloudFerro“.

    „Reikia pagrindinio rangovo, kuris laimi didelį kontraktą, o aplink jį užauga tiekėjų ir verslo paslaugų įmonių ekosistema“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kas pirks kosmoso technologijas?

    Didžiausias klausimas, pasak Wilczyńskio, yra paprastas: kas bus stabilus klientas, leidžiantis planuoti kelerius metus į priekį. Privačioje rinkoje kosmoso sprendimai dažnai perkami epizodiškai, todėl svarbiu augimo varikliu gali tapti valstybės užsakymų politika ir ilgalaikės programos.

    Valstybė tokiais atvejais veikia kaip pirmasis stambus pirkėjas, padedantis įmonėms sukurti produktą, įrodyti jo patikimumą ir tada konkuruoti tarptautiniu mastu. Kosmoso sektoriuje tai ypač aktualu, nes sertifikavimas, bandymai ir patikimumo reikalavimai yra brangūs, o įėjimas į rinką užtrunka.

    „Norime, kad kuo didesnė kosmoso sektoriaus kuriamos vertės dalis liktų Lenkijoje. Todėl svarbu, kad mūsų valstybė taptų Lenkijos įmonių kliente“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kalbama ne tik apie centrinę valdžią ar gynybos poreikius. Palydoviniai duomenys vis dažniau reikalingi savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams: nuo teritorijų stebėsenos ir planavimo iki transporto, energetikos tinklų, aplinkos būklės ar ekstremalių situacijų valdymo.

    Dėl šių priežasčių kosmoso technologijos vis dažniau traktuojamos kaip horizontali sritis, persmelkianti daugelį kitų sektorių. Toks pritaikomumas didina potencialią paklausą, tačiau be aiškių, tęstinių programų ir biudžetų įmonėms vis tiek sudėtinga pereiti nuo vienkartinių projektų prie stabilios pramonės.

    Kompetencijos, kurių neišveši per naktį

    Wilczyńskis taip pat akcentuoja, kad ilgalaikė nauda slypi ne vien naujose gamybinėse patalpose. Svarbiausia yra išlaikyti inžinierių ir mokslininkų komandas, kurios kuria technologijas, nes tokie gebėjimai formuojasi metų metus ir vėliau tampa pagrindu naujiems produktams bei startuoliams.

    Jo teigimu, surinkimo ar paprastos gamybos modelis yra lengvai perkeliamas į kitą regioną, tačiau aukštos kvalifikacijos komandų ir jų sukauptos patirties „perkėlimas“ yra daug sudėtingesnis. Todėl investicijos į kompetencijas, mokslinių tyrimų bazę ir ilgalaikius užsakymus gali turėti didesnį poveikį ekonomikai nei trumpalaikė kaina pagrįsta konkurencija.

    „Surinkimo liniją galima uždaryti vienu sprendimu ir perkelti gamybą į Aziją ar kitur. Inžinierių komandos, kuri pati kuria technologijas, taip paprastai neperkelsi“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

  • „Rheinmetall“ su italų „Argotec“ kelia satelitus į orbitą: tikslas – žvalgybiniai duomenys beveik realiu laiku

    Pirmasis palydovas jau orbitoje

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ kartu su Italijos kosmoso bendrove „Argotec“ pradėjo palydovų programą, orientuotą į žvalgybinių duomenų rinkimą. Pirmasis bendro projekto palydovas sėkmingai iškeltas į orbitą su „SpaceX“ nešėju „Falcon 9“.

    Programos kryptis aiški: ne tradicinis žemės paviršiaus kartografavimas, o operaciniams ir gynybos poreikiams skirta informacija. Tokie sprendimai Europoje vis dažniau siejami su pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Nuo vaizdų prie sprendimų

    „Rheinmetall“ pabrėžia, kad naujoji kosminė iniciatyva turėtų suteikti nepriklausomų palydovinių pajėgumų nacionaliniam saugumui ir karinei situacijos stebėsenai. Esminis akcentas – gebėjimas aptikti antžeminius signalus, rodančius galimas oro grėsmes, ir užtikrinti ankstyvą perspėjimą.

    Surinkti situaciniai duomenys ir vaizdinė medžiaga turėtų būti apdorojami pasitelkiant DI, kad informacija galėtų būti greitai integruojama į nacionalines gynybos ir oro gynybos sistemas. Praktinis tikslas – kad sprendimų priėmėjai gautų apibendrintą, veiksmams parengtą informaciją, o ne vien pirminius duomenų srautus.

    „Duomenų iš kosmoso įtraukimas į esamas gynybos struktūras yra esminis žingsnis reaguojant į kintančią saugumo aplinką“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.

    „Kartu su „Rheinmetall“ paverčiame kosminę technologiją vertingu operaciniu ištekliumi – keičdami duomenis į informaciją, kuri pasiekiama beveik realiu laiku“, – sakė „Argotec“ vadovas Davidas Avino.

    Plėtra numatyta iki konstelacijos

    Partneriai nurodo, kad programa suplanuota moduliniu principu: dabartinis palydovas laikomas technologine baze, skirta patikrinti sprendimų veikimą realiomis orbitos sąlygomis. Tokia praktika įprasta gynybos ir kosmoso projektuose, kai vėlesni finansavimo etapai priklauso nuo pirmųjų bandymų rezultatų.

    Ilgalaikis planas – palaipsniui plėsti kosminį segmentą iki platesnės palydovų konstelacijos. Skelbiama, kad kitas palydovo paleidimas numatytas 2028 metais.

    Ką žinoma apie „Argotec“

    Turine įsikūrusi „Argotec“ dirba su pažangiomis palydovinėmis sistemomis ir kosmoso infrastruktūra instituciniams, komerciniams, valdžios bei gynybos sektoriaus klientams. Bendrovė taip pat vysto vadinamąsias dvejopos paskirties technologijas, kurios pritaikomos tiek civiliniams, tiek gynybos scenarijams.

    Įmonė nurodo patirtį kuriant ir valdant mikropalydovus bei sprendimus, susijusius su duomenų apdorojimu arčiau šaltinio, taip pat analitika. Tokie pajėgumai tampa vis svarbesni, kai siekiama greičiau paversti orbitos sensorių duomenis į praktines įžvalgas saugumo institucijoms.

  • Didžiausias pasaulio lėktuvas keičia taisykles: „Radia“ planas gali apversti kosmoso logistiką

    Didžiausias pasaulio lėktuvas keičia taisykles: „Radia“ planas gali apversti kosmoso logistiką