CP v2

Tag: Kosmoso skrydžiai

  • „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ pasiekė naują pakartotinio naudojimo rekordą: tas pats pirmasis laipsnis į kosmosą pakilo 35 kartus. Tai vienas ryškiausių įrodymų, kaip sparčiai bendrovė didina skrydžių tempą, mažindama vieno starto kaštus.

    Rekordinis skrydis įvyko birželio 8 dieną iš Space Launch Complex 40 aikštelės Cape Canaveral Kosminių pajėgų bazėje Floridoje. Misijos metu buvo panaudotas pirmasis laipsnis B1067, kuris po pakilimo dar kartą sėkmingai sugrįžo ir nusileido ant jūroje esančios baržos.

    Šio skrydžio užduotis buvo į žemąją orbitą iškelti 29 „Starlink“ palydovus. „SpaceX“ skelbia, kad aktyvių „Starlink“ palydovų skaičius jau viršija 10 500, o tinklas toliau plečiamas siekiant didesnės aprėpties ir pralaidumo.

    Pirmasis laipsnis po misijos nusileido ant baržos „A Shortfall of Gravitas“, todėl gali būti paruoštas dar vienam skrydžiui. Daugkartinis panaudojimas čia yra esminis veiksnys: kuo daugiau kartų tas pats laipsnis skrenda, tuo efektyviau išnaudojama gamyba ir logistika, o startų grafikas tampa lengviau plečiamas.

    B1067 yra vienas universaliausių „Falcon 9“ pirmųjų laipsnių: jis vykdė ne tik „Starlink“ misijas, bet ir dalyvavo pilotuojamuose skrydžiuose, įskaitant „Crew-3“ ir „Crew-4“ misijas į Tarptautinę kosminę stotį. Tai rodo, kad pakartotinis naudojimas taikomas ne vien komerciniams, bet ir itin aukštus patikimumo reikalavimus turintiems skrydžiams.

    „SpaceX“ dabar priartėjo ir prie kito simbolinio pasiekimo: istorinių NASA daugkartinio naudojimo programų kontekste dažnai minimas 39 skrydžių rekordas, pasiektas vienu iš kosminių laivų. Jei B1067 bus panaudotas dar kelis kartus, „SpaceX“ peržengs ir šią ribą, o tai dar labiau sustiprins bendrovės dominavimą pasaulinėje komercinių startų rinkoje.

    Pastaraisiais metais „Falcon 9“ startų skaičius toliau auga, o didelę jų dalį sudaro „Starlink“ tinklo plėtra. Tokia strategija leidžia „SpaceX“ palaikyti aukštą gamybinį ir operacinį ritmą, tuo pačiu užpildant paklausą tiek ryšio infrastruktūrai, tiek klientų palydovams ir valstybiniams užsakymams.

  • Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija birželio 1 dieną be išankstinio viešo anonso į kosmosą iškėlė naują „Ilgojo žygio 12B“ raketą. Startas įvyko Jiuquano palydovų paleidimo centre Gobio dykumoje, o misija, kaip skelbiama, baigėsi sėkmingai.

    Pagrindinė šios raketos ambicija siejama su bandymu priartėti prie „SpaceX“ „Falcon 9“ modelio, kuris pasaulinėje rinkoje iš esmės pakeitė palydovų iškėlimo ekonomiką. Daugkartinis pirmosios pakopos naudojimas leido mažinti vieno skrydžio kainą ir didinti paleidimų dažnį.

    Per pirmąjį skrydį „Ilgojo žygio 12B“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė du palydovus, skirtus Qianfan megakonstelacijai, dar vadinamai Tūkstančiu burių. Šis projektas siejamas su Kinijos planais kurti pasaulinio ryšio iš palydovų sistemą, kuri dažnai lyginama su „Starlink“.

    Kinijos aerokosminės pramonės korporacija nurodė, kad palydovai pasiekė numatytą orbitą. Vis dėlto per šią misiją nebuvo mėginama susigrąžinti pirmosios pakopos, nors būtent toks sprendimas laikomas svarbiausiu žingsniu, jei raketa iš tiesų turi tapti daugkartinio naudojimo platforma.

    Pagal skelbiamus techninius duomenis, „Ilgojo žygio 12B“ yra apie 70 metrų aukščio, dviejų pakopų raketa, o pirmoji pakopa ateityje turėtų būti pritaikyta grįžimui į Žemę. Jei tokie bandymai pavyktų, Kinija priartėtų prie dabar dominuojančio komercinių paleidimų standarto, kurį nustatė „SpaceX“.

    Kinija paraleliai vysto ir kitus daugkartinio naudojimo sprendimus, o konkurencija vyksta ne tik valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, Pekine įsikūrusi Landspace kuria „Zhuque-3“ raketą, tačiau bandymų programa rodo, kad patikimas pakopų susigrąžinimas išlieka vienu sudėtingiausių technologinių uždavinių.

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšio megakonstelacijos tampa strateginiu infrastruktūros sluoksniu, nes užtikrina ryšį atokiose vietovėse ir gali turėti reikšmę saugumui bei ekonomikai. Dėl to JAV ir Kinija vis aktyviau investuoja į paleidimų pajėgumus, o daugkartinės raketos laikomos kertiniu įrankiu, leidžiančiu greitai ir palyginti pigiai didinti palydovų skaičių orbitoje.

  • „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) suteikė „Blue Origin“ leidimą atnaujinti galingos raketos „New Glenn“ skrydžius po to, kai ankstesnė misija baigėsi nesėkme ir buvo pradėtas oficialus tyrimas. Bendrovė, kurią įkūrė Jeffas Bezosas, pateikė FAA techninę dokumentaciją apie incidento priežastis ir siūlomus taisomuosius veiksmus.

    „New Glenn“ buvo laikinai „pririšta prie žemės“ po misijos NG-3, kai nepavyko pasiekti planuotos orbitos ir tinkamai įvykdyti užduoties. Tokiais atvejais FAA paprastai reikalauja įrodyti, kad nustatyta gedimo šakninė priežastis, o rizika kito skrydžio metu sumažinta iki priimtino lygio.

    „Blue Origin“ tyrimo metu nustatė, kad vienas antros pakopos variklis BE-3U nesukūrė pakankamos traukos, kad būtų pasiekta tikslinė orbita. Bendrovės išvadose nurodyta, jog problemą sukėlė kriogeninis nuotėkis, kuris užšaldė hidraulinę liniją ir lėmė traukos anomaliją variklio darbo metu.

    „Nustatėme techninę priežastį ir įgyvendinome korekcinius veiksmus, kad analogiška situacija nepasikartotų“, – sakė „Blue Origin“ atstovas.

    Po pateiktų paaiškinimų ir numatytų patobulinimų FAA leido ruoštis kitam „New Glenn“ skrydžiui. Artimiausia planuojama misija įvardijama kaip NG-4, o konkretūs jos tikslai ir krovinys kol kas viešai neatskleidžiami.

    „Blue Origin“ „New Glenn“ projektą laiko esminiu siekiant konkuruoti komercinių kosminių skrydžių rinkoje, kurioje šiuo metu dominuoja „SpaceX“. Didelės keliamosios galios raketos yra paklausios tiek palydovų operatoriams, tiek vyriausybinėms programoms, o patikimumas ir skrydžių dažnis tampa vienais svarbiausių kriterijų.

    „New Glenn“ yra 98 metrų aukščio raketa, kuri, bendrovės duomenimis, į žemąją Žemės orbitą gali iškelti apie 45 tonas krovinio. Iki šiol raketa buvo paleista tris kartus, o per vieną iš ankstesnių misijų pavyko susigrąžinti pirmąją pakopą, kas privačioms kosmoso bendrovėms yra itin svarbu mažinant vieno starto kainą ir didinant skrydžių tempą.

  • „SpaceX“ antru bandymu pakėlė „Starship“: pasiektas kosmosas, bet misiją temdė rimti gedimai

    „SpaceX“ antru bandymu pakėlė „Starship“: pasiektas kosmosas, bet misiją temdė rimti gedimai

    „SpaceX“ penktadienį iš „Starbase“ bazės Teksase paleido didžiausią kada nors sukurtą raketą „Starship“, po to, kai ankstesnis bandymas buvo atšauktas dėl techninių nesklandumų. Skrydžio langas truko apie 90 minučių, o startas įvyko jam prasidėjus.

    Bandomasis skrydis buvo svarbus bendrovei tikrinant atnaujintas „Starship“ sistemas ir ruošiantis tolesnei programos plėtrai. Misijos metu buvo iškelti ir orbitoje paleisti imitaciniai palydovai, taip pat perduotas tiesioginis vaizdas iš skrydžio.

    Vis dėlto „SpaceX“ nepranešė pasiekusi visus planuotus tikslus. Įmonė nurodė neįvykdžiusi dalies traukos ir variklių darbo parametrų, kurie reikalingi norint įsitikinti, kad atnaujinta raketos ir variklių konfigūracija yra pakankamai patikima saugiems skrydžiams į orbitą ir atgal.

    Pirmoji pakopa prarado kontrolę

    Didžiausias nesklandumas fiksuotas su „Super Heavy“ pirmąja pakopa, kuri suteikia pagrindinę trauką pakilimo metu. Po pakopų atsiskyrimo ji patyrė gedimą, o vėliau, bandant pakartotinai uždegti variklius, įvyko anomalijos.

    Dėl jų buvo apgadinta reikšminga galinės konstrukcijos dalis ir prarasta kontrolė. Tokie incidentai programoje laikomi kritiniais, nes „Starship“ koncepcija remiasi daugkartiniu abiejų pakopų panaudojimu ir tiksliu sugrįžimu.

    „Starship“ nusileidimas baigėsi sprogimu

    Viršutinė „Starship“ pakopa skrydžio metu pasiekė maždaug 7 machų greitį ir, kaip skelbiama, prieš nusileidimą uždegė du variklius. Galiausiai ji vertikaliai nusileido Indijos vandenyne, tačiau apvirto ir sprogo po to, kai raketos nosis trenkėsi į vandenį.

    Toks baigties scenarijus bandymų programoje buvo numatytas, tačiau jis vis tiek reiškia, kad „SpaceX“ dar turi darbo siekdama stabilaus nusileidimo ir greito pakartotinio panaudojimo. Daugkartinis naudojimas yra esminė strategijos dalis, skirta mažinti vieno starto kainą ir didinti skrydžių dažnį.

    Kodėl „Starship“ svarbi NASA ir „Starlink“?

    „Starship“ programa reikšminga ne tik „SpaceX“ komerciniams planams. NASA yra pasirinkusi „Starship“ kaip Mėnulio nusileidimo sistemos pagrindą, o agentūra planuoja, kad ši platforma padės grąžinti astronautus į Mėnulio paviršių vėlesnėje dešimtmečio dalyje.

    Kita kryptis yra „Starlink“ palydovinio interneto tinklas, kuriam svarbus didesnis vienu skrydžiu iškeliamų palydovų skaičius. „SpaceX“ pastaraisiais metais intensyviai didino palydovų paleidimų tempą su „Falcon 9“, tačiau „Starship“ sukurta per vieną misiją gabenti gerokai didesnį krovinį.

    „Starship“ bandymai buvo pristabdyti po ankstesnių nesėkmių, kai nuolaužos kėlė riziką aviacijai ir buvo taikomi papildomi saugos reikalavimai. Naujausias skrydis parodė pažangą orbitoje vykdomose užduotyse, tačiau taip pat išryškino, kad patikimumo klausimai dar nėra galutinai išspręsti.

  • „SpaceX“ atšaukė milžiniškos „Starship“ V3 bandymą: kodėl šis skrydis ypač svarbus?

    „SpaceX“ atšaukė milžiniškos „Starship“ V3 bandymą: kodėl šis skrydis ypač svarbus?

    „SpaceX“ ketvirtadienio vakarą atšaukė planuotą 12-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį ir skelbia mėginsianti dar kartą penktadienį. Bendrovė buvo atidariusi maždaug 90 minučių trukmės starto langą, tačiau iki pakilimo taip ir nebuvo pereita.

    Tiesioginės transliacijos metu „SpaceX“ atstovai teigė, kad raketa buvo pilnai pripildyta degalų ir parengta ant naujos paleidimo aikštelės. Vis dėlto tokiose bandymų kampanijose net ir smulkūs sistemų ar oro sąlygų nukrypimai dažnai reiškia sprendimą nestartuoti, kad būtų išvengta brangiai kainuojančios avarijos.

    Naujas bandymas turėtų tapti „Starship“ V3 debiutu. Ši versija, pasak pačios bendrovės, projektuota taip, kad visiškai daugkartinėje konfigūracijoje galėtų į Žemės orbitą nugabenti apie 100 metrinių tonų krovinį ir greitai būti paruošiama kitam skrydžiui.

    Kas pasikeitė su „Starship“ V3

    „Starship“ V3, pilnai sukomplektuota, siekia apie 124 metrus. „SpaceX“ nurodo, kad naujieji varikliai ir konstrukciniai patobulinimai turėtų užtikrinti didesnę trauką ir didesnį sistemos atsparumą, o tai itin svarbu didinant skrydžių dažnį.

    Bandomajame skrydyje planuojama gabenti „Starlink“ palydovų maketus, tačiau nenumatoma nei astronautų, nei komercinio krovinio. Tokia praktika įprasta ankstyvuose bandymų etapuose, kai pagrindinis tikslas yra patikrinti sistemas realiomis sąlygomis ir surinkti telemetrijos duomenis.

    Investuotojų dėmesys ir „Starlink“ vaidmuo

    Šis bandymas vyksta laikotarpiu, kai „SpaceX“ viešai akcentuoja „Starship“ reikšmę savo augimo strategijai. Bendrovė yra pareiškusi, kad jos plėtra priklauso nuo gebėjimo didinti paleidimų tempą ir keliamąją galią, o tai tiesiogiai siejama su sėkmingu „Starship“ vystymu masiniu mastu.

    „SpaceX“ taip pat nurodė, kad į „Starship“ programą yra investavusi daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Tokios apimties išlaidos paaiškina, kodėl kiekvienas didelis bandymas vertinamas kaip itin svarbus žingsnis, galintis turėti įtakos tiek technologiniams planams, tiek finansiniams lūkesčiams.

    „SpaceX“ dokumentuose taip pat išskiriamas „Starlink“ tinklas, kuris generuoja reikšmingą dalį pajamų ir pelno. Bendrovė siekia greitesnio palydovų iškėlimo į orbitą nei leidžia dabartinis „Falcon 9“ pajėgumas, todėl „Starship“ laikomas esminiu įrankiu didinant „Starlink“ žvaigždyno mastą.

    Mėnulis, Marsas ir NASA planai

    „Starship“ programa svarbi ne tik komerciniams tikslams. NASA yra pasirinkusi „Starship“ kaip nusileidimo modulio pagrindą Artemis programos etapui, kuris šiuo metu planuojamas 2028 metų pradžioje ir turėtų sugrąžinti JAV astronautus į Mėnulio paviršių po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos.

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas jau seniai kalba ir apie dar ambicingesnį tikslą: Marso kolonizaciją, kuriai „Starship“ turėtų tapti pagrindine transporto sistema, galinčia vienu reisu gabenti didelius krovinius ir iki 100 žmonių.

    Kol kas pagrindinis artimiausių bandymų uždavinys išlieka pragmatiškas: stabiliai pakartojamas startas, skrydis ir saugus sistemų sugrąžinimas. Nuo to priklausys, ar „SpaceX“ pavyks priartėti prie pažadėto greito, daugkartinio ir palyginti nebrangaus kosminių skrydžių modelio.

  • „SpaceX“ žvalgosi į Europą: kur galėtų startuoti milžiniška Musko „Starship“ raketa

    „SpaceX“ žvalgosi į Europą: kur galėtų startuoti milžiniška Musko „Starship“ raketa

    „SpaceX“ toliau intensyviai vysto milžinišką „Starship“ raketą, kuri ateityje turėtų tapti pagrindiniu bendrovės įrankiu dažniems skrydžiams į orbitą ir dar toliau. Iki šiol bandymai vyko „Starbase“ bazėje Teksase, tačiau įmonei jau dabar tenka galvoti apie papildomas starto vietas.

    Plėtra susijusi ne tik su ambicijomis, bet ir su praktika: jei „Starship“ būtų naudojama masiškai, vienos aikštelės neužtektų nei pagal infrastruktūrą, nei pagal saugumo zonas ir skrydžių grafiką. Dėl to „SpaceX“ ruošia kelių kosmodromų modelį, kuris leistų paskirstyti startus.

    Starto aikštelės JAV ir už jos ribų

    Šiuo metu „Starship“ bandomieji skrydžiai vyksta Teksase, kur „SpaceX“ yra įrengusi dvi starto pozicijas. Bendrovė taip pat plečia pajėgumus Floridoje, kur ruošiamos kelios starto infrastruktūros vietos, siejamos su NASA Kennedy kosmoso centru ir JAV Kosmoso pajėgų objektų teritorijomis.

    Tačiau didėjant planuojamų raketų skaičiui ir startų dažniui, vis dažniau kalbama apie papildomas aikšteles už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų. Tam būtinos ne tik techninės galimybės, bet ir tarptautiniai suderinimai dėl saugumo, technologijų apsaugos bei eksporto kontrolės.

    Europa tarp svarstomų krypčių

    Tarp minimų potencialių krypčių įvardijama Norvegija, kur Andøya saloje pastaraisiais metais vystoma kosminių paleidimų infrastruktūra. Tokios vietos patrauklios dėl mažesnio gyventojų tankio, galimybės suformuoti saugias kritimo zonas ir vystomos kosmoso pramonės.

    Be Europos, kaip galimos kryptys viešai minimos ir Naujoji Zelandija, Australija, Jungtinė Karalystė bei Brazilija. Šalys, su kuriomis lengviau suderinti technologijų apsaugos ir saugumo procedūras, teoriškai galėtų greičiau priartėti prie realių derybų dėl infrastruktūros.

    Kas lems tolimesnius sprendimus

    Artimiausi sprendimai dėl geografijos vis tiek priklausys nuo to, kaip sėkmingai „SpaceX“ užbaigs „Starship“ kūrimo etapą ir pereis į stabilų, prognozuojamą bandymų ritmą. Kiekvienas bandymas yra ir techninis, ir reguliacinis įvykis, po kurio dažnai tenka koreguoti tiek konstrukciją, tiek procedūras.

    Jei programa pasieks tikslą ir „Starship“ taps dažnai naudojama platforma, naujų starto vietų klausimas taps nebe hipotetinis, o būtinas. Tokiu atveju Europa, turinti augančią kosmoso ekosistemą ir naujai kuriamas aikšteles, gali atsidurti realių „SpaceX“ planų žemėlapyje.