CP v2

Tag: Kosmoso skrydžiai

  • „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ kuriama „Starship“ yra didžiausia ir galingiausia iki šiol sukurta raketa, skirta pakartotiniam naudojimui. Bendrovė ją vysto kaip pagrindinę platformą palydovams kelti, kroviniams gabenti ir ilgainiui žmonių misijoms į Mėnulį bei Marsą. Vis dėlto sistema dar laikoma bandomojoje stadijoje, o kiekvienas skrydis yra testų dalis.

    Apie artimiausius planus šią savaitę prabilo „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Jis teigė, kad kitas „Starship“ skrydis galėtų įvykti dar iki rugpjūčio pabaigos, nors ankstesnis bandymas vyko liepos pabaigoje. Tokie terminai būtų itin ambicingi, nes tarp skrydžių reikia įvertinti duomenis, atlikti patikras ir gauti leidimus.

    Kas planuojama per kitą bandymą?

    Pasak E. Musko, „SpaceX“ siekia per artimiausią misiją pirmą kartą į orbitą iškelti komercinį krovinį. Ankstesnio bandymo metu į erdvę buvo išgabenta dalis „Starlink“ V3 palydovų, tačiau jie po misijos buvo sudeginti atmosferoje. Šįkart tikslas būtų žingsnis arčiau realių komercinių skrydžių, kai krovinys turi pasiekti planuotą orbitą ir atlikti numatytas užduotis.

    Kartu bendrovė ketina vėl panaudoti „Starship“ krovinių skyrių „Starlink“ palydovų partijai. Tokia strategija svarbi, nes „Starlink“ plėtra yra vienas iš praktinių „Starship“ ekonomikos variklių: didesnis krovinio tūris ir masė leidžia vienu skrydžiu kelti daugiau naujos kartos palydovų.

    Sugrįžimas ir bandymas pagauti

    Vienas sudėtingiausių „Starship“ programos elementų yra visiškai pakartotinis raketos naudojimas. „SpaceX“ jau demonstravo galimybę sugrąžinti „Super Heavy“ pirmąją pakopą ir ją pagauti specialiomis bokšto „rankomis“. Dabar bendrovė siekia gauti leidimą panašiam manevrui ir su antrąja pakopa, t. y. pačiu „Starship“ erdvėlaiviu.

    Toks sprendimas, jei pavyktų, galėtų reikšmingai sumažinti paruošimo laiką tarp skrydžių ir priartinti „Starship“ prie režimo, kurį „SpaceX“ pristato kaip dažnus, praktiškai linijinius pakartotinius startus. Vis dėlto tai taip pat yra vienas rizikingiausių etapų, nes reikalauja itin tikslios navigacijos, patikimų variklių valdymo ir sklandaus nusileidimo profilio.

    Terminis skydas ir patikimumas

    Dar viena sritis, kuri pastaruoju metu sulaukė daug dėmesio, yra šiluminė apsauga. „Starship“ grįžimas į atmosferą yra kritinis etapas, nes dideli greičiai sukelia milžinišką kaitrą, o bet koks apsauginių plytelių ar konstrukcijų silpnumas gali baigtis nesėkme. E. Muskas užsiminė, kad viena iš opiausių problemų šioje srityje, tikėtina, jau suvaldyta.

    „Nenoriu prisišnekėti, bet manau, kad šiuo etapu šiluminio skydo problemą galima laikyti išspręsta“, – sakė Elonas Muskas.

    Jei rugpjūčio pabaigos terminas pasitvirtintų, tai būtų dar vienas ženklas, kad „SpaceX“ siekia spartinti bandymų ciklą. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo techninių rezultatų, reguliuotojų sprendimų ir to, ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus be nenumatytų trikdžių.

  • „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    Starship w zeszłym tygodniu ponownie poleciał w kosmos. Była to już 13. próba lotu wielkiej rakiety SpaceX, która była bardzo udana. Co prawda nie wszystko poszło, jak należy, ale misja okazała się dużym sukcesem. Tymczasem drugi stopień konstrukcji od kilku dni dryfuje na oceanie.

    Starship w trakcie 13. lotu dokonał najmiększego lądowania na wodzie w całej historii testów. Drugi stopień uruchomił silniki i to pozwoliło mu na delikatne zetknięcie się z powierzchnią Oceanu Indyjskiego. Następnie przewrócił się na bok, ale cała konstrukcja nie poszła na dno i dryfuje.

    Co ciekawe, jest tak być może nawet do teraz. SpaceX udostępniło we wtorek post ze zdjęciem Starshipa, który ciągle dryfował na Oceanie Indyjskim. Mimo faktu, że od lądowania upłynęło już ponad pięć dni. Dlaczego elementu rakiety nie wyłowiono?

    Z informacji przekazanych przez SpaceX we wspomnianym poście wynika, że zespół ds. odzyskiwania we wtorek ciągle kontynuował zbieranie obrazów statku. Zapewne z myślą o tworzonej dokumentacji z ostatniego lotu.

    Oczywiście element nie pozostanie wiecznie w wodzie i z pewnością zostanie z niej wyłowiony. Następnie przetransportowany w odpowiednie miejsce. Pamiętajmy, że jest to spory kolos. Drugi stopień Starshipa ma około 50 metrów wysokości.

    Ostatni lot rakiety Starship zakończył się ogromnym sukcesem, choć pojawiły się pewne problemy związane z boosterem Super Heavy oraz jego silnikami. Mimo to misja przebiegła bardzo pozytywnie.

    SpaceX po raz pierwszy wykorzystało ładownię drugiego stopnia rakiety do rozmieszczenia ładunku na orbicie. Było to 20 satelitów Starlink 3. generacji, które są duże. Cała operacja miała charakter testu.

    Wspomniane satelity Starlink V3 znalazły się na tej samej orbicie, co Starship i część z nich miało specjalne kamery. Te pozwoliły na monitorowanie statku. W międzyczasie próbowano także nawiązać połączenia z istniejącą konstelacją. Potem wszystkie jednostki zniszczono w atmosferze.


  • „SpaceX“ Starship skrydyje – variklių gedimas ir sprogimas: kas nutiko Super Heavy pabaigoje

    „SpaceX“ Starship skrydyje – variklių gedimas ir sprogimas: kas nutiko Super Heavy pabaigoje

    Kas nutiko po 10 minučių

    Iš „SpaceX“ bazės Starbase Teksase į bandomąjį skrydį pakilo „Starship“ sistema, o pagrindinis tikslas – patikrinti naujos versijos darbą realiomis sąlygomis. Skrydis neapsiėjo be nesklandumų: problemos išryškėjo baigiantis pirmajai misijos fazei, praėjus maždaug 10 minučių po starto.

    Didžiausias dėmesys krypo į pirmąją pakopą „Super Heavy“, kuri po atsiskyrimo turėjo stabdyti ir kontroliuotai nusileisti vandenyje. Per stabdymo etapą nepavyko užkurti visų tam reikalingų variklių, todėl pakopa į Meksikos įlanką smogė gerokai didesniu greičiu nei planuota.

    Po pernelyg kieto smūgio į vandenį įvyko sprogimas, o tai reiškia, kad svarbiausia skrydžio pabaigos užduotis – švelnus nusileidimas – šįkart nebuvo įvykdyta. Tokie bandymai „SpaceX“ strategijoje yra įprasti, nes įmonė renka duomenis ir koreguoja konstrukciją, kad vėlesni skrydžiai būtų stabilesni.

    „Starship“ viršutinė pakopa suveikė geriau

    Tuo metu viršutinė pakopa, vadinama „Starship“, pasirodė geriau: ji atliko suplanuotą skrydžio dalį ir po to kontroliuotai nusileido Indijos vandenyne. Skrydžio metu kamera užfiksavo Žemę iš didelio aukščio, matėsi audros ir žaibai toli žemiau.

    „Norėjome švelnesnio nusileidimo vandenyje, bet, kaip matėte, raketa vis tiek pasiekė didelį greitį“, – sakė „SpaceX“ atstovas Danas Huotas tiesioginės transliacijos metu.

    Lyginant su ankstesniais bandymais, šis skrydis kai kuriais aspektais buvo sėkmingesnis, nes viršutinė pakopa suvaldė skrydį ir nusileidimą. Vis dėlto „Super Heavy“ stabdymo problemos rodo, kad variklių užvedimo patikimumas ir valdymo algoritmai išlieka vieni sudėtingiausių etapų.

    Kodėl šie bandymai svarbūs NASA ir „Starlink“

    „Starship“ programa yra svarbi ne vien „SpaceX“ planams plėsti „Starlink“ palydovų tinklą, bet ir NASA Mėnulio misijoms, kurios siejamos su „Artemis“ programa. NASA yra pasirinkusi „SpaceX“ kaip vieną pagrindinių partnerių kuriant nusileidimo Mėnulyje sprendimus, todėl skrydžių testų rezultatai tiesiogiai veikia grafikus ir rizikų vertinimą.

    Šio bandymo metu buvo išbandyti ryšio ir telemetrijos sprendimai, o „SpaceX“ pabrėžė duomenų surinkimo svarbą. Net ir nesėkmingas nusileidimas, bendrovės logika, gali būti vertingas, jei leidžia tiksliai nustatyti gedimo priežastis ir patikrinti atnaujintas sistemas.

    Įmonė taip pat kalba apie naujas kryptis, susijusias su didesnio našumo palydovais ir orbitinėmis duomenų apdorojimo idėjomis. Kartu vystoma ir koncepcija, kad ateityje įprasti mobilieji telefonai galėtų jungtis tiesiogiai prie palydovų ir užtikrinti ryšį už įprastų antžeminių tinklų aprėpties ribų.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ 13-ajam skrydžiui: pirmąkart gabens 20 „Starlink V3“ palydovų

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ 13-ajam skrydžiui: pirmąkart gabens 20 „Starlink V3“ palydovų

    Dar vienas bandymas po atidėjimų

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ skrydžio bandymui po kelių atidėjimų, kai startas buvo nutrauktas jau skaičiuojant paskutines minutes. Tai turėtų būti 13-asis visos programos skrydis ir tik antrasis su naujesnės konfigūracijos „Starship“ versija.

    Ankstesnis skrydis gegužę baigėsi ne pagal planą, todėl bendrovė atliko pakeitimus ir papildomus bandymus. Prieš naują startą „SpaceX“ skelbė, kad sėkmingai įvykdė papildomus „Super Heavy“ pirmosios pakopos priešstartinius testus.

    Pirmąkart – „Starlink V3“ palydovai

    Šio bandymo svarbiausia naujiena – pirmą kartą „Starship“ krovinių skyriuje turėtų būti „Starlink V3“ bandomieji palydovai. „SpaceX“ nurodo, kad jų bus 20, o tai būtų pirmasis šios kartos aparatų praktinis iškėlimas su „Starship“.

    „Starlink V3“ palydovai yra didesni už ankstesnes versijas ir, kaip tikimasi, reikšmingai padidins visos palydovinio ryšio sistemos pralaidumą. Dėl didesnių gabaritų ir masės jų iškėlimas „Starship“ raketa laikomas vienu kertinių žingsnių plečiant „Starlink“ pajėgumus.

    Kaip turėtų vykti skrydis

    Pagal „SpaceX“ pateikiamą scenarijų „Super Heavy“ pakopa po starto turėtų grįžti, tačiau šį kartą nebus gaudoma prie bokšto. Planuojama, kad stiprintuvas nusileis į vandenį Meksikos įlankoje.

    „Starship“ antroji pakopa turėtų atlikti suplanuotus manevrus, o skrydis baigtųsi nusileidimu į Indijos vandenyną. Bendrovė teigia, kad įdiegė techninių patobulinimų, skirtų sumažinti rizikas, išryškėjusias per ankstesnį bandymą.

    Numatoma, kad bandomieji „Starlink V3“ palydovai po iškėlimo į žemąją orbitą išskleis saulės baterijas ir antenas, o vėliau bus mėginama juos integruoti į esamą „Starlink“ žvaigždyną. Tačiau planas taip pat numato, kad netrukus po bandymo palydovai bus deorbituoti ir sudegs atmosferoje.

    „SpaceX“ anksčiau yra pateikusi reguliuotojams planus, susijusius su daug didesniu „Starlink“ tinklo plėtimu, o „V3“ karta laikoma svarbia dalimi siekiant didesnio pajėgumo ir efektyvesnio ryšio. Dėl to kiekvienas „Starship“ bandymas, kuriame dalyvauja realus „Starlink“ krovinys, tampa reikšmingu žingsniu tiek pačiai raketai, tiek visai palydovinio interneto strategijai.

  • „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ ruošia 13-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį iš Starbase bazės Teksase. Bendrovė nurodo, kad startas planuojamas ne anksčiau kaip liepos 16 dieną, o 90 minučių starto langas prasidėtų 00.45 val. Lenkijos laiku, tai yra naktį iš liepos 16 į 17 dieną.

    Prieš maždaug 30 minučių iki starto „SpaceX“ įprastai pradeda tiesioginę transliaciją. Ji paprastai skelbiama bendrovės paskyrose, o šio skrydžio transliacija numatyta platformoje X. Galutinis laikas gali kisti dėl techninių patikrų ir oro sąlygų.

    Kas nutiko per ankstesnį bandymą

    Po ankstesnio „Starship“ bandymo „SpaceX“ pateikė paaiškinimą, kas sutrikdė misijos eigą. Bendrovės teigimu, problemų šaltiniu tapo pakeista antrosios pakopos variklių uždegimo seka, kuri nepasiteisino realiomis sąlygomis.

    Dėl šio nukrypimo pirmosios pakopos „Super Heavy“ orientacija pasisuko apie 90 laipsnių. Leidžiantis penki iš 33 variklių neįsijungė taip, kaip tikėtasi, todėl suplanuotas nusileidimas ant vandens nepavyko, o pakopa atsitrenkė į vandenį.

    „SpaceX“ skelbia, kad uždegimo sekos algoritme atliko korekcijas ir tikisi, jog tai leis išvengti ankstesnio scenarijaus pasikartojimo. Tokie pakeitimai yra įprasta bandomųjų skrydžių dalis, kai sprendimai patvirtinami tik po realių skrydžio duomenų analizės.

    Kuo išsiskiria „Starship“ V3

    Į 13-ąjį skrydį taikosi „Starship“ V3 versija, kurioje įdiegta daugiau konstrukcinių ir sisteminių patobulinimų. Pirmoji pakopa „Super Heavy“ šioje konfigūracijoje yra didesnė, o visa sistema toliau adaptuojama dažnesniam testavimui ir didesniam patikimumui.

    „Starship“ programa laikoma viena ambicingiausių dabartinėje kosmoso pramonėje, nes siekia sukurti itin didelės keliamosios galios, daugkartinio naudojimo raketą. Viešai skelbiamuose bendrovės vertinimuose minima, kad teoriškai į žemąją Žemės orbitą ji galėtų iškelti apie 100 tonų naudingosios apkrovos.

    Ši raketa svarbi ne tik „SpaceX“ planams, bet ir NASA, kuri „Starship“ viršutinę pakopą pasirinko kaip vieną iš Mėnulio nusileidimo sprendimų „Artemis“ programai. Vis dėlto iki operacinio panaudojimo dar laukia nemažai bandymų, sertifikavimo ir saugos reikalavimų įgyvendinimo.

    Ko tikėtis per 13-ąjį skrydį

    Kaip ir ankstesniuose bandymuose, pagrindinis tikslas bus patikrinti atnaujintų sistemų darbą viso skrydžio metu, ypač variklių uždegimo seką ir pakopų valdymą kritinėse fazėse. Sėkmę šiuose etapuose dažnai lemia ne vienas parametras, o jų visuma, įskaitant programinę įrangą, jutiklius ir variklių darbą.

    „SpaceX“ testavimo strategija remiasi greitu iteravimu, kai po kiekvieno bandymo surenkami duomenys ir atliekami tiksliniai pakeitimai. Būtent todėl net ir po nesėkmingų nusileidimų ar avarijų programos tempas dažnai nemažėja, o nauji bandymai planuojami per kelias savaites ar mėnesius.

  • „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ pasiekė naują pakartotinio naudojimo rekordą: tas pats pirmasis laipsnis į kosmosą pakilo 35 kartus. Tai vienas ryškiausių įrodymų, kaip sparčiai bendrovė didina skrydžių tempą, mažindama vieno starto kaštus.

    Rekordinis skrydis įvyko birželio 8 dieną iš Space Launch Complex 40 aikštelės Cape Canaveral Kosminių pajėgų bazėje Floridoje. Misijos metu buvo panaudotas pirmasis laipsnis B1067, kuris po pakilimo dar kartą sėkmingai sugrįžo ir nusileido ant jūroje esančios baržos.

    Šio skrydžio užduotis buvo į žemąją orbitą iškelti 29 „Starlink“ palydovus. „SpaceX“ skelbia, kad aktyvių „Starlink“ palydovų skaičius jau viršija 10 500, o tinklas toliau plečiamas siekiant didesnės aprėpties ir pralaidumo.

    Pirmasis laipsnis po misijos nusileido ant baržos „A Shortfall of Gravitas“, todėl gali būti paruoštas dar vienam skrydžiui. Daugkartinis panaudojimas čia yra esminis veiksnys: kuo daugiau kartų tas pats laipsnis skrenda, tuo efektyviau išnaudojama gamyba ir logistika, o startų grafikas tampa lengviau plečiamas.

    B1067 yra vienas universaliausių „Falcon 9“ pirmųjų laipsnių: jis vykdė ne tik „Starlink“ misijas, bet ir dalyvavo pilotuojamuose skrydžiuose, įskaitant „Crew-3“ ir „Crew-4“ misijas į Tarptautinę kosminę stotį. Tai rodo, kad pakartotinis naudojimas taikomas ne vien komerciniams, bet ir itin aukštus patikimumo reikalavimus turintiems skrydžiams.

    „SpaceX“ dabar priartėjo ir prie kito simbolinio pasiekimo: istorinių NASA daugkartinio naudojimo programų kontekste dažnai minimas 39 skrydžių rekordas, pasiektas vienu iš kosminių laivų. Jei B1067 bus panaudotas dar kelis kartus, „SpaceX“ peržengs ir šią ribą, o tai dar labiau sustiprins bendrovės dominavimą pasaulinėje komercinių startų rinkoje.

    Pastaraisiais metais „Falcon 9“ startų skaičius toliau auga, o didelę jų dalį sudaro „Starlink“ tinklo plėtra. Tokia strategija leidžia „SpaceX“ palaikyti aukštą gamybinį ir operacinį ritmą, tuo pačiu užpildant paklausą tiek ryšio infrastruktūrai, tiek klientų palydovams ir valstybiniams užsakymams.

  • Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija birželio 1 dieną be išankstinio viešo anonso į kosmosą iškėlė naują „Ilgojo žygio 12B“ raketą. Startas įvyko Jiuquano palydovų paleidimo centre Gobio dykumoje, o misija, kaip skelbiama, baigėsi sėkmingai.

    Pagrindinė šios raketos ambicija siejama su bandymu priartėti prie „SpaceX“ „Falcon 9“ modelio, kuris pasaulinėje rinkoje iš esmės pakeitė palydovų iškėlimo ekonomiką. Daugkartinis pirmosios pakopos naudojimas leido mažinti vieno skrydžio kainą ir didinti paleidimų dažnį.

    Per pirmąjį skrydį „Ilgojo žygio 12B“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė du palydovus, skirtus Qianfan megakonstelacijai, dar vadinamai Tūkstančiu burių. Šis projektas siejamas su Kinijos planais kurti pasaulinio ryšio iš palydovų sistemą, kuri dažnai lyginama su „Starlink“.

    Kinijos aerokosminės pramonės korporacija nurodė, kad palydovai pasiekė numatytą orbitą. Vis dėlto per šią misiją nebuvo mėginama susigrąžinti pirmosios pakopos, nors būtent toks sprendimas laikomas svarbiausiu žingsniu, jei raketa iš tiesų turi tapti daugkartinio naudojimo platforma.

    Pagal skelbiamus techninius duomenis, „Ilgojo žygio 12B“ yra apie 70 metrų aukščio, dviejų pakopų raketa, o pirmoji pakopa ateityje turėtų būti pritaikyta grįžimui į Žemę. Jei tokie bandymai pavyktų, Kinija priartėtų prie dabar dominuojančio komercinių paleidimų standarto, kurį nustatė „SpaceX“.

    Kinija paraleliai vysto ir kitus daugkartinio naudojimo sprendimus, o konkurencija vyksta ne tik valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, Pekine įsikūrusi Landspace kuria „Zhuque-3“ raketą, tačiau bandymų programa rodo, kad patikimas pakopų susigrąžinimas išlieka vienu sudėtingiausių technologinių uždavinių.

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšio megakonstelacijos tampa strateginiu infrastruktūros sluoksniu, nes užtikrina ryšį atokiose vietovėse ir gali turėti reikšmę saugumui bei ekonomikai. Dėl to JAV ir Kinija vis aktyviau investuoja į paleidimų pajėgumus, o daugkartinės raketos laikomos kertiniu įrankiu, leidžiančiu greitai ir palyginti pigiai didinti palydovų skaičių orbitoje.

  • „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) suteikė „Blue Origin“ leidimą atnaujinti galingos raketos „New Glenn“ skrydžius po to, kai ankstesnė misija baigėsi nesėkme ir buvo pradėtas oficialus tyrimas. Bendrovė, kurią įkūrė Jeffas Bezosas, pateikė FAA techninę dokumentaciją apie incidento priežastis ir siūlomus taisomuosius veiksmus.

    „New Glenn“ buvo laikinai „pririšta prie žemės“ po misijos NG-3, kai nepavyko pasiekti planuotos orbitos ir tinkamai įvykdyti užduoties. Tokiais atvejais FAA paprastai reikalauja įrodyti, kad nustatyta gedimo šakninė priežastis, o rizika kito skrydžio metu sumažinta iki priimtino lygio.

    „Blue Origin“ tyrimo metu nustatė, kad vienas antros pakopos variklis BE-3U nesukūrė pakankamos traukos, kad būtų pasiekta tikslinė orbita. Bendrovės išvadose nurodyta, jog problemą sukėlė kriogeninis nuotėkis, kuris užšaldė hidraulinę liniją ir lėmė traukos anomaliją variklio darbo metu.

    „Nustatėme techninę priežastį ir įgyvendinome korekcinius veiksmus, kad analogiška situacija nepasikartotų“, – sakė „Blue Origin“ atstovas.

    Po pateiktų paaiškinimų ir numatytų patobulinimų FAA leido ruoštis kitam „New Glenn“ skrydžiui. Artimiausia planuojama misija įvardijama kaip NG-4, o konkretūs jos tikslai ir krovinys kol kas viešai neatskleidžiami.

    „Blue Origin“ „New Glenn“ projektą laiko esminiu siekiant konkuruoti komercinių kosminių skrydžių rinkoje, kurioje šiuo metu dominuoja „SpaceX“. Didelės keliamosios galios raketos yra paklausios tiek palydovų operatoriams, tiek vyriausybinėms programoms, o patikimumas ir skrydžių dažnis tampa vienais svarbiausių kriterijų.

    „New Glenn“ yra 98 metrų aukščio raketa, kuri, bendrovės duomenimis, į žemąją Žemės orbitą gali iškelti apie 45 tonas krovinio. Iki šiol raketa buvo paleista tris kartus, o per vieną iš ankstesnių misijų pavyko susigrąžinti pirmąją pakopą, kas privačioms kosmoso bendrovėms yra itin svarbu mažinant vieno starto kainą ir didinant skrydžių tempą.

  • „SpaceX“ antru bandymu pakėlė „Starship“: pasiektas kosmosas, bet misiją temdė rimti gedimai

    „SpaceX“ antru bandymu pakėlė „Starship“: pasiektas kosmosas, bet misiją temdė rimti gedimai

    „SpaceX“ penktadienį iš „Starbase“ bazės Teksase paleido didžiausią kada nors sukurtą raketą „Starship“, po to, kai ankstesnis bandymas buvo atšauktas dėl techninių nesklandumų. Skrydžio langas truko apie 90 minučių, o startas įvyko jam prasidėjus.

    Bandomasis skrydis buvo svarbus bendrovei tikrinant atnaujintas „Starship“ sistemas ir ruošiantis tolesnei programos plėtrai. Misijos metu buvo iškelti ir orbitoje paleisti imitaciniai palydovai, taip pat perduotas tiesioginis vaizdas iš skrydžio.

    Vis dėlto „SpaceX“ nepranešė pasiekusi visus planuotus tikslus. Įmonė nurodė neįvykdžiusi dalies traukos ir variklių darbo parametrų, kurie reikalingi norint įsitikinti, kad atnaujinta raketos ir variklių konfigūracija yra pakankamai patikima saugiems skrydžiams į orbitą ir atgal.

    Pirmoji pakopa prarado kontrolę

    Didžiausias nesklandumas fiksuotas su „Super Heavy“ pirmąja pakopa, kuri suteikia pagrindinę trauką pakilimo metu. Po pakopų atsiskyrimo ji patyrė gedimą, o vėliau, bandant pakartotinai uždegti variklius, įvyko anomalijos.

    Dėl jų buvo apgadinta reikšminga galinės konstrukcijos dalis ir prarasta kontrolė. Tokie incidentai programoje laikomi kritiniais, nes „Starship“ koncepcija remiasi daugkartiniu abiejų pakopų panaudojimu ir tiksliu sugrįžimu.

    „Starship“ nusileidimas baigėsi sprogimu

    Viršutinė „Starship“ pakopa skrydžio metu pasiekė maždaug 7 machų greitį ir, kaip skelbiama, prieš nusileidimą uždegė du variklius. Galiausiai ji vertikaliai nusileido Indijos vandenyne, tačiau apvirto ir sprogo po to, kai raketos nosis trenkėsi į vandenį.

    Toks baigties scenarijus bandymų programoje buvo numatytas, tačiau jis vis tiek reiškia, kad „SpaceX“ dar turi darbo siekdama stabilaus nusileidimo ir greito pakartotinio panaudojimo. Daugkartinis naudojimas yra esminė strategijos dalis, skirta mažinti vieno starto kainą ir didinti skrydžių dažnį.

    Kodėl „Starship“ svarbi NASA ir „Starlink“?

    „Starship“ programa reikšminga ne tik „SpaceX“ komerciniams planams. NASA yra pasirinkusi „Starship“ kaip Mėnulio nusileidimo sistemos pagrindą, o agentūra planuoja, kad ši platforma padės grąžinti astronautus į Mėnulio paviršių vėlesnėje dešimtmečio dalyje.

    Kita kryptis yra „Starlink“ palydovinio interneto tinklas, kuriam svarbus didesnis vienu skrydžiu iškeliamų palydovų skaičius. „SpaceX“ pastaraisiais metais intensyviai didino palydovų paleidimų tempą su „Falcon 9“, tačiau „Starship“ sukurta per vieną misiją gabenti gerokai didesnį krovinį.

    „Starship“ bandymai buvo pristabdyti po ankstesnių nesėkmių, kai nuolaužos kėlė riziką aviacijai ir buvo taikomi papildomi saugos reikalavimai. Naujausias skrydis parodė pažangą orbitoje vykdomose užduotyse, tačiau taip pat išryškino, kad patikimumo klausimai dar nėra galutinai išspręsti.

  • „SpaceX“ atšaukė milžiniškos „Starship“ V3 bandymą: kodėl šis skrydis ypač svarbus?

    „SpaceX“ atšaukė milžiniškos „Starship“ V3 bandymą: kodėl šis skrydis ypač svarbus?

    „SpaceX“ ketvirtadienio vakarą atšaukė planuotą 12-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį ir skelbia mėginsianti dar kartą penktadienį. Bendrovė buvo atidariusi maždaug 90 minučių trukmės starto langą, tačiau iki pakilimo taip ir nebuvo pereita.

    Tiesioginės transliacijos metu „SpaceX“ atstovai teigė, kad raketa buvo pilnai pripildyta degalų ir parengta ant naujos paleidimo aikštelės. Vis dėlto tokiose bandymų kampanijose net ir smulkūs sistemų ar oro sąlygų nukrypimai dažnai reiškia sprendimą nestartuoti, kad būtų išvengta brangiai kainuojančios avarijos.

    Naujas bandymas turėtų tapti „Starship“ V3 debiutu. Ši versija, pasak pačios bendrovės, projektuota taip, kad visiškai daugkartinėje konfigūracijoje galėtų į Žemės orbitą nugabenti apie 100 metrinių tonų krovinį ir greitai būti paruošiama kitam skrydžiui.

    Kas pasikeitė su „Starship“ V3

    „Starship“ V3, pilnai sukomplektuota, siekia apie 124 metrus. „SpaceX“ nurodo, kad naujieji varikliai ir konstrukciniai patobulinimai turėtų užtikrinti didesnę trauką ir didesnį sistemos atsparumą, o tai itin svarbu didinant skrydžių dažnį.

    Bandomajame skrydyje planuojama gabenti „Starlink“ palydovų maketus, tačiau nenumatoma nei astronautų, nei komercinio krovinio. Tokia praktika įprasta ankstyvuose bandymų etapuose, kai pagrindinis tikslas yra patikrinti sistemas realiomis sąlygomis ir surinkti telemetrijos duomenis.

    Investuotojų dėmesys ir „Starlink“ vaidmuo

    Šis bandymas vyksta laikotarpiu, kai „SpaceX“ viešai akcentuoja „Starship“ reikšmę savo augimo strategijai. Bendrovė yra pareiškusi, kad jos plėtra priklauso nuo gebėjimo didinti paleidimų tempą ir keliamąją galią, o tai tiesiogiai siejama su sėkmingu „Starship“ vystymu masiniu mastu.

    „SpaceX“ taip pat nurodė, kad į „Starship“ programą yra investavusi daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Tokios apimties išlaidos paaiškina, kodėl kiekvienas didelis bandymas vertinamas kaip itin svarbus žingsnis, galintis turėti įtakos tiek technologiniams planams, tiek finansiniams lūkesčiams.

    „SpaceX“ dokumentuose taip pat išskiriamas „Starlink“ tinklas, kuris generuoja reikšmingą dalį pajamų ir pelno. Bendrovė siekia greitesnio palydovų iškėlimo į orbitą nei leidžia dabartinis „Falcon 9“ pajėgumas, todėl „Starship“ laikomas esminiu įrankiu didinant „Starlink“ žvaigždyno mastą.

    Mėnulis, Marsas ir NASA planai

    „Starship“ programa svarbi ne tik komerciniams tikslams. NASA yra pasirinkusi „Starship“ kaip nusileidimo modulio pagrindą Artemis programos etapui, kuris šiuo metu planuojamas 2028 metų pradžioje ir turėtų sugrąžinti JAV astronautus į Mėnulio paviršių po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos.

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas jau seniai kalba ir apie dar ambicingesnį tikslą: Marso kolonizaciją, kuriai „Starship“ turėtų tapti pagrindine transporto sistema, galinčia vienu reisu gabenti didelius krovinius ir iki 100 žmonių.

    Kol kas pagrindinis artimiausių bandymų uždavinys išlieka pragmatiškas: stabiliai pakartojamas startas, skrydis ir saugus sistemų sugrąžinimas. Nuo to priklausys, ar „SpaceX“ pavyks priartėti prie pažadėto greito, daugkartinio ir palyginti nebrangaus kosminių skrydžių modelio.