CP v2

Tag: Kosovas

  • Zelenskio pareiškimas dėl Kosovo supykdė Prištiną: kodėl Ukraina ir toliau nepripažįsta nepriklausomybės

    Zelenskio pareiškimas dėl Kosovo supykdė Prištiną: kodėl Ukraina ir toliau nepripažįsta nepriklausomybės

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Belgradą tapo netikėtu diplomatinės darbotvarkės posūkiu, tačiau didžiausią atgarsį sukėlė jo pasisakymas apie Kosovą. Spaudos konferencijoje jis patvirtino, kad Ukraina Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta, ir tai Prištinoje buvo sutikta kaip nusivylimas.

    Kosovo sostinėje reakcija buvo greita: miesto valdžia nuėmė didelę Ukrainos vėliavą su užrašu Free Ukraine, kuri kabėjo nuo 2022 metų pradžios. Šis gestas buvo pristatytas kaip signalas, kad solidarumas turi būti abipusis, ypač kalbant apie valstybių teisę apsispręsti.

    „Kosovo valstybė turi būti gerbiama“, – sakė Prištinos meras Perparim Rama.

    Kosovo užsienio reikalų ministras Glaukas Konjufca pareiškė, kad Zelenskio žodžiai priimti su apgailestavimu, tačiau Priština ir toliau rems Ukrainos suverenitetą. Kartu jis atmetė argumentą, esą teritorinio vientisumo principas savaime pateisina Kosovo nepripažinimą, primindamas tarptautinės administracijos laikotarpį po 1999 metų karo ir vėliau vykusias derybas dėl galutinio statuso.

    Kosovas nepriklausomybę paskelbė 2008 metais, o šį sprendimą yra pripažinusios daugiau nei 100 valstybių, įskaitant dalį Europos Sąjungos narių ir pagrindines Vakarų partneres. Vis dėlto ne visos ES šalys Kosovą pripažįsta, o Serbija iki šiol laiko jį savo teritorijos dalimi, todėl Balkanų klausimas išlieka vienu jautriausių Europos diplomatinėje darbotvarkėje.

    Kodėl Ukraina laikosi tokios pozicijos?

    Kyjivo laikysena Kosovo atžvilgiu glaudžiai susijusi su pačios Ukrainos saugumo interesais ir nuosekliu teritorinio vientisumo principu, ypač po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Donbase. Ukrainos pareigūnai ilgą laiką vengė žingsnių, kurie, jų vertinimu, galėtų būti panaudoti kaip precedentas ar propagandinis argumentas ginčuose dėl okupuotų teritorijų.

    Ši pozicija taip pat atspindi sudėtingą tarptautinės teisės lauką: Kosovo nepriklausomybė daugelyje sostinių traktuojama kaip išskirtinis atvejis, o Rusija ją ne kartą mėgino pritaikyti savo naratyvui, lygindama su separatistiniais projektais posovietinėje erdvėje. Dėl to Ukraina dažnai renkasi ypač atsargią formuluotę ir vengia sprendimų, kurie galėtų susilpninti jos argumentus dėl Krymo ir kitų okupuotų regionų.

    Serbijos diplomatijos balansas

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius tuo pat metu pabrėžia paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, įskaitant Krymą, tačiau Belgradas ir toliau palaiko santykius su Maskva bei nėra visiškai susiderinęs su Europos Sąjungos sankcijų politika Rusijai. Serbija siekia narystės ES, bet vidaus politikoje ir energetikoje išlieka stipri priklausomybė nuo Rusijos, todėl oficialioji linija dažnai grindžiama balansavimu.

    Zelenskio vizitas Belgrade, Serbijai suteikė progą pademonstruoti tarpininko ir regiono stabilumo rėmėjo vaidmenį, o pasisakymas apie Kosovą vietos auditorijai tapo akivaizdžiu diplomatiniu laimėjimu. Tačiau Prištinai tai priminė, kad net ir artimiausi partneriai Ukrainos karo kontekste ne visada sutaps su Kosovo lūkesčiais tarptautinio pripažinimo klausimu.

    Ekspertai pastebi, kad tokie epizodai gali turėti platesnių pasekmių Ukrainos santykiams su Vakarų Balkanų šalimis. Viena vertus, Kyjivui svarbu išlaikyti aiškią ir nuoseklią teritorinio vientisumo liniją, kita vertus, jam tenka valdyti partnerių lūkesčius regionuose, kuriuose statuso klausimai tebėra neišspręsti.

  • IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    Lėtas euro zonos tempas

    Europa artimiausiais metais gali susidurti su užsitęsusiu vangiu augimu, o euro zona, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, plėsis gerokai lėčiau nei pasaulio ekonomika. TVF prognozuoja, kad 2027–2031 metais euro zonos BVP vidutiniškai didės apie 1,2 proc. per metus.

    Toks tempas, palyginti su kitais regionais, atrodo kuklus: pasaulio ekonomikos augimas tuo pačiu laikotarpiu vertinamas apie 3,2 proc. per metus. TVF euro zonos perspektyvas sieja su didele viešąja skola, visuomenės senėjimu, silpnu našumo augimu, išliekamomis energijos sąnaudomis ir geopolitiniu neapibrėžtumu.

    Kas Europoje augs sparčiausiai

    Vis dėlto TVF prognozėse išsiskiria mažesnės Europos ekonomikos, kurios, tikimasi, augs daugiau nei dvigubai greičiau už euro zoną. Į šią grupę patenka Malta, Kosovas, Ukraina, Serbija ir Moldova.

    Šių šalių augimą skatina skirtingi veiksniai: nuo vidaus vartojimo ir diasporos perlaidų iki didelio masto investicijų, infrastruktūros projektų bei, Ukrainos atveju, tikėtinos rekonstrukcijos. Bendra tendencija aiški: sparčiausiai augančios ekonomikos dažnai yra mažesnės, lankstesnės, o jų plėtra priklauso nuo investicijų ir struktūrinių pokyčių.

    Malta, Kosovas, Ukraina: labai skirtingos istorijos

    TVF vertinimu, Malta turėtų išlikti sparčiausiai auganti Europos ekonomika: vidutinis metinis augimas artimiausiu penkmečiu gali siekti beveik 4 proc. Pastarąjį dešimtmetį šalies plėtrą stipriai rėmė turizmas, internetiniai žaidimai ir paslaugų sektorius, tačiau dabar vis svarbesnis tampa produktyvumo didinimas.

    „Ankstesniais metais ekonominį aktyvumą kurstęs užsienio darbuotojų antplūdis taip pat apkrovė infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, išryškindamas dabartinio modelio ribas“, – teigiama TVF vertinime.

    Kosovo augimas prognozuojamas apie 4 proc. per metus, jį daugiausia palaiko vidaus paklausa, viešosios investicijos, jaunų darbuotojų struktūra ir reikšmingos diasporos lėšos. TVF atkreipia dėmesį, kad spartesnę plėtrą galėtų sustiprinti ES naujasis augimo planas Vakarų Balkanams, tačiau išlieka rizika dėl importo priklausomybės ir silpnesnės eksporto bazės.

    Ukrainos prognozė išsiskiria prielaida, kad ekonomikos varikliu taps rekonstrukcija ir investicijų šuolis, jei karas slops. TVF Ukrainai numato apie 3,8 proc. vidutinį metinį augimą, o stipriausius metus sieja su didėjančiu atstatymo mastu.

    „Perspektyvos išlieka išskirtinai neapibrėžtos, nes karas ir toliau daro didelę žalą gyventojams ir ekonomikai“, – pažymi TVF.

    Serbija ir Moldova remiasi investicijomis bei ES darbotvarke

    Serbijos augimas, TVF vertinimu, turėtų siekti apie 3,5 proc. per metus, o dinamika gali stiprėti laikotarpio pabaigoje. Vienu iš impulsų įvardijamas intensyvus viešųjų investicijų ciklas, įskaitant transporto ir miesto infrastruktūros projektus, taip pat gamybos ir eksporto bazės plėtra.

    Moldovai prognozuojamas apie 3,5 proc. metinis augimas, atsigaunant po sukrėtimų, kuriuos sukėlė karo kaimynystė, energijos krizė ir klimato veiksniai. TVF augimą sieja su ES parama, investicijomis ir reformomis, o pagrindinėmis rizikomis įvardija geopolitinį nestabilumą bei galimą reformų tempo sulėtėjimą.

  • Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosove sekmadienį vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie taps trečiaisiais per pastaruosius 18 mėnesių. Šalis į balsadėžes grįžta po to, kai susiskaldęs parlamentas laiku neišrinko prezidento ir nesugebėjo suformuoti stabilios valdžios.

    Buvusi prezidentė Vjosa Osmani, šiuo metu kandidatė į parlamentą su Demokratine Kosovo lyga, sako tikinti, kad po rinkimų politinės jėgos bus priverstos ieškoti kompromiso. Jos teigimu, visuomenės balsas gali sukurti „demokratinę pusiausvyrą“, kuri paskatintų partijas sėsti prie derybų stalo ir kuo greičiau atkurti institucijų darbą.

    „Tikiuosi, kad Kosovo žmonės padės pasiekti rezultatą, kuris privers politines partijas susėsti ir kuo greičiau susitarti dėl institucijų suformavimo“, – sakė Vjosa Osmani.

    Kosovo politinėje sistemoje prezidento išrinkimui parlamente paprastai reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų, todėl be plačios koalicijos ar bent dalinio opozicijos palaikymo šis procesas lengvai įstringa. Būtent toks įstrigimas ir tapo vienu iš veiksnių, pastūmėjusių šalį į dar vieną rinkimų ciklą.

    V. Osmani pabrėžia, kad greitas susitarimas leistų judėti į priekį su nacionaliniais prioritetais, įskaitant eurointegraciją ir siekį artėti prie NATO. Jos vertinimu, užsitęsęs politinis konfliktas didina visuomenės poliarizaciją ir silpnina valstybės atsparumą, ypač informacinių atakų fone.

    „Turime rinktis kompromisą ir dialogą, o ne skaldymą, nes per daug propagandos ir poliarizacijos kenkia mūsų visuomenei“, – sakė Vjosa Osmani.

    DI klastotės ir dezinformacija

    Pasak V. Osmani, šių rinkimų kampanija tapo masiškiausios dezinformacijos taikiniu, kokį šalis yra patyrusi. Dėl to, anot jos, prokurorų prašyta įvertinti galimus pažeidimus ir išsiaiškinti organizuoto poveikio mastą.

    Ji teigia, kad didelė dalis atakų nukreipta į politikoje aktyvias moteris, o vienas ryškiausių instrumentų – DI apdoroti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Pastaraisiais metais tokios klastotės vis dažniau naudojamos rinkimų kampanijose Europoje, nes leidžia greitai kurti įtikinamus, bet melagingus naratyvus ir juos platinti socialiniuose tinkluose.

    Įtarimai dėl valdžios veiksmų

    Rinkimų foną papildė opozicijos kaltinimai, kad laikinojo premjero Albino Kurti vadovaujama valdžia prieš balsavimą patvirtino socialines schemas ir subsidijas, galinčias paveikti rinkėjų pasirinkimą. Kritikai tvirtina, kad tokie sprendimai gali būti vertinami kaip bandymas pasinaudoti administraciniais resursais rinkimų metu.

    V. Osmani teigia sieksianti teisinių pakeitimų, kurie ateityje aiškiau ribotų valdžios galimybes priimti rinkėjų valią iškreipiančius sprendimus prieš rinkimus. Jos vertinimu, aiškesnės taisyklės ir kontrolės mechanizmai padėtų sumažinti manipuliacijos riziką ir stiprintų pasitikėjimą rinkimų procesu.

    Politinis ciklas be daugumos

    Pirmalaikius rinkimus lėmė tai, kad A. Kurti politinė jėga laimėjo 2025 metų vasario rinkimus, tačiau nesurinko daugumos vyriausybei suformuoti. Vėliau buvo skelbti nauji rinkimai, tačiau politinis balansas parlamente ir toliau neleido sklandžiai išspręsti prezidento rinkimų ir valdžios formavimo klausimų.

    V. Osmani kadencija baigėsi balandį, o pereinamuoju laikotarpiu prezidento funkcijos užtikrinamos per parlamento vadovybę, kaip numato procedūros. Vis dėlto, buvusios prezidentės teigimu, tai neužtikrina politinio stabilumo ir tik gilina „nereikalingą krizę“, kuri, jos žodžiais, tiesiogiai kenkia valstybei.

  • 24 valandos Prizrene: ką pamatyti Kosovo kultūros sostinėje ir kaip patogiausiai atvykti

    24 valandos Prizrene: ką pamatyti Kosovo kultūros sostinėje ir kaip patogiausiai atvykti

    Kosovas tebėra viena rečiau turistų pasirenkamų Europos krypčių, nors šalis siūlo daug kultūrinių patirčių ir istorinį sluoksniuotumą, būdingą Balkanams. Keliautojai, ieškantys autentiškesnių miestų ir mažesnių minių, vis dažniau atsigręžia į vietas, kurias dar ne visi „atrado“ socialiniuose tinkluose.

    Vienas ryškiausių tokios krypties pavyzdžių – Prizrenas, dažnai vadinamas Kosovo kultūros sostine. Mieste glaudžiai persipina Osmanų laikotarpio paveldas, viduramžių stačiatikių architektūra, muziejai ir gyva senamiesčio kavinių kultūra, todėl net ir trumpa viešnagė gali būti intensyvi.

    Ką pamatyti per vieną dieną

    Pradėti verta nuo Senovinio akmeninio tilto per Prizreno Bistricą – tai vienas atpažįstamiausių miesto simbolių. Tiltas istoriniuose šaltiniuose siejamas su Osmanų laikotarpiu, tačiau dabartinė jo versija atkurta po XX amžiaus pabaigoje įvykusių potvynių, todėl tai ir istorija, ir šiuolaikinė miesto atmintis viename.

    Šalia esanti Sinan Pašos mečetė – dar vienas būtinas sustojimas, ypač jei domina sakralinė architektūra ir interjerai. Lankantis verta prisiminti vietos etiketo taisykles: į mečetę įeinama nusiautus, o moterims paprastai prašoma prisidengti plaukus.

    Ieškantiems UNESCO paveldo konteksto verta pasidomėti Prizreno Dievo Motinos Ljeviš bažnyčia, priskiriama Kosovo viduramžių paminklų kompleksui. Dėl saugumo ir paveldo apsaugos čia gali būti taikomi lankymo ribojimai, o patekimui kartais prašoma asmens dokumento.

    Jei norisi miesto panoramos, patikimiausias pasirinkimas – Kalajos tvirtovė virš senamiesčio. Kelias pėsčiomis užtrunka apie 15 minučių, o viršuje atsiveria vienas geriausių vaizdų į raudonų stogų senamiestį ir upės slėnį, ypač saulėlydžio metu.

    Ką paragauti ir kur prisėsti

    Prizrene, kaip ir daugelyje Balkanų miestų, lengviausia pradėti nuo byreko – sluoksniuotos tešlos kepinio su įvairiais įdarais. Vietinė virtuvė atspindi regiono istoriją: šalia paprastų, sočių patiekalų čia galima rasti ir Osmanų kulinarinio palikimo, pavyzdžiui, bozos – fermentuoto kukurūzų gėrimo.

    Vakare senamiestyje verta skirti laiko lėtesniam ritmui: Shadërvan aikštės apylinkėse koncentruojasi kavinės ir restoranai, o pati aikštė yra natūrali susitikimų vieta. Vietiniai pasakoja, kad gurkšnis iš aikštės fontano esą garantuoja sugrįžimą – tai veikiau miesto legenda, bet gera proga sustoti ir pasimėgauti atmosfera.

    Kaip atvykti ir ką žinoti

    Patogiausias kelias į Prizreną dažniausiai veda per Prištiną: iš Kosovo sostinės reguliariai kursuoja autobusai, o kelionė trunka apie 1 valandą 45 minutes. Alternatyvų taip pat siūlo kaimyninės sostinės – Tirana ir Skopjė, iš kurių autobusais iki Prizreno paprastai vykstama apie 3 valandas.

    Nors Kosove oficialiai naudojama euro valiuta, kasdienėje praktikoje grynieji dažnai vis dar praverčia labiau nei banko kortelė. Planuojant apsilankymus reikėtų atsižvelgti ir į religinių švenčių ar Ramadano laikotarpį, kai dalies vietų darbo laikas gali keistis.

    Jei kelionę planuojate pavasario pabaigoje, verta pasidomėti vietiniais renginiais: Prizrene vyksta festivaliai, kurie sutraukia tiek vietos bendruomenę, tiek svečius. Tokie savaitgalio įvykiai leidžia pamatyti miestą ne tik kaip atviruką, bet ir kaip gyvą, sezoniškai kintantį kultūros centrą.