Rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, ant povandeninio kalno netoli Kosta Rikos, tyrėjai aptiko neįprastą geltoną aštuoniakoralį, kurio išvaizda primena švytintį auksinį medį. Jis auga šimtų metrų gylyje, aplinkoje, kur daugeliui organizmų būtų sunku išgyventi.
Šią rūšį mokslininkų grupė, vadovaujama Kosta Rikos universiteto tyrėjos Odaliscos Breedy, aprašė kaip Laurinque elenya. Pavadinimas įkvėptas J. R. R. Tolkieno sukurta kvenjų kalba ir reiškia auksinį žvaigždžių medį.
Naujas koralas užfiksuotas 360–529 metrų gylyje, ekspedicijų metu 2019 ir 2023 metais, kai mėginius rinko nuotoliniu būdu valdomas aparatas „SuBastian“. Iš toliau jis atrodo tarsi ryškiai geltonas medis, o priartėjus matyti, kad dugną dengia tankus rausvų trapiaodžių kilimas.
Mokslininkus nustebino tai, kad rūšies požymiai nesutapo su įprastais aštuoniakorių klasifikavimo rėmais. Kolonijos gali užaugti daugiau nei 1 metro aukščio ir apie 1,2 metro pločio, šakos tankiai šakojasi, o polipai yra neįprastai pailgi ir gali iš dalies įsitraukti į šakas.
Dar daugiau klausimų sukėlė genetiniai tyrimai. Analizuojant kelis DNR žymenis, du mitochondrijų genai rodė skirtingą giminystę su atskiromis aštuoniakorių šeimomis, o ribosominės DNR duomenys aiškaus atsakymo nesuteikė.
Galiausiai situaciją išsprendė išsamesnė analizė, apėmusi daug platesnį genetinių regionų rinkinį ir naujai surinktus mėginius. Tyrėjai nustatė, kad koralas artimiausias Eunicellidae šeimai, tačiau pakankamai skiriasi, kad jam teko sukurti visiškai naują šeimą Laurinqueidae.
„Kai 2019 metais pirmą kartą pamačiau šį aštuoniakorių sodą, buvau sužavėta kraštovaizdžio grožiu, kuris vėliau įkvėpė elfišką pavadinimą. Iš pradžių maniau, kad rūšis priklausys žinomai šeimai, bet morfologinė analizė parodė, kad tai visai kas kita“, – sakė Odalisca Breedy.
Šie koralų sodai auga vandenyse, kuriuose deguonies lygis yra labai žemas, o temperatūra siekia 8–11 laipsnių Celsijaus. Tokios buveinės giliavandeniame vandenyne laikomos ypač jautriomis, nes trimatės koralų struktūros tampa prieglobsčiu ir maitinimosi vieta daugeliui kitų organizmų.
Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai primena, kiek mažai dar žinoma apie giliavandenes ekosistemas ir jų biologinę įvairovę. Be to, mokslinėje publikacijoje minimi galimi šios rūšies pastebėjimai prie Panamos ir Galapagų salų, tačiau kol kas tai dar nėra patvirtinta mėginiais.
Giliavandeniai koralai vis dažniau atsiduria ir gamtosaugos diskusijų centre, nes jų buveinėms grėsmę kelia dugninė žvejyba, jūrų išteklių gavybos planai ir klimato kaitos sukelti vandenynų deguonies bei temperatūros pokyčiai. Kuo tiksliau identifikuojamos rūšys ir jų paplitimas, tuo lengviau planuoti apsaugos priemones.