CP v2

Tag: KPEPIS

  • Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Pradedamas paraiškų priėmimas Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2027–2029 metų programai. Parama skirta kultūros paveldo objektų tyrimams, projektavimui ir tvarkybos darbams, kad vertybės būtų išsaugotos ir pritaikytos naudojimui.

    Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie valdo paminklo, valstybės saugomo arba registrinio statuso kultūros paveldo objektą. Svarbi sąlyga taikoma paminklų ir valstybės saugomų objektų valdytojams: jie turi būti sudarę apsaugos sutartį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kurioje apibrėžiamos lankymo sąlygos.

    Ką galima finansuoti?

    Valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami valstybės saugomų ir registrinių objektų taikomieji tyrimai. Tokiam finansavimui numatoma iki 90 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Valstybės saugomiems objektams taip pat gali būti finansuojamas tvarkybos darbų projekto parengimas, patys tvarkybos darbai ir jiems būtini taikomieji tyrimai. Viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus religines bendruomenes, numatoma iki 60 proc., o privačioms įstaigoms, fiziniams asmenims ir religinėms bendruomenėms – iki 80 proc., abiem atvejais neviršijant 600 000 eurų.

    Registriniams objektams numatytas atskiras prioritetas, kai reikia skubiai pašalinti avarijos grėsmę. Tokiems darbams gali būti skiriama iki 80 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Programoje taip pat numatytas Šventojo Sosto kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimas. Šiuo atveju gali būti dengiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

    Kur ir iki kada teikti paraišką?

    Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje KPEPIS. Pildant paraišką sistemoje, reikia pasirinkti paraiškų skiltį ir atitinkamą finansavimo paraiškos formą kultūros vertybių saugojimo darbams.

    Teikiant paraišką svarbu iš anksto pasiruošti privalomus dokumentus ir įsitikinti, kad pateikiami duomenys sutampa su objekto teisiniu statusu Kultūros vertybių registre. Praktikoje būtent dokumentų trūkumai, netikslūs darbų aprašai ar neaiškus darbų pagrindimas dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios paraiškas tenka tikslinti.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant?

    Kultūros paveldo tvarkybos finansavimas paprastai skiriamas etapais, todėl paraiškoje itin svarbu aiškiai aprašyti darbų seką ir jų būtinumą, ypač kai kalbama apie avarinės būklės šalinimą. Taip pat vertinama, ar objektas atveriamas visuomenei ir ar sudarytos realios sąlygos jį lankyti, jeigu tai numatyta apsaugos sutartyje.

    Jeigu kyla klausimų dėl paraiškos pildymo ar reikalavimų, konsultacijas teikia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Iki paraiškų termino pabaigos rekomenduojama nelaukti paskutinių dienų, nes sistemoje pateikimui gali prireikti papildomų patikslinimų.

  • Tvarkote visuomenei atvirą kultūros paveldo objektą? KPD priima paraiškas kompensacijoms

    Tvarkote visuomenei atvirą kultūros paveldo objektą? KPD priima paraiškas kompensacijoms

    Kam skirta kompensacija?

    Kultūros paveldo departamentas (KPD) pradėjo priimti prašymus kompensacijoms už valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų išlaidas. Parama skirta tiems objektams, kurie yra prieinami visuomenei lankyti, todėl kompensacija siejama ne tik su tvarkybos faktu, bet ir su atvirumu lankytojams.

    Kreiptis gali fiziniai asmenys ir privatūs juridiniai asmenys, valdantys valstybės saugomą objektą. Taip pat būtina su KPD būti sudarius apsaugos sutartį ir turėti dokumentus, įrodančius, kad darbai atlikti ne anksčiau kaip per pastaruosius 3 metus nuo prašymo pateikimo dienos.

    Kiek ir už ką kompensuojama?

    Nacionalinio reikšmingumo lygmens objektams numatyta kompensuoti taikomuosius tyrimus iki 75 proc., bet ne daugiau kaip 10 500 eurų. Tvarkybos darbų projektų parengimui gali būti dengiama iki 65 proc., bet ne daugiau kaip 31 500 eurų.

    Didžiausia suma skirta avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo ir arba remonto darbams: kompensuojama iki 45 proc., bet ne daugiau kaip 262 500 eurų. KPD pabrėžia, kad kompensavimo dydis priklauso nuo objekto reikšmingumo lygmens ir patirtų, tinkamai pagrįstų išlaidų.

    Regioninio reikšmingumo lygmens objektams taikomiesiems tyrimams kompensuojama iki 70 proc., bet ne daugiau kaip 10 000 eurų. Tvarkybos darbų projektų parengimas gali būti kompensuojamas iki 60 proc., bet ne daugiau kaip 30 000 eurų.

    Avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo ir arba remonto darbams regioniniu lygmeniu numatyta iki 40 proc. kompensacija, bet ne daugiau kaip 250 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad didesnės apimties darbams vis tiek būtina planuoti ir nuosavą finansinę dalį.

    Iki kada ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymai priimami iki gegužės 30 dienos per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą KPEPIS. Pildant paraišką svarbu pasirinkti paslaugų kelią Apsaugos sutarčių sudarymas ir kompensacijų skyrimas, o tuomet prašymą skirti kompensaciją už privačios nuosavybės tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidas.

    KPD rekomenduoja iš anksto pasiruošti dokumentus, pagrindžiančius atliktus darbus, jų apimtį ir patirtas išlaidas, nes būtent šie duomenys dažniausiai lemia paraiškos vertinimo sklandumą. Taip pat svarbu įsivertinti, ar objektas realiai atitinka reikalavimą būti prieinamam visuomenei lankyti, nes tai yra esminė šios priemonės sąlyga.

    Informacija parengta pagal KPD pateiktus duomenis.

  • Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinoje balandžio 24 dieną savivaldybės salėje surengtas konsultacinis susitikimas, skirtas miesto istorinės dalies (unikalus kodas 17082) apsaugos klausimams ir gyventojams aktualiems darbams. Į renginį atvyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus specialistai bei KPD Paveldo valdybos ir registro srities atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai paaiškinti, kokių reikalavimų reikia laikytis planuojant darbus istoriniame miesto audinyje, ir iš anksto išsklaidyti dažniausias klaidas. Specialistai akcentavo, kad net ir iš pirmo žvilgsnio paprasti sprendimai, tokie kaip stogo dangos ar pastato spalvos pakeitimas, gali būti vertinami kaip išorės keitimas, todėl svarbu laiku suderinti sprendinius.

    Dažniausi klausimai dėl remonto

    Renginio metu daugiausia dėmesio skirta praktiniams gyventojų klausimams: kaip teisėtai pakeisti stogą, kada galima keisti medžiagiškumą, spalvas ar langų sprendinius ir kokiais atvejais prireikia projektinių pasiūlymų. Aptarta ir tai, kaip derinamas saulės elektrinių įrengimas, kai pastatas patenka į kultūros paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną.

    KPD atstovai priminė, kad sprendimai dažniausiai vertinami ne vien pagal konkretaus pastato būklę, bet ir pagal visumos principą, siekiant išsaugoti vietovės charakterį. Tai reiškia, kad derinant darbus gali būti prašoma išlaikyti tradicinę stogo geometriją, parinkti su aplinka derančias spalvas ar vengti sprendinių, kurie vizualiai dominuoja istorinėje panoramoje.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų

    Renginyje pristatyti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pokyčiai nuo 2026 metų, taip pat paaiškinta, kaip veikia vertinimo tarybos, inventorizavimo procesai ir kaip tikslinami Kultūros vertybių registro duomenys. Specialistai akcentavo, kad aiškesni duomenys registre padeda greičiau atsakyti į klausimą, kokie apribojimai galioja konkrečiam sklypui ar pastatui.

    Taip pat aptartos Ignalinos istorinės dalies teritorijos ribos, sutartinių ženklų reikšmės ir vertinimo dokumentuose nurodytos vertingosios savybės. Gyventojams paaiškinta, kad ribos ir aprašai yra itin svarbūs, nes nuo jų priklauso, ar konkreti intervencija laikoma reikšminga paveldo požiūriu.

    Derinimas, sistemos ir atsakomybė

    Specialistai atskirai paaiškino statybos ir tvarkybos darbų skirtumus, nes nuo to priklauso ir taikomi reikalavimai, ir derinimo kelias. Gyventojams pristatytos dokumentų teikimo sistemos KPEPIS ir „Infostatyba“, pabrėžiant, kad aiškiai suformuluotas prašymas ir pridėti vizualiniai sprendiniai dažniausiai padeda sutrumpinti derinimo laiką.

    Diskusijoje taip pat aptartos nuobaudų taikymo praktikos, kai darbai atliekami nesuderinus, ir bešeimininkių objektų įteisinimo galimybės. Praktinis pavyzdys nuskambėjo iš Geležinkelio gatvės 15 pastato savininkės, kuri kėlė stogo dangos keitimo klausimą ir siekė aiškiai suprasti, kokie sprendiniai laikomi priimtinais istorinei miesto daliai.

    Renginio pabaigoje išsakyta idėja svarstyti savivaldybės paveldotvarkos programos poreikį ir vietinės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos steigimą. Tokie instrumentai, pasak dalyvių, galėtų padėti sistemingiau spręsti finansinės paramos, ribų tikslinimo ir vertingųjų savybių peržiūros klausimus, kartu užtikrinant aiškesnes taisykles gyventojams.

    Susitikime pabrėžta tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė ir tai, kad ankstyva konsultacija dažnai leidžia išvengti brangių klaidų, kai darbai jau pradėti. Organizatoriai ragino planuojant bet kokius išorės keitimus pirmiausia pasitikrinti, ar objektas patenka į istorinės dalies teritoriją ar apsaugos zoną, ir kreiptis konsultacijos dar prieš priimant galutinius sprendimus.