Tag: Kpler

  • Europą gelbėja 900 000 tonų aviacinio kuro, bet maži oro uostai vis dar ant ribos

    Europą gelbėja 900 000 tonų aviacinio kuro, bet maži oro uostai vis dar ant ribos

    Europa artimiausiais mėnesiais gali išvengti platesnio aviacinio kuro trūkumo, nes į regioną suplanuota atgabenti beveik 900 000 tonų reaktyvinių lėktuvų degalų iš Azijos. Vis dėlto analitikai įspėja, kad sutrikus tiekimo grandinėms pirmiausia nukentėtų mažesni oro uostai, kurių atsargos ir alternatyvūs pristatymo kanalai riboti.

    Prekybos duomenų bendrovės „Kpler“ vertinimu, papildomi kroviniai turėtų sumažinti fizinio deficito riziką, tačiau kainos greičiausiai išliks aukštos. Tam įtakos turi ne tik žaliavinės naftos kainos, bet ir rafinavimo maržos, kai skirtumas tarp žaliavos savikainos ir galutinio produkto kainos didėja.

    „Aviacinio kuro kainos tikėtina išliks aukštesnės, nes jos glaudžiai susietos su dyzelino rinka, kuri pastaruoju metu vėl tampa vis labiau įtempta“, – sakė „Kpler“ vyresnysis distiliatų rinkų analitikas George Shaw.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) stebėsenos duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė aviacinio kuro kaina Europoje pakilo iki maždaug 176 eurų už barelį. Tai buvo aukščiausias vidurkis tarp pasaulio regionų ir apie 27,8 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau, tačiau šis rodiklis atspindi regioninį rafinavimo įvertį, o ne konkrečių oro linijų mokamas kainas.

    Europa šioje rinkoje išlieka jautri, nes anksčiau rėmėsi importu iš Artimųjų Rytų, o gamybos ir laivybos maršrutų trikdžiai privertė persiorientuoti. Dabar didesnę dalį srautų sudaro tiekimas iš Pietų Korėjos, Nigerijos ir Jungtinių Valstijų, taip pat didinama vietos perdirbimo apimtis.

    Pietų Korėja iškilo į pirmą planą

    „Kpler“ rugsėjo mėnesio skaičiavimai rodo, kad Europos aviacinio kuro importas siekė apie 672 000 barelių per dieną, įskaitant judėjimą tarp Europos rinkų. Maždaug 60 proc. sudarė tiekimas iš Pietų Korėjos, Nigerijos ir Jungtinių Valstijų, o vien Pietų Korėjos vaidmuo pastaraisiais mėnesiais ryškiai išaugo.

    Vertinant laikotarpį nuo liepos iki rugsėjo, iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono į Europą, „Kpler“ duomenimis, buvo perkelta apie 1 310 000 tonų aviacinio kuro. Iš jų apie 1 140 000 tonų teko Pietų Korėjai, tad ši šalis tapo pagrindiniu srautų šaltiniu, kompensuojančiu ankstesnių tiekimo grandinių susilpnėjimą.

    Kodėl mažieji oro uostai rizikuoja labiausiai

    Net jei valstybė ar regionas apskritai turi pakankamai degalų, tai dar nereiškia, kad jie sklandžiai pasieks kiekvieną oro uostą. Aviacijos duomenų bendrovė „Cirium“ pabrėžia, kad būtent mažesni oro uostai paprastai turi mažiau tiekėjų, mažesnę saugyklų infrastruktūrą ir mažiau alternatyvių pristatymo maršrutų.

    Tokį pažeidžiamumą šiemet iliustravo situacija Italijoje, kai Brindizio oro uoste balandžio 6 dieną komerciniai orlaiviai nebegalėjo įprastai pildytis degalų dėl tiekimo įsipareigojimų nevykdymo. Tuo metu degalai prioritetiškai buvo skiriami valstybiniams orlaiviams, greitosios medicinos pagalbos ir paieškos bei gelbėjimo skrydžiams.

    „Cirium“ nurodė, kad tą pačią savaitę dar šešiuose Italijos oro uostuose degalai buvo normuojami, o daugeliui orlaivių taikyta apie 2 000 litrų riba. Tokia apimtis kai kuriais atvejais reiškia mažiau nei valandą skrydžio siauro fiuzeliažo lėktuvui, todėl regioniniams vežėjams tai sukuria tiesioginę operacinę riziką.

    Ką tai reikš keliautojams

    Ekspertai prognozuoja, kad artėjant žiemai paklausa Europoje sezoniškai mažės, nes lapkritį įprastai ryškiau krenta skrydžių intensyvumas. Tai sumažina tikimybę, kad masiškai pritrūks degalų didžiuosiuose mazguose, tačiau kainų spaudimo nepanaikina, ypač jei dyzelino rinka išlieka įtempta.

    Tuo pat metu rizika keleiviams dažniau bus susijusi ne su atšauktais reisais, o su didesnėmis oro linijų sąnaudomis. Galutinė bilietų kaina priklausys nuo to, kiek degalų vežėjai yra apsidraudę iš anksto sudarytomis sutartimis ir kiek ilgai išsilaikys aukštesni kainų lygiai bei logistikos neapibrėžtumas.

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausiose rinkos įžvalgose yra pabrėžusi, kad ilgiau trunkantys trikdžiai svarbiuose jūrų koridoriuose gali ir toliau stabdyti visišką tiekimo normalizavimą. Tokiu atveju Europa, nors ir sustiprinta papildomais srautais iš Azijos, turės mažiau atsarginių priemonių, jei pasikartos didesnio masto sutrikimai.

  • Tanklaivis iš Turkijos su benzinu plaukia į Rusiją: kas žinoma apie krovinį ir jo kilmę

    Tanklaivis iš Turkijos su benzinu plaukia į Rusiją: kas žinoma apie krovinį ir jo kilmę

    Į Rusiją iš Turkijos išplaukė benzino krovinys, kuris Baltijos jūros uostą gali pasiekti iki rugpjūčio pabaigos. Apie tai skelbia Rusijos leidinys Kommersant, remdamasis S&P Global Commodities at Sea (CAS) laivybos duomenimis.

    Pasak šaltinių, vidutinio dydžio tanklaivis „Wendrix“ išplaukė iš Mersino uosto. Laivo talpa siekia apie 25 000–50 000 tonų, o krovinys vertinamas maždaug 200 000 barelių benzino.

    Kur tiksliai pagamintas į tanklaivį pakrautas benzinas, viešai neatskleidžiama. Tokia informacija paprastai priklauso nuo prekybos grandinės, dokumentų ir galimų perkrovimų jūroje, todėl galutinę kilmę ne visada pavyksta nustatyti operatyviai.

    Penktas krovinys nuo liepos

    Šis reisas būtų jau penktas žinomas importinio benzino pristatymas į Rusiją nuo liepos. CAS ir Kpler duomenimis, praėjusį mėnesį Rusiją pasiekė trys laivai, kurių kroviniai buvo suformuoti perkraunant degalus prie Egipto krantų, o benzinas į perkrovimo vietą atplukdytas iš Vadinaro terminalo Indijoje.

    Dar viena siunta, kurios kilmė neįvardijama, atvyko iš Maroko. Šalis pastarąjį dešimtmetį didžiąja dalimi remiasi importu, nes jos pagrindinė naftos perdirbimo gamykla buvo sustabdyta 2015 metais.

    Analitikų vertinimu, nuo liepos pabaigos jūra į Rusiją pristatyto benzino apimtys jau viršijo 1 000 000 barelių. Tokie srautai rodo bandymus operatyviai papildyti vidaus rinką, kai vietinė gamyba susiduria su sutrikimais.

    Kodėl Rusijai prireikė importo?

    Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas yra sakęs, kad dalis naftos perdirbimo gamyklų atnaujino darbą ir tiekimas turėtų gerėti. Jo teigimu, didžiausia įtampa jaučiama būtent benzino segmente, o dyzelino ir žibalo atsargų esą pakanka.

    Rusijos pareigūnai benzino trūkumą sieja su Ukrainos dronų atakomis prieš naftos perdirbimo infrastruktūrą. Tokie smūgiai gali laikinai sumažinti perdirbimo apimtis, o tuomet rinkoje atsiradusią spragą paprasčiausia užpildyti importu jūrų keliais.