DI strategijos yra, bet rezultatai ne visada aiškūs
Įmonės vis aktyviau diegia dirbtinį intelektą, tačiau realus poveikis verslui dažnai atsilieka nuo ambicijų. Tai pabrėžė „KPMG France“ klientų ir rinkų vadovas Mathieu Wallich-Petit, kalbėjęs technologijų renginyje VivaTech Paryžiuje.
Jo teigimu, dalis organizacijų jau susikūrė aiškias DI kryptis, bet praktikoje vis dar sunkiai įrodo, kad investicijos atsiperka. Didžiausia problema tampa ne idėjų trūkumas, o gebėjimas jas paversti kasdieniais procesais ir pamatuojamais rodikliais.
„Mūsų klientai tikrai į DI žiūri strategiškai, bet realybėje matome didelį atsilikimą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.
„KPMG“ kovo mėnesį paskelbtoje apžvalgoje nurodoma, kad 95 proc. klientų turi stiprią DI strategiją, o 64 proc. teigia jau matantys apčiuopiamų rezultatų. Vis dėlto tik 8 proc. gali aiškiai išmatuoti investicijų grąžą, o DI mastu yra įdiegę tik apie 10 proc. respondentų.
Šis skirtumas, anot „KPMG“ atstovo, atskleidžia tipinę brandos problemą: organizacijos geba sukurti bandomuosius projektus, tačiau jiems pritrūksta duomenų valdymo, atsakomybės modelių ir darbuotojų pasirengimo, kad DI taptų nuolatine praktika.
Nuo pilotų prie realaus masto
Mathieu Wallich-Petit akcentavo, kad DI technologijos tobulėja itin sparčiai, o įmonių prisitaikymas dažnai vyksta gerokai lėčiau. Tai sukuria situaciją, kai strateginiai planai pasensta greičiau, nei organizacijos spėja pertvarkyti procesus ir kompetencijas.
Jo vertinimu, proveržį lemia ne vien pasirinktas modelis ar platforma, o tai, ar DI įsiuvamas į kasdienę veiklą. Tai reiškia aiškiai aprašytas darbo eigas, atsakingus vadovus, duomenų kokybės standartus ir nuoseklią rizikų kontrolę.
„Receptas paprastas: pereiti nuo įrodymo, kad veikia, prie to, kad DI būtų įmontuotas į procesą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.
Pasak jo, DI sėkmė beveik visada atsiremia į žmones. Įmonėms reikia investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir aiškias taisykles, kaip DI naudojamas priimant sprendimus, rengiant dokumentus ar aptarnaujant klientus.
Kartu auga ir vadovybių spaudimas greitai pamatyti rezultatą. Nors valdybos DI dažnai mato kaip konkurencinį pranašumą ir priemonę pritraukti talentus, vis dažniau reikalaujama aiškių, trumpesnio laikotarpio rodiklių, kurie pagrįstų didėjančius biudžetus.
Suverenumas ir priklausomybė nuo tiekėjų
„KPMG France“ atstovas atkreipė dėmesį į dar vieną ryškėjančią tendenciją: DI suverenitetą. Verslams tampa vis svarbiau neatsidurti situacijoje, kai kritiniai procesai priklauso nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio, ypač kai prieigą gali paveikti geopolitika ar reguliaciniai sprendimai.
Jo teigimu, įmonėms rekomenduojama planuoti kelių modelių ir tiekėjų strategiją, kad būtų galima perskirstyti krūvį, valdyti kainas, sumažinti tiekimo riziką ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą skirtingoms užduotims.
„Svarbiausia nėra remtis vienu modeliu, o turėti skirtingų modelių įvairovę“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.
Ši tema tapo ypač apčiuopiama po to, kai „KPMG“ ir JAV DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė pasaulinę partnerystę, numatančią „Claude“ integravimą į „KPMG“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo platformas. Netrukus po to „Anthropic“ pranešė gavusi JAV valdžios nurodymą sustabdyti prieigą prie kai kurių pažangių modelių užsienio šalių piliečiams.
Ekspertų vertinimu, tokie atvejai verslui primena, kad DI diegimas nėra tik technologinis projektas. Tai ir tiekimo grandinės, teisinės atitikties, duomenų apsaugos bei veiklos tęstinumo klausimas, kuriam reikia iš anksto parengtų scenarijų.
Apibendrinant, „KPMG“ žinutė verslui aiški: strategija pati savaime dar nereiškia transformacijos. Tik tada, kai DI tampa kasdienės veiklos dalimi, atsiranda ir tai, ko labiausiai ieško valdybos, aiškiai pamatuojama vertė.