Tag: Krab

  • Nauja lenkų „Krab“ siunta jau kariuomenėje: nuotraukos atskleidė svarbius patobulinimus

    Nauja lenkų „Krab“ siunta jau kariuomenėje: nuotraukos atskleidė svarbius patobulinimus

    Lenkijos Ginkluotės agentūra pranešė apie naują savaeigių artilerijos sistemų „Krab“ ir lydinčių mašinų pristatymą šalies kariuomenei. Kartu perduoti ir vadovavimo bei logistikos elementai, kurie leidžia padaliniams veikti kaip vieningai sujungtai ugnies paramos sistemai.

    Šią techniką gamina Huta Stalowa Wola, priklausanti „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Agentūra pabrėžė, kad kiekvienas modernios ginkluotės pristatymas didina artilerijos kovinį potencialą ir spartina dalinių modernizaciją.

    Kas yra REGINA modulis

    REGINA yra lenkiško diviziono ugnies modulio kodinis pavadinimas, kurio pagrindą sudaro 155 mm kalibro savaeigės artilerijos sistemos „Krab“. Tipinė konfigūracija apima 24 „Krab“ ir 18 vadovavimo bei aprūpinimo mašinų, kad divizionas galėtų savarankiškai planuoti, koordinuoti ir vykdyti užduotis.

    Į tokį rinkinį paprastai įeina vadovavimo-štabo mašinos, vadų mašinos, amunicijos pervežimo mašinos ir specializuota remonto bei techninės priežiūros technika. Toks sukomplektavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes artilerijos efektyvumą lemia ne vien pabūklų skaičius, bet ir ryšys, žvalgyba, logistika bei tempas.

    Dideli kontraktai ir terminai

    Pirmoji sutartis dėl keturių REGINA modulių tiekimo buvo pasirašyta 2016 metais, vėliau ji buvo papildyta dar dviem „Krab“ ir lydinčiomis priemonėmis. 2022 metais užsakyti dar du moduliai, tai yra 48 „Krab“ su įranga ir susijusiais pajėgumais.

    2024 metų gruodžio 23 dieną pasirašyta nauja sutartis dėl keturių kitų REGINA modulių, apimančių 96 „Krab“, lydinčias mašinas, mokymo ir logistinės paramos paketus. Viešai skelbta sutarties vertė siekia apie 2,1 mlrd. eurų, o pristatymai numatyti 2027–2029 metais.

    2026 metų gegužės 30 dieną pasirašytas dar vienas užsakymas keturiems moduliams, apimantis dar 96 „Krab“. Skelbiama, kad kartu su papildomomis galimybėmis jo vertė siekia apie 1,9 mlrd. eurų, o planuojama įvykdyti iki 2030 metų, dalį finansavimo siejant su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pajėgumams stiprinti.

    Ką išdavė nuotraukos: matomi pakeitimai

    Nauja siunta atkreipė dėmesį ir dėl pačių „Krab“ komplektacijos. Iš paskelbtų vaizdų matyti papildomi dūminių granatų paleidikliai ant bokštelio stogo, nauja vairuotojo kamera ir bokštelio gale sumontuota oro kondicionavimo sistema.

    Pokyčiai palietė ir vadovavimo bei vadovavimo-štabo mašinas. Jose pritaikyta nauja lengvos vikšrinės platformos LPG Hydro versija su kitokios formos korpusu, hidropneumatine pakaba ir nuotoliniu būdu valdomu ginkluotės moduliu ZSMU A3B.

    „Krab“ yra 155 mm kalibro savaeigė artilerijos sistema, sujungianti britiško AS-90 bokštelio sprendinius ir korėjietiškos K9 važiuoklės elementus, pritaikytus lenkų poreikiams. Skelbiama, kad įprastais šaudmenimis sistema pasiekia apie 30 kilometrų, o su šaudmenimis su dujų generatoriumi iki maždaug 40 kilometrų nuotolį, didžiausias šaudymo tempas siekia iki 6 sviedinių per minutę.

    Įgulą sudaro penki kariai, o ugnies valdymui naudojama automatizuota sistema TOPAZ ir skaitmeninės ryšio priemonės. Apie 48 tonas sverianti platforma gali pasiekti iki 60 kilometrų per valandą greitį keliu ir turi maždaug 400 kilometrų nuotolį viena degalų atsarga.

  • Vietnamas, iki šiol rėmęsis Rusijos ginklais, svarsto Lenkijos pasiūlymą: „Rosomak“, „Krab“ ir pakrantės gynyba

    Vietnamas, ilgą laiką daugiausia pirkęs rusišką ginkluotę, derasi su Lenkija dėl galimos karinės technikos ir paslaugų įsigijimo. Apie tai, lydėdamas Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską vizito Vietname metu, pranešė Lenkijos valstybės turto viceministras Konradas Gołota.

    Anot jo, derybose minimi šarvuočiai „Rosomak“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, artilerijos amunicija, taip pat pakrantės stebėjimo ir gynybos sprendimai. Kalbama ir apie ryšio bei elektronikos komponentus, montuojamus ant kovinių platformų.

    Trys galimi bendradarbiavimo modeliai

    Konradas Gołota nurodė, kad svarstomi keli bendradarbiavimo scenarijai, kurie apimtų ne tik galutinio produkto pardavimą. Praktikoje tai reikštų lankstesnį pasiūlymą šaliai, kuri siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir užsitikrinti ilgalaikį technikos gyvavimo ciklo palaikymą.

    Pirmasis modelis būtų tiesioginis Lenkijoje pagamintos technikos pardavimas. Antrasis numato dalies gamybos ir technologijų perdavimą Vietnamui, o trečiasis orientuotas į aptarnavimą, remontą ir modernizaciją, įskaitant sovietinės kilmės technikos atnaujinimą.

    „Rusijos pramonės buvimas čia gana didelis, tačiau dėl sankcijų Vietnamas ieško diversifikacijos“, – sakė Konradas Gołota.

    Kodėl Vietnamas ieško alternatyvų?

    Vietnamas istoriškai rėmėsi rusiška ir sovietinės kilmės ginkluote, tačiau pastaraisiais metais tokia priklausomybė tapo rizikingesnė dėl sankcijų, tiekimo grandinių apribojimų ir atsarginių dalių prieinamumo. Lenkijos pusė pabrėžia, kad gali pasiūlyti kompetencijas modernizuojant tokio tipo techniką, ypač kai reikalinga integruoti naujesnes ryšio, stebėjimo ar valdymo sistemas.

    Viceministro teigimu, Vietnamo ginkluotės rinkoje aktyvios ir Izraelio, Prancūzijos bei Jungtinių Valstijų bendrovės, todėl konkurencija dėl sutarčių yra didelė. Dėl to realistiškesnis kelias gali būti ne vienkartiniai pirkimai, o ilgesnio laikotarpio programos, apimančios mokymus, priežiūrą ir modernizaciją.

    Ką Lenkija siūlo papildomai

    Atskira derybų kryptis siejama su Vietnamo dėmesiu pakrantės gynybai ir jūriniam saugumui. Lenkija mini radiolokacijos, pakrantės stebėjimo ir situacijos suvokimo sprendimus, taip pat galimą laivų projektų ar pagalbinių pajėgumų pasiūlą.

    Taip pat aptariamas Vietnamo aviacijos techninis aptarnavimas. Lenkijos pusė nurodo, kad Bydgoščiaus įmonės galėtų teikti kai kurių transporto orlaivių, įskaitant C-130, priežiūros ir remonto paslaugas, taip pat dalies sovietinės kilmės orlaivių techninį aptarnavimą, tačiau atsarginių dalių tiekimas tektų Vietnamo pusei.

    Konradas Gołota pabrėžė, kad apie galimų užsakymų vertę kalbėti dar anksti. Jo teigimu, Vietnamas dažnai pradeda nuo mažesnių sutarčių, o jos plečiamos tik įsitikinus technikos patikimumu ir tiekėjo pajėgumu užtikrinti aptarnavimą.

    Lenkija tikisi, kad dėl bendrų bendradarbiavimo krypčių bus pranešta artimiausiu metu, o pirmieji konkretūs komerciniai susitarimai galėtų išryškėti metų pabaigoje, kai Vietname planuojama surengti gynybos pramonės parodą. Vizito programoje numatyti aukšto lygio susitikimai Hanojuje, kuriuose aptariami platesni dvišaliai santykiai.

  • Lenkijos kariuomenė gavo naujų „Baobab-K“: vienas gali per minutes sustabdyti tankus

    Lenkijos kariuomenė gavo naujų „Baobab-K“: vienas gali per minutes sustabdyti tankus

    Lenkijos kariuomenėje daugėja naujų minų klojimo mašinų „Baobab-K“. Po naujausios siuntos, pristatytos į Niską, šių platformų jau turi kelios kariuomenės dalys, o ginkluotės įsigijimus koordinuojančios institucijos skelbia, kad artimiausiu metu laukiama ir daugiau pristatymų.

    „Baobab-K“ yra naujos kartos nuotolinio minavimo sistema, skirta greitai suformuoti prieštankines užtvaras. Ji laikoma senesnių inžinerinių minavimo sistemų įpėdine, o svarbiausias jos pranašumas – automatizuotas minavimo procesas, leidžiantis veikti greitai ir tiksliai.

    Platformos bazė – sunkvežimio „Jelcz“ 8×8 važiuoklė su plienine kabina, o pagrindinis kovinis modulis – keli minų paleidimo įrenginiai. Skelbiama, kad viena mašina gali išdėstyti iki 600 MN-123 minų, formuojant 60–180 metrų pločio ir iki 1 800 metrų ilgio minų lauką.

    Minavimo metu įgula parenka užduoties parametrus, o programinė įranga automatiškai suderina paleidimo režimą, šūvių dažnį ir judėjimo greitį. Tokia automatizacija ypač svarbi, kai reikia per trumpą laiką sukurti barjerą, sulėtinantį arba nukreipiantį priešo šarvuotosios technikos judėjimą.

    Šių sistemų tiekimas vyksta pagal sutartį, pasirašytą 2023 metais, kurios vertė siekė apie 110 mln. eurų. Vėliau sutartis buvo papildyta, o užsakomų mašinų skaičius padidintas iki 35 vienetų; planuojama, kad visi „Baobab-K“ bus perduoti kariuomenei iki 2028 metų pabaigos.

    Lenkija taip pat ruošiasi gauti ir vikšrinę versiją „Baobab-G“, kuri turėtų būti pritaikyta sudėtingesnėms vietovėms. Joje ratinę platformą keičia savaeigės artilerijos sistemos „Krab“ važiuoklė, o pirmųjų tokių mašinų tikimasi ne anksčiau kaip 2029 metais.

  • Ukraina sudarė norimos lenkų ginkluotės sąrašą: labiausiai geidžia Krab ir Piorun sistemų

    Ukraina sudarė norimos lenkų ginkluotės sąrašą: labiausiai geidžia Krab ir Piorun sistemų

    Kas lenkų ginkluotėje labiausiai vertinama?

    Ukrainos kariuomenė ir politikai vis dažniau viešai įvardija lenkiškus ginkluotės sprendimus, kurie fronte pasiteisino labiausiai. Remiantis karių atsiliepimais ir oficialiomis užuominomis, sudaromas aiškus prioritetų sąrašas, ką Ukraina norėtų gauti daugiau arba įsigyti papildomai.

    Pagrindinis akcentas tenka artilerijai, labai trumpojo nuotolio oro gynybai ir bepiločių sistemų deriniams, kurie leidžia greitai aptikti taikinius ir juos sunaikinti. Šios sritys laikomos kritinėmis, nes Rusija remiasi masine artilerija, dronais ir aviacija, o fronto linija nuolat kinta.

    Krab: artilerija, kuri nenuvilia

    155 mm savaeigės haubicos Krab Ukrainoje vertinamos kaip vienas stipriausių Lenkijos indėlių į sausumos kovas. Ukrainos artileristai pabrėžia taiklumą, ugnies galią ir patikimumą net intensyviai naudojant, kai tenka išlaikyti didelį šaudymo tempą.

    Minimas standartinis maždaug 30 kilometrų nuotolis, o naudojant dalį sustiprintų šaudmenų jis gali siekti apie 40 kilometrų. Ukrainos pareigūnų retorikoje Krab pristatomas kaip sistema, kuri leidžia veikti tiksliai ir greitai, o tai ypač svarbu kovoje su priešo artilerija ir logistikos mazgais.

    Piorun, Rak ir šarvuotoji technika

    Ne mažiau dėmesio sulaukia nešiojama priešlėktuvinė sistema Piorun, kuri Ukrainoje siejama su realia apsauga nuo sraigtasparnių, šturmo lėktuvų ir dronų žemuose aukščiuose. Kariai ją vertina dėl didelės tikimybės numušti taikinį ir dėl paprasto naudojimo mūšio sąlygomis.

    Prie pageidaujamų priemonių priskiriamas ir savaeigis 120 mm minosvaidis Rak, vertinamas už mobilumą, greitą pozicijos užėmimą ir galimybę iškart pasitraukti po ugnies užduoties. Akcentuojamas ir ugnies valdymas, leidžiantis operatyviai reaguoti į situaciją, kai taikiniai atsiranda ir dingsta per minutes.

    Ukrainos daliniai taip pat teigiamai atsiliepia apie šarvuotąją techniką su 30 mm automatiniu pabūklu, kuri fronte vertinama dėl greičio, manevringumo ir ugnies galios. Tokios platformos svarbios tiek pėstininkų paramai, tiek kovai su lengviau šarvuotais taikiniais ar dronų komandomis.

    FlyEye ir Warmate: dronų tandemas

    Didelės pagyros tenka žvalgybiniam dronui FlyEye, kuris Ukrainoje naudojamas nuo 2015 metų ir laikomas patikimu žvalgybos įrankiu. Operatoriai pabrėžia stabilų vaizdą, dieninės ir termovizorinės kameros derinį bei atsparumą Rusijos radioelektroninėms trikdymo priemonėms.

    Praktikoje FlyEye dažnai veikia kaip akys artilerijai, nes leidžia greitai aptikti taikinį ir koreguoti ugnį. Ukrainos karių vertinimu, žvalgybos kokybė tiesiogiai didina artilerijos efektyvumą, ypač kai reikia smogti tiksliai, o šaudmenų atsargos ribotos.

    Kitas svarbus elementas yra loiteringo tipo smogiamoji amunicija Warmate, naudojama tiksliems smūgiams prieš radarus, oro gynybos elementus ar kitas vertingas pozicijas. Dažnai pabrėžiamas tandemas, kai FlyEye aptinka taikinį, o Warmate atlieka smūgį, taip sutrumpinant laiką nuo žvalgybos iki sunaikinimo.

    Viešojoje erdvėje aiškiausiai kartojasi žinutė apie poreikį gauti daugiau Krab ir Piorun, taip pat išlaikyti dronų tiekimą bei aptarnavimą. Ukrainai siekiant stabilaus tiekimo, vis dažniau kalbama ir apie bendradarbiavimą bei gamybos ir remonto pajėgumų stiprinimą, kad technika fronte būtų grąžinama į rikiuotę kuo greičiau.

  • „Mesko“ pradeda 155 mm amunicijos parako gamybą: technologijų perdavimas iš CSG stiprina tiekimą

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė „Mesko“, priklausanti PGZ grupei, pradeda parako, skirto 155 mm artilerijos amunicijai, gamybą. Projektas įgyvendinamas po technologijų ir gamybos žinių perdavimo iš CSG grupės, o tai laikoma svarbiu žingsniu plečiant vietines gamybos kompetencijas.

    Pagamintas parakas bus naudojamas moduliariems metamojo užtaiso sprendimams, kurie reikalingi 155 mm kalibro artilerijos šaudmenims. Šis kalibras yra NATO standarto pagrindas, todėl paklausa Europoje pastaraisiais metais išaugo, o tiekimo grandinės tapo strateginiu saugumo klausimu.

    Bandymus atliko su Krab

    Pasak projekto dalyvių, parakas jau praėjo laboratorinius tyrimus ir ugnies bandymus poligono sąlygomis. Šaudymo bandymai buvo atlikti naudojant savaeiges haubicas Krab, siekiant patvirtinti atitiktį reikiamiems parametrams.

    „Džiaugiamės, kad per tokį trumpą laiką „Mesko“ pavyko sukurti gamybinius pajėgumus, reikalingus parakui moduliariniams metamojo užtaiso sprendimams. „Mesko“ pagamintas parakas sėkmingai praėjo ir laboratorinius tyrimus, ir ugnies bandymus naudojant savaeiges haubicas Krab“, – sakė CSG Polska vadovas Wojciechas Grzonka.

    Jis pabrėžė, kad tai patvirtina technologijų perdavimo efektyvumą, o bendradarbiavimas gali apimti ir daugiau sprendimų ateityje. Praktikoje tai reiškia greitesnį pajėgumų didinimą, kai rinkoje trūksta kritinių komponentų, o valstybės siekia užsitikrinti stabilias atsargas.

    Gamyba planuojama Pionkuose

    Serijinė parako gamyba bus vykdoma „Mesko“ padalinyje Pionkuose. Projekto rėmuose buvo perduota techninė dokumentacija, suteikta pagalba paleidžiant naują gamybos liniją, taip pat pagaminta pirmoji bandomoji parako partija.

    „Mesko“ vadovė Renata Gruszczyńska akcentavo, kad tikslas yra sukurti visą ciklą leidžiančius pajėgumus, kad Lenkijos pramonė galėtų savarankiškai gaminti pilnos komplektacijos 155 mm artilerijos amuniciją. Tokia kryptis siejama ne tik su investicijomis į infrastruktūrą, bet ir su būtinais technologiniais sprendimais, kuriuos galima greičiau įdiegti per partnerystes.

    Technologijų perdavimas įvardijamas kaip vienas projektų, susijusių su 2023 metais sudarytais susitarimais dėl didelių 155 mm amunicijos kiekių tiekimo. Augant gynybos pramonės užsakymams regione, vietinė parako gamyba laikoma kritine grandimi, mažinančia priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir trumpinančia gamybos ciklus.

  • Lenkija atskleis paramos Ukrainai mastą: per dvejus metus įranga ir ginklai už apie 3,5 mlrd. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia artimiausiu metu planuojanti išslaptinti detalesnius duomenis apie karinę paramą Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Varšuva teigia, kad dalis informacijos iki šiol buvo ribojama saugumo sumetimais, tačiau dabar siekiama aiškiau parodyti bendrą pagalbos apimtį.

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas nurodė, kad didžiausios paramos siuntos Ukrainą pasiekė 2022–2023 metais. Jo teigimu, jų vertė siekė apie 15 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 3,5 mlrd. eurų, o sprendimai dėl tokio masto perdavimų buvo priimti ankstesnės vyriausybės laikotarpiu.

    „Nėra tokios technikos, kuri būtų nenaudojama: net senesni T-72 ar PT-91 tebėra reikalingi mūsų karių rengimui“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, kritika, esą Ukrainai buvo perduodama tik nereikalinga ar sandėliuose stovėjusi sovietinė technika, neatitinka realybės. Jis pabrėžė, kad sprendimai dėl perdavimų esą buvo derinami su Lenkijos kariuomenės vadovybe, vertinant, kaip išlaikyti pačios Lenkijos gynybinius pajėgumus.

    Pasak jo, išslaptinimo procesas užtruks, nes reikia suderinti skaidrumo tikslą su operaciniu saugumu. Lenkijos institucijos siekia pateikti pilną vaizdą, kokios sistemos, kiek vienetų ir kokiais etapais buvo perduotos, kad informacija nebūtų interpretuojama fragmentiškai.

    Kokia ginkluotė minima viešai

    Viešai įvardijamų perdavimų sąraše minimi tankai T-72, PT-91 ir Leopard 2A4, taip pat pėstininkų kovos mašinos ir šarvuotieji transporteriai, tarp jų Rosomak, BWP-1 bei BRDM tipo technika. Taip pat nurodoma artilerija, įskaitant AHS Krab, 2S1 Goździk, BM-21 sistemas ir skirtingo kalibro minosvaidžius.

    Lenkijos pusė taip pat mini bepiločius orlaivius ir žvalgybos priemones, tarp jų Warmate ir FlyEye. Be to, kalbama apie perduotus MiG-29 orlaivius, Mi-24 sraigtasparnius bei oro gynybos sistemas ir jų komponentus, įskaitant OSA, taip pat senesnių sistemų NEVA ir kitų kompleksų elementus.

    Didelę paramos dalį sudaro amunicija ir pėstininkų ginkluotė: tankų, artilerijos ir minosvaidžių šaudmenys, taip pat lengvieji ginklai bei kario individuali ekipuotė. Tokia pagalba paprastai yra kritiškai svarbi, nes karo intensyvumas Ukrainoje reiškia nuolatinį atsargų poreikį, o tiekimo grandinės turi veikti be pertrūkių.

    Parama nuo 2024 metų

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad nuo 2024 metų iki dabar perdavimų vertė siekė apie 1,55 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 360 mln. eurų. Pasak jo, į šią sumą patenka įvairi amunicija, atsarginės dalys ir įranga, taip pat raketinė ginkluotė, įvardijant PAC-3 tipo raketas, siejamas su „Patriot“ sistema.

    Ministras pabrėžė, kad Lenkija dalyvauja tarptautinėse koordinavimo struktūrose, kurios derina paramos kryptis ir prioritetus Ukrainai, o dalis perdavimų vyksta ir vykdant sąjungininkų įsipareigojimus. Varšuva akcentuoja, kad parama Ukrainai yra tiesiogiai susijusi su Lenkijos saugumu, nes Rusijos pajėgumų silpninimas fronte mažina grėsmes regionui.