Tag: Kraków Airport

  • Po išpuolio Krokuvos centre – nerimas turizmo verslui ir griežtesnė Kalėdų mugių apsauga Lenkijoje

    Po šeštadienio popietę Krokuvos Rotušės aikštėje įvykdyto išpuolio Lenkijoje dėmesys krypsta ne tik į nukentėjusiųjų pagalbą ir tyrimą, bet ir į galimas ekonomines pasekmes. Smūgis suduotas vienoje lankomiausių šalies vietų, todėl nerimaujama dėl turizmo srautų ir miesto pajamų.

    Kaip rašo portalas WNP, ataka sukrėtė tiek Krokuvą, tiek visą Lenkiją. Pirminiais duomenimis skelbta apie 5 žuvusiuosius ir 15 sužeistų, tarp jų – trys policininkai, tačiau apie 18 valandą žuvusiųjų skaičius išaugo iki 6.

    Kol kas neaišku, kodėl užpuolikas pasirinko būtent Krokuvą. Vis dėlto išpuolis įvyko pačioje miesto širdyje – vietoje, kuri kasmet sutraukia milžiniškus turistų srautus ir yra svarbi daugybei su turizmu susijusių verslų.

    Tokio masto tragedijos dažnai paveikia žmonių kelionių planus ir elgesį viešose erdvėse: mažiau lankytojų gali reikšti mažesnes pajamas viešbučiams, restoranams, trumpalaikės nuomos rinkai, kultūros ir pramogų sektoriui. Ypač jautrus laikotarpis – prieškalėdinis sezonas, kai miestų centrai tampa vienu pagrindinių traukos taškų.

    Ką reiškia Krokuvos turizmo mastas

    Krokuvos turizmas Lenkijoje yra vienas svarbiausių, o vietos ekonomika nemaža dalimi remiasi atvykstančiais svečiais, įskaitant užsieniečius. Tekste pažymima, kad 2025 metais turistai mieste išleido apie 15,4 mlrd. zlotų.

    Remiantis Krokuvos turizmo organizacijos duomenimis, 2025 metais į miestą atvyko 16,5 mln. žmonių. Iš jų 8 mln. mieste bent vieną naktį nakvojo, o likusieji atvyko kelioms valandoms.

    Tai atspindi ir oro uosto statistika: 2025 metais Krokuvos oro uostas aptarnavo 13,2 mln. keleivių, o šiemet, kaip prognozuojama, šis skaičius gali siekti net 15 mln.

    Turizmas yra ir didelis darbdavys. Savivaldybės kanalas „Magiczny Kraków“ nurodo, kad tiesiogiai turizmo sektoriuje dirba per 14 tūkst. žmonių – nuo viešbučių ir restoranų iki kelionių agentūrų bei trumpalaikės nuomos paslaugų.

    Po išpuolio kol kas nurodoma, kad Krokuvos-Balicų oro uoste papildomų apsaugos priemonių nebuvo įvesta. Oro uosto atstovė Monika Chylaszek teigė, kad nėra nerimą keliančių signalų, rodančių galimą grėsmę keleiviams.

    Kalėdų mugės – po didesniu padidinamuoju stiklu

    Po tragedijos Krokuvoje iš naujo keliamas masinių renginių saugumo klausimas. Lenkija ilgą laiką buvo laikoma viena saugesnių Europos šalių, kur terorizmo grėsmė buvo vertinama kaip santykinai nedidelė, tačiau situacija gali keistis.

    Krokuvoje šių metų Kalėdų mugės prekystaliai Rotušės aikštėje dar nebuvo pastatyti, tačiau tokių renginių sezonas netrukus prasidės daugelyje miestų. Minimos mugės Vroclave, Poznanėje, Katovicuose ir dešimtyse kitų vietovių.

    Kadangi tokie renginiai kasmet pritraukia dideles minias, organizatoriams ir tarnyboms gali tekti spręsti, ar būtina didinti pareigūnų skaičių, įvesti papildomas bagažo patikras ar statyti betonines užtvaras, neleidžiančias automobiliams patekti į žmonių susibūrimo zonas.

    Tai reikštų ir papildomas išlaidas savivaldybėms bei renginių organizatoriams, ypač jei saugumo priemonės būtų taikomos plačiai ir ilgesnį laiką.

    Baimes gali pajusti ir kiti verslai

    Straipsnyje pabrėžiama, kad pasekmės gali peržengti turizmo ribas. Jei dėl saugumo baimių žmonės pradėtų vengti perpildytų vietų, tai galėtų atsiliepti restoranams, prekybos centrams, viešbučiams ir įvairiems lauko renginiams visoje šalyje.

    Mažesnis lankytojų srautas reikštų mažesnes įplaukas ne tik patiems verslams, bet ir jų tiekėjams bei subrangovams. Prieš šventes tai ypač jautru, nes lapkritis ir gruodis daugeliui įmonių yra vieni pelningiausių mėnesių.

    Kol kas neaišku, ar šių metų Kalėdų mugė Krokuvoje vyks be pakeitimų. Primename, kad pernai ji pritraukė daugiau nei 1,5 mln. lankytojų, o šiemet, bent jau šiuo metu, informacijos apie planų keitimą nepateikiama.

    Viena kryptis, kuri aiški jau dabar, – viešųjų erdvių saugumas taps dar didesniu prioritetu. Nuo to priklausys ir tai, kaip greitai pavyks atkurti gyventojų bei turistų pasitikėjimą.

  • Krokuvos oro uostas plečia terminalą: investicija virš 500 mln zlotų, atidarymas – 2029-aisiais

    Krokuvos Balicų oro uoste vyksta naujo keleivių terminalo T6 statybos – investicija siekia daugiau nei 500 mln. zlotų (be PVM). Projektas jau perėjo į kitą etapą: pradėta lieti gelžbetoninė pamatų plokštė.

    Kaip skelbia „Kraków Airport“, darbai vyksta pagal grafiką, o terminalą eksploatacijai planuojama perduoti 2029 metų viduryje. Statybose įrengti ir du bokštiniai kranai, jau leidžiami naudoti.

    Pamatų darbai apima ne tik pačią plokštę, bet ir požeminių komunikacijų paruošimą, įžeminimo instaliaciją bei izoliaciją. Konstrukcija remiasi į anksčiau įrengtus polius.

    Oro uosto plėtra yra platesnės investicijų programos dalis, kuria siekiama didinti Krokuvos oro uosto pralaidumą ir gerinti keleivių aptarnavimo sąlygas.

    Pamatų etapas: darbų progresas

    6 lapkričio pateiktais duomenimis, pamatų plokštės įrengimas buvo pažengęs maždaug 15 proc. Tuo metu armatūros darbai siekė apie 30 proc.

    Pasak oro uosto, spartesnis armatūros montavimo tempas leidžia ruoštis tolesniems betonavimo etapams. Kiti statybų įrenginiai bus paleidžiami pagal konstrukcinių darbų eigą.

    Nurodoma, kad projektą įgyvendina „Mostostal Warszawa“.

    Ką numato naujasis terminalas T6

    Planuojama, kad terminalo T6 plotas sieks beveik 45 tūkst. kv. metrų. Jame bus įrengta 11 vartų (gate’ų) ir trys bokštai su laiptinėmis bei išėjimais į keleivių teleskopinius trapus.

    Dokumentų patikrai numatytos 54 pasų kontrolės kabinos ir 20 automatinių dokumentų patikros vartelių (ABC). Taip pat projektuojama prekybos ir maitinimo zona bei dviejų lygių „Business Lounge“.

    Pagal dabartinį grafiką naujos terminalo dalies statybų pabaiga ir perdavimas naudojimui numatomas 2029 metų viduryje.

  • Krokuvos-Balicės oro uostas pasiekė rugpjūčio rekordą: 1,49 mln keleivių ir ambicingas 2026 metų tikslas

    Krokuvos-Balicės oro uostas rugpjūtį fiksavo geriausią mėnesio rezultatą savo istorijoje – aptarnauta 1 487 142 keleiviai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai oro uostu naudojosi 1 322 645 žmonės, srautas išaugo 12 proc.

    Iki simbolinės 1,5 mln ribos pritrūko visai nedaug, tačiau rekordinis mėnuo patvirtino, kad didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas įžengė į intensyvaus augimo etapą. Augimą lėmė tiek vasaros turizmo pikas, tiek platus reguliarių skrydžių tinklas.

    Per du vasaros mėnesius – liepą ir rugpjūtį – oro uostas aptarnavo apie 2,95 mln keleivių, o nuo metų pradžios keleivių skaičius priartėjo prie 10 mln. Tokia dinamika stiprina prognozes, kad 2026 metais Krokuvos oro uostas gali pasiekti 15 mln keleivių kartelę.

    „Du paskutiniai mėnesiai suteikia mums pagrindo džiaugtis keleivių srautų rezultatais, ir tikimės, kad artimiausi mėnesiai bus ne mažiau sėkmingi“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukaszas Strutyńskis.

    Šiuo metu vasaros sezono tvarkaraštyje vežėjai iš Balicės siūlo 176 kryptis į 124 miestus 38 šalyse. Žiemos sezono skrydžių tvarkaraštis turėtų įsigalioti naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną, o paklausą tradiciškai formuoja tiek miestų maršrutai, tiek atostogų kryptys.

    Krokuvos-Balicės oro uostas yra antras pagal aptarnaujamų keleivių skaičių Lenkijoje ir didžiausias regioninis oro uostas šalyje. Praėjusiais metais juo pasinaudojo daugiau nei 13,2 mln keleivių, o šių metų vasaros rekordai rodo, kad rinka kol kas neatslūgsta net ir didėjant kelionių kainoms bei spaudžiant infrastruktūros pajėgumams.

  • Krokuvos Balicų oro uostas atidaro laikiną ne Šengeno terminalą: daugiau vietos ir greitesnės eilės

    Nauja erdvė ne Šengeno skrydžiams

    Krokuvos Balicų oro uoste balandžio 30 dieną keleiviams atveriamas laikinas terminalas, skirtas išvykstantiems už Šengeno erdvės ribų. Naujoji laukimo ir įlaipinimo zona įrengta buvusiame krovinių terminalo pastate, kuris per trumpą laiką buvo pritaikytas keleivių srautams.

    Oro uostas teigia, kad sprendimas turėtų sumažinti spūstis piko metu ir padidinti bendrą aptarnavimo patogumą. Didesnį poreikį ypač jaučia ne Šengeno krypčių keleiviai, kuriems taikomos papildomos pasienio ir dokumentų patikros procedūros.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Laikinoje zonoje įrengta apie 4 500 kvadratinių metrų ploto erdvė su 632 sėdimomis vietomis ir šešiais naujais įlaipinimo vartais. Oro uoste jau veikia 18 vartų, tačiau papildoma infrastruktūra turėtų pagerinti srautų paskirstymą, kai vienu metu išvyksta keli tarptautiniai reisai.

    Skaičiuojama, kad oro uosto pralaidumas gali augti nuo maždaug 1 800 iki 2 700 keleivių per valandą. Praktikoje tai turėtų reikšti trumpesnes eiles prie įlaipinimo vartų ir patogesnį laukimą po saugumo patikros.

    Testas su savanoriais ir investicijos mastas

    Prieš oficialų atidarymą oro uostas surengė naktinį funkcionalumo testą, kuriame dalyvavo apie 300 savanorių. Jie imitavo realią kelionę nuo registracijos ir bagažo pridavimo iki dokumentų patikros ir patekimo į ne Šengeno zoną, o vėliau pateikė pastabas dėl navigacijos, patogumų ir prieinamumo.

    Projekto vertė siekia apie 6 650 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų. Investicija pristatoma kaip laikinas sprendimas, skirtas suteikti oro uostui „kvėpavimo“ iki platesnės plėtros darbų pabaigos.

    „Nuo pirmos idėjos iki statybų pabaigos prireikė vos devynių mėnesių. Nusprendėme negriauti krovinių terminalo dalies ir čia įrengti laukimo erdves, tai laikinas sprendimas, padėsiantis iki didžiosios plėtros pabaigos“, – sakė Krokuvos oro uosto valdybos atstovas Januszas Kardasińkis.

    Kodėl ne Šengeno srautai tampa iššūkiu?

    Balicų oro uostas yra didžiausias regioninis oro uostas Lenkijoje, pernai aptarnavęs apie 13 500 000 keleivių, iš kurių daugiau nei 30 proc. sudarė užsieniečiai. Vasaros sezonu maršrutų tinklas siekia apie 180 krypčių, o dalis jų yra už Šengeno ribų, todėl keleivių srautai čia dažnai susikerta su intensyviomis patikros procedūromis.

    Papildomas spaudimas oro uostams kyla ir dėl ES planuojamų bei etapais diegiamų pasienio valdymo pokyčių, įskaitant atvykimo ir išvykimo registravimo sistemas trečiųjų šalių piliečiams. Tokie sprendimai, nors ir skirti saugumui bei kontrolei stiprinti, realybėje dažnai reiškia ilgesnes procedūras, todėl oro uostai ieško būdų, kaip didinti erdves ir gerinti srautų valdymą.

    Oro uostas prognozuoja, kad šiemet keleivių skaičius gali priartėti prie 15 000 000. Dalis šio augimo bus suvaldoma būtent naujoje laikinoje ne Šengeno zonoje, kuri turėtų sumažinti ankstesnį infrastruktūros trūkumą piko metu.