CP v2

Tag: Kraków Airport

  • Krokuvos-Balicės oro uostas pasiekė rugpjūčio rekordą: 1,49 mln keleivių ir ambicingas 2026 metų tikslas

    Krokuvos-Balicės oro uostas rugpjūtį fiksavo geriausią mėnesio rezultatą savo istorijoje – aptarnauta 1 487 142 keleiviai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai oro uostu naudojosi 1 322 645 žmonės, srautas išaugo 12 proc.

    Iki simbolinės 1,5 mln ribos pritrūko visai nedaug, tačiau rekordinis mėnuo patvirtino, kad didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas įžengė į intensyvaus augimo etapą. Augimą lėmė tiek vasaros turizmo pikas, tiek platus reguliarių skrydžių tinklas.

    Per du vasaros mėnesius – liepą ir rugpjūtį – oro uostas aptarnavo apie 2,95 mln keleivių, o nuo metų pradžios keleivių skaičius priartėjo prie 10 mln. Tokia dinamika stiprina prognozes, kad 2026 metais Krokuvos oro uostas gali pasiekti 15 mln keleivių kartelę.

    „Du paskutiniai mėnesiai suteikia mums pagrindo džiaugtis keleivių srautų rezultatais, ir tikimės, kad artimiausi mėnesiai bus ne mažiau sėkmingi“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukaszas Strutyńskis.

    Šiuo metu vasaros sezono tvarkaraštyje vežėjai iš Balicės siūlo 176 kryptis į 124 miestus 38 šalyse. Žiemos sezono skrydžių tvarkaraštis turėtų įsigalioti naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną, o paklausą tradiciškai formuoja tiek miestų maršrutai, tiek atostogų kryptys.

    Krokuvos-Balicės oro uostas yra antras pagal aptarnaujamų keleivių skaičių Lenkijoje ir didžiausias regioninis oro uostas šalyje. Praėjusiais metais juo pasinaudojo daugiau nei 13,2 mln keleivių, o šių metų vasaros rekordai rodo, kad rinka kol kas neatslūgsta net ir didėjant kelionių kainoms bei spaudžiant infrastruktūros pajėgumams.

  • Krokuvos Balicų oro uostas atidaro laikiną ne Šengeno terminalą: daugiau vietos ir greitesnės eilės

    Nauja erdvė ne Šengeno skrydžiams

    Krokuvos Balicų oro uoste balandžio 30 dieną keleiviams atveriamas laikinas terminalas, skirtas išvykstantiems už Šengeno erdvės ribų. Naujoji laukimo ir įlaipinimo zona įrengta buvusiame krovinių terminalo pastate, kuris per trumpą laiką buvo pritaikytas keleivių srautams.

    Oro uostas teigia, kad sprendimas turėtų sumažinti spūstis piko metu ir padidinti bendrą aptarnavimo patogumą. Didesnį poreikį ypač jaučia ne Šengeno krypčių keleiviai, kuriems taikomos papildomos pasienio ir dokumentų patikros procedūros.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Laikinoje zonoje įrengta apie 4 500 kvadratinių metrų ploto erdvė su 632 sėdimomis vietomis ir šešiais naujais įlaipinimo vartais. Oro uoste jau veikia 18 vartų, tačiau papildoma infrastruktūra turėtų pagerinti srautų paskirstymą, kai vienu metu išvyksta keli tarptautiniai reisai.

    Skaičiuojama, kad oro uosto pralaidumas gali augti nuo maždaug 1 800 iki 2 700 keleivių per valandą. Praktikoje tai turėtų reikšti trumpesnes eiles prie įlaipinimo vartų ir patogesnį laukimą po saugumo patikros.

    Testas su savanoriais ir investicijos mastas

    Prieš oficialų atidarymą oro uostas surengė naktinį funkcionalumo testą, kuriame dalyvavo apie 300 savanorių. Jie imitavo realią kelionę nuo registracijos ir bagažo pridavimo iki dokumentų patikros ir patekimo į ne Šengeno zoną, o vėliau pateikė pastabas dėl navigacijos, patogumų ir prieinamumo.

    Projekto vertė siekia apie 6 650 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų. Investicija pristatoma kaip laikinas sprendimas, skirtas suteikti oro uostui „kvėpavimo“ iki platesnės plėtros darbų pabaigos.

    „Nuo pirmos idėjos iki statybų pabaigos prireikė vos devynių mėnesių. Nusprendėme negriauti krovinių terminalo dalies ir čia įrengti laukimo erdves, tai laikinas sprendimas, padėsiantis iki didžiosios plėtros pabaigos“, – sakė Krokuvos oro uosto valdybos atstovas Januszas Kardasińkis.

    Kodėl ne Šengeno srautai tampa iššūkiu?

    Balicų oro uostas yra didžiausias regioninis oro uostas Lenkijoje, pernai aptarnavęs apie 13 500 000 keleivių, iš kurių daugiau nei 30 proc. sudarė užsieniečiai. Vasaros sezonu maršrutų tinklas siekia apie 180 krypčių, o dalis jų yra už Šengeno ribų, todėl keleivių srautai čia dažnai susikerta su intensyviomis patikros procedūromis.

    Papildomas spaudimas oro uostams kyla ir dėl ES planuojamų bei etapais diegiamų pasienio valdymo pokyčių, įskaitant atvykimo ir išvykimo registravimo sistemas trečiųjų šalių piliečiams. Tokie sprendimai, nors ir skirti saugumui bei kontrolei stiprinti, realybėje dažnai reiškia ilgesnes procedūras, todėl oro uostai ieško būdų, kaip didinti erdves ir gerinti srautų valdymą.

    Oro uostas prognozuoja, kad šiemet keleivių skaičius gali priartėti prie 15 000 000. Dalis šio augimo bus suvaldoma būtent naujoje laikinoje ne Šengeno zonoje, kuri turėtų sumažinti ankstesnį infrastruktūros trūkumą piko metu.