Tag: Kraštinė kompiuterija

  • Italijos „Magic Vision“ pritraukė 600 000 eurų: stebėsenos sistema senjorams fiksuoja kritimus be dėvimų prietaisų

    600 000 eurų raundas ir investuotojai

    Italijos „Magic Vision“ užbaigė 600 000 eurų finansavimo raundą, skirtą vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų žmonių stebėsenos technologijoms. Bendrovė kuria kompiuterinės regos sprendimus, galinčius laiku atpažinti rizikas ir pranešti artimiesiems ar slaugytojams.

    Į raundą investavo „SixS“ ir grupė Italijos verslo angelų, turinčių patirties teisės, atitikties ir verslo plėtros srityse. „SixS“ siejama su ne pelno sektoriui skirta valdymo platforma „Gecos“.

    „Visuomenės senėjimas didina spaudimą slaugos sistemoms, o resursų ir darbuotojų trūkumas tik aštrėja. Technologijos gali padėti užtikrinant nuolatinę stebėseną ir laiku įsikišant, kai to reikia“, – sakė „Magic Vision“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lorenzo Mauri.

    Kaip veikia „Silver Eye“

    „Magic Vision“ buvo įkurta 2023 metais, o komanda kuria sprendimą „Silver Eye“. Tai aplinkos stebėsenos sistema, skirta padėti senjorams išlikti savarankiškiems, o šeimoms ir priežiūros specialistams greičiau pastebėti pavojingas situacijas.

    Sistema remiasi kompiuterine rega ir DI algoritmais: vertina žmogaus aktyvumo bei poilsio ritmą, fiksuoja elgesio anomalijas ir aptinka kritinius įvykius, pavyzdžiui, kritimus. Esminė idėja ta, kad sprendimas veikia per aplinkos jutiklius, nenaudojant nešiojamų įrenginių.

    Pasak bendrovės, privatumas sprendžiamas apdorojant duomenis vietoje, naudojant kraštinę kompiuteriją, o vaizdai nėra saugomi ar persiunčiami. „Silver Eye“ pateikiamas ne kaip vaizdo stebėjimo sistema, o kaip rizikų atpažinimo ir perspėjimų priemonė.

    „Dėvimi įrenginiai, avariniai mygtukai ir panašūs sprendimai turėjo didelių ribotumų. Todėl panaudojome savo kompetencijas ir kūrėme technologiją, kuri atpažįsta rizikas nereikalaudama nieko dėvėti ar pačiam išsikviesti pagalbos“, – sakė „Magic Vision“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Federico Lanzani.

    Rinka Europoje ir plėtros planai

    Finansavimas sutampa su platesne Europos investicijų banga į nuotolinę sveikatos ir slaugos stebėseną. 2026 metais Vokietijos „Patronus“ pritraukė 11 milijonų eurų, Ispanijos „Tucuvi“ užsitikrino 17 milijonų eurų, o Portugalijos „Hope Care“ užbaigė 6 milijonų eurų raundą.

    Kartu su „Magic Vision“ tai sudaro apie 34 600 000 eurų investicijų į technologijomis grįstą priežiūrą. Italijoje taip pat minėta, kad Romoje įsikūrusi „VoiceMed“ buvo pasiekusi 1 000 000 eurų sukauptą finansavimą sprendimui, skirtam kvėpavimo stebėsenai be dėvimų prietaisų.

    „Magic Vision“ nurodo, kad investicija leido užbaigti produkto kūrimą ir pateikti „Silver Eye“ rinkai. Sprendimas jau diegiamas bandomuosiuose ir komerciniuose projektuose su Italijos priežiūros paslaugų teikėjais.

    Bendrovė skelbia įdiegusi daugiau nei 200 jutiklių ir planuojanti iki 2026 metų pabaigos stebėti daugiau nei 100 žmonių. Toliau ji ruošiasi naujam, apie 1 500 000 eurų finansavimo etapui, kuris būtų skirtas pardavimų plėtrai, partnerių tinklui Italijoje ir pirmiems žingsniams Europoje.

    „Idėja „Silver Eye“ gimė iš asmeninės patirties: kai mano senelis pargriuvo ir visą dieną gulėjo ant grindų, pradėjau ieškoti sprendimo, kuris padėtų užkirsti tam kelią“, – sakė Federico Lanzani.

  • Danų „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų: DI „akys“ traktoriams žada iki 90 proc. mažiau herbicidų

    Danų „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų: DI „akys“ traktoriams žada iki 90 proc. mažiau herbicidų

    Danijos žemės ūkio technologijų startuolis „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų investicijų, kad sparčiau diegtų DI kamerų ir jutiklių sistemą traktoriams. Bendrovė teigia, jog sprendimas leidžia ūkiams tiksliau purkšti laukus, mažinti chemikalų naudojimą ir didinti pelningumą.

    Finansavimo raunde dalyvavo privatūs verslo angelai ir žemės ūkio sektoriaus atstovai, o papildomai projektą remia Danijos eksporto ir investicijų fondas. Taip pat nurodoma, kad „Perplant“ yra gavusi projektinių dotacijų iš Europos kosmoso agentūros ir Danijos inovacijų fondo.

    „Kai mūsų DI važiuoja per lauką, jis fiksuoja lauko skirtumus, kiekvieną augalą ir gruntiniam vandeniui jautrias zonas. Tai sumažina biurokratiją ūkininkui ir leidžia išjungti purkštuvą virš jautrių vietų centimetro tikslumu“, – sakė „Perplant“ vadovas ir vienas įkūrėjų Rasmusas Emilis Hansenas.

    „Perplant“ įkurta 2022 metais, ją įkūrė Rasmusas Emilis Hansenas ir Sumodas Nandanwaras. Įmonė kuria realaus laiko lauko stebėsenos ir tikslaus purškimo infrastruktūrą, paremtą ant traktorių montuojamais kraštinės kompiuterijos DI jutikliais.

    Pasak bendrovės, ant traktoriaus stogo tvirtinama dėžė su kameromis ir skaičiavimo įranga, o DI lauke identifikuoja, kur tiksliai reikia purkšti. Tokiu būdu purškiama tik ten, kur būtina, o tai padeda mažinti pesticidų ir trąšų perteklių bei tiksliau valdyti sąnaudas.

    „Perplant“ skaičiuoja, kad technologija gali sumažinti herbicidų naudojimą iki 90 proc., o trąšų poreikį iki 30 proc. Bendrovė pateikia ir ekonominį pavyzdį: vidutiniam 200 hektarų ūkiui tai esą galėtų reikšti apie 36 000 eurų didesnį metinį pelną, o investicija atsipirktų per pirmą sezoną.

    Vienas esminių argumentų – raiška ir duomenų patikimumas. Nors palydoviniai vaizdai dažnai suteikia 10–30 metrų skiriamąją gebą, „Perplant“ nurodo, kad jų jutikliai gali pasiekti 2–10 centimetrų lygį ir fiksuoti realias nuotraukas, leidžiančias tiksliau vertinti situaciją kiekviename lauko metre.

    Bendrovė teigia jau sužemėlavusi daugiau kaip 200 000 hektarų Europoje, o sukaupti duomenys, anot jos, tampa vertingi ne tik ūkininkams, bet ir institucijoms bei finansų rinkos dalyviams. „Perplant“ akcentuoja, kad tokia dokumentacija gali būti naudinga atsiskaitymui dėl aplinkosauginių įsipareigojimų, taip pat bendraujant su bankais ar draudikais.

    Šiuo metu „Perplant“ dirba 15 žmonių, o veikla vykdoma Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Ispanijoje, Airijoje ir Čilėje. Įmonė nurodo planuojanti plėtrą į JAV, o tarp investuotojų mini „Antler“, „The Footprint Firm“ ir strateginius verslo investuotojus.

  • „Nvidia“ pajamos šoktelėjo 85 proc.: užsiminė apie 200 mlrd. eurų šansą ir lūžį Kinijoje

    „Nvidia“ pajamos šoktelėjo 85 proc.: užsiminė apie 200 mlrd. eurų šansą ir lūžį Kinijoje

    „Nvidia“ paskelbė dar vieną itin stiprų ketvirtį: bendrovės pajamos per metus išaugo 85 proc. ir pasiekė 82 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 75 mlrd. eurų. Kartu įmonė pristatė 80 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 73 mlrd. eurų, vertės savų akcijų supirkimo programą ir padidino dividendus.

    Vis dėlto rinka į naujienas sureagavo santūriai: po rezultatų akcijos smuko beveik 2 proc. Analitikai tai sieja su itin aukštais lūkesčiais, kai net rekordiniai skaičiai investuotojams nebeatrodo pakankami.

    Vadovas Jensenas Huangas interviu metu pripažino, kad bendrovės pozicijos Kinijoje silpnėja dėl geopolitinių ribojimų ir eksporto kontrolės.

    „Mes iš esmės turėjome nusileisti Kinijos DI lustų rinkoje „Huawei“, – sakė Jensenas Huangas.

    JAV eksporto apribojimai ilgą laiką ribojo pažangiausių „Nvidia“ lustų patekimą į Kiniją, o Pekinas papildomai skatina vietos įmones rinktis vietinius sprendimus. Šiame vakuume sustiprėjo „Huawei“ ir kiti Kinijos gamintojai, siūlantys alternatyvas grafikos procesoriams, kurie ypač svarbūs DI modelių kūrimui ir vykdymui.

    Kas pasikeitė ataskaitose

    „Nvidia“ taip pat pakeitė finansinių rezultatų pateikimo logiką ir dabar aiškiau atskiria du segmentus: duomenų centrus ir kraštinę kompiuteriją. Duomenų centrų kategorijoje telpa pajamos iš didžiųjų debesijos tiekėjų bei vadinamųjų suverenių DI projektų, kai infrastruktūrą kuria valstybės ar jų institucijos.

    Kraštinė kompiuterija apima pajamas iš kompiuterių, robotikos ir automobilių sprendimų, kai skaičiavimai atliekami arčiau vartotojo ar įrenginio, o ne vien centralizuotuose centruose. Taip bendrovė siekia parodyti investuotojams, kad jos ateitis nėra vien duomenų centrai ir kad ji nori tapti universalia skaičiavimo platforma.

    200 mlrd. eurų galimybė CPU rinkoje

    Nors „Nvidia“ vardas dažniausiai siejamas su GPU, bendrovė vis aktyviau kalba apie centrinių procesorių kryptį. Įmonės finansų vadovas teigė, kad naujas „Vera“ CPU atveria maždaug 200 mlrd. JAV dolerių, arba apie 183 mlrd. eurų, dydžio rinkos galimybę.

    Šis posūkis siejamas su platesne industrijos tendencija: daliai DI rinkos pereinant nuo modelių mokymo prie jų naudojimo realiose sistemose, didėja dėmesys visai infrastruktūrai, kurioje GPU veikia kartu su CPU. Tai reiškia, kad konkurencija stiprėja ne tik GPU, bet ir procesorių segmente, kuriame tradiciškai dominuoja kiti žaidėjai.

    Platesnis technologijų kontekstas

    Tuo metu technologijų rinkoje ryškėja ir kitos kryptys. JAV vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 1,8 mlrd. eurų, paramą devynioms kvantinės kompiuterijos bendrovėms, o ši žinia paskatino šio sektoriaus akcijų brangimą.

    DI rinkoje auga ir privataus kapitalo bei biržos planų intensyvumas: žiniasklaida pranešė, kad „OpenAI“ ruošiasi konfidencialiai pateikti IPO dokumentų projektą. Tuo pat metu „Anthropic“ pajamų tempai, remiantis pranešimais, rodo ypač spartų augimą, o tai didina spaudimą visai DI ekosistemai įrodyti, kad iš technologijos bumo gali gimti tvarus pelningumas.

    Šiame fone „Nvidia“ bando investuotojams pasiūlyti platesnę istoriją: nuo GPU dominavimo pereiti prie visos skaičiavimo platformos, apimančios duomenų centrus, kraštinę kompiuteriją ir procesorius. Tačiau kartu bendrovei tenka valdyti geopolitines rizikas, ypač susijusias su Kinijos rinka, kuri ilgą laiką buvo viena svarbiausių pasaulio puslaidininkių paklausos varomųjų jėgų.

  • DI lenktynės įgauna pagreitį: „Armada“ pritraukė 210 mln. eurų ir stato gamyklą Arizonoje

    DI lenktynės įgauna pagreitį: „Armada“ pritraukė 210 mln. eurų ir stato gamyklą Arizonoje

    Modulinių duomenų centrų kūrėja „Armada“ pritraukė apie 210 mln. eurų investicijų per B serijos finansavimo etapą. Sandorio metu įmonė buvo įvertinta maždaug 1,85 mlrd. eurų, o tai rodo išaugusį investuotojų dėmesį infrastruktūrai, reikalingai DI skaičiavimams.

    Kartu su investicijomis „Armada“ sudarė gamybos partnerystę su „Johnson Controls“, kuri taip pat tapo investuotoja. Arizonoje planuojama nauja gamykla „Galleon Forge One“, kurios plotas sieks apie 37 000 kvadratinių metrų, o veikla turėtų sukurti daugiau nei 500 darbo vietų.

    Kas keičiasi duomenų centruose

    „Armada“ kuria modulinius duomenų centrus, kuriuos galima pristatyti ir paleisti per dienas, o ne per metus, kaip įprasta didiesiems duomenų centrų projektams. Tokie sprendimai ypač aktualūs ten, kur reikia greitai padidinti skaičiavimo pajėgumus, bet nėra laiko ilgoms statyboms ar sudėtingam prijungimui prie infrastruktūros.

    Įmonės idėja remiasi tuo, kad dalį DI skaičiavimų galima atlikti arčiau duomenų šaltinio, vietoje, o ne siųsti didelius srautus į tolimus debesijos centrus. Tai svarbu ir dėl ryšio vėlavimo, ir dėl duomenų saugumo, ypač kai kalbama apie gynybos, energetikos ar pramonės objektus.

    Leviathan ir energijos šaltiniai

    Naujoji gamykla pirmiausia gamins „Armada“ produktą „Leviathan“ – megavato klasės duomenų centrą, skirtą didelės galios skaičiavimams. Bendrovė pabrėžia, kad tokie moduliai gali būti derinami prie esamų energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių ar pramonėje atsirandančių dujų srautų.

    Toks lankstumas svarbus rinkoje, kurioje elektros tinklų pralaidumas ir prijungimo terminai tampa vienu didžiausių „butelio kakliukų“. DI plėtra didina elektros poreikį, o naujų duomenų centrų projektai vis dažniau stringa dėl ilgo derinimo, infrastruktūros trūkumo ir aušinimo sprendimų.

    Klientai ir plėtra

    „Armada“ teigia, kad jos moduliai jau naudojami įvairiose srityse, įskaitant JAV karines struktūras ir sektorius, veikiančius sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, naftos ir dujų gavyboje ar telekomunikacijose. Bendrovė taip pat mini tarptautinius projektus, tarp jų bendradarbiavimą Australijoje ir Norvegijos energetikos pramonėje.

    Įmonės duomenimis, užsakymų apimtys per metus augo kartais, o tai atspindi platesnę tendenciją: rinkai reikia ne tik galingų lustų, bet ir greitai diegiamos infrastruktūros su prognozuojamu aušinimu, energijos tiekimu ir saugumo kontrole. „Armada“ pozicionuoja save kaip gamybiniu greičiu plečiamą alternatyvą, kai DI pajėgumus būtina perkelti arčiau realių operacijų.

    „DI lenktynės nebus laimėtos pavieniais projektais, jas laimės tie, kurie gali gaminti, diegti ir nuolat tobulinti DI infrastruktūrą greitai, mastu ir su suverenumu“, – sakė „Armada“ vadovas Danas Wrightas.

    Finansavimo etapą kartu vedė „Overmatch“ ir „8090 Industries“, o tarp naujų investuotojų įvardijama ir „BlackRock“. Prie sandorio prisidėjo ir keli strateginiai partneriai, o „Johnson Controls“ argumentuoja, kad jos patirtis aušinimo ir pastatų technologijų srityje leis greičiau diegti saugius modulinius duomenų centrus.