Tag: Kraštovaizdžio architektūra

  • Pašilaičių žaliajam gigantui – 3 vizijos: paaiškėjo, kaip keisis Pavilnionių parkas

    Viena didžiausių Pašilaičių viešųjų erdvių, Pavilnionių parkas, artėja prie realių pokyčių: Vilniaus vystymo kompanijos surengtame architektūrinės idėjos konkurse pateiktos trys parko atnaujinimo vizijos. Tikslas aiškus – išlaikyti natūralų želdyną, bet kartu sukurti patogią, saugią ir kasdieniam naudojimui pritaikytą erdvę augančiam rajonui.

    Parko teritorija siekia 5,26 hektaro, joje vyrauja kalvotas reljefas, pušų, beržų ir drebulių medynai bei natūralios pievos. Tokia struktūra vertinama kaip stipri vietos tapatybės dalis, todėl konkurso sąlygose pabrėžtas gamtos autentiškumo išsaugojimas ir atsargus įsikišimas į esamus želdinius.

    Akcentas – ekosistema ir patogūs takai

    Projektuotojams kelti reikalavimai apėmė ne tik estetiką, bet ir aplinkosaugą: numatyta integruoti vertingus esamus želdinius, o naujus augalus parinkti pagal teritorijai būdingas rūšis. Toks požiūris atitinka platesnę Europos miestų praktiką, kai prioritetas teikiamas biologinės įvairovės didinimui ir natūralių buveinių išsaugojimui.

    Svarbi užduoties dalis – aiškus ir patogus takų tinklas, leidžiantis parką patogiai kirsti pėsčiomis. Kartu siekiama subalansuoti skirtingus poreikius: ramų poilsį, kasdienius pasivaikščiojimus ir aktyvesnį laisvalaikį, kad erdvė būtų gyva ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.

    Numatyta taikyti tvarumo sprendimus, įskaitant lietaus vandens surinkimą ir jo panaudojimą teritorijoje, kad parkas būtų atsparesnis liūtims ir sausroms. Miestuose tai tampa vis aktualesne kryptimi dėl dažnėjančių ekstremalių kritulių ir kaitros periodų.

    Ką parkui siūlė vietos bendruomenė?

    Rengiant konkurso užduotį vyko kūrybinės dirbtuvės su vietos gyventojais, kurių įžvalgos įtrauktos į reikalavimus. Bendruomenė akcentavo, kad parkas neturėtų prarasti natūralaus charakterio, o intervencijos turi būti santūrios ir paremtos realiu patogumu.

    Tarp išsakytų lūkesčių – atsakinga šiaurinėje dalyje esančios daubos su augalija priežiūra ir esamų vaismedžių išsaugojimas, šalia jų numatant piknikams tinkamą vietą. Taip pat pabrėžtas poreikis vakarinėje pusėje formuoti želdinių juostą, kuri amortizuotų Vakarinio aplinkelio triukšmą ir mažintų taršos poveikį.

    Gyventojai taip pat ragino kurti natūralios estetikos vaikų erdves, kuriose būtų daugiau gamtinių elementų, o ne vien standartinė įranga. Papildomai išsakytas poreikis aktyvaus laisvalaikio zonoms, įskaitant stalo tenisą, petankę, lauko treniruoklius ir šunų vedžiojimo aikštelę.

    Terminai, pristatymas ir prizinis fondas

    Skelbiama, kad Pavilnionių parkas ir toliau bus atvira, neaptverta ir laisvai prieinama viešoji erdvė, kurioje pirmenybė teikiama judėjimui pėsčiomis. Dviračių srautai planuojami nukreipti parko pakraščiais, pratęsiant esamas trasų jungtis.

    Su trimis konkursui pateiktomis idėjomis bendruomenė galės susipažinti spalio 5 dieną–spalio 16 dieną prekybos centro „Pašilaičiai“ pirmajame aukšte. Projektus vertins komisija, kurios sudėtis, kaip nurodoma, dar tikslinama.

    Nugalėtoją tikimasi paskelbti 2026 metais lapkričio pabaigoje, o su pirmos vietos laimėtoju planuojama pasirašyti projektavimo sutartį. Pagal ją per 18 mėnesių turėtų būti parengtas ir suderintas techninis darbo projektas, o prizinis fondas siekia 22 000 eurų.

    Pirmos vietos laimėtojui numatyta 11 000 eurų, antros – 7 000 eurų, trečios – 4 000 eurų premija. Tolimesni parko pokyčiai priklausys nuo galutinio sprendinio ir vėlesnių projektavimo bei derinimo etapų.

  • Tokios tvoros madingos bus 2027-aisiais: vienas sprendimas ryškiai keičia kiemo vaizdą

    Tokios tvoros madingos bus 2027-aisiais: vienas sprendimas ryškiai keičia kiemo vaizdą

    Tvoros dizainas keičiasi: masyvūs, gausiai dekoruoti segmentai traukiasi, o jų vietą užima ramesnės, lengvesnės formos. 2027 metais vyraus sprendimai, kurie suteikia privatumo, bet nekuria vientisos, uždaros sienos aplink sklypą.

    Architektai ir gamintojai vis dažniau akcentuoja, kad tvora yra vienas pirmųjų namo elementų, matomų nuo gatvės, todėl ji daro didelę įtaką bendram įspūdžiui. Dėl to populiarėja paprastos linijos, siauresni profiliai ir galimybė tiksliau reguliuoti uždengimo lygį pagal sklypo vietas.

    Vertikalūs profiliai vėl madingi

    Ryškiausia kryptis, kuri išsiskiria 2027 metų tendencijose, yra vertikaliai išdėstyti siauri profiliai. Tokia tvora atrodo tvarkinga, vizualiai lengvesnė ir dažnai nereikalauja papildomų ornamentų, kad atrodytų moderniai bei solidžiai.

    Vertikalus ritmas ypač tinka mažesniems sklypams, kur sunkios horizontalios juostos ar platūs segmentai gali dar labiau „suspausti“ erdvę. Ploni vertikalūs elementai leidžia išlaikyti aiškią ribą, bet nesudaro įspūdžio, kad kiemas atskirtas nuo aplinkos.

    Privatumas planuojamas zonomis

    Kitas aiškiai stiprėjantis požiūris yra nevienodas tvoros tankis skirtingose sklypo vietose. Vietoje visiškai aklinos tvoros per visą perimetrą vis dažniau renkamasi privatumą sukurti tik ten, kur jo labiausiai reikia.

    Gatvės pusėje, ypač prie terasos ar poilsio zonos, dažniau pasirenkami tankesni segmentai, o šoninėse ar galinėse ribose paliekamos ažūriškesnės konstrukcijos. Taip kiemas neatrodo uždaras, o papildomą užuovėją ar uždengimą gali suteikti ir apželdinimas.

    Metalas derinamas su medžiu ir želdinimu

    Vienalytės tvoros nuo stulpo iki stulpo vis dažniau užleidžia vietą kombinuotiems sprendimams. Metalo segmentai derinami su mediena, mūro fragmentais arba specialiai paliktomis vietomis vijokliams ir kitai žaliajai dangai.

    Toks derinimas padeda suskaidyti ilgą atkarpą į mažesnes vizualines dalis ir pritaikyti skirtingas funkcijas: pavyzdžiui, masyvesnį akcentą palikti ties vartais, o toliau pereiti prie lengvesnių intarpų. Rezultatas – tvora tampa ne tik riba, bet ir visos sklypo kompozicijos dalimi.

  • Birštono savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: ką reikės daryti Architektūros ir kraštotvarkos skyriuje

    Birštono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms. Atranką organizuoja Viešojo valdymo agentūra, o dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai.

    Skelbime nurodoma, kad tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, kuriai taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Pareigybei numatytas pareiginės algos koeficientas – 1,40, o tiksli suma priklausys nuo taikomos valstybės tarnybos apmokėjimo tvarkos ir konkrečių asmens duomenų.

    Pagrindinės būsimo darbuotojo užduotys siejamos su administracinių paslaugų teikimu ir teisės aktų bei administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra. Daugiausia dėmesio bus skiriama Savivaldybės vertingų kultūros paveldo objektų tvarkymo ir priežiūros, taip pat kraštovaizdžio, architektūros, želdynų, miškų ir bendros miesto estetikos sričių klausimams.

    Kandidatuojantiems keliami aiškūs kvalifikaciniai reikalavimai. Pretendentai turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba lygiavertę kvalifikaciją kraštovaizdžio architektūros arba aplinkos inžinerijos kryptyse.

    Alternatyviai galima kandidatuoti ir tuomet, jei turimas aukštasis universitetinis išsilavinimas bei bent 1 metų darbo patirtis kraštovaizdžio ar biologinės įvairovės srityje. Praktikoje tokia patirtis dažniausiai reiškia gebėjimą dirbti su želdynų, gamtinės aplinkos tvarkymo ar teritorijų planavimo temomis ir suprasti, kaip prižiūrimi viešieji estetiniai bei gamtiniai objektai.

    Dėl papildomos informacijos apie pareigybės turinį Savivaldybė nurodo galimybę kreiptis į Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėją Mantą Michaliunjo. Dėl atrankos procedūrų klausimų galima kreiptis į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Aušrą Slavinskienę.

    Dokumentai teikiami elektroniniu būdu per viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalą. Kandidatams įprastai svarbu įvertinti, kad valstybės tarnybos atrankose gali būti taikomi kompetencijų vertinimo etapai, todėl verta iš anksto pasirengti ir aiškiai pagrįsti tiek išsilavinimą, tiek praktinę patirtį.