CP v2

Tag: Kraštovaizdžio parkai

  • Tarcų neorenesansinis dvaras Didžiosios Lenkijos miškuose: kaip 1866 metais gimė ši „paslėpta perla“

    Tarcų neorenesansinis dvaras Didžiosios Lenkijos miškuose: kaip 1866 metais gimė ši „paslėpta perla“

    Neorenesansinė rezidencija nuo XIX amžiaus

    Tarcų dvaras (lenk. Pałac w Tarcach) Didžiosios Lenkijos regione siejamas su XIX amžiaus antrosios pusės neorenesanso banga, kai Lenkijos žemėse plito į Prancūzijos renesanso pilis orientuota rezidencijų architektūra. Šaltiniuose nurodoma, kad valdos 1866 metais perėjo Antoninos iš Bojanovskių Gorženskos rankas, o vėliau tapo svarbiu Gorženskių giminės projektu.

    Rezidencija iškilo pagal architekto Stanislawo Hebanowskio sumanymą, o statybos datuojamos apie 1871 metus. Dvaras išsiskiria prancūziško neorenesanso bruožais, kampinėmis bokštų kompozicijomis ir ryzalitais, o fasadų apdailoje minimi profiliuoti karnizai bei dekoratyviniai elementai.

    Parkas, tvenkiniai ir danielių aptvaras

    Kartu su rūmais formuotas kraštovaizdinis parkas, kuriame svarbią vietą užėmė vandens elementai. Parko teritorijoje suformuoti tvenkiniai, o rytinėje pusėje želdynai pereina į miško masyvą, dėl ko vietovė iki šiol vertinama kaip ypač vaizdinga ir rami.

    Minima, kad parke auga šimtai medžių, dalis jų turi saugotinų gamtos paminklų statusą. Greta parko veikė ir vadinamasis žvėrynas, šiandien dažniausiai siejamas su danielių laikymu, todėl lankytojams tai tapo papildomu traukos tašku šalia architektūrinio paveldo.

    Istorinės permainos ir šiandieninis gyvenimas

    Po 1926 metų dvaras siejamas su kitu savininku iš giminės aplinkos, o tarpukariu čia lankėsi kultūros žmonės, kurių pavardės dažnai minimos regiono pasakojimuose. Po 1945 metų dvaro ūkio žemės buvo išparceliuotos, o pats pastatas vėliau sulaukė kelių didesnių atnaujinimo etapų.

    Remonto darbai šaltiniuose siejami su 1968–1974 metų laikotarpiu bei 2008–2011 metais vykusiu atnaujinimu, kuris sustiprino pastato išsaugojimo perspektyvas. 2013 metais objektas buvo teiktas Lenkijos generalinio paminklų konservatoriaus konkursui „Zabytek Zadbany“, kuriuo paprastai įvertinamas atsakingas paveldo tvarkymas.

    Šiandien Tarcų dvaras dažnai pristatomas ne tik kaip architektūros paminklas, bet ir kaip veikianti erdvė: čia organizuojami renginiai, fotosesijos, veikia maitinimo paslaugos, o parkas išlieka atviras ramiems pasivaikščiojimams. Būtent gebėjimas suderinti istoriją, kraštovaizdį ir šiuolaikinę funkciją yra viena priežasčių, kodėl vieta išlaiko populiarumą.

    „Į patį gražiausią Poznanės krašto dvarą, kur buvo milžiniškas žvėrynas ir parke trys poetiški tvenkiniai, kuriuose augo vandens lelijos ir plaukiojo gulbės“, – taip tarpukario prisiminimuose ši vieta perteikiama kaip išskirtinė regiono stotelė.

  • Arboretum Bramy Morawskiej prie Racibórzo: ką pamatyti unikaliajame botanikos sode ir miške

    Arboretum Bramy Morawskiej prie Racibórzo: ką pamatyti unikaliajame botanikos sode ir miške

    Botanikos sodas, kuris „auga“ miške

    Netoli Racibórzo centro, Aukštutinės Odros krašte, veikia Arboretum Bramy Morawskiej – botanikos sodas, įkurtas miškingoje vietovėje ir patenkantis į kraštovaizdžio parko Cistersų kraštovaizdžio kompozicijų Rudų Didžiųjų teritoriją. Ši vieta išskirtinė tuo, kad čia susilieja tvarkomos augalų kolekcijos ir natūrali, mažiau žmogaus paliesta miško dalis.

    Arboretumas įsikūręs kalvotame reljefe, o jo aplinka siejama su vadinamąja Moravų vartų gamtine jungtimi – ekologiniu koridoriumi, kuriuo migruoja augalų ir gyvūnų rūšys iš pietryčių Europos. Dėl to vietovėje galima aptikti ne tik įvairią florą, bet ir įdomių gyvūnų bei grybų rūšių.

    Populiariausios vietos ir pramogos

    Lankytojai dažniausiai pradeda nuo žinomiausių objektų: Lelijų upelio, Septynių kalvelių, Varlių tvenkinio ir nendryno tvenkinio. Šalia jų įrengtos edukacinės trasos, kurios leidžia pasirinkti tempą ir maršrutą pagal interesus.

    Arboretume veikia kelios teminės trasos, tarp jų ekologinė, dendrologinė ir sveikatingumo, taip pat pritaikyti maršrutai važiuojantiems dviračiais. Teritorijoje taip pat yra griovų, šaltinių, tvenkinių ir upelių, kurie kuria natūralų, nuo miesto ritmo atitrūkusį peizažą.

    Viena iš labiausiai lankomų erdvių – Vaiduoklių, arba vadinamasis užburtas, sodas, užimantis apie 1,1 hektaro. Jis suformuotas kaip didelis penkialapis žiedas, o viduje įrengtas labirintas; geriausiai visą kompoziciją apžvelgti nuo apžvalgos platformos.

    Kuo verta domėtis gamtos mylėtojams

    Arboretumas garsėja ir brandžiais medynais: čia minimi apie 200 metų sulaukę ąžuolai, taip pat šimtamečiai pušynai, o greta jų auga liepos, maumedžiai, skroblai, beržai, alksniai ir eglės. Dalis teritorijos tvarkoma kaip kolekcijų erdvė, o kita paliekama natūraliems biologiniams procesams.

    Be medžių, čia auginamos ir edukacijai naudojamos įvairios kolekcijos: vilkdalgiai, alyvos, viendienės, rožės, vijokliniai augalai, medingieji augalai, svogūninės rūšys, taip pat vandens ir pelkių augalai. Tokia įvairovė leidžia arboretumą vertinti ne vien kaip pasivaikščiojimų vietą, bet ir kaip gyvą mokymosi erdvę.

    Gyvūnijos atžvilgiu teritorijoje dominuoja vabzdžiai: drugiai, įvairūs plėviasparniai, vabalai ir kiti bestuburiai, kuriuos traukia gausiai žydintys augalai. Prie vandens telkinių dažnai matomos laumžirgės, o tvenkiniuose gyvena varlės ir tritonai; apylinkėse pasitaiko ir driežų.

    Miško masyve aplink arboretumą aptinkama ir didesnių gyvūnų: paukščių, voverių, ežių, šernų, lapių bei stirnų. Ši vieta ypač patraukli tiems, kurie nori viename maršrute suderinti botanikos sodą, miško takus ir šeimai pritaikytas pramogas.

    Papildomu traukos tašku laikomas mini zoologijos sodas, kuriame pristatoma apie 100 gyvūnų ir paukščių rūšių. Šalia galima rasti poilsiui pritaikytą infrastruktūrą, o netoliese minima ir maudynių bei stovyklavimo galimybė, todėl kelionę patogu planuoti visai dienai.