CP v2

Tag: Kraštutinė dešinė

  • Europos Parlamentas pradėjo procedūrą prieš AfD siejamą ESN: gresia europinės partijos statuso netekimas

    Europos Parlamentas pradėjo procedūrą prieš AfD siejamą ESN: gresia europinės partijos statuso netekimas

    Europos Parlamentas liepos 7 dieną pradėjo patikros procedūrą prieš partiją Europe of Sovereign Nations (ESN), vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas Europoje. Procedūros tikslas – įvertinti, ar ši europinio lygmens partija laikosi Europos Sąjungos sutartyse įtvirtintų vertybių.

    Balsavimu Parlamentas pavedė Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijai (APPF) ištirti ESN atitiktį ES vertybėms. Jei tyrimo išvados būtų nepalankios, ESN galėtų netekti europinės politinės partijos statuso ir su tuo susijusio finansavimo iš ES biudžeto.

    Sprendimas priimtas slaptu balsavimu: už pasisakė 414 europarlamentarų, prieš buvo 224, susilaikė 18. Parlamento šaltinių teigimu, iniciatyvai nepritarė Europos konservatorių ir reformistų bei Patriots for Europe frakcijos, o kitos frakcijos ją palaikė.

    „Jokie ES mokesčių mokėtojų pinigai neturi atitekti tiems, kurie mindo pamatines vertybes, ant kurių pastatyta Sąjunga“, – po balsavimo sakė socialdemokratas Alessandro Zan.

    Europos liaudies partijos atstovai viešai akcentavo, kad dalies ESN narių elgesys ir pareiškimai, jų vertinimu, kertasi su ES vertybių sistema. Tarp minimų pavyzdžių – kai kurių AfD atstovų pareiškimai, siejami su nacizmo simpatijomis, ir Nyderlandų politiko Thierry Baudet raginimai dėl masinės remigracijos, aiškinant tai „baltos“ Europos išsaugojimu.

    Kaip nurodoma, APPF ankstesniuose vertinimuose buvo sukaupusi medžiagą apie galimus ESN narių veiksmus, kuriuos kritikai laiko nesuderinamais su ES vertybėmis. Tarp pavyzdžių minimi rasistiniais laikomi plakatai, Bulgarijos partijos Revival veiksmai, kuriais siekta sustabdyti filmo su homoseksualumo scenomis transliaciją, taip pat Vokietijos teismo išvada, kad AfD programinės nuostatos prieštarauja žmogaus orumui ir religijos laisvei.

    Pati ESN po balsavimo kritikavo sprendimą, tvirtindama, kad jos nariai turi išlikti laisvi viešai kalbėti apie rinkėjų problemas nebijodami administracinių procedūrų ar finansinių sankcijų vien dėl to, kad jų pažiūros ginčija politinį konsensusą.

    ESN, kaip europinio lygmens partija, buvo įkurta 2024 metų rugpjūtį aštuonių kraštutinių dešiniųjų partijų iniciatyva, lyderystę prisiimant AfD. Vėliau prie jos prisijungė ir kitų šalių politinės jėgos, o paskutinė minima prisijungusi – Italijos National Future, vadovaujama buvusio generolo Roberto Vannacci.

    Svarbu atskirti ESN europinę partiją nuo ESN frakcijos Europos Parlamente: tai dvi skirtingos struktūros. Net jei ESN netektų europinės partijos statuso ir finansavimo, tai automatiškai nereiškia sankcijų pačiai frakcijai Parlamente ar atskiriems europarlamentarams, tačiau smūgis reputacijai ir politinei įtakai būtų reikšmingas.

    Tokios procedūros ES institucijose vertinamos kaip vienas griežčiausių instrumentų, nes europinių partijų finansavimas susietas su pareiga gerbti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus. Tyrimo eiga ir galutinis sprendimas priklausys nuo APPF išvadų bei tolesnių teisinių žingsnių.

  • JK valdžia uždraudė atvykti europarlamentarui ir kraštutinių dešiniųjų influenceriams: kodėl?

    JK valdžia uždraudė atvykti europarlamentarui ir kraštutinių dešiniųjų influenceriams: kodėl?

    Jungtinės Karalystės valdžia neleido į šalį atvykti mažiausiai septyniems užsienio piliečiams, tarp jų ir europarlamentarui bei keliems kraštutinių dešiniųjų pažiūrų komentatoriams. Kaip skelbiama, sprendimas priimtas prieš gegužės 16 dieną Londone planuotą mitingą, kurį rengia aktyvistas Tommy Robinson.

    Britų Vidaus reikalų ministerija atvykimą sustabdė per elektroninio kelionės leidimo sistemą, vadinamą ETA. Ji Jungtinėje Karalystėje pradėta taikyti 2026 metais ir skirta vizų nereikalaujantiems keliautojams, tačiau leidimas gali būti atšauktas, jei pareigūnai nustato riziką viešajam interesui.

    Sprendimo priežastys ir fonas

    Vidaus reikalų sekretorė Shabana Mahmood viešai nurodė bendrą motyvą: šių asmenų buvimas šalyje esą nėra palankus viešajam gėriui. Jungtinės Karalystės teisėje tai yra vienas iš pagrindų atsisakyti įleisti asmenį net ir tada, kai formaliai jis atitinka kelionės be vizos sąlygas.

    Metropoliteno policija iš anksto perspėjo renginio organizatorius, kad jie bus laikomi atsakingais, jei kalbose bus kurstoma neapykanta ar smurtas. Pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į didelę apkrovą tą pačią dieną: Londone numatyti ir kiti masiniai renginiai, įskaitant demonstraciją, susijusią su palestiniečių Nakbos dienos minėjimu, bei Anglijos taurės finalą Wembley stadione.

    Praėjusiais metais analogiškas mitingas sutraukė daugiau nei 100 000 dalyvių, o policija fiksavo 25 sulaikymus ir pranešė apie sužeistus pareigūnus. Dėl šios patirties šiųmetis renginys vertinamas kaip padidintos rizikos, o prevencinės priemonės, pasak pareigūnų, turi užkirsti kelią riaušėms ir neapykantos nusikaltimams.

    Kas įvardijami tarp neįleistųjų

    Apie draudimą socialiniuose tinkluose pranešė keli viešojoje erdvėje žinomi asmenys, pateikę ir sprendimą patvirtinančias žinutes. Tarp minimų pavardžių yra Lenkijos europarlamentaras Dominik Tarczyński, flamandų politikas Filip Dewinter, taip pat komentatorės Eva Vlaardingerbroek iš Nyderlandų ir Ada Lluch iš Ispanijos.

    Dalis jų viešuose pasisakymuose garsėja griežta antiimigracine retorika ir kontroversiškais pareiškimais apie musulmonus bei daugiakultūriškumą. Tarp kraštutinių dešiniųjų aplinkoje paplitusių šūkių minimas ir remigracijos terminas, kurį kritikai, įskaitant žmogaus teisių organizacijas ir dalį tyrėjų, sieja su diskriminacinėmis idėjomis dėl masinio migrantų ir jų palikuonių išsiuntimo.

    Į viešą diskusiją įtraukti ir keli JAV veikėjai, teigiantys, kad taip pat negavo leidimo atvykti. Jungtinės Karalystės premjeras Keir Starmer konkrečių pavardžių neatskleidė, tačiau pareiškė, kad vyriausybė netrukdys taikiems protestams, o į šalį neįleis tų, kurie, valdžios vertinimu, atvyksta kurstyti smurto.

    „Mes neleisime žmonėms atvykti į Jungtinę Karalystę, grasinti bendruomenėms ir skleisti neapykantą mūsų gatvėse“, – sakė Keir Starmer.

    Ką tai reiškia praktikoje

    Teisiškai toks draudimas nebūtinai reiškia baudžiamąjį persekiojimą: tai administracinis sprendimas dėl sienos kontrolės, grindžiamas rizikos vertinimu. Jungtinės Karalystės praktikoje šis instrumentas taikytas įvairioms kategorijoms asmenų ir ankstesnių vyriausybių laikais, įskaitant tuos, kurie buvo siejami su ekstremizmu ar neapykantos kurstymu.

    Ginčas dėl sprendimo greitai peraugo į platesnę diskusiją apie žodžio laisvę. Žmogaus teisių apsauga Jungtinėje Karalystėje numatyta Žmogaus teisių įstatyme, tačiau kartu leidžiama riboti tam tikrus pasisakymus, kai siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti visuomenės saugumą ar kitų asmenų teises.

    Tuo pat metu šalies viešojoje erdvėje aštrėja debatai dėl migracijos politikos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, grynoji migracija 2025 metais, skaičiuojant iki birželio pabaigos, sumažėjo daugiau nei du trečdalius, palyginti su ankstesniais rekordais, o kritikai ir šalininkai šiuos skaičius interpretuoja skirtingai.

    Sprendimas neleisti atvykti keliems politiniams veikėjams ir influenceriams greičiausiai taps dar vienu precedentu, kuriame susiduria dvi vertybės: teisė į politinę raišką ir valstybės pareiga užtikrinti viešąją tvarką. Atskirais atvejais tai gali būti apskųsta ar ginčijama, tačiau praktikoje galutinį saugumo rizikos vertinimą sienos kontrolėje paprastai lemia valdžios institucijos.