Tag: Kraštutiniai dešinieji

  • AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD pergalė sukėlė bangą

    Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose iškovojo triuškinančią pergalę, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai vienas ryškiausių signalų, kad tradicinės politinės jėgos praranda įtaką net ten, kur ilgai dominavo centras.

    Kanzlerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU šiame regione smuko iki 17,2 proc., o koalicijos partneriai socialdemokratai SPD liko su 9,3 proc. Toks rezultatas dar labiau apsunkina ir taip nepopuliarios federalinės valdžios padėtį Berlyne.

    Ar žemę valdys kraštutiniai dešinieji?

    AfD iki absoliučios daugumos pritrūko, tačiau atsirado scenarijus, kuriame valdžia gali būti formuojama su kitų politinių jėgų parama arba joms susilaikant. Vietos lyderis Ulrichas Siegmundas galėtų tapti žemės vadovu, jei jam kelią atvertų kairiosios BSW sprendimai parlamente.

    Toks posūkis būtų istoriškai jautrus, nes Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo ilgai galiojo nerašyta taisyklė kraštutinių jėgų neįsileisti į valdžios centrą. Dėl to vienos žemės rinkimai tapo testu visos šalies politiniam stabilumui.

    „Šis rezultatas nėra atsitiktinumas, tai signalas visai Vokietijai ir Europai“, – sakė AfD delegacijos Europos Parlamente vadovas René Aust.

    Smūgis centrui ir signalas Briuseliui

    Reakcijos Europoje išsiskyrė: dalis populistinių ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų skubėjo sveikinti AfD, o kiti perspėjo dėl pasekmių Europos vienybei. Europos Parlamento nariai iš tradicinių frakcijų pabrėžė, kad viena žemė nereiškia valdžios pasikeitimo Berlyne, tačiau sutiko, jog tai pavojingas perspėjimas.

    Vokietijos didžiosios koalicijos tradicija ilgus dešimtmečius buvo vienas iš Europos integracijos stabilumo ramsčių, o panašus modelis Briuselyje rėmėsi Europos liaudies partijos, socialistų ir liberalų bendradarbiavimu. Vis dėlto politinio centro erozija ir augantis radikalų palaikymas vis dažniau kelia klausimą, ar ši dauguma ateityje išliks.

    „Svarbiausia ne tai, kas su kuo gali kalbėtis, o kaip atgauti nusivylusių rinkėjų pasitikėjimą demokratija“, – sakė europarlamentaras Sergey Lagodinsky.

    Artėjantys rinkimai gali perbraižyti žemėlapį

    AfD sėkmė Vokietijoje sutapo su platesne Europos tendencija, kai dalis rinkėjų nusigręžia nuo tradicinių partijų, o politinės darbotvarkės centre atsiduria migracija, pragyvenimo kaina, energetika ir saugumas. Tai tampa terpė partijoms, kurios žada greitus sprendimus ir griežtesnę nacionalinę politiką.

    Artimiausiais metais daugelyje Europos valstybių laukia aukštos įtampos nacionaliniai rinkimai, o jų rezultatai nulems, kokia kryptimi judės ES prieš kitą Europos Parlamento kadenciją. Jei dabartinės nuotaikos išsilaikys, 2029 metais gali būti pirmi rinkimai, po kurių tradicinėms jėgoms būtų sunkiau išlaikyti tvirtą valdančiąją daugumą.

    „Tai labai stiprus perspėjimo signalas, bet iki kitų rinkimų dar yra laiko sustiprėti. Signalas jau duotas, dabar turime dirbti su savo silpnybėmis“, – sakė europarlamentarė Hildegard Bentele.

  • Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Ką planuoja Europos Parlamentas

    Europos Parlamentas rengiasi pradėti procedūrą prieš Europos suverenių tautų partiją (ESN) – europinę politinę partiją, vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas. Sprendimo esmė – patikrinti, ar ESN laikosi pamatinių Europos Sąjungos vertybių.

    Jei būtų nustatyta, kad ESN šių vertybių neatitinka, organizacija galėtų netekti europinės politinės partijos registracijos. Kartu tai reikštų ir galimą finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto praradimą.

    Kas inicijavo patikrą ir kas vyks toliau

    Procedūrą inicijavo daugiau kaip 180 Europos Parlamento narių, pasirašiusių prašymą aktyvuoti patikros mechanizmą. Vertinimą turėtų atlikti Europos politinių partijų ir fondų institucija (APPF), kuri prižiūri europinių partijų atitiktį taisyklėms.

    Europos Parlamentas artimiausiomis dienomis Strasbūre balsuos, ar oficialiai pradėti procesą. Europos Parlamento pareigūnai nurodo, kad pagrindinės frakcijos – Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai bei „Renew Europe“ – remia šį žingsnį, todėl prašymas turėtų būti patvirtintas.

    Kuo ESN skiriasi nuo frakcijos Parlamente

    ESN, kaip europinė politinė partija, yra atskiras juridinis vienetas nuo ESN politinės grupės Europos Parlamente. Politinės grupės – tai frakcijos, vienijančios europarlamentarus Parlamente, o europinės partijos – nacionalinių partijų aljansai Europos Sąjungos lygmeniu, turintys teisę į finansavimą pagal nustatytas taisykles.

    Net jei ESN netektų europinės partijos statuso, tai automatiškai nereiškia sankcijų europarlamentarams ar pačiai frakcijai Europos Parlamente. Pagrindinis tokio sprendimo poveikis būtų susijęs su partijos registracija ir finansavimu, o ne su mandatų galiojimu.

    „ESN partija kaltinama nepagarba Europos vertybėms vien todėl, kad kalba apie realias europiečių problemas. Žodžio laisvė yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė, o politiniai nesutarimai turėtų būti sprendžiami diskusijomis“, – sakė ESN atstovas spaudai.

    APPF jau anksčiau institucijoms buvo pateikusi signalus apie faktus, galinčius kelti abejonių dėl atitikties pamatinėms vertybėms, tokioms kaip pagarba žmogaus orumui, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises. Toliau procedūroje numatyta, kad ESN gaus pastabas ir galės imtis korekcinių veiksmų, o galutinį sprendimą dėl registracijos APPF priims įvertinusi atsakymus.

    Net ir priėmus galutinį sprendimą, Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba dar turėtų galimybę jį peržiūrėti ar panaikinti. Tai reiškia, kad procesas gali užtrukti, o jo baigtis priklausys ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo teisinių argumentų bei procedūrinių terminų.