Tag: Kraujavimas

  • Mokslininkai: aspirinas kai kuriems senjorams demencijos riziką mažina iki 70 proc., bet yra niuansas

    Nauja analizė rodo, kad kasdien vartojamas mažų dozių aspirinas gali būti siejamas su gerokai mažesne demencijos rizika, tačiau šis poveikis tikėtinas ne visiems. Tyrėjai nustatė, kad ryškiausia nauda matoma tik tam tikroje žmonių grupėje, kurią išskiria genetiniai rodikliai, susiję su trombocitų kiekiu kraujyje.

    Rezultatai gauti nagrinėjant didelio masto tyrimo ASPREE duomenis. Jame dalyvavo vyresnio amžiaus žmonės, o tyrimo tikslas buvo įvertinti, kaip mažų dozių aspirinas veikia sveikatą, įskaitant širdies ir kraujagyslių įvykius bei ilgalaikes baigtis.

    Ką parodė ASPREE duomenys?

    Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 13 500 dalyvių informaciją ir atskirai įvertino grupę, kuri pateko į viršutinius 20 proc. pagal genetinį rodiklį, siejamą su trombocitų kiekiu. Šioje grupėje demencija išsivystė maždaug 3,3 proc. dalyvių, gavusių placebą.

    Tarp tų pačių genetinių ypatybių turėjusių dalyvių, kurie vartojo mažą aspirino dozę, demencija nustatyta apie 1 proc. atvejų. Skaičiuojant santykinę riziką, tai atitinka maždaug iki 70 proc. mažesnę demencijos riziką, tačiau tai nėra garantuota apsauga kiekvienam žmogui.

    Svarbu ir tai, kad ankstesnės ASPREE išvados apskritai nerodė, jog mažų dozių aspirinas visiems vyresniems žmonėms sumažintų demencijos ar kognityvinių sutrikimų tikimybę. Kitaip tariant, bendras efektas populiacijoje gali būti neutralus, o skirtumai išryškėja tik tam tikruose pogrupiuose.

    Didžiausia problema – kraujavimo rizika

    Tame pačiame genetiniame pogrupyje tyrėjai fiksavo ir reikšmingą nepageidaujamą reiškinį. Dideli kraujavimai aspirino grupėje pasitaikė maždaug dukart dažniau nei placebo grupėje.

    Skaičiai šiame pogrupyje buvo maždaug 4,4 proc. vartojusių aspiriną ir apie 2,1 proc. gavusių placebą. Tai primena pagrindinę klinikinę taisyklę: aspirinas gali mažinti krešulių susidarymą, bet kartu didina kraujavimo tikimybę, ypač vyresniame amžiuje.

    Kodėl poveikis priklauso nuo genetikos?

    Tikslaus mechanizmo autoriai dar neįvardija, tačiau spėja, kad svarbų vaidmenį gali turėti trombocitų biologija. Trombocitai dalyvauja ne tik kraujo krešėjime, bet ir uždegiminiuose procesuose, o uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie neurodegeneracinių ligų raidos.

    Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie personalizuotą mediciną, kai prevencija ir gydymas derinami pagal žmogaus rizikos profilį, gretutines ligas, vartojamus vaistus ir genetinius požymius. Ši aspirino analizė dera prie tendencijos, kad tas pats vaistas skirtingiems žmonėms gali būti ir naudingas, ir žalingas.

    Specialistai pabrėžia, kad šie rezultatai dar turi būti patvirtinti kituose tyrimuose ir neturėtų tapti priežastimi savarankiškai pradėti vartoti aspiriną demencijos prevencijai. Dėl realios rimto kraujavimo rizikos sprendimą dėl ilgalaikio vartojimo būtina aptarti su gydytoju, įvertinus individualią naudą ir riziką.

  • Įsidėmėkite nelaimės atvejui: 15 paprastų taisyklių, kurios vieną dieną gali išgelbėti gyvybę

    Ekstremalioje situacijoje net ir ramiausi žmonės gali sutrikti, todėl iš anksto žinomos pirmosios pagalbos ir saugaus elgesio taisyklės padeda laimėti brangaus laiko. Vis dėlto jos nepakeičia medikų ar gelbėtojų darbo, tad kilus realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu ir skambinkite telefonu 112.

    Jei žmogus nekvėpuoja arba kvėpuoja nenormaliai, svarbiausia kuo greičiau įvertinti būklę ir pradėti gaivinimą. Skubios pagalbos dispečeris gali telefonu nurodyti veiksmų seką, todėl ryšį verta palaikyti įjungus garsiakalbį.

    Stipriai kraujuojant svarbiausia yra nuolatinis spaudimas žaizdai, nes būtent kraujo netekimas per kelias minutes gali tapti kritinis. Jeigu tvarstis permirksta, jo nenuiminėkite, o dėkite papildomą sluoksnį ir toliau spauskite.

    Jei žmogus praradęs sąmonę, bet kvėpuoja, jį reikėtų paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad kvėpavimo takai išliktų atviri ir žmogus neužspringtų. Išimtis yra situacijos, kai įtariama stuburo trauma, pavyzdžiui, po kritimo iš aukščio ar eismo įvykio.

    Gaisro metu išeinant iš patalpų, jei tik įmanoma, duris už savęs verta uždaryti, nes tai lėtina ugnies ir dūmų plitimą. Jei patalpoje daug dūmų, judėkite kuo arčiau grindų, o liftu nesinaudokite.

    Užuodus dujas negalima junginėti elektros prietaisų ir kurti kibirkšties, todėl šviesos jungiklių geriau neliesti. Saugiausia išeiti į lauką, perspėti aplinkinius ir skambinti 112 iš saugios vietos.

    Perkaitimo ar šilumos smūgio atveju žmogų būtina kuo greičiau perkelti į pavėsį arba vėsią patalpą, atsegti veržiančius drabužius ir pradėti vėsinti. Jei būklė sunki, žmogus prastai reaguoja ar netenka sąmonės, būtina skubi medikų pagalba.

    Įlūžus ledui svarbu nepanikuoti ir bandyti išsilaikyti paviršiuje remiantis krūtine į ledo kraštą. Patikimiausia ropoti į tą pusę, iš kurios atėjote, nes ten ledas jau buvo išlaikęs jūsų svorį, o išlipus būtina šliaužti ar ropoti toliau nuo eketės.

    Jeigu automobilis atsidūrė vandenyje, nereikėtų laukti, kol salonas prisipildys, nes tuomet atidaryti duris bus daug sunkiau. Pirmiausia atsekite diržą, pabandykite atidaryti langą ir kuo greičiau evakuokitės, o vaikų atveju pirmiausia atsekite ir iškelkite juos.

    Įkandus galimai nuodingai gyvatei, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo mažiau judinti įkandimo vietą, kad nuodai lėčiau plistų. Nerekomenduojama žaizdos pjauti ar siurbti, o geriausias sprendimas yra kuo skubiau kreiptis medicininės pagalbos.

    Įtariant apsinuodijimą nežinoma medžiaga, savarankiškai sukelti vėmimo nereikėtų, nes tai gali pabloginti būklę. Skambinant 112 verta tiksliai pasakyti, kas ir kada galėjo būti suvartota, kiek sveria žmogus ir kokie simptomai pasireiškė.

    Anglies monoksidas yra itin pavojingas, nes neturi kvapo ir gali greitai sukelti sąmonės netekimą. Įtariant apsinuodijimą smalkėmis būtina nedelsiant išeiti į gryną orą ir pagalbą kviesti jau iš lauko, negrįžtant atgal į patalpas.

    Perkūnijos metu nesaugu slėptis po pavieniu medžiu ar būti atvirose vietose, ypač šalia vandens telkinių. Patikimiausia slėptuvė yra pastatas arba automobilis, o jei tokios galimybės nėra, reikėtų pritūpti žemiau ir vengti kontaktų su metaliniais daiktais.

    Jei giliai įsmigo žvejybos kabliukas, jo negalima staigiai rauti, nes galima dar labiau sužaloti audinius. Žaizdą reikėtų pridengti ir kreiptis į medikus, ypač jei kabliukas yra veido, akies ar rankos sąnario srityje.

    Patekus į atgalinę jūros srovę, plaukti tiesiai į krantą prieš srovę dažnai reiškia greitai išsekti. Saugiau plaukti lygiagrečiai krantui, kol išplauksite iš srovės, ir tik tada sukti kranto link.

    Jei iš elektros lizdo ar kištuko sklinda svilėsių kvapas, jo liesti nereikėtų, nes gali kilti gaisras arba ištikti elektros smūgis. Jei tai galima padaryti saugiai, atjunkite elektrą skydelyje ir kvieskite kvalifikuotą specialistą.

    Gelbėjimo tarnybos nuolat pabrėžia, kad kritiniais atvejais didžiausia klaida yra delsti ir bandyti viską išspręsti pačiam. Kuo tiksliau nurodyta vieta, aiškiai apibūdinti simptomai ir ramus veiksmų vykdymas pagal dispečerio instrukcijas dažnai lemia rezultatą.

  • Mokslininkų proveržis: sukurti kraujo krešuliai, stiprų kraujavimą sustabdantys per sekundes

    Mokslininkų proveržis: sukurti kraujo krešuliai, stiprų kraujavimą sustabdantys per sekundes

    Mokslininkai sukūrė naują metodą, leidžiantį greitai suformuoti ypač tvirtus kraujo krešulius, kurie laboratorijoje kraujavimą galėjo pristabdyti per kelias sekundes. Tyrėjų teigimu, tokia technologija ateityje galėtų tapti svarbia pagalba skubioje medicinoje, traumų atvejais ar operacijų metu.

    Natūralūs kraujo krešuliai organizmui yra gyvybiškai svarbūs, tačiau ne visada susidaro pakankamai greitai arba būna pakankamai stabilūs. Kai kraujavimas stiprus, ypač svarbu, kad krešulys ne tik greitai susiformuotų, bet ir mechaniškai atlaikytų audinių judėjimą bei kraujospūdį.

    Naujas požiūris į krešulio „pastatą“

    Šiame tyrime dėmesys nukreiptas į raudonuosius kraujo kūnelius, kurie natūraliame krešulyje sudaro didelę tūrio dalį, tačiau patys savaime nėra tvirta konstrukcinė medžiaga. Mokslininkai juos chemiškai „surišo“ tarpusavyje taip, kad susiformuotų stipresnė ir atsparesnė struktūra.

    Taip sukurti inžineriniai kraujo krešuliai gali būti pritaikomi kaip gelio tipo medžiaga, papildanti natūralų krešėjimą. Autorių teigimu, toks sprendimas skirtas ne pakeisti organizmo krešėjimą, o sustiprinti jį situacijose, kai įprastų mechanizmų nepakanka.

    Ką parodė bandymai

    Bandymai laboratorijoje ir su žiurkių modeliais parodė, kad naujieji krešuliai buvo gerokai atsparesni lūžimui ir geriau prilipo prie audinių nei natūralūs. Tyrėjai nurodo, kad mechaninis atsparumas padidėjo 13 kartų, o sukibimas su audiniais buvo maždaug 4 kartus stipresnis.

    Taip pat pranešta, kad bandymuose nepastebėta ryškių toksiškumo požymių ar pavojingos imuninės reakcijos, o sužeistos kepenų vietos užsandarinimas buvo sėkmingas. Vis dėlto tai dar nėra įrodymas, kad metodas taip pat veiks žmonėms, nes gyvūnų modeliai tik iš dalies atspindi klinikinę realybę.

    Kur tai galėtų būti pritaikyta

    Technologijos kūrėjai teigia, kad medžiaga gali būti paruošiama gana greitai: naudojant suderinto kraujo donoro medžiagą per maždaug 10 minučių, o naudojant paties paciento kraują per maždaug 20 minučių. Toks laikas svarbus skubioje pagalboje, kur sprendimai turi būti priimami per minutes.

    Potenciali nauda įžvelgiama ir pacientams, turintiems krešėjimo sutrikimų, taip pat žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, kai dėl gydymo sumažėja organizmo gebėjimas suformuoti „naudingą“ krešulį. Kartu pabrėžiama, kad patys pavojingiausi krešuliai yra kitokie: tie, kurie susidaro kraujagyslių viduje ir gali užkimšti kraujotaką.

    „Natūralūs kraujo krešuliai gali susidaryti lėtai ir būti mechaniškai trapūs, o tai riboja jų gebėjimą sustabdyti stiprų kraujavimą ir gali apsunkinti gijimą“, – sakė McGill universiteto mokslininkas Jianyu Li.

    Kitas žingsnis – išsamūs saugumo ir veiksmingumo tyrimai, taip pat bandymai situacijose, kur kraujavimas yra didelio slėgio, pavyzdžiui, pažeidus arterijas. Tyrėjai pripažįsta, kad technologiją dar reikės „suderinti“ skirtingiems scenarijams, tačiau pirmieji rezultatai rodo realų potencialą klinikinei praktikai ateityje.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature“.