Tag: Kraujotaka

  • 3 paprasti pratimai namuose vietoj rudens pasivaikščiojimų: kraujotakai, širdžiai ir svoriui

    Fizinis aktyvumas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių saugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą, palaikyti normalų kūno svorį ir gerinti savijautą. Kai rudenį ir žiemą oras dažnai neatbaido nuo buvimo lauke, daliai žmonių kasdieniai pasivaikščiojimai tampa retesni, tačiau judėjimą galima sėkmingai perkelti į namus. Reguliarumas čia svarbesnis už intensyvumą, ypač vyresniame amžiuje.

    Gydytojai ir kineziterapeutai pabrėžia, kad net trumpi, bet dažni judesiai gerina kraujotaką, mažina ilgo sėdėjimo žalą ir padeda palaikyti raumenų jėgą. Pasaulio sveikatos gairėse suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama siekti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o taip pat bent 2 kartus per savaitę stiprinti raumenis. Jei iki šiol judėjimo buvo mažiau, pradėti verta nuo paprastų pratimų, kuriems nereikia įrangos.

    1 pratimas: pritūpimai iki kėdės

    Šis judesys stiprina šlaunis, sėdmenis ir liemens raumenis, o kartu padeda treniruoti pusiausvyrą. Atsistokite priešais tvirtą kėdę, pėdas laikykite klubų plotyje, lėtai sėskitės tarsi norėtumėte atsisėsti, bet vos palietę kėdę vėl atsistokite. Judėkite kontroliuotai, nelenkdami kelių į vidų.

    Pradėkite nuo 8–12 pakartojimų, 1–3 serijų, priklausomai nuo savijautos. Jei sunku, galima pilnai atsisėsti ir atsistoti padedant rankomis, o sustiprėjus judesį atlikti be atramos. Skausmas keliuose ar klubuose nėra norma, todėl jam atsiradus pratimą reikia koreguoti arba pasitarti su specialistu.

    2 pratimas: žingsniavimas vietoje su kelių kėlimu

    Žingsniavimas vietoje yra paprastas būdas pakelti pulsą ir suaktyvinti kraujotaką, ypač kai lauke slidu ar šalta. Žingsniuokite 1–3 minutes, kelius kelkite tiek, kiek patogu, o rankomis lengvai judinkite į taktą. Siekite tokio tempo, kad kvėpavimas pagreitėtų, bet dar galėtumėte ištarti trumpą sakinį.

    Norint didesnio efekto, pratimą galima atlikti intervalais, pavyzdžiui, 30 sekundžių greičiau ir 30 sekundžių lėčiau, kartojant 6–10 ciklų. Toks krūvis tinka ištvermei ir kalorijų sąnaudoms, tačiau svarbu pradėti nuo lengvesnio tempo, ypač turint širdies ar kraujospūdžio problemų.

    3 pratimas: atsistūmimai nuo sienos

    Viršutinės kūno dalies stiprinimas svarbus laikysenai, kasdieniams judesiams ir raumenų masės palaikymui. Atsistokite per žingsnį nuo sienos, delnus padėkite pečių aukštyje, kūną laikykite tiesų, o alkūnes lenkite lėtai, artindami krūtinę prie sienos. Tuomet stumkitės atgal, išlaikydami stabilų liemenį.

    Pradėkite nuo 8–15 pakartojimų, 1–3 serijų. Jei per lengva, atsistokite toliau nuo sienos, o jei per sunku, priartėkite. Atliekant pratimą svarbu nekelti pečių prie ausų ir nevaryti judesio į skausmą.

    Šiuos tris pratimus galima sujungti į 10–20 minučių rutiną ir atlikti kasdien arba bent 4–5 kartus per savaitę. Prieš pradedant verta atlikti trumpą apšilimą, o pabaigoje kelias minutes skirti ramiam tempimui ir kvėpavimo nuraminimui. Nuoseklumas dažniausiai duoda apčiuopiamą naudą jau po kelių savaičių, o svorio pokyčiams didžiausią įtaką turi ir mitybos balansas.

    „Jei judėjote mažai, pradėkite nuo kelių minučių ir didinkite krūvį palaipsniui, stebėdami savijautą“, – sako kineziterapeutai, pabrėždami, kad saugiausias kelias yra reguliarus, bet saikingas progresas.

  • Per mažos kojinės gali baigtis įaugusiais nagais ir tirpimu: podologai įspėja, ką daryti

    Per mažos kojinės gali baigtis įaugusiais nagais ir tirpimu: podologai įspėja, ką daryti

    Apie netinkamai parinktą avalynę kalbama dažnai, tačiau specialistai vis dažniau primena ir kitą detalę – kojinių dydį. Per ankštos, per trumpos ar stipriai suspaudžiančios kojinės gali ne tik kelti diskomfortą, bet ir prisidėti prie pėdų problemų, kurios ilgainiui ima veikti kasdienį judėjimą.

    Podologai ir ortopedai pabrėžia, kad pėda yra sudėtinga atramos sistema: jai nuolat tenka kūno svoris, todėl bet koks papildomas spaudimas keičia natūralią mechaniką. Jei spaudimas kartojasi kasdien, didėja trintis, odos dirginimas, o jautresniems žmonėms problemos atsiranda greičiau.

    Kokias problemas sukelia ankštos kojinės?

    Per mažos kojinės dažniausiai pradeda nuo paprastų simptomų: spaudimo pojūčio, paraudimo, nutrintų vietų ar pūslių. Ilgiau nešiojamos jos gali skatinti nuospaudų formavimąsi, ypač pirštų srityje, kur audinys nuolat trinasi ir suspaudžiamas.

    Dar viena rizika – sutrikusi kraujotaka, ypač jei kojinių guma stipriai veržia čiurną arba pėdos viršų. Tuomet žmonės neretai pajunta tirpimą, šalimo jausmą, o vakare gali atsirasti tinimas.

    „Ilgai nešiojant per ankštas kojines, spaudimas gali didinti pūslių, nuospaudų ir net įaugančių nagų riziką, ypač jei audinys nuolat stumia pirštus į nenatūralią padėtį“, – sakė podologė.

    Kas patenka į didesnės rizikos grupę?

    Didžiausią dėmesį kojinių dydžiui turėtų skirti žmonės, kurių oda jautresnė trynimui, taip pat tie, kurie daug vaikšto ar ilgai būna ant kojų. Jei avalynė ir taip yra aptempta, per ankštos kojinės papildomai sumažina erdvę pirštams, todėl diskomfortas gali atsirasti dar greičiau.

    Ypač svarbu atidžiai vertinti simptomus, jei kartojasi tirpimas, dažnai šąla pėdos ar pastebimas patinimas. Tokie požymiai ne visada susiję vien su kojinėmis, tačiau jos gali būti vienas iš veiksnių, kurį lengviausia pakeisti.

    Kaip išsirinkti tinkamas kojines?

    Specialistai pataria rinktis kojines, kurios nesuspaudžia pirštų ir nepalieka ryškių įspaudų ant odos. Praktinė taisyklė paprasta: jei abejojate tarp dviejų dydžių, dažnai saugiau rinktis didesnį, nes po skalbimo dalis medžiagų linkusios trauktis.

    Taip pat verta periodiškai įvertinti kojinių būklę: išsitampiusios arba, priešingai, sukietėjusios ir praradusios elastingumą jos prasčiau prisitaiko prie pėdos. Jei kojinės kelia diskomfortą, tai paprastai yra aiškus signalas, kad laikas keisti dydį, medžiagą arba modelį.

  • Tinsta kojos ir stoja limfa? Tinklus užkariavęs limfatinis ėjimas žada palengvėjimą

    Tinsta kojos ir stoja limfa? Tinklus užkariavęs limfatinis ėjimas žada palengvėjimą

    Socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja vadinamasis limfatinis ėjimas, kurį žmonės renkasi dėl paprasto pažado: mažiau tinimo ir lengvesnės kojos po ilgos dienos. Iš pirmo žvilgsnio tai panašu į įprastą pasivaikščiojimą, tačiau svarbiausia dalis čia yra rankų ir kvėpavimo ritmas.

    Šio ėjimo principas paprastas: einant laikysena išlaikoma tiesi, o rankos juda švelniai ir ritmiškai, nesukaustytos. Delnai lengvai suspaudžiami į laisvą kumštį ir vėl atpalaiduojami, judesį derinant su žingsniu ir ramiu kvėpavimu.

    Idėja remiasi fiziologija: limfinė sistema neturi tokios „pompos“ kaip širdis, todėl limfos tėkmei ypač svarbūs raumenų susitraukimai ir kūno judėjimas. Dirbant sėdimą darbą ar ilgai stovint, skysčių užsilaikymas apatinėse galūnėse gali sustiprėti, todėl atsiranda tinimas ir sunkumo pojūtis.

    Specialistai seniai pabrėžia, kad reguliarus, vidutinio intensyvumo judėjimas padeda raumenims veikti tarsi natūraliam siurbliui, ypač blauzdose. Papildomas švelnus rankų darbas aktyvina viršutinės kūno dalies raumenis, o tai gali prisidėti prie skysčių apytakos gerėjimo.

    Vis dėlto ši praktika nėra stebuklinga procedūra ir neturėtų būti suprantama kaip gydymas. Jei tinimas kartojasi, yra vienos kojos patinimas, skausmas, paraudimas, dusulys ar staigiai pasikeitusi savijauta, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnių būklių požymiai.

    Norint išbandyti limfatinį ėjimą, nereikia įrangos ar sportinės formos. Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo 15–20 minučių kasdien, rinktis patogią avalynę ir neperlenkti lazdos: judesiai turi būti minkšti, be įtampos, o ne intensyvus mojavimas rankomis.

    Geriausi rezultatai paprastai siejami su nuoseklumu ir bendrais įpročiais: pakankamu skysčių vartojimu, reguliariu judėjimu dienos metu ir pertraukomis sėdint. Tokia rutina gali būti ypač naudinga tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio arba vakare jaučia kojų nuovargį.

  • Turi antrą širdį kojose: mokslininkai paaiškino, kaip ją įjungti sėdint darbe

    Turi antrą širdį kojose: mokslininkai paaiškino, kaip ją įjungti sėdint darbe

  • Šią arbatą verta pakeisti įprastą: gerina kraujotaką, stabilizuoja cukrų ir slopina uždegimą

    Aronijos – ryškaus, sutraukiančio skonio uogos, tačiau jų sudėtyje gausu biologiškai aktyvių medžiagų. Mokslinėje literatūroje aronija dažnai išskiriama dėl didelės polifenolių koncentracijos, ypač antocianinų, kurie lemia tamsią uogų spalvą ir antioksidacines savybes.

    Aronijų arbata laikoma švelnesne alternatyva žalioms uogoms, nes karštas vanduo padeda ištraukti dalį polifenolių, o gėrimas paprastai lengviau toleruojamas skrandžiui. Vis dėlto tai nėra vaistas, o mitybos dalis, kurios poveikis labiausiai priklauso nuo bendrų įpročių ir individualios sveikatos būklės.

    Kodėl siejama su kraujotaka?

    Aronijose esantys antocianinai ir kiti flavonoidai siejami su teigiamu poveikiu kraujagyslių funkcijai. Tyrimuose aptariama, kad šios medžiagos gali prisidėti prie endotelio, vidinio kraujagyslių sluoksnio, veiklos palaikymo ir oksidacinio streso mažinimo.

    Praktiškai tai dažniausiai įvardijama kaip pagalba kraujotakai ir kraujagyslių elastingumui, ypač kai gėrimas vartojamas reguliariai, o mityboje netrūksta daržovių, skaidulų ir sveikųjų riebalų. Specialistai pabrėžia, kad esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar vartojant vaistus, savarankiškai keisti gydymo nereikėtų.

    Gliukozės šuoliai po valgio

    Polifenoliai gali daryti įtaką angliavandenių apykaitai, nes kai kurie junginiai siejami su lėtesniu gliukozės pasisavinimu virškinamajame trakte. Dėl to aronijų arbata po valgio kartais minima kaip gėrimas, galintis padėti švelninti staigius cukraus šuolius.

    Vis dėlto sergant cukriniu diabetu ar turint atsparumą insulinui svarbiausia išlieka gydytojo planas, mitybos struktūra ir fizinis aktyvumas. Arbata gali būti papildomas pasirinkimas, bet ne sprendimas, pakeičiantis vaistus ar pagrindines rekomendacijas.

    Uždegimas ir antioksidacinė apsauga

    Aronijų sudėtyje esantys antioksidantai siejami su uždegiminių procesų reguliavimu ir ląstelių apsauga nuo oksidacinės pažaidos. Dėl to aronijos neretai minimos kalbant apie bendrą savijautą, raumenų atsistatymą po krūvio ir ilgalaikę širdies bei kraujagyslių rizikos mažinimo strategiją.

    Šaltuoju metų laiku tokie gėrimai dažnai pasirenkami ir dėl to, kad padeda padidinti skysčių suvartojimą bei paįvairina racioną. Tačiau imunitetui didžiausią įtaką daro miegas, subalansuota mityba, streso valdymas ir vakcinacija, kai ji rekomenduojama.

    Aronijų arbatą įprastai ruošiama užpilant džiovintas uogas karštu vandeniu ir palaikant uždengus 10–15 minučių. Ilgesnis plikymas gali ištraukti daugiau polifenolių, tačiau gėrimas tampa labiau sutraukiantis, todėl dažnai derinamas su citrina ar kitais priedais pagal skonį.

    Dažnai rekomenduojama rinktis 1–2 puodelius per dieną, tačiau svarbu įsivertinti individualias rizikas. Atsargiau turėtų vartoti žmonės, linkę į žemą kraujospūdį, turintys skrandžio rūgštingumo ar opaligės problemų, taip pat vartojantys kraują skystinančius vaistus.

  • Aronijų arbata kasdien: kuo ji naudinga kraujotakai, cukrui ir uždegimui – svarbūs niuansai

    Aronijos išsiskiria itin didele polifenolių koncentracija, ypač antocianinų, kurie uogoms suteikia tamsią spalvą ir veikia kaip antioksidantai. Šios medžiagos siejamos su mažesniu oksidaciniu stresu organizme, kuris laikomas vienu iš veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinių sutrikimų riziką.

    Aronijose taip pat randama kitų biologiškai aktyvių junginių, pavyzdžiui, flavonoidų, taip pat skaidulų ir mikroelementų, nors jų kiekiai priklauso nuo veislės ir perdirbimo. Kadangi žalios uogos daugeliui atrodo per aitrės, dažnai pasirenkamas švelnesnis būdas – aronijų arbata ar užpilas, leidžiantis išgauti dalį vertingų medžiagų.

    Kaip gali veikti kraujotaką?

    Aronijose esantys polifenoliai dažnai minimi dėl galimo poveikio kraujagyslių funkcijai: jie siejami su geresne endotelio veikla ir kraujagyslių elastingumu. Taip pat aptariamas potencialus vaidmuo mažinant „blogojo“ MTL cholesterolio oksidaciją, kuri laikoma reikšmingu aterosklerozės procesu.

    Svarbu suprasti, kad arbata nėra vaistas ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų nuo hipertenzijos ar cholesterolio. Vis dėlto, kaip subalansuotos mitybos dalis, aronijų gėrimai gali būti vienas iš būdų papildyti racioną antioksidantais.

    Gliukozė ir uždegiminiai procesai

    Kai kurie tyrimai rodo, kad polifenoliai gali daryti įtaką gliukozės apykaitai, įskaitant angliavandenių pasisavinimo greitį ir jautrumą insulinui. Praktikoje tai reiškia, kad nesaldintas aronijų gėrimas po valgio kai kuriems žmonėms gali būti palankesnis pasirinkimas nei saldūs gėrimai, ypač jei aktualūs gliukozės svyravimai.

    Aronijos taip pat siejamos su priešuždegiminiu poveikiu, nes jų junginiai gali moduliuoti uždegimo kelius ir mažinti oksidacinę žalą ląstelių lygiu. Tokios savybės dažniau aptariamos bendrame sveikatingumo kontekste, pavyzdžiui, atsistatymui po fizinio krūvio ar ilgalaikio nuovargio fone, tačiau individualūs rezultatai gali skirtis.

    Kaip paruošti ir kam reikėtų atsargumo?

    Paprastam užpilui tinka džiovintos aronijos: jas užpilkite karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palaikykite uždengę 10–15 minučių. Ilgesnis plikymas paprastai ištraukia daugiau polifenolių, tačiau skonis tampa aitresnis, todėl gėrimą verta ragauti ir prisitaikyti pagal savo toleranciją.

    Dažniausiai rekomenduojama apsiriboti 1–2 puodeliais per dieną, ypač jei gėrimas vartojamas reguliariai. Atsargiau aronijų arbatą reikėtų vartoti žmonėms, turintiems polinkį į žemą kraujospūdį, vartojantiems kraują skystinančius vaistus ar turintiems skrandžio problemų, nes aitrūs junginiai kai kuriems gali dirginti virškinamąjį traktą.

    Norint išlaikyti naudą, svarbiausia rinktis nesaldintą variantą ir vertinti arbatą kaip mitybos dalį, o ne greitą gydymo priemonę. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate receptinius vaistus, saugiausia dėl reguliaraus vartojimo pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Trys namų būdai nuo varikozės per kelias minutes: ką iš tiesų pataria gydytojai

    Varikozė ir lėtinis venų nepakankamumas dažnai prasideda nuo, atrodytų, nekaltų pojūčių: kojų sunkumo, tinimo vakare ar naktinių mėšlungių. Nors visiško išgydymo namų priemonės nesuteikia, dalis įpročių gali greitai sumažinti simptomus ir pristabdyti būklės blogėjimą.

    Gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia atskirti laikiną palengvėjimą nuo gydymo. Jei atsiranda staigus vienos kojos tinimas, paraudimas, stiprus skausmas ar dusulys, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus, nes tai gali būti susiję su tromboze.

    Vėsus vanduo ir pakelta koja

    Vienas greičiausių būdų sumažinti tinimą yra vėsus vanduo ir kojų pakėlimas. Panardinimas į vėsesnį vandenį apie 10–15 minučių gali laikinai sumažinti uždegimo pojūtį ir patinimą, nes šaltis skatina kraujagyslių susitraukimą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbus ir vandens spaudimas, kuris veikia panašiai kaip lengva kompresija. Dar geresnis efektas pasiekiamas po procedūros kelioms minutėms pakėlus kojas virš širdies lygio, ypač jei dieną daug sėdėjote ar stovėjote.

    Augaliniai junginiai: kada verta, o kada ne

    Kai kuriems žmonėms simptomus palengvina venotoniniai augalinės kilmės preparatai, dažnai siejami su flavonoidais. Tokie junginiai aptinkami uogose ar svogūnuose, tačiau terapinėmis dozėmis dažniau vartojami standartizuotų papildų ar vaistinių preparatų pavidalu.

    Medikai pabrėžia, kad tai nėra varikozės išgydymas, o pagalbinė priemonė, galinti sumažinti kojų sunkumą ar tinimą. Prieš vartojant verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju, ypač jei naudojate kraują skystinančius vaistus ar turite gretutinių ligų.

    Vaikščiojimas – paprasčiausia venų treniruotė

    Reguliarus ėjimas yra viena veiksmingiausių kasdienių priemonių veninei kraujotakai gerinti. Blauzdos raumenys veikia kaip natūrali pompa, padedanti kraujui grįžti venomis aukštyn, todėl mažėja sąstingis.

    Dažnai rekomenduojama kasdien bent 30 minučių aktyviai vaikščioti, o dirbant sėdimą darbą daryti trumpas pertraukas kas valandą. Jei simptomai kartojasi, gydytojai neretai pataria derinti judėjimą su tinkamai parinkta kompresija ir įvertinti venų būklę echoskopiškai.

    Jei vargina nuolatinis tinimas, odos niežėjimas, pigmentacija ties kulkšnimis ar atsiranda negyjančių žaizdelių, tai gali būti pažengusio venų nepakankamumo požymiai. Tokiais atvejais savipagalbos priemonių nepakanka, o efektyviausią taktiką parenka kraujagyslių chirurgas ar flebologas.

  • Dvi kojų detalės išduoda organizmo būklę: kada tai normalu, o kada metas pas gydytoją

    Socialiniuose tinkluose vis dar plinta teiginys, kad plaukai ant kojų pirštų ar blauzdų esą rodo itin gerą kraujotaką. Vaistininkė Rachel Jones pabrėžia, kad toks vertinimas per daug supaprastintas, nes plaukuotumas dažniausiai priklauso nuo visai kitų veiksnių.

    Anot specialistės, plaukų augimą pirmiausia lemia genetika, amžius ir hormonų pusiausvyra. Dėl to vieni žmonės natūraliai turi daugiau plaukų ant kojų, kiti mažiau, ir tai savaime neleidžia patikimai spręsti apie kraujotakos kokybę.

    Kada plaukų pokyčiai įspėja?

    Nors plaukai ant kojų yra įprastas reiškinys, staigus jų išretėjimas ar netikėtas dingimas apatinėje kojų dalyje gali būti signalas, kad verta įvertinti bendrą sveikatos būklę. Ypač budrumo reikia, jei kartu atsiranda kitų simptomų.

    Įspėjamaisiais požymiais laikomas nuolatinis pėdų šaltumas, tirpimas, odos spalvos pokyčiai, blogiau gyjančios žaizdelės, taip pat skausmas ar mėšlungis vaikštant, kuris praeina pailsėjus. Tokie simptomai gali būti susiję su sutrikusia periferine kraujotaka, todėl dėl tikslios priežasties būtina kreiptis į gydytoją.

    „Vien plaukų kiekis ant kojų dar nepasako, kaip veikia jūsų kraujotaka, tačiau staigūs pokyčiai kartu su skausmu ar šalčiu jau yra rimtas signalas“, – sakė Rachel Jones.

    Nemalonus pėdų kvapas ir prakaitavimas

    Šiltuoju metų laiku dažnai suintensyvėja pėdų prakaitavimas, o kartu atsiranda ir nemalonus kvapas. Specialistai primena, kad pats prakaitas paprastai beveik neturi kvapo, o specifinis aromatas išryškėja tuomet, kai drėgmė susimaišo su natūraliai ant odos esančiomis bakterijomis.

    Gausus prakaitavimas dažniausiai reiškia, kad organizmas aktyviai reguliuoja temperatūrą, tačiau kasdienis diskomfortas gali stipriai pabloginti savijautą. Tokiais atvejais rekomenduojama reguliariai plauti pėdas, dažniau keisti kojines, kruopščiai išdžiovinti odą tarp pirštų ir prireikus naudoti antibakterines priemones.

    Jei prakaitavimas tampa labai gausus, atsiranda odos įtrūkimų, pleiskanojimas, niežėjimas ar įtariamas grybelis, verta pasikonsultuoti su vaistininku arba gydytoju. Tai padeda ne tik sumažinti kvapą, bet ir laiku pastebėti odos ar nagų infekcijas, kurios šilumoje plinta greičiau.

  • Mokslininkai įspėja: net menki širdies sutrikimai gali tyliai didinti demencijos riziką

    Mokslininkai įspėja: net menki širdies sutrikimai gali tyliai didinti demencijos riziką

    Naujas tyrimas rodo, kad demencijos rizika gali didėti ne tik po infarkto ar esant širdies nepakankamumui. Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp net subtiliai suprastėjusios širdies veiklos ir ankstyvų pakitimų smegenyse.

    Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama gerai žinomoms būklėms, pavyzdžiui, širdies nepakankamumui, prieširdžių virpėjimui ar patirtam miokardo infarktui. Jų sąsajos su pažinimo funkcijų blogėjimu jau anksčiau buvo patvirtintos didesnės apimties tyrimais.

    Tyrimą, paskelbtą mokslo žurnale Journal of Neuroscience, atliko Maxo Plancko žmogaus pažinimo ir smegenų mokslų instituto komanda. Jam vadovavo doktorantė Xia Zhang, o mokslininkai apie 3,5 metų stebėjo 73 dalyvius, kurių vidutinis amžius siekė apie 55 metus.

    Į tyrimą buvo įtraukti žmonės, kuriems jau buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas, taip pat asmenys be šios diagnozės, bet turėję įtariamą išeminę širdies ligą. Tyrėjai vertino širdies pajėgumą ir ieškojo, kaip jis susijęs su smegenų audinių ir nervinių jungčių pokyčiais.

    Rezultatai parodė, kad net nedideli širdies funkcijos sutrikimai gali sietis su mikropažeidimais smegenyse. Didžiausias dėmesys krypo į baltąją smegenų medžiagą ir nervinių ląstelių ryšius, kurie svarbūs atminčiai ir pažinimo procesams, o jų pokyčiai laikomi ankstyvais neurodegeneracijos ženklais.

    „Smegenys labai priklauso nuo stabilios kraujotakos ir deguonies tiekimo. Jei širdis kraują pumpuoja prasčiau, net ir subtiliai, ilgainiui smegenys gali nukentėti“, – sakė Xia Zhang.

    Mokslininkai primena, kad smegenys sudaro apie 2 proc. kūno masės, tačiau sunaudoja maždaug 20 proc. su krauju atnešamo deguonies ir energijos. Todėl net nedidelis kraujotakos pablogėjimas, ypač jei tęsiasi metus, gali lemti lėtinį smulkiųjų kraujagyslių nepakankamumą ir palaipsnį pažinimo silpnėjimą.

    Svarbu pabrėžti, kad tyrimas neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau parodo aiškią sąsają. Autoriai pabrėžia, kad širdies būklė ateityje gali tapti vienu iš ankstyvo rizikos vertinimo elementų, identifikuojant žmones, kuriems verta skirti daugiau dėmesio demencijos prevencijai.

    Šie rezultatai papildo vis gausėjančius duomenis apie vadinamąją širdies ir smegenų ašį, kai vieno organo būklė daro įtaką kito funkcijoms. Ankstesni tyrimai taip pat siejo prieširdžių virpėjimą su didesne demencijos rizika, o persirgtas infarktas neretai susijęs su blogėjančia atmintimi ir dėmesiu.

    Specialistai pabrėžia, kad dalį demencijos rizikos veiksnių galima koreguoti per širdies ir kraujagyslių sveikatą. Reguliarus kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolės planas, fizinis aktyvumas, miego ir svorio valdymas bei rūkymo atsisakymas mažina širdies ligų ir insulto tikimybę, o kartu gali prisidėti ir prie geresnės smegenų sveikatos vyresniame amžiuje.

    Mokslininkų teigimu, jei panašias sąsajas patvirtins didesni ir ilgesni tyrimai, klinikinėje praktikoje gali atsirasti daugiau galimybių demencijos prevenciją pradėti anksčiau. Tai ypač svarbu, nes Alzheimerio liga ir kiti neurodegeneraciniai procesai dažnai vystosi tyliai, gerokai prieš pasirodant pirmiesiems simptomams.

  • Karščiai ir „vasaros penio“ mitas: urologai paaiškina, kas iš tiesų vyksta kūne

    Socialiniuose tinkluose ir bulvarinėje žiniasklaidoje vėl plinta teiginiai, esą per karščius vyrams „padidėja“ lytinis organas. Šis reiškinys dažnai vadinamas „vasaros peniu“, tačiau medikai pabrėžia, kad tai nėra tikras audinių augimas ar ilgalaikis pokytis.

    Urologų vertinimu, kalbama apie laikiną išvaizdos ir pojūčio pasikeitimą, kurį lemia normalios organizmo termoreguliacijos reakcijos. Panašūs efektai matomi ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, karštyje gali tinti pirštai, labiau išryškėti venos, parausti veidas.

    Kas vyksta kūne per karštį

    Žmogaus organizmas siekia palaikyti stabilią vidinę temperatūrą, todėl esant dideliam karščiui aktyvina šilumos atidavimo mechanizmus. Vienas svarbiausių jų yra kraujagyslių išsiplėtimas, kai daugiau kraujo nukreipiama arčiau odos paviršiaus, kad šiluma būtų lengviau išsklaidoma.

    Tokiu pat principu reaguoja ir lytinių organų kraujotaka. Kadangi šioje srityje yra tankus kraujagyslių tinklas, šilumoje padidėjęs kraujo pritekėjimas ramybės būsenoje gali sukelti nežymų patinimą ir vizualiai sudaryti įspūdį, jog organas atrodo didesnis ar sunkesnis.

    Kodėl tai tik laikinas efektas

    Medikai pabrėžia, kad tikro anatominio padidėjimo karštis nesukelia, nes audiniai neauga vien dėl temperatūros. Pokytis išnyksta, kai žmogus atvėsta: pavyzdžiui, pabuvus vėsesnėje patalpoje, įsijungus kondicionieriui ar nusiprausus vėsiu dušu.

    Atvėsus aplinkai, organizmas įjungia priešingą reakciją: kraujagyslės susiaurėja, kraujotaka labiau telkiama gilesniuose audiniuose ir vidaus organuose. Dėl to lytinių organų išvaizda grįžta į įprastą, o žiemą ar šaltyje kai kuriems vyrams jie gali atrodyti mažesni.

    Ką svarbiausia prisiminti per karščius

    Specialistai ragina nepasitikėti antraštėmis, žadančiomis nemokamą ar ilgalaikį „padidėjimą“ per vasaros karščius. Jei atsiranda skausmas, ryškus patinimas, odos paraudimas, karščiavimas ar šlapinimosi sutrikimai, tai gali būti visai kitos būklės požymiai, dėl kurių vertėtų kreiptis į gydytoją.

    Per karščius didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas bendrai savijautai: pakankamam skysčių vartojimui, perkaitimo prevencijai ir poilsiui pavėsyje. Tai svarbu ne tik komfortui, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemos apkrovos mažinimui, nes kaitra organizmui yra realus stresas.