Kreatina dažnai siejama su sportininkais, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių apžvalgų nagrinėja jos galimą naudą moterims perimenopauzės laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu svyruoja ir mažėja estrogenų lygis, o daliai moterų tai pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, prastesne savijauta ir lėtesniu atsistatymu po fizinio krūvio.
Kreatina yra natūraliai organizme esanti medžiaga, padedanti greitai atkurti energiją ląstelėse per fosfokreatino sistemą, kuri susijusi su ATP gamyba. Jos dalį gauname su maistu, daugiausia iš raudonos mėsos ir žuvies, tačiau suvartojimas skiriasi, o atsargos raumenyse gali būti mažesnės, ypač jei mityboje mažiau gyvūninės kilmės produktų.
Perimenopauzės metu, kai hormonų pokyčiai veikia energijos apykaitą ir miego kokybę, dalis tyrimų kelia hipotezę, kad kreatinos papildymas gali prisidėti prie geresnio fizinio pajėgumo ir savijautos. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kreatina gali būti aktuali ir dėl to, jog smegenys, nors sudaro apie 2 proc. kūno masės, sunaudoja didelę dalį organizmo energijos, todėl energijos apykaitos sutrikimai gali būti juntami ypač ryškiai.
Ką rodo tyrimai apie poveikį?
Apžvalginiai darbai apie kreatinos vartojimą moterų sveikatai pabrėžia kelias kryptis: raumenų funkciją, jėgos rodiklius ir galimą poveikį pažintinėms funkcijoms. Nors poveikis kiekvienai moteriai gali skirtis, kreatina dažniausiai minima kaip viena geriausiai ištirtų sporto mitybos medžiagų, o jos saugumas sveikiems asmenims vertinamas palankiai, laikantis rekomenduojamų dozių.
Taip pat pabrėžiama, kad menopauzės artėjimas sutampa su didesne sarkopenijos rizika, kai spartėja raumenų masės ir jėgos mažėjimas. Dėl to jėgos treniruotės perimenopauzės metu dažnai įvardijamos kaip viena svarbiausių prevencinių priemonių, o kreatina kai kuriuose tyrimuose vertinama kaip papildoma priemonė, galinti padėti siekti geresnio treniruočių efekto.
Literatūroje aptariama ir kaulų sveikata, nes mažėjant estrogenų lygiui didėja kaulų mineralinio tankio mažėjimo rizika. Nors kreatina nėra osteoporozės gydymas, kai kurie moksliniai darbai nurodo, kad ji, derinama su jėgos treniruotėmis, gali netiesiogiai prisidėti prie palankesnių kūno sudėties pokyčių, kurie svarbūs vyresniame amžiuje.
Kokia forma ir dozė dažniausiai minima?
Moksliniuose šaltiniuose dažniausiai išskiriamas kreatinos monohidratas kaip geriausiai ištirta ir praktiškai plačiausiai naudojama forma. Dalis naujesnių rekomendacijų akcentuoja, kad nebūtina taikyti vadinamųjų įsotinimo fazių, o daugeliui žmonių pakanka pastovios mažesnės paros dozės.
Dažniausiai minimas kiekis siekia nuo 3 iki 5 gramų per dieną, vartojant nuosekliai. Poveikis paprastai nėra momentinis, nes audinių įsotinimui gali prireikti kelių savaičių, todėl svarbus reguliarumas, o ne vienkartinis vartojimas prieš treniruotę.
Kam reikėtų būti atsargioms?
Nors kreatina daugelyje tyrimų vertinama kaip saugi sveikiems suaugusiesiems, ji nėra universali išeitis nuo visų perimenopauzės simptomų. Jei moteris turi inkstų ligų, vartoja specifinius vaistus ar turi kitų lėtinių sveikatos sutrikimų, prieš pradedant vartoti papildus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Taip pat svarbu atskirti realius efektus nuo paplitusių mitų. Kreatina gali didinti vandens kiekį raumenų ląstelėse, tačiau tai paprastai nėra tas pats, kas riebalinės masės augimas, o vizualiai kūnas dažniau atrodo stangresnis, o ne paburkęs.
Ekspertai pabrėžia, kad geriausią rezultatą dažniausiai duoda ne vienas papildas, o visuma: pakankamas baltymų kiekis, jėgos treniruotės, miego higiena ir streso valdymas. Kreatina šioje schemoje gali būti papildomas įrankis, tačiau sprendimą dėl vartojimo verta grįsti asmenine sveikatos situacija ir patikimais moksliniais duomenimis.