Tag: Kreditai

  • Nuo 2027 metų Lenkijoje keičiamas WIBOR: ką tai reikš paskoloms su kintamomis palūkanomis?

    Lenkijos bankų sistemoje nuo 2027 metų numatomi pokyčiai, kurie aktualūs žmonėms, turintiems paskolas su kintamomis palūkanomis. Iki šiol taikytą WIBOR rodiklį planuojama pakeisti nauju – POLSTR.

    Kartu bankai gali pradėti siūlyti klientams pasirašyti galiojančių sutarčių pakeitimus (aneksus). Kaip rašoma „Gazetą Prawną“ cituojamų ekspertų vertinimu, kai kurios tokių dokumentų formuluotės vėliau gali apsunkinti skolininkų galimybes reikšti pretenzijas.

    WIBOR – tai rodiklis, kuris iki šiol buvo vienas pagrindinių kintamų palūkanų „dalių“ nustatant, kiek klientui kainuos kreditas. Jį pakeitus POLSTR, pasikeistų atskaitos taškas, pagal kurį perskaičiuojamos palūkanos.

    Nors pats rodiklio pakeitimas nereiškia, kad visų paskolų sąlygos automatiškai taptų blogesnės ar geresnės, svarbu suprasti, kaip tokie pokyčiai bus įgyvendinami sutartyse. Būtent todėl daliai klientų gali būti siūloma pasirašyti aneksus.

    Kas keisis: WIBOR vietoje – POLSTR

    Pagrindinis planuojamas pokytis – pereiti nuo WIBOR prie POLSTR. Tai reikštų, kad naujas rodiklis taptų baze, su kuria siejamos kintamos palūkanos.

    Tokie perėjimai paprastai reiškia, kad bankams ir klientams reikia susitarti, kaip konkrečiai sutartyse bus įrašytas naujas rodiklis, kaip bus skaičiuojama marža ir kaip vyks perskaičiavimai pereinamuoju laikotarpiu.

    Kodėl svarbūs bankų siūlomi aneksai

    Bankams siūlant pasirašyti aneksą, klientui tai yra momentas, kai verta ypač atidžiai perskaityti siūlomas sąlygas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kai kurie aneksų punktai gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant ir galimus ginčus ateityje.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad dalis formuluočių gali apsunkinti skolininkų galimybes vėliau reikšti reikalavimus. Todėl sprendimas pasirašyti pakeitimus neturėtų būti priimamas automatiškai, neįsigilinus į turinį.

    Ką tai reiškia gyventojams už Lenkijos ribų

    Šie pokyčiai tiesiogiai taikomi Lenkijos rinkai ir Lenkijoje sudarytoms kredito sutartims. Tačiau jie gali būti įdomūs ir kitų šalių gyventojams kaip pavyzdys, kaip keičiami palūkanų indeksai ir kokių rizikų gali kilti atnaujinant sutartis.

    Jei paskola yra susieta su konkrečiu indeksu, bet kokie jo pakeitimai dažniausiai reiškia papildomą teisinį ir finansinį „niansų“ sluoksnį: nuo skaičiavimo metodikos iki to, ką klientas pasirašo ir kokias teises ar pareigas tai gali pakeisti.

  • Kreditų kaina gali vėl kilti: RPP įvardijo, kada dėl infliacijos svarstytų palūkanų didinimą

    Energetikos žaliavų brangimas ir įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstė diskusijas, ar infliacija gali atsinaujinti ir pakeisti centrinių bankų planus. Analitikai įspėja, kad užsitęsęs konfliktas gali sukelti pasiūlos šoką, kuris didintų kainų spaudimą ir silpnintų pasaulio ekonomikos augimą.

    Tokiame fone iškyla klausimas, ar paskolų palūkanos galėtų pasukti priešinga kryptimi ir Lenkijoje. Su šia tema siejami ir Lenkijos centrinio banko sprendimai, nes būtent bazinės palūkanų normos daro tiesioginę įtaką daliai būsto ir verslo kreditų kainos.

    „Sprendimas dėl galimo palūkanų normų didinimo būtų svarstomas tik tuomet, jei infliacija Lenkijoje ir pasaulyje pereitų į tvarią, ilgiau trunkančią kilimo tendenciją, apimančią ilgesnį nei 1–2 ketvirčių laikotarpį“, – sakė Pinigų politikos tarybos narė Gabriela Masłowska.

    Ji pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis būtinas atsargumas, o vienkartiniai sukrėtimai neturėtų automatiškai lemti griežtesnės politikos. Pasak jos, jei Artimųjų Rytų įtampos poveikis kainoms būtų laikinas, 2026 metais galėtų tęstis palūkanų mažinimas ir bazinė norma galėtų artėti prie 3,50 proc., kai šiuo metu ji siekia 3,75 proc.

    „Bloomberg“ vertinimu, skirtingi Pinigų politikos tarybos narių komentarai rodo didėjantį neapibrėžtumą dėl tolimesnės palūkanų krypties. Vieni signalizuoja, kad mažinimo erdvė gali būti pristabdyta, kol bus aiškesnė geopolitinė situacija, kiti leidžia suprasti, kad švelninimo ciklas gali būti jau arti pabaigos.

    Rinkoms jautriausia grandis šiame scenarijuje yra naftos ir dujų kainos: jų šuoliai greitai persiduoda degalų, šildymo ir dalies prekių kainoms. Jei brangimas užsitęstų, didėtų rizika, kad infliacija įsitvirtins aukštesniame lygyje, o tai bankams ir skolininkams reikštų lėtesnį palūkanų mažėjimą arba, kraštutiniu atveju, diskusiją dėl didinimo.