Tag: Kregždės

  • Odesos srityje pastebėtos neišskridusios kregždės: ornitologas paaiškino, kas jas sulaikė

    Odesos srityje, Žemutinio Dniestro nacionaliniame gamtos parke, specialistai užfiksavo kregždžių būrelį, kuris spalio pabaigoje vis dar sukosi virš gyvenvietės. Įprastai didžioji dalis šių paukščių migraciją į šiltesnius kraštus pradeda rugpjūtį ar rugsėjį, todėl toks vaizdas šiuo metų laiku laikomas neįprastu.

    Parko atstovai nurodė, kad kregždės pastebėtos spalio 25 dieną Majiakų kaime, netoli bažnyčios. Paukščiai aktyviai čirškė ir gaudė ore skraidančius vabzdžius, o tai rodo, kad maisto šaltinis dar nebuvo išsekęs.

    Nacionalinio parko mokslinio skyriaus vadovas, ornitologas Serhijus Kuročkinas aiškina, kad viena dažniausių priežasčių yra užsitęsęs šiltas ruduo. Kregždės minta skraidančiais vabzdžiais, tad kol išlieka aukštesnė oro temperatūra ir vabzdžių dar pakanka, dalis paukščių atidėlioja kelionę į pietus.

    Kita galima priežastis siejama su vėlyvesniu jauniklių išperėjimu. Jei kai kurios poros perėti pradėjo vėliau, jauni paukščiai savarankiškai skraidyti ir medžioti išmoksta vėliau, todėl ir migracija gali nusikelti, nors šiai versijai, anot specialisto, reikėtų papildomų stebėjimų.

    Ornitologas atkreipė dėmesį į Žemutinio Dniestro mikroklimatą: upė, užliejamos pievos ir ežerai padeda ilgiau išlaikyti šilumą. Dideli vandens plotai per vasarą sukauptą šilumą rudenį atiduoda lėčiau, todėl vabzdžiai čia gali išlikti aktyvūs ilgiau nei vietovėse, kur atšalimas ateina anksčiau.

    Pasak specialisto, Dniestro delta yra vienas iš svarbių pietinių migracijos „koridorių“, kuriuo juda įvairūs migruojantys paukščiai. Dėl to kregždžių būrelis galėjo būti ne „pasilikę“ vietiniai paukščiai, o migracijos metu trumpam sustoję pailsėti ir sukaupti energijos.

    „Šis būrelis galėjo būti tiesiog sustojęs Majiakuose prieš sudėtingesnį skrydžio etapą per Rumuniją ir Bulgariją. Kol oras šiltas ir aplink yra vandens bei vabzdžių, jos turi geras sąlygas atgauti jėgas, tačiau stipresnis atšalimas privers nedelsiant judėti toliau“, – sakė Serhijus Kuročkinas.

    Vėlyvai migruojančių paukščių stebėjimai pastaraisiais metais vis dažniau siejami su kintančiais orais ir šiltesniais rudens laikotarpiais. Vis dėlto ornitologai pabrėžia, kad pavieniai atvejai nebūtinai reiškia ilgalaikę tendenciją konkrečioje vietovėje, nes paukščių elgesį lemia ir maisto kiekis, ir vėjai, ir jauniklių išsiritimo laikas.

    Specialistai primena, kad kregždėms didžiausia rizika kyla staiga atšalus: smarkiai sumažėjus vabzdžių, paukščiai netenka pagrindinio maisto. Dėl to vėlyvi migracijos epizodai dažnai tampa savotišku lenktynių su orais scenarijumi, kai sprendimą išskristi gali nulemti vos viena šalta naktis.

  • Odesos srityje kregždės lizdą susuko „Shahed“ nuolaužoje: jaunikliai netrukus leisis į 7 000 km kelionę

    Ukrainos pietuose, Odesos srityje, kregždės įsikūrė neįprastoje vietoje: lizdą jos susuko Rusijos smogiamojo drono „Shahed“ nuolaužoje. Apie šį radinį socialiniuose tinkluose pranešė biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusjevas, vadovaujantis Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko tyrimų padaliniui.

    Mokslininko paviešintame vaizdo įraše matyti suaugęs paukštis, rūpestingai šeriantis kelis jauniklius, įsitaisiusius metalinėje nuolaužoje. Kontrastas akivaizdus: tai, kas neseniai buvo karo įrankis, trumpam tapo prieglobsčiu gyvybei.

    Pasak I. Rusjevo, jaunikliai netrukus sustiprės, išmoks skraidyti ir kartu su suaugusiais paukščiais pradės sezoninę migraciją į Pietų Afriką. Jis nurodė, kad skrydis gali siekti apie 7 000 kilometrų nuo Tuzlovo limanų teritorijos.

    Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal vizualius požymius nuolauža gali būti susijusi su „Geran“ žymėjimu, kuriuo Rusija neretai vadina Irano kilmės „Shahed“ tipo dronus. Kadruose netgi įžiūrimi techniniai žymėjimai, leidžiantys spėti apie konkrečią aparato kilmę.

    Tuzlovo limanų nacionalinis parkas karo metu ne kartą atsidūrė dėmesio centre dėl aplinkosauginių pasekmių, kurias regione fiksuoja mokslininkai. Anksčiau I. Rusjevas yra pranešęs ir apie didelį žuvusių delfinų skaičių parko pakrantėje, pabrėždamas, kad per vieną dieną užregistruotas radinių mastas gali būti beprecedentis, o neapžiūrėtose ruožuose jų gali būti gerokai daugiau.

  • Panašūs į kregždes, bet ne jos: čiurliai per dieną gali sugaudyti tūkstančius uodų

    Čiurliai iš pirmo žvilgsnio dažnai supainiojami su kregždėmis, tačiau tai visai kita paukščių grupė. Jų kūnas stambesnis, sparnai ilgesni, o plunksnos paprastai tamsios, su nedidele šviesesne dėme gerklės srityje.

    Žmonėms čiurliai ypač naudingi dėl mitybos: jie gaudo ore skraidančius vabzdžius, tarp jų ir uodus. Medžiodami skrydžio metu, šie paukščiai prisideda prie natūralaus vabzdžių gausos mažinimo šiltuoju sezonu.

    Čiurliai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia skrisdami, nuolat ieškodami vabzdžių sankaupų virš vandens telkinių, pievų ar miestų. Jų siauri, ilgi sparnai ir aptakus kūnas leidžia greitai manevruoti ir taikliai gaudyti grobį net dideliu greičiu.

    Be uodų, jų racione yra musės, smulkūs sparnuočiai ir kiti ore sklendžiantys vabzdžiai. Dėl tokios mitybos čiurliai laikomi svarbiais ekosistemų dalyviais, o jų buvimas šalia gyvenamųjų vietų gali būti pastebimas kaip mažesnis vabzdžių aktyvumas aplink namus.

    Čiurliai mėgsta aukštas vietas ir atvirus skrydžio koridorius, todėl dirbtines inkilų dėžes verta kelti kuo aukščiau. Dažniausiai tam tinka pastatų sienos, kur mažiau tiesioginės kaitros ir mažesnė perkaitimo rizika jaunikliams.

    Svarbu, kad prieš landą būtų pakankamai laisvos erdvės: čiurliams reikia vietos įsibėgėti, nes nuo žemės jie pakyla sunkiau nei daugelis kitų paukščių. Įsikūrimas ne visada įvyksta iš karto, todėl rezultato kartais tenka laukti ne vieną sezoną.

    Kadangi čiurliai linkę perėti kolonijomis, keli inkilai vienoje vietoje paprastai padidina tikimybę pritraukti poras. Kai paukščiai įsikuria, jų maitinimosi įpročiai gali tapti ilgalaike, natūralia pagalba kovoje su uodais ir kitais smulkiais vabzdžiais.

    Vabzdžiais minta ir kiti dažni mūsų aplinkos paukščiai, pavyzdžiui, kregždės, zylės ar žvirbliai. Skirtumas tas, kad čiurliai beveik visą medžioklę atlieka ore, todėl ypač efektyviai „šukuoja“ skraidančių vabzdžių sluoksnį virš miestų ir atvirų erdvių.

    Gamtoje tokie ryšiai primena, kad biologinė įvairovė turi tiesioginę, praktiškai juntamą naudą žmogui. Palaikydami paukščiams tinkamas perėjimo vietas ir mažindami pesticidų naudojimą, kartu stipriname ir natūralią vabzdžių kontrolę.