CP v2

Tag: Kregždės

  • Odesos srityje kregždės lizdą susuko „Shahed“ nuolaužoje: jaunikliai netrukus leisis į 7 000 km kelionę

    Ukrainos pietuose, Odesos srityje, kregždės įsikūrė neįprastoje vietoje: lizdą jos susuko Rusijos smogiamojo drono „Shahed“ nuolaužoje. Apie šį radinį socialiniuose tinkluose pranešė biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusjevas, vadovaujantis Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko tyrimų padaliniui.

    Mokslininko paviešintame vaizdo įraše matyti suaugęs paukštis, rūpestingai šeriantis kelis jauniklius, įsitaisiusius metalinėje nuolaužoje. Kontrastas akivaizdus: tai, kas neseniai buvo karo įrankis, trumpam tapo prieglobsčiu gyvybei.

    Pasak I. Rusjevo, jaunikliai netrukus sustiprės, išmoks skraidyti ir kartu su suaugusiais paukščiais pradės sezoninę migraciją į Pietų Afriką. Jis nurodė, kad skrydis gali siekti apie 7 000 kilometrų nuo Tuzlovo limanų teritorijos.

    Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal vizualius požymius nuolauža gali būti susijusi su „Geran“ žymėjimu, kuriuo Rusija neretai vadina Irano kilmės „Shahed“ tipo dronus. Kadruose netgi įžiūrimi techniniai žymėjimai, leidžiantys spėti apie konkrečią aparato kilmę.

    Tuzlovo limanų nacionalinis parkas karo metu ne kartą atsidūrė dėmesio centre dėl aplinkosauginių pasekmių, kurias regione fiksuoja mokslininkai. Anksčiau I. Rusjevas yra pranešęs ir apie didelį žuvusių delfinų skaičių parko pakrantėje, pabrėždamas, kad per vieną dieną užregistruotas radinių mastas gali būti beprecedentis, o neapžiūrėtose ruožuose jų gali būti gerokai daugiau.

  • Panašūs į kregždes, bet ne jos: čiurliai per dieną gali sugaudyti tūkstančius uodų

    Čiurliai iš pirmo žvilgsnio dažnai supainiojami su kregždėmis, tačiau tai visai kita paukščių grupė. Jų kūnas stambesnis, sparnai ilgesni, o plunksnos paprastai tamsios, su nedidele šviesesne dėme gerklės srityje.

    Žmonėms čiurliai ypač naudingi dėl mitybos: jie gaudo ore skraidančius vabzdžius, tarp jų ir uodus. Medžiodami skrydžio metu, šie paukščiai prisideda prie natūralaus vabzdžių gausos mažinimo šiltuoju sezonu.

    Čiurliai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia skrisdami, nuolat ieškodami vabzdžių sankaupų virš vandens telkinių, pievų ar miestų. Jų siauri, ilgi sparnai ir aptakus kūnas leidžia greitai manevruoti ir taikliai gaudyti grobį net dideliu greičiu.

    Be uodų, jų racione yra musės, smulkūs sparnuočiai ir kiti ore sklendžiantys vabzdžiai. Dėl tokios mitybos čiurliai laikomi svarbiais ekosistemų dalyviais, o jų buvimas šalia gyvenamųjų vietų gali būti pastebimas kaip mažesnis vabzdžių aktyvumas aplink namus.

    Čiurliai mėgsta aukštas vietas ir atvirus skrydžio koridorius, todėl dirbtines inkilų dėžes verta kelti kuo aukščiau. Dažniausiai tam tinka pastatų sienos, kur mažiau tiesioginės kaitros ir mažesnė perkaitimo rizika jaunikliams.

    Svarbu, kad prieš landą būtų pakankamai laisvos erdvės: čiurliams reikia vietos įsibėgėti, nes nuo žemės jie pakyla sunkiau nei daugelis kitų paukščių. Įsikūrimas ne visada įvyksta iš karto, todėl rezultato kartais tenka laukti ne vieną sezoną.

    Kadangi čiurliai linkę perėti kolonijomis, keli inkilai vienoje vietoje paprastai padidina tikimybę pritraukti poras. Kai paukščiai įsikuria, jų maitinimosi įpročiai gali tapti ilgalaike, natūralia pagalba kovoje su uodais ir kitais smulkiais vabzdžiais.

    Vabzdžiais minta ir kiti dažni mūsų aplinkos paukščiai, pavyzdžiui, kregždės, zylės ar žvirbliai. Skirtumas tas, kad čiurliai beveik visą medžioklę atlieka ore, todėl ypač efektyviai „šukuoja“ skraidančių vabzdžių sluoksnį virš miestų ir atvirų erdvių.

    Gamtoje tokie ryšiai primena, kad biologinė įvairovė turi tiesioginę, praktiškai juntamą naudą žmogui. Palaikydami paukščiams tinkamas perėjimo vietas ir mažindami pesticidų naudojimą, kartu stipriname ir natūralią vabzdžių kontrolę.