Tag: Kremlius

  • Kremlius atmeta grėsmes Europai: Peskovo atsakas Le Pen ir Bardellai bei Macrono perspėjimai

    Kremlius atmeta grėsmes Europai: Peskovo atsakas Le Pen ir Bardellai bei Macrono perspėjimai

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija esą „nekelia grėsmės“ Prancūzijai ir kitoms Europos valstybėms. Taip jis reagavo į Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderių Marine Le Pen ir Jordano Bardellos savaitgalį paskelbtą pareiškimą, kuriame kritikuojami Maskvos veiksmai.

    Le Pen ir Bardella teigė, kad Prancūzija „netoleruos“ bandymų daryti įtaką šalies politikai per bauginimą, grasinimus ar destabilizaciją. Politikai pabrėžė, kad, jų vertinimu, tokie metodai galėtų būti taikomi ir netiesiogiai, pasitelkiant psichologinį spaudimą.

    „Rusija negrasina nei Prancūzijai, nei jokiai kitai Europos šaliai“, – sakė D. Peskovas.

    Jis pridūrė, kad Vladimiras Putinas ne kartą viešai kartojo analogišką poziciją, o su Europos valstybėmis Maskva esą neturinti ginčų, kurie galėtų peraugti į rimtus nesutarimus. D. Peskovas taip pat tvirtino, kad Rusija nieko nešantažuoja ir niekam negrasina.

    Šie pareiškimai pasirodė Prancūzijoje stiprėjant diskusijoms dėl Rusijos keliamų rizikų, įskaitant vadinamąsias hibridines operacijas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai buvo sukvietęs skirtingų politinių jėgų lyderius į krizinį susitikimą, kuriame aptartos saugumo grėsmės ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Macrono įspėjimai dėl hibridinių atakų

    Po susitikimo E. Macronas viešai kalbėjo apie, jo teigimu, Europoje plečiamas Maskvos šešėlines operacijas. Jis nurodė, kad Prancūzija imsis priemonių stiprinti kritinės infrastruktūros saugumą nuo galimų hibridinių atakų.

    Le Pen ir Bardella savo pareiškime Rusijos veiksmus įvardijo kaip priešiškus Prancūzijos ir Europos interesams. Tuo pat metu jų pozicija Maskvos atžvilgiu vertinama nevienareikšmiškai dėl ankstesnių pareiškimų, kuriuose buvo matyti švelnesnis tonas Rusijos atžvilgiu.

    Pastaraisiais metais Prancūzijos politinėje darbotvarkėje Rusijos tema išlieka viena jautriausių, ypač karo Ukrainoje ir Europos saugumo architektūros pokyčių kontekste. Vakarų valstybės ne kartą akcentavo, kad grėsmės vertinamos ne vien per karinių pajėgumų prizmę, bet ir per kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažo rizikas bei spaudimą ekonominiais instrumentais.

    Įtampa dėl įmonių ir turto Rusijoje

    Įtampą didina ir žinios, kad Rusijos institucijos ėmėsi žingsnių dėl kai kurių užsienio bendrovių turto ir veiklos. Tarp minimų atvejų nurodomos ir tarptautinės įmonės, turinčios ryšių su Prancūzija, o Paryžius tokias priemones kritikavo kaip nepagrįstas.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad tokie sprendimai dėl Rusijoje veikiančių padalinių laikino administravimo kelia rimtų klausimų dėl teisinio tikrumo ir investicijų saugumo. Verslo ir politikos sankirta šioje situacijoje tampa dar vienu spaudimo kanalu, kuris, Prancūzijos vertinimu, gali turėti platesnių pasekmių Europos ekonominiams interesams.

    Tuo metu Kremlius laikosi linijos, kad veiksmai esą nėra nukreipti prieš konkrečias Europos valstybes, o Maskva neva tik reaguoja į jai nepalankius sprendimus. Vis dėlto Europos sostinėse šie signalai vertinami bendrame kontekste, kuriame daugėja perspėjimų apie plataus spektro grėsmes.

    Rusijos rinkimai ir tarptautinė reakcija

    Dar vienu fonu šiai diskusijai tapo Rusijos rinkimų rezultatai, po kurių valdantieji sustiprino pozicijas parlamente. Kritikai Vakaruose teigia, kad politinė konkurencija šalyje yra smarkiai apribota, o nepriklausoma opozicija ir karo Ukrainoje kritikai išstumiami iš viešosios erdvės.

    Prancūzija, reaguodama į rinkimus, akcentavo, kad rezultatai buvo prognozuojami, tačiau apgailestavo dėl sąlygų, kurios, jos vertinimu, neužtikrina laisvų, pliuralistinių ir demokratinių procedūrų. Taip pat atkreiptas dėmesys į tarptautinio stebėjimo svarbą ir skaidrumo stoką.

    Šiame kontekste aštrėjantis politinis tonas Prancūzijoje rodo, kad Rusijos klausimas taps vienu iš pagrindinių debatų taškų ir toliau. Kremlius, savo ruožtu, siekia formuoti žinutę, jog grėsmių Europai nekelia, tačiau Europos lyderių retorika ir saugumo sprendimai signalizuoja priešingą vertinimą.

  • Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzijos vyriausybė prisidėjo prie Slovakijos pastangų, kad iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo būtų išbrauktas Rusijos ir Uzbekistano verslininkas Ališeras Usmanovas. Apie tai pranešama, remiantis kelių deryboms artimų šaltinių informacija, o toks Paryžiaus žingsnis esą sukėlė kitų valstybių narių nepasitenkinimą.

    Usmanovas ES sankcionuojamas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Sankcijų režimas apima turto įšaldymą, draudimą atvykti ir kitus ribojimus asmenims bei subjektams, siejamiems su Kremliaus politika ir karą palaikančia ekonomika.

    Sankcijų pratęsimas artėja prie termino

    ES sankcijos paprastai peržiūrimos ir pratęsiamos periodiškai, o artimiausias terminas – rugsėjo 15 dieną. Kad pratęsimas įsigaliotų, reikalingas vienbalsis valstybių narių pritarimas, todėl net viena šalis gali sustabdyti sprendimą ir priversti partnerius derėtis.

    Pasak diplomatinėse diskusijose dalyvaujančių asmenų, Slovakija ilgą laiką spaudžia dėl Usmanovo ir dar vieno oligarcho, Michailo Fridmano, išbraukimo. Iki šiol tokia pozicija buvo labiau siejama su Bratislava, tačiau Prancūzijos įsitraukimas signalizuoja platesnį nesutarimų lauką.

    Kodėl Usmanovo klausimas toks jautrus?

    Ališeras Usmanovas – Uzbekistane gimęs Rusijos milijardierius, turtus sukaupęs investuodamas į metalų ir kasybos sektorius, telekomunikacijas bei technologijas. Vakarų šalyse jis dažnai apibūdinamas kaip artimas Kremliaus aplinkai, o būtent tokie ryšiai yra vienas pagrindinių kriterijų, kodėl ES taiko individualias sankcijas.

    Dalies valstybių narių atstovai šį Paryžiaus žingsnį vertina kritiškai, ypač didėjant saugumo įtampai Europoje ir fiksuojant vis daugiau incidentų, siejamų su hibridinėmis grėsmėmis. Tokiose aplinkybėse bet kokios diskusijos apie sankcijų švelninimą tampa politiškai itin jautrios.

    „Tai sukėlė daug klausimų dėl motyvų – panašu, kad čia svarbūs ekonominiai argumentai. Kitos valstybės narės tokią logiką priima sunkiai“, – sakė ES diplomatas.

    Prancūzijos pozicija, kaip teigiama, buvo pristatyta kaip politinis kompromisas, kuriuo tikimasi sumažinti Slovakijos spaudimą dėl sankcijų pratęsimo. Vis dėlto tokia taktika gali ir apsunkinti bendrą susitarimą, nes kitos šalys nenori sukurti precedento, kai sankcijų sąrašas tampa derybų mainų objektu.

    ES ambasadoriai artimiausiomis dienomis planuoja tęsti konsultacijas dėl sankcijų pratęsimo. Prancūzijos nuolatinė atstovybė ES viešai pabrėžė, kad Paryžius remia sankcijų pratęsimą, tačiau detalių apie vykstančias diskusijas nekomentuoja, motyvuodama derybų konfidencialumu.

  • Ukrainos žvalgyba įspėja: Rusija rudenį gali mobilizuoti per milijoną žmonių

    Ukrainos žvalgyba įspėja: Rusija rudenį gali mobilizuoti per milijoną žmonių

    Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba skelbia turinti duomenų, kad Rusija rudenį gali pradėti itin didelę mobilizacijos bangą. Anot ukrainiečių, ji galėtų startuoti rugsėjį ir apimti daugiau nei 1 000 000 žmonių.

    Toks scenarijus būtų vienas ryškiausių signalų per pastarąjį laiką, rodantis Maskvos siekį kompensuoti nuostolius kare prieš Ukrainą. Kremliaus atstovai šių pranešimų oficialiai nepatvirtino.

    Kodėl kalbama apie naują mobilizaciją?

    Pastaraisiais mėnesiais daugėja ženklų, kad Rusijai sunkėja palaikyti stabilų karių papildymą vien savanoriais ir kontraktais. Nepriklausomos Rusijos redakcijos yra skelbusios apie diskusijas valdžios užkulisiuose dėl naujos mobilizacijos bangos po rinkimų į Valstybės Dūmą, kurie numatyti rugsėjį.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir prorusiškų karo komentatorių teiginių, kad mobilizacijos mastas galėtų siekti apie 1 200 000 žmonių, o aktyvesnė fazė persikelti į spalį. Ukrainos pareigūnai tokią galimybę vertina kaip bandymą per trumpą laiką suformuoti papildomus rezervus.

    Kremliaus taktika ir iššūkiai

    Nuo 2022 metais paskelbtos dalinės mobilizacijos Rusija stengėsi vengti atviro masinio šaukimo, nes tai kėlė socialinės įtampos ir emigracijos bangos riziką. Vietoje to buvo remiamasi didelėmis išmokomis už kontraktą, spaudimu migrantams ir tikslinėmis verbavimo kampanijomis regionuose.

    Vis dėlto nepriklausomos analizės, įskaitant karo stebėsenos organizacijų vertinimus, rodo, kad kontraktininkų srautas gali mažėti, o nuostoliai fronte išlieka dideli. Jei mobilizacija iš tiesų būtų pradėta, svarbiausiu klausimu taptų ne tik skaičiai, bet ir naujokų parengimas, aprūpinimas bei vadovavimo kokybė.

    Ką tai reikštų karui ir ekonomikai?

    Daugiau nei 1 000 000 žmonių išėmimas iš darbo rinkos karo metu būtų rimtas smūgis Rusijos ekonomikai ir regionams, ypač tiems, iš kurių tradiciškai šaukiama daugiausia. Kartu tai didintų vidinę įtampą ir galėtų paskatinti naują išvykimų iš šalies bangą.

    Karinėje plotmėje toks sprendimas teoriškai leistų Maskvai formuoti naujus junginius ir bandyti didinti spaudimą keliomis kryptimis, tačiau greitas masinis papildymas dažnai reiškia prastesnį pasirengimą. Dėl to artimiausios savaitės bus esminės vertinant, ar Kremliaus pasirinkimas liks prie dabartinio modelio, ar pereis prie atviros mobilizacijos.

    „Jei tokia mobilizacija prasidėtų, tai būtų bandymas per trumpą laiką užlopyti fronto spragas, tačiau tai nereiškia automatinio kokybinio pranašumo“, – sakė Ukrainos pareigūnai, viešai komentavę galimą scenarijų.

    Tuo metu Rusijos valdžia toliau kartoja, kad kariuomenė pildoma savanoriais, o mobilizacija esą nėra svarstoma. Vis dėlto informacinė erdvė rodo, kad tema išlieka jautri ir glaudžiai susijusi su vidaus politika bei karo eiga.

  • Zelenskis atvirame laiške Putinui siūlo tiesioginį susitikimą: ar įmanomos paliaubos?

    Zelenskis atvirame laiške Putinui siūlo tiesioginį susitikimą: ar įmanomos paliaubos?

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirame laiške Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pasiūlė susitikti akis į akį ir aptarti karo pabaigos sąlygas. Jis pabrėžė esąs pasirengęs visiškoms paliauboms ir ragino Kremlių pasirinkti kelią, vedantį iš karo.

    Laiškas išsiskiria tuo, kad Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į Putiną, o ne tik į Rusijos visuomenę ar tarptautinius partnerius. Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad kreipimasis buvo perduotas į Maskvą, tačiau jo turiniu taip pat supažindinti Ukrainos sąjungininkai.

    Siūlymas: paliaubos ir lyderių derybos

    Laiške Zelenskis akcentavo, kad esminius sprendimus dėl karo nutraukimo gali priimti tik politiniai lyderiai. Pasak jo, teritoriniai ir saugumo klausimai, kuriais remiasi abi pusės, realiai pajudėtų tik tuomet, jei būtų pradėtos tiesioginės aukščiausio lygio derybos.

    „Pasirinkimas dabar jūsų. Gana karo. Ukraina siūlo užbaigti šį karą“, – rašė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas taip pat ragino Putiną paskirti aiškią susitikimo datą ir nebijoti priimti sprendimų, kurie leistų sustabdyti kovos veiksmus. Tokia formuluotė dera su ankstesniais Kyjivo viešais pareiškimais, kad paliaubos turi būti realios ir patikrinamos, o ne trumpalaikis pauzės mechanizmas.

    Karo fonas ir spaudimo priemonės

    Kreipimesi Zelenskis tiesiai įvardijo, kad karas esą neturi tikros priežasties, o oficialūs argumentai apie geopolitiką ar NATO yra tik priedanga. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina, net ir patirdama nuostolių, vertina kiekvieną prarastą gyvybę ir siekia sustabdyti žmonių žūtis.

    Laiške paminėtas ir Ukrainos toliašaudis pajėgumas, įskaitant smūgius dronais į taikinius Rusijos teritorijoje už daugiau nei 1 000 kilometrų. Tai atspindi pastarųjų mėnesių tendenciją, kai Ukraina vis dažniau remiasi didesnio nuotolio dronais bei smūgiais logistikai ir infrastruktūrai, siekdama didinti spaudimą Maskvai.

    Kremliaus reakcija ir realūs scenarijai

    Kremlius tą pačią dieną paskelbė, kad Zelenskis esą gali atvykti į Maskvą „bet kuriuo metu“, tačiau kartu nurodyta, jog Putinas dar nebuvo supažindintas su laiško turiniu. Tokia reakcija palieka dviprasmybę: viešas kvietimas skamba kaip atvirumas dialogui, bet praktinis procesas kol kas nepatvirtina pasirengimo deryboms.

    Diplomatinėje praktikoje vien laiškų ar pareiškimų nepakanka, kad prasidėtų derybos dėl karo pabaigos. Tam paprastai reikia aiškaus tarpininkavimo formato, iš anksto suderintos darbotvarkės, paliaubų kontrolės mechanizmų ir politinio įsipareigojimo jų laikytis, o būtent šie elementai ankstesniuose bandymuose dažnai tapdavo silpnąja grandimi.

    Kol kas nėra ženklų, kad abi pusės būtų priartėjusios prie bendro supratimo, kokiomis sąlygomis galėtų būti stabdomi karo veiksmai. Vis dėlto Zelenskio pasiūlymas susitikti tiesiogiai rodo bandymą perkelti iniciatyvą į politinį lygmenį ir viešai užfiksuoti, kad Ukraina palieka atviras duris deryboms, jei būtų užtikrinamos realios paliaubos.

  • Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Rusijos federalinė Valstybinio turto valdymo agentūra paskelbė atrinkusi finansų tarpininką, kuris turėtų organizuoti 23,76 proc. aviakompanijos „Aeroflot“ akcijų pardavimą. „Aeroflot“ akcijomis prekiaujama biržoje, o šiuo metu Kremlius valdo 73,8 proc. bendrovės.

    Jei planas būtų įgyvendintas, valstybės dalis sumažėtų iki maždaug pusės įmonės akcijų. Tokia schema leistų išlaikyti lemiamą įtaką strateginėje bendrovėje, tačiau kartu gauti papildomų pajamų biudžetui.

    Kodėl vėl kalbama apie privatizaciją?

    Sprendimas siejamas su didėjančiu Rusijos biudžeto deficitu, kurį didina karo išlaidos ir silpnesnės pajamos. Viešai skelbta, kad deficitas pasiekė 5,8 trln. rublių, o tai, lyginant su pradiniu planu, yra gerokai daugiau nei numatyta visiems 2026 metams.

    Pagal tuo metu taikytą apytikrį kursą tai sudarytų apie 58 mlrd. eurų. Vien šis skaičius rodo, kad Kremlius ieško papildomų šaltinių ne tik taupymo priemonėmis, bet ir parduodamas dalį turto.

    Kiek pinigų gali gauti Kremlius?

    Skaičiuojama, kad „Aeroflot“ rinkos vertė sesijos pabaigoje siekė 187 mlrd. rublių, tai yra apie 1,9 mlrd. eurų. Tokiu atveju 23,76 proc. paketas galėtų būti vertas maždaug 0,45 mlrd. eurų, nors galutinė suma priklausytų nuo paklausos ir sandorio sąlygų.

    Rinkoms svarbu ir tai, ar pardavimas būtų vykdomas per biržą, ar ieškant vieno ar kelių stambių investuotojų. Bet kuriuo atveju investuotojų ratas būtų ribotas dėl sankcijų, kapitalo kontrolės ir politinės rizikos.

    Silpnesnės prognozės didina spaudimą

    Papildomą spaudimą biudžetui kuria ir prastesnės ekonomikos augimo prognozės. Viešai skelbta, kad Rusija sumažino 2026 metų BVP augimo prognozę nuo 1,3 proc. iki 0,4 proc., o tai reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir lėtesnį vidaus paklausos atsigavimą.

    Nepriklausomi ekonomistai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant augimui mažėja galimybės kompensuoti biudžeto skylę ne energetikos sektoriuose. Tokiu atveju privatizacija tampa vienu iš nedaugelio greitesnių būdų gauti įplaukų, nors ilgainiui tai sumažina valstybės turto bazę.

    „Privatizacija tampa greitu sprendimu, kai biudžeto pajamos nebespėja paskui išlaidas“, – sakė nepriklausomas ekonomistas Dmitrijus Polevojus.

    Analitikų vertinimu, jei ekonomikos lėtėjimas tęsis, iki 2027 metų biudžeto pajamos gali būti mažesnės nei planuota, todėl Kremliui tektų rinktis tarp išlaidų mažinimo, papildomų mokesčių ar naujų turto pardavimų. „Aeroflot“ atvejis gali tapti indikatoriumi, kaip plačiai Rusija pasirengusi eiti šiuo keliu.