CP v2

Tag: Kremlius

  • Zelenskis atvirame laiške Putinui siūlo tiesioginį susitikimą: ar įmanomos paliaubos?

    Zelenskis atvirame laiške Putinui siūlo tiesioginį susitikimą: ar įmanomos paliaubos?

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirame laiške Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pasiūlė susitikti akis į akį ir aptarti karo pabaigos sąlygas. Jis pabrėžė esąs pasirengęs visiškoms paliauboms ir ragino Kremlių pasirinkti kelią, vedantį iš karo.

    Laiškas išsiskiria tuo, kad Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į Putiną, o ne tik į Rusijos visuomenę ar tarptautinius partnerius. Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad kreipimasis buvo perduotas į Maskvą, tačiau jo turiniu taip pat supažindinti Ukrainos sąjungininkai.

    Siūlymas: paliaubos ir lyderių derybos

    Laiške Zelenskis akcentavo, kad esminius sprendimus dėl karo nutraukimo gali priimti tik politiniai lyderiai. Pasak jo, teritoriniai ir saugumo klausimai, kuriais remiasi abi pusės, realiai pajudėtų tik tuomet, jei būtų pradėtos tiesioginės aukščiausio lygio derybos.

    „Pasirinkimas dabar jūsų. Gana karo. Ukraina siūlo užbaigti šį karą“, – rašė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas taip pat ragino Putiną paskirti aiškią susitikimo datą ir nebijoti priimti sprendimų, kurie leistų sustabdyti kovos veiksmus. Tokia formuluotė dera su ankstesniais Kyjivo viešais pareiškimais, kad paliaubos turi būti realios ir patikrinamos, o ne trumpalaikis pauzės mechanizmas.

    Karo fonas ir spaudimo priemonės

    Kreipimesi Zelenskis tiesiai įvardijo, kad karas esą neturi tikros priežasties, o oficialūs argumentai apie geopolitiką ar NATO yra tik priedanga. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina, net ir patirdama nuostolių, vertina kiekvieną prarastą gyvybę ir siekia sustabdyti žmonių žūtis.

    Laiške paminėtas ir Ukrainos toliašaudis pajėgumas, įskaitant smūgius dronais į taikinius Rusijos teritorijoje už daugiau nei 1 000 kilometrų. Tai atspindi pastarųjų mėnesių tendenciją, kai Ukraina vis dažniau remiasi didesnio nuotolio dronais bei smūgiais logistikai ir infrastruktūrai, siekdama didinti spaudimą Maskvai.

    Kremliaus reakcija ir realūs scenarijai

    Kremlius tą pačią dieną paskelbė, kad Zelenskis esą gali atvykti į Maskvą „bet kuriuo metu“, tačiau kartu nurodyta, jog Putinas dar nebuvo supažindintas su laiško turiniu. Tokia reakcija palieka dviprasmybę: viešas kvietimas skamba kaip atvirumas dialogui, bet praktinis procesas kol kas nepatvirtina pasirengimo deryboms.

    Diplomatinėje praktikoje vien laiškų ar pareiškimų nepakanka, kad prasidėtų derybos dėl karo pabaigos. Tam paprastai reikia aiškaus tarpininkavimo formato, iš anksto suderintos darbotvarkės, paliaubų kontrolės mechanizmų ir politinio įsipareigojimo jų laikytis, o būtent šie elementai ankstesniuose bandymuose dažnai tapdavo silpnąja grandimi.

    Kol kas nėra ženklų, kad abi pusės būtų priartėjusios prie bendro supratimo, kokiomis sąlygomis galėtų būti stabdomi karo veiksmai. Vis dėlto Zelenskio pasiūlymas susitikti tiesiogiai rodo bandymą perkelti iniciatyvą į politinį lygmenį ir viešai užfiksuoti, kad Ukraina palieka atviras duris deryboms, jei būtų užtikrinamos realios paliaubos.

  • Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Rusijos federalinė Valstybinio turto valdymo agentūra paskelbė atrinkusi finansų tarpininką, kuris turėtų organizuoti 23,76 proc. aviakompanijos „Aeroflot“ akcijų pardavimą. „Aeroflot“ akcijomis prekiaujama biržoje, o šiuo metu Kremlius valdo 73,8 proc. bendrovės.

    Jei planas būtų įgyvendintas, valstybės dalis sumažėtų iki maždaug pusės įmonės akcijų. Tokia schema leistų išlaikyti lemiamą įtaką strateginėje bendrovėje, tačiau kartu gauti papildomų pajamų biudžetui.

    Kodėl vėl kalbama apie privatizaciją?

    Sprendimas siejamas su didėjančiu Rusijos biudžeto deficitu, kurį didina karo išlaidos ir silpnesnės pajamos. Viešai skelbta, kad deficitas pasiekė 5,8 trln. rublių, o tai, lyginant su pradiniu planu, yra gerokai daugiau nei numatyta visiems 2026 metams.

    Pagal tuo metu taikytą apytikrį kursą tai sudarytų apie 58 mlrd. eurų. Vien šis skaičius rodo, kad Kremlius ieško papildomų šaltinių ne tik taupymo priemonėmis, bet ir parduodamas dalį turto.

    Kiek pinigų gali gauti Kremlius?

    Skaičiuojama, kad „Aeroflot“ rinkos vertė sesijos pabaigoje siekė 187 mlrd. rublių, tai yra apie 1,9 mlrd. eurų. Tokiu atveju 23,76 proc. paketas galėtų būti vertas maždaug 0,45 mlrd. eurų, nors galutinė suma priklausytų nuo paklausos ir sandorio sąlygų.

    Rinkoms svarbu ir tai, ar pardavimas būtų vykdomas per biržą, ar ieškant vieno ar kelių stambių investuotojų. Bet kuriuo atveju investuotojų ratas būtų ribotas dėl sankcijų, kapitalo kontrolės ir politinės rizikos.

    Silpnesnės prognozės didina spaudimą

    Papildomą spaudimą biudžetui kuria ir prastesnės ekonomikos augimo prognozės. Viešai skelbta, kad Rusija sumažino 2026 metų BVP augimo prognozę nuo 1,3 proc. iki 0,4 proc., o tai reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir lėtesnį vidaus paklausos atsigavimą.

    Nepriklausomi ekonomistai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant augimui mažėja galimybės kompensuoti biudžeto skylę ne energetikos sektoriuose. Tokiu atveju privatizacija tampa vienu iš nedaugelio greitesnių būdų gauti įplaukų, nors ilgainiui tai sumažina valstybės turto bazę.

    „Privatizacija tampa greitu sprendimu, kai biudžeto pajamos nebespėja paskui išlaidas“, – sakė nepriklausomas ekonomistas Dmitrijus Polevojus.

    Analitikų vertinimu, jei ekonomikos lėtėjimas tęsis, iki 2027 metų biudžeto pajamos gali būti mažesnės nei planuota, todėl Kremliui tektų rinktis tarp išlaidų mažinimo, papildomų mokesčių ar naujų turto pardavimų. „Aeroflot“ atvejis gali tapti indikatoriumi, kaip plačiai Rusija pasirengusi eiti šiuo keliu.