CP v2

Tag: Kreta

  • Drama prieš finalą Kretoje: visaginietis Vadimas Korobovas tapo Europos irklenčių vicečempionu

    Drama prieš finalą Kretoje: visaginietis Vadimas Korobovas tapo Europos irklenčių vicečempionu

    Graikijos Kretos saloje vykstančiame Europos irklenčių čempionate visaginietis Vadimas Korobovas iškovojo sidabro medalį ir tapo sprinto rungties vicečempionu. Lietuvis finale distanciją įveikė per 22,041 sekundės ir nuo čempiono atsiliko vos 0,126 sekundės.

    Aukso medalį iškovojo rumunas Matei Barnu, o bronza atiteko ispanui Manueliui Rojas. Tokie minimalūs skirtumai sprinto rungtyse įprasti, nes rezultatą lemia ne tik galingumas, bet ir starto reakcija, stabilumas ant irklentės bei kelių taktinių klaidų nebuvimas.

    Šis sidabras V. Korobovui tapo jau trečiu svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Vicečempiono titulą jis buvo pelnęs ir 2024 metais pirmajame Europos irklenčių čempionate, o 2023 metais sidabro medalį iškovojo pasaulio čempionate.

    Kodėl šis medalis ypač vertingas

    Kelias iki finalo šįkart buvo komplikuotas ne tik dėl konkurencijos. Sportininkui teko startuoti ne su savo įranga, nes jo naudojamo modelio nebuvo galimybės skraidinti lėktuvu, todėl prieš varžybas ieškota, kur irklentę išsinuomoti ar pasiskolinti.

    Situaciją dar labiau apsunkino treniruotėje patemptas petys, dėl kurio prieš startus teko spręsti ir sveikatos klausimus. Tokiose rungtyse, kur greitis ir irklo technika yra lemiami, net nedidelis skausmas gali kainuoti šimtąsias sekundės dalis.

    Atrankoje visaginietis savo plaukime buvo antras, pusfinalyje užėmė trečią vietą. Prieš finalą jam pavyko rasti kolegą, kuris paskolino tokio paties modelio irklentę, kokia sportininkas treniruojasi, todėl finišo atkarpai jis galėjo ruoštis su pažįstama įranga.

    „Esu labai patenkintas iškovotu sidabro medaliu, ypač žinant, kokius sunkumus teko įveikti prieš finalą ne tik varžybų trasoje“, – sakė Vadimas Korobovas.

    Kas laukia toliau

    Finale sportininkas susikaupė ir pademonstravo geriausią čempionato laiką, o tai rodo, kad forma leidžia kovoti dėl aukščiausių vietų. Artimiausias išbandymas laukia jau netrukus, kai po dviejų savaičių Italijoje vyks pasaulio irklenčių čempionatas.

    Tarptautiniame irklenčių sporte konkurencija auga, nes į discipliną ateina vis daugiau atletų iš kitų vandens sporto šakų, o techninės detalės, tokios kaip irklentės standumas, finų parinkimas ir starto paruošimas, tampa vis svarbesnės. V. Korobovo rezultatai rodo, kad Lietuva šiame sporte jau turi stabilų elitinį lygį.

  • Archeologų sensacija: Mikėnų ir Kretos elitui – iš meteoritų geležies nukalti žiedai

    Archeologų sensacija: Mikėnų ir Kretos elitui – iš meteoritų geležies nukalti žiedai

    Mikėnų ir Mino civilizacijų laikų kapuose archeologai aptiko neįprastų papuošalų: dalis žiedų, panašu, buvo pagaminti iš meteoritinės kilmės geležies. Tokią išvadą leidžia daryti kelių metų trukmės tyrimas, apėmęs dešimtis artefaktų iš Graikijos, Kretos ir Egėjo jūros salų.

    Mokslininkai išanalizavo 91 geležinį radinį iš 33 archeologinių vietovių, saugomą 19 muziejų kolekcijose. Daugiausia tai buvo papuošalai, tačiau pasitaikė ir ginklų bei kitų dirbinių, o tyrimams pasitelktas neardomasis rentgeno fluorescencijos metodas.

    Didžiausias dėmesys skirtas 13 objektų, kuriuose rasta itin daug nikelio. Nikelis laikomas vienu patikimiausių požymių, padedančių atskirti meteoritinę geležį nuo iš rūdos išlydyto metalo, todėl tokia cheminė sudėtis tapo svarbia užuomina apie kosminę žaliavos kilmę.

    Devyni žiedai įvertinti kaip labai tikėtini meteoritinės geležies dirbiniai, vienas priskirtas tikėtinų grupei, o dar trims, pasak tyrėjų, reikia papildomų patikslinimų. Išskirtinis sutapimas tas, kad visi galimai kosminės kilmės radiniai pasirodė esantys būtent žiedai.

    Radinių kontekstas rodo, kad tai galėjo būti ne kasdieniai papuošalai, o statuso ženklai. Dalis jų aptikta turtinguose kapuose, siejamuose su Mikėnų elitu, šalia prabangių įkapių, o vienas žiedas rastas Mino laikų šventykloje Anemospilia Kretoje ant vyro, laikomo aukšto rango religine figūra, rankos.

    Tyrėjai pabrėžia ir technologinį aspektą: kai kurie žiedai primena signetus, o meteoritinė geležis, kaip nurodoma, galėjo būti derinama su kitais metalais, pavyzdžiui, auksu, sidabru ar bronza. Tokie deriniai leidžia manyti, kad medžiagos išskirtinumas buvo sąmoningai išryškinamas ir turėjo simbolinę reikšmę.

    Kyla ir klausimas, iš kur Egėjo regionas gaudavo tokią žaliavą, nes drėgnesnis Graikijos klimatas meteoritų fragmentams yra nepalankus. Tyrime keliama prielaida, kad bent dalis meteoritinės geležies galėjo pasiekti Egėjo pasaulį per bronzos amžiaus prekybos tinklus iš sausesnių regionų, kur meteoritai geriau išsilaiko, pavyzdžiui, iš Egipto.

    Dar viena svarbi išvada susijusi su geležies metalurgijos pradžia regione. Iš 91 tirtų radinių 78, tyrėjų vertinimu, buvo pagaminti iš žmogaus išlydytos geležies, o ne meteoritinės, ir tai rodo, kad išlydyta geležis Graikijoje galėjo pasirodyti jau apie 1400 metus prieš mūsų erą, nors iki 1200 metų prieš mūsų erą ji buvo reta.

    Vėlesniais laikotarpiais, sprendžiant iš radinių, žmogaus pagaminta geležis plito, o meteoritinės geležies naudojimas menko. Tyrėjai neatmeta, kad šį pokytį galėjo paskatinti ekonominiai ir politiniai lūžiai po Mikėnų rūmų sistemos žlugimo, nors galimas ir paprastesnis paaiškinimas: kosminės geležies papuošalai tiesiog išėjo iš mados.

    Tyrimas publikuotas Journal of Archaeological Science ir, archeologų teigimu, papildo žinias apie prestižo simbolius bronzos amžiaus Egėjo visuomenėse. Kartu jis primena, kad dar gerokai iki pramoninės metalurgijos žmonės vertino ir išnaudojo itin retas medžiagas, įskaitant tas, kurios į Žemę atkeliauja iš kosmoso.

  • Graikija per rugpjūčio pilnatį nemokamai atvers 126 istorines vietas: ką pamatyti iki vidurnakčio

    Graikija per rugpjūčio pilnatį nemokamai atvers 126 istorines vietas: ką pamatyti iki vidurnakčio

    Graikija rugpjūčio pabaigoje vėl rengia tradicinę pilnaties naktį, kai lankytojams nemokamai atveriamos dešimtys archeologinių vietovių, muziejų ir istorinių paminklų. Šiemet Kultūros ministerijos programa numato 126 objektus, kuriuos bus galima aplankyti sutemus.

    Pilnatis šįkart sutampa su rugpjūčio 28 diena, penktadieniu. Dauguma vietų duris atvers nuo maždaug 19.30 valandos ir veiks iki vidurnakčio, o dalyje jų suplanuoti koncertai, chorų pasirodymai ar ekskursijos su gidais.

    Pilnaties nakties akcentai

    Tarp programos objektų yra ir vieni garsiausių Graikijos istorinių traukos taškų. Pavyzdžiui, Delfuose, Parnaso kalno papėdėje įsikūrusiame Apolono šventovės komplekse, numatytas nemokamas įėjimas į teritoriją iki šventyklos terasos vakaro metu.

    Senovės Olimpijoje, Peloponese, nemokamai planuojama įleisti tiek į archeologinę vietovę, tiek į muziejų, o lankytojams žadamos ir archeologų vedamos ekskursijos. Tokie vakariniai apsilankymai suteikia progą pamatyti vietas be įprastos dienos kaitros ir su kitokiu apšvietimu bei nuotaika.

    Netoli Spartos esantis Mistro viduramžių miestas taip pat įtrauktas į pilnaties nakties maršrutus, o dalyje vietovių numatyti muzikiniai renginiai. Atėnuose Akropolio muziejus tą dieną planuoja dirbti iki vidurnakčio, tačiau nuolatinėms ekspozicijoms įprastai taikomas standartinis bilieto mokestis.

    Mažiau žinomi, bet įspūdingi objektai

    Programa apima ne tik labiausiai turistų lankomas vietas, bet ir rečiau minimas archeologines teritorijas, kurios pilnaties vakarą gali nustebinti atmosfera. Viena jų yra Nekromanteionas Epyre, siejamas su senovės ritualais ir tikėjimu pomirtiniu pasauliu.

    „Ši vieta nuo pat pradžių buvo sukurta tamsai ir ritualui, todėl apsilankymas pilnaties naktį nėra triukas, o patirtis, artimesnė tam, kaip ji ir turėjo būti išgyvenama“, – sakė kelionių verslo atstovas Yahya Dawood.

    Epyre taip pat išskiriama Dodona, laikoma viena seniausių orakulų vietų Graikijoje, siejama su Dzeusui pašventintu šventu ąžuolu. Kretoje į pilnaties vakaro programą paprastai įtraukiami minojų laikotarpio objektai, tarp jų Malijos rūmų kompleksas ir Gortyna, garsėjanti Gortynos kodeksu – vienu ilgiausių išlikusių senovės graikų teisės tekstų akmenyje.

    Ką verta žinoti planuojant

    Nors įėjimas į daugelį objektų pilnaties naktį yra nemokamas, kai kur gali galioti išankstinės registracijos ar riboto lankytojų srauto taisyklės, ypač jei organizuojamos ekskursijos. Taip pat dalis muziejų gali taikyti atskiras sąlygas nuolatinėms ekspozicijoms ir nemokamai atverti tik specialias parodas ar renginių zonas.

    Keliautojams patariama atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose vakare susidaro eilės, o parkavimo ir viešojo transporto galimybės gali būti ribotos. Visos pilnaties nakties programos detalės ir tikslūs laikai skelbiami Graikijos Kultūros ministerijos informacijoje.

  • Kreta pateko į „National Geographic“ 2026 maisto krypčių sąrašą: ką verta paragauti saloje

    Kreta pateko į „National Geographic“ 2026 maisto krypčių sąrašą: ką verta paragauti saloje

    Kreta – tarp 2026 metų skonių krypčių

    Kreta įtraukta į „National Geographic“ 2026 metų „Best of the World“ gastronominių kelionių sąrašą, kuriame išskiriamos 15 ryškiausių pasaulio vietų maistui. Leidinys pabrėžia, kad maistas čia yra ne tik kasdienė būtinybė, bet ir kultūros, istorijos bei vietos tapatybės dalis.

    Kartu sala 2026 metais pripažinta Europos gastronomijos regionu, o tai reiškia platesnę programą: vietos produktų, tradicijų ir tvaraus turizmo iniciatyvų pristatymą per festivalius, edukacijas ir restoranų projektus. Tokie titulai paprastai didina keliautojų susidomėjimą ir prisideda prie sezono prailginimo už vasaros piko ribų.

    Kuo išsiskiria Kretos virtuvė

    „National Geographic“ akcentuoja Kretos gamtinių sąlygų įtaką skoniams: kalnai, jūra ir daug saulės lemia gausų vietos derlių. Salai būdingas augalinis racionas, sezoniškumas ir paprasti, kokybiški ingredientai, ypač alyvuogių aliejus, daržovės, ankštiniai ir žolelės.

    Kreta dažnai minima ir Viduržemio jūros mitybos kontekste, kuri grindžiama augaliniais produktais, alyvuogių aliejumi ir mažesniu itin perdirbtų produktų kiekiu. Šis mitybos modelis pastaraisiais metais išlieka viena ryškiausių sveikatingumo ir gastronominio turizmo tendencijų Europoje.

    „Tai sala, kuri niekada nenustoja stebinti“, – teigiama Graikijos turizmo informaciniuose pristatymuose, pabrėžiant, kad tikrasis skonių įvairumas atsiveria nukrypus nuo populiariausių kurortų.

    Patiekalai, kurių ieško keliautojai

    Kretos virtuvėje svarbi pieno produktų linija, ypač avies ir ožkos pieno gaminiai. Vienas iš išskirtinių vietinių ingredientų – „staka“, iš avies ar ožkos grietinėlės gaminamas riebus pieno produktas, naudojamas tiek padažams, tiek tradiciniams patiekalams.

    Saloje paplitę vietiniai sūriai, o vienas labiausiai atpažįstamų – mizitros tipo sūris, sutinkamas tiek sūriuose, tiek saldžiuose patiekaluose. Pavyzdžiui, Chanijos regione gaminamas sluoksniuotas boureki, kuriame derinamos daržovės, sūris ir mėta, o kai kur naudojami sezoniniai moliūgai ar cukinijos.

    Žinomi ir mėsos patiekalai, tarp jų lėtai ruošiamas avienos ar ožkienos įdaras pyraguose, kuriuose naudojami prieskoniai, mėta, „staka“ ir sūris. Tuo metu jūros skonius papildo senas vietos delikatesas – sraigės, kurios, remiantis archeologiniais duomenimis, Kretoje valgomos nuo senovės laikų.

    Desertų mėgėjams dažnai rekomenduojami mažieji kepiniai su sūrio įdaru, gardinami cinamonu ir medumi. Tokie saldumynai gerai atspindi Kretos virtuvės logiką, kai tas pats produktas tampa ir kasdieniu, ir šventiniu ingredientu, priklausomai nuo paruošimo.

    Keliaujant po Kretą gastronominės patirtys dažnai priklauso nuo vietos: pakrantėse daugiau žuvies ir turistinių meniu, o kaimiškose vietovėse – paprastesni, tačiau autentiškesni patiekalai iš vietos ūkių. Dėl to planuojant kelionę verta numatyti bent kelias išvykas į salos vidų, kur tradicinė virtuvė atsiskleidžia ryškiausiai.