CP v2

Tag: Kretingos rajono savivaldybė

  • Kretingos rajono priedangų žemėlapis atnaujinamas nuolat: kur jį rasti ir kaip pasiruošti

    Kretingos rajono savivaldybė primena gyventojams, kad rajone esančių priedangų žemėlapis yra viešai skelbiamas ir reguliariai atnaujinamas savivaldybės interneto svetainėje, Civilinės saugos, mobilizacijos ir viešosios tvarkos skiltyje. Joje taip pat pateikiama kita svarbi informacija, aktuali krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Žemėlapyje galima matyti priedangų vietas ir įvertinti, kuri iš jų yra arčiausiai namų, darbovietės ar ugdymo įstaigos. Savivaldybė ragina nelaukti pavojaus signalo ir iš anksto pasitikrinti maršrutą, kad prireikus būtų aišku, kur vykti ir kaip greičiausiai pasiekti saugesnę vietą.

    Specialistai primena, kad priedanga nėra tas pats, kas kolektyvinės apsaugos statinys ar slėptuvė, todėl svarbu realistiškai įvertinti jos paskirtį. Priedangos paprastai skirtos trumpalaikei apsaugai nuo pavojingų veiksnių, o gyventojų pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų dalykų: susitarimo su šeima dėl veiksmų, telefono įkrovimo ir būtiniausių priemonių.

    Ruošiantis rekomenduojama apgalvoti ir kasdienius scenarijus: kur būnate dienos metu, kaip pasiektumėte artimiausią priedangą pėsčiomis, kas pasirūpintų vaikais ar artimaisiais. Pravers ir aiški taisyklė namuose ar darbovietėje, kas ką daro gavus perspėjimą, kad sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad informacijos atnaujinimas yra nuolatinis procesas, todėl gyventojams verta periodiškai pasitikrinti žemėlapį ir naujausius pranešimus. Tai ypač svarbu keičiantis gyvenamajai vietai, darbo adresui ar vaikų ugdymo įstaigai.

  • Kretingos savivaldybė su „Maisto banku“ sutarė dėl paramos: kaip maistas pasieks žmones krizės metu

    Sutartis dėl pagalbos krizėse

    Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė pagalbos sutartį su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“. Susitarimu siekiama užtikrinti sklandų bendradarbiavimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, kai gyventojams prireikia skubios paramos maistu.

    Sutartyje numatyta, kad kilus nenumatytoms aplinkybėms abi pusės greičiau derins veiksmus ir sprendimus, kad maisto parama pasiektų stokojančius ar nuo nelaimių nukentėjusius žmones. Savivaldybės teigimu, tai svarbu tam, kad pagalba būtų organizuojama ne ad hoc, o pagal aiškią tvarką.

    Kas pasirašė susitarimą

    Sutartį pasirašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos regiono vadovė Aušra Stravinskaitė-Baliūnienė. Šalys akcentuoja, kad toks susitarimas sutrumpina laiką nuo sprendimo priėmimo iki realios pagalbos gyventojams.

    Dokumentas apima bendradarbiavimą tais atvejais, kai dėl stichinių nelaimių, infrastruktūros sutrikimų ar kitų ekstremaliųjų situacijų daliai gyventojų gali prireikti maisto tiekimo ir paskirstymo. Praktikoje tai reiškia aiškesnį koordinavimą tarp savivaldybės, partnerių ir pagalbos teikėjų.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau stiprina civilinės saugos ir pasirengimo krizėms mechanizmus, nes ekstremalios situacijos gali kilti staiga ir apimti didesnę gyventojų dalį. Maisto tiekimo grandinės tokiais atvejais tampa viena jautriausių sričių, todėl iš anksto suderinti veiksmai padeda sumažinti riziką, kad žmonės liks be būtiniausių produktų.

    „Ši sutartis svarbi stiprinant Savivaldybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ leis greičiau koordinuoti veiksmus ir užtikrinti, kad pagalba maistu gyventojus pasiektų laiku“, – sakė V. Preibienė.

    Savivaldybė pažymi, kad tokie susitarimai padeda aiškiau paskirstyti atsakomybes ir greičiau sutelkti resursus, kai labiausiai jų reikia. Gyventojams tai reiškia didesnį užtikrintumą, kad prireikus pagalba bus organizuojama operatyviai ir nuosekliai.

  • Kretingos rajono savivaldybė įvertinta už teisingus sprendimus verslui: mažino NT mokesčio tarifus

    Kretingos rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už verslui palankius sprendimus. Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikta padėka ir simbolinė statulėlė, pabrėžianti savivaldos ir verslo partnerystę.

    Apdovanojimas skirtas už sprendimą taikyti vienus mažiausių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų verslui. Savivaldybė teigia taip siekianti sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir plėsti verslą bei pritraukti investicijas Kretingos rajone.

    Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, įskaitant administracinės, maitinimo, paslaugų, viešbučių, poilsio, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto paskirties objektus, tarifas sumažintas nuo 0,7 iki 0,5 proc. Kitam turtui tarifas mažintas nuo 1 iki 0,8 proc.

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia mažesnę mokestinę naštą įmonėms, ypač toms, kurios veikia didesnėse patalpose ar investuoja į naujus objektus. Savivaldybės dažnai konkuruoja tarpusavyje dėl investuotojų, todėl NT mokesčio dydis tampa vienu iš kriterijų, lemiančių, kur planuojama plėtra.

    Verslo aplinkai svarbus ne tik mokesčių lygis, bet ir sprendimų stabilumas bei aiškumas, nes tai leidžia tiksliau planuoti kaštus ir investicijų grąžą. Savivaldybė pabrėžia, kad sieks išlaikyti dialogą su vietos verslu ir ieškoti priemonių, kurios skatintų darbo vietų kūrimą bei ekonominį aktyvumą rajone.

    „Verslas yra svarbi rajono augimo ir gyvybingumo dalis – jis kuria darbo vietas, skatina investicijas ir stiprina vietos ekonomiką. Savivaldybės tikslas – būti patikimu partneriu verslui, priimant sprendimus bei kuriant palankią aplinką“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

    „Gautas apdovanojimas rodo, kad judame teisinga linkme“, – pridūrė jis.

  • Kretingos rajone keičiasi eismo organizavimas: panaikins STOP ženklą ir planuoja naujas saugumo priemones

    Komisija įvertino gyventojų prašymus

    Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija gegužės pradžioje svarstė gyventojų, įmonių ir įstaigų pateiktus prašymus dėl eismo organizavimo. Daugiausia dėmesio skirta kelio ženklų įrengimui ar keitimui, greičio ribojimo priemonėms ir pėsčiųjų saugumui.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus eismo situaciją, matomumą sankryžose bei praktines problemas, su kuriomis kasdien susiduria vairuotojai ir pėstieji. Dalį priemonių planuojama įgyvendinti bendradarbiaujant su AB „Via Lietuva“.

    STOP ženklas bus panaikintas

    Kretingoje, Dvaro ir Tvenkinio gatvių sankryžoje, nuspręsta panaikinti įrengtą STOP ženklą. Savivaldybės vertinimu, sankryžoje yra prastas matomumas, o ženklo dažnai nepaisoma, todėl kyla avarinių situacijų.

    Panaikinus STOP ženklą, sankryža taps lygiareikšmė, o vairuotojai turės vadovautis dešinės rankos taisykle. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins didesnį atidumą visame Dvaro gatvės kvartale nuo Žemaitės alėjos tvenkinių pusės link iki Padvarių.

    Daugiau ženklų ir ribojimų mieste

    Kretingos mieste, Pasieniečių gatvės 4-ojo daugiabučio namo kieme, numatyta įrengti kelio ženklą Neįgalieji. Tokia priemonė skirta aiškiai pažymėti rezervuotą vietą ir sumažinti konfliktines situacijas kiemuose.

    Taip pat pritarta, kad abiejose Šventosios gatvės pusėse AB „Via Lietuva“ įrengtų kelio ženklus Sustoti draudžiama. Pirmojoje eismo juostoje paliekami automobiliai trukdo sklandžiam eismui ir apsunkina gatvės priežiūros darbus.

    Greičio mažinimas ir darbai rudenį

    Kurmaičiuose, Akmenos gatvėje, planuojama inicijuoti greičio mažinimo kalnelio įrengimą. Savivaldybė ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“, tačiau prieš tai bus prašoma šalia gyvenančių gyventojų sutikimo.

    Komisija taip pat pritarė, kad spalio mėnesį tvarkymo darbų metu būtų uždaryta geležinkelio pervaža Briedžio gatvėje Kretingoje. Apie tikslią datą ir numatytas apylankas žadama informuoti artėjant darbams.

    Naujas šaligatvis, perėja ir papildomi ženklai

    Taikos gatvėje Kretingoje, ties 61 ir 64 sklypais, nuspręsta įrengti šaligatvį ir pėsčiųjų perėją. Nors atkarpoje nuo Melioratorių iki Taikos ir J. Jablonskio gatvių sankryžos jau yra pėsčiųjų ir dviračių takas, kirtimas į kitą kelio pusę, savivaldybės vertinimu, kelia riziką pėstiesiems ir dviratininkams.

    Savanorių ir Topolių gatvių sankryžoje planuojama įrengti trūkstamą kelio ženklą Pagrindinis kelias. Dėl prasto matomumo savivaldybė taip pat ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“ dėl papildomų eismo saugumo priemonių Savanorių ir Vilniaus gatvių sankryžoje.

  • Kretingos ligoninės vadovo kadencija pratęsta be konkurso: Romaldas Sakalauskas dirbs iki 2031 metų

    Kretingos rajono savivaldybei priklausančiai viešajai įstaigai Kretingos ligoninei ir toliau vadovaus vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. Savivaldybės sprendimu jis paskirtas antrajai penkerių metų kadencijai, konkurso šį kartą neorganizuojant.

    Kaip nurodoma savivaldybės sprendime, vadovo sutartis pratęsta atsižvelgus į jo prašymą. Kadencija tęsis nuo 2026 metų lapkričio 4 dienos iki 2031 metų lapkričio 3 dienos imtinai.

    Tokia skyrimo tvarka numatyta galiojančiuose teisės aktuose sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios yra savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos. Pasibaigus pirmajai penkerių metų kadencijai, vadovas gali būti skiriamas dar vienai kadencijai be konkurso, jeigu įvertinami geri įstaigos veiklos rezultatai.

    Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė, kaip įstaigos dalininkė, sprendžia, ar vadovo veiklos rodikliai ir įstaigos pasiekti rezultatai sudaro pagrindą tęsti darbą be naujo atrankos proceso. Toks modelis taikomas siekiant užtikrinti valdymo tęstinumą ir išvengti situacijų, kai konkursai užtrunka, o įstaigai reikia nuolatinės vadovybės.

    Romaldas Sakalauskas Kretingos ligoninei vadovauti pradėjo 2021 metų lapkričio 3 dieną. Antroji kadencija reikš, kad jis įstaigai vadovaus iš viso iki dešimties metų.

  • Kretingos viešoji biblioteka pelnė Partnerysčių biblioteka 2025 įvertinimą: kas nulėmė sėkmę?

    Gegužės 6 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame renginyje Bibliotekų blyksniai 2025 Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešajai bibliotekai įteiktas Partnerysčių biblioteka 2025 apdovanojimas. Įvertinimą skyrė Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, kasmet pagerbianti stipriausius sektoriaus projektus ir iniciatyvas.

    Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Kultūros ministerijos atstovai, Nacionalinės bibliotekos vadovė, bibliotekų asociacijos ir partnerių organizacijų lyderiai bei bibliotekininkų bendruomenė. Renginys išryškino tendenciją, kad viešosios bibliotekos vis dažniau vertinamos ne tik už fondus ar renginių skaičių, bet ir už gebėjimą telkti žmones bei kurti ilgalaikes partnerystes.

    Partnerystės, kurios kuria paslaugas

    Partnerysčių biblioteka 2025 nominacija Kretingai skirta už kryptingą bendradarbiavimą su švietimo, kultūros, socialinėmis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo atstovais ir kūrėjais. Biblioteka partnerystes naudoja kaip praktinį įrankį plėsti paslaugoms ir pasiekti auditorijas, kurios anksčiau biblioteką aplenkdavo.

    Tarp ryškiausių pavyzdžių minima partnerystė su VšĮ Kretingos lietaus vaikai, su kuria parengtas Europos Sąjungos finansavimą gavęs projektas, orientuotas į autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir jų šeimas. Projekto metu bibliotekoje kuriama specialiai pritaikyta erdvė sensoriniams skaitymams, pojūčių pažinimo veikloms, taip pat numatyti informaciniai renginiai ir savipagalbos grupės.

    Kita kryptis susijusi su paslaugų priartinimu prie žmonių, kuriems sudėtinga dalyvauti įprastame kultūriniame gyvenime. Bibliotekos darbuotojai reguliariai vyksta į Padvarių socialinės globos namus, kur organizuoja garsinius skaitymus ir susitikimus senjorams bei globos namų gyventojams.

    Jaunimo sostinė ir tarptautinis tinklas

    Kretingai tapus Lietuvos jaunimo sostine 2025, biblioteka paskirta jaunimo sostinės būstine ir tapo viena pagrindinių jaunimo iniciatyvų susitikimų vietų. Bendradarbiaujant su daugiau nei dešimt partnerių, čia vyko renginiai jaunimui, o savanoriai telkėsi į iniciatyvinę grupę YAP.

    Biblioteka aktyviai dirba ir tarptautinėje erdvėje, palaikydama ryšius su miestų partnerių bibliotekomis Ukrainoje, Estijoje ir Vokietijoje. Su Blankenfelde-Mahlow viešąja biblioteka vystomas projektas, kuriuo siekiama įrengti partnerių knygų lentynas ir pristatyti skirtingų šalių autorius originalo kalbomis bei vertimuose.

    Tęsiamas ir tarptautinis demokratijos ugdymo projektas D-effect, jungiantis jaunimą iš penkių Europos šalių. Tokios iniciatyvos rodo, kad regionų bibliotekos gali veikti kaip pilietiškumo ir kritinio mąstymo ugdymo erdvės, o tarptautinės partnerystės tampa praktiniu būdu atsivežti naujų metodų į vietos bendruomenę.

    Kodėl šis įvertinimas svarbus?

    Partnerysčių biblioteka 2025 apdovanojimas signalizuoja platesnį pokytį viešųjų bibliotekų misijoje: jos vis dažniau veikia kaip atviros bendruomenės platformos, kuriose susitinka skirtingos kartos, o kultūrinės ir socialinės paslaugos persidengia. Partnerių tinklas leidžia bibliotekoms greičiau reaguoti į vietos poreikius ir kurti sprendimus kartu, o ne vien savo jėgomis.

    Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bendruomenė dėkoja partneriams ir vietos žmonėms, pabrėždama, kad apdovanojimas yra bendro darbo rezultatas. Bibliotekos atvejis parodo, jog nuoseklios partnerystės gali tapti ne priedu prie veiklos, o pagrindiniu mechanizmu, keičiančiu paslaugų kokybę ir prieinamumą.

  • Kretingos rajono Žemės ūkio skyriuje – nauja specialistė: atsakys už melioraciją ir hidrotechniką

    Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje darbą pradeda nauja vyriausioji specialistė – Jurgita Novelskienė. Į pareigas ji perkeliama iš Elektrėnų savivaldybės administracijos, konkursą laimėjusi surinkusi reikiamą balų skaičių.

    Naujoji specialistė bus atsakinga už administracinių paslaugų teikimą žemės ūkio melioracijos ir hidrotechnikos statinių tvarkymo srityje Kretingos rajone. Ši sritis savivaldybėms svarbi ne tik dėl kasdienių ūkininkų poreikių, bet ir dėl didėjančių klimato kaitos keliamų iššūkių, kai intensyvesnės liūtys ir ilgesni sausrų periodai didina tinkamai veikiančių vandens nuvedimo ir reguliavimo sistemų reikšmę.

    J. Novelskienė yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą Lietuvos žemės ūkio universitete, kur baigė žemėtvarkos studijas ir įgijo kraštotvarkos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Savivaldybė nurodo, kad ji turi daugiau kaip 20 metų patirtį žemėtvarkos ir žemės administravimo srityje.

    Per profesinę karjerą J. Novelskienė dirbo vyresniąja specialiste Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje. Taip pat ėjo vyriausiosios specialistės pareigas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje, vėliau dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos bei Elektrėnų savivaldybės administracijoje.

    Savivaldybės teigimu, į Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas organizuotoje atrankoje J. Novelskienė dalyvavo viena. Ji pripažinta konkurso laimėtoja ir į pareigas perkeliama nuo konkurso procedūrų pabaigos bei paskyrimo įforminimo dienos.

    Melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūra savivaldybėse paprastai apima dokumentų tvarkymą, prašymų ir derinimų administravimą, darbų planavimą bei koordinavimą, taip pat komunikaciją su žemės savininkais ir rangovais. Gyventojams tai dažniausiai aktualu tuomet, kai kyla klausimų dėl užmirkstančių sklypų, griovių priežiūros ar pralaidų būklės.

  • Kretingos rajone darbdaviams, įdarbinantiems 14–18 m. jaunimą vasarą, žadamos kompensacijos

    Kretingos rajono savivaldybė kviečia rajone veiklą vykdančius darbdavius prisijungti prie Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programos. Programoje dalyvaujantiems darbdaviams, kurie vasarą įdarbins moksleivius, numatytos savivaldybės kompensacijos.

    Norint dalyvauti, būtina iš anksto suderinti jaunuolio įdarbinimą: jaunas žmogus turi susirasti darbdavį arba darbdavys turi rasti kandidatą, o tuomet registruotis programoje nurodytu savivaldybės el. paštu. Registracijai prašoma pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą, ją atsiunčiant nuskenuotą arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Kokios kompensacijos numatytos?

    Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas, darbdaviams bus kompensuojama pusė minimalios mėnesinės algos dydžio suma už įdarbintą jaunuolį. Kompensacija skirta darbdaviams, kurie įdarbins 14–18 metų jaunimą, besimokantį Kretingos rajono ugdymo įstaigose ir deklaravusį gyvenamąją vietą Kretingos rajone.

    Programoje gali dalyvauti Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos ir įstaigos, taip pat fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą. Esminė sąlyga darbdaviams – veiklą vykdyti Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje.

    Programa vykdoma nuo 2021 metų

    Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programa Kretingos rajone įgyvendinama nuo 2021 metų. Savivaldybės duomenimis, praėjusiais metais rajone pagal šią priemonę buvo įdarbinta 18 jaunuolių, kurie dirbo pas 10 darbdavių skirtingose srityse.

    Darbdaviai, norintys dalyvauti šių metų kvietime, registruotis kviečiami iki gegužės 20 dienos. Dėl detalesnių sąlygų ir praktinių programos įgyvendinimo klausimų savivaldybė rekomenduoja kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Ingą Biliūnaitę-Rušinskę.

  • Kretingos rajone startuoja atliekų surinkimo akcija: nemokamai priims elektroniką ir baterijas

    Kur ir kada vyks akcija

    Gegužės 12 dieną Kretingos rajono savivaldybėje organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Ji rengiama vykdant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus ir siekiant, kad pavojingos atliekos nepatektų į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Organizatoriai kviečia gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas iš anksto įvertinti, kokių atliekų yra sukaupta, ir pasirūpinti jų perdavimu tvarkytojams. Tokios akcijos paprastai padeda patogiau atsikratyti pavojingų atliekų, ypač kai jos laikomos namuose ar dirbtuvėse.

    Kas priimama nemokamai

    Akcijos metu nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Šios atliekos priskiriamos srautams, kuriuose dažnai pasitaiko sunkiųjų metalų, elektrolitų ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Gyventojams primenama, kad elektronikos atliekų ar baterijų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Net ir nedidelis kiekis netinkamai išmestos pavojingos atliekos gali prisidėti prie dirvožemio ir vandens taršos, o per atliekų tvarkymo grandinę didėja rizika žmonių sveikatai.

    Kokios atliekos priimamos už mokestį

    Sumokant atliekų turėtojui, bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, automobilinės ir pramoninės baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Organizatoriai nurodo, kad amortizatorių atliekoms gali būti taikomos išimtys, todėl prieš perduodant rekomenduojama pasitikslinti sąlygas.

    Taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims palankiomis sąlygomis bus sudaryta galimybė priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Alyvos ir filtrų atliekos laikomos pavojingomis, todėl jų surinkimas ir sutvarkymas privalo vykti per licencijuotus tvarkytojus.

    Kodėl svarbu nepraleisti progos

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose esančios medžiagos, patekusios į aplinką, gali būti ilgalaikės taršos šaltinis. Tinkamas surinkimas užtikrina, kad vertingos žaliavos būtų nukreiptos perdirbimui, o pavojingos sudedamosios dalys būtų sutvarkytos saugiai.

    Eksploatuoti netinkami automobiliai taip pat kelia rizikų: iš jų gali ištekėti degalai, alyva ar kiti techniniai skysčiai, o aplinkoje paliktos detalės ir stiklai gali tapti ir taršos, ir traumų priežastimi. Dėl to raginama nepalikti nebenaudojamų transporto priemonių kiemuose ar pakelėse ir perduoti jas teisėtiems tvarkytojams.

    Akciją organizuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija, VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija ir Kretingos rajono savivaldybė, o atliekų surinkimą vykdo UAB Atliekų tvarkymo centras. Registracija dalyvavimui vyksta iki 2026 metų gegužės 10 dienos el. paštu arba telefonu, nurodytais organizatorių pranešime.

  • Kretinga stoja prieš SAM vaikų skyrių pertvarką: ginčijami 40 tūkst. ir 1 100 atvejų kriterijai

    Kretingos rajono savivaldybė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamiems pokyčiams, susijusiems su vaikų ligų skyrių veikla rajoninėse ligoninėse. Savivaldybė teigia, kad siūlomi kriterijai gali sumažinti paslaugų prieinamumą šeimoms ir padidinti spaudimą didžiųjų miestų gydymo įstaigoms.

    Apie savo poziciją Kretinga informavo Prezidentą, Seimo pirmininką, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrę ir Lietuvos savivaldybių asociaciją. Savivaldybė prašo persvarstyti siūlomus sprendimus ir jų taikymo logiką regionams.

    Kas kelia didžiausias abejones?

    Kretingos meras Antanas Kalnius pabrėžia, kad savivaldybei neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis formuojami siūlymai dėl vaikų ligų skyrių išlikimo ar apimčių. Jo teigimu, dalis reikalavimų atrodo dirbtiniai ir neatsižvelgiantys į realius pacientų srautus bei ligoninių galimybes.

    Vienas iš pagrindinių ginčų taškų yra 40 tūkst. gyventojų kriterijus, nuo kurio, savivaldybės vertinimu, gali priklausyti paslaugų tęstinumas. Kretingos atveju deklaruotų gyventojų skaičius nurodomas kaip 39,3 tūkst., todėl kyla klausimas, kodėl kelių šimtų ar kelių tūkstančių skirtumas turėtų lemti skyriaus likimą.

    Taip pat kritikuojamas 1 100 stacionarinių vaikų ligų profilio atvejų per metus kriterijus. Savivaldybė teigia, kad daugumai rajoninių ligoninių toks lygis yra praktiškai nepasiekiamas, ypač mažėjant lovų skaičiui ir keičiantis stacionarinio gydymo praktikai.

    „Visiškai neaišku, kodėl pasirinktas 40 tūkst. gyventojų kriterijus ir 1 100 atvejų riba, kuri realiai rajono ligoninėms yra nepasiekiama“, – sakė Antanas Kalnius.

    Finansavimas ir teisinės ribos

    Savivaldybė atkreipia dėmesį ir į finansavimo problemą: stacionarinių vaikų ligų paslaugų įkainiai, Kretingos vertinimu, ilgą laiką neatitiko realių sąnaudų, todėl skyriai dirba nuostolingai. Tai didina riziką, kad pertvarkos našta bus perkelta savivaldybėms.

    Kretinga teigia, kad savivaldybės jau dabar prisideda prie viešųjų paslaugų išlaikymo ir specialistų pritraukimo, tačiau ligoninių skyrių finansavimas turėtų būti užtikrinamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Savivaldybė kelia klausimą, ar teisinga ir tvaru prašyti vietos biudžetų dengti sistemines sveikatos apsaugos spragas.

    Dar viena įvardijama problema yra teisinis aiškumas: savivaldybių lėšos, pagal galiojančią tvarką, turi būti skiriamos tos savivaldybės gyventojams. Kadangi gydymo paslaugos teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, savivaldybė įžvelgia riziką, kad papildomas finansavimas iš savivaldybės biudžeto galėtų kelti teisinių klausimų.

    Ką tai reikštų pacientams regione?

    Kretingos rajono savivaldybė akcentuoja, kad demografinė situacija regione nekinta staigiai, o Kretingos ligoninės paslaugų apimtys, pasak savivaldybės, didėja. Dėl to bet koks paslaugų ribojimas ar atsisakymas, savivaldybės vertinimu, blogintų prieinamumą ir mažintų regiono sveikatos sistemos stabilumą.

    Pasak mero, anksčiau, kai vaikų ligų skyrius turėjo daugiau lovų, per metus buvo gydoma apie 900 vaikų, o dabar, turint 10 lovų, gydomų pacientų skaičius gerokai mažesnis. Savivaldybė teigia, kad vien skaičiais grįsti reikalavimai gali neįvertinti realaus poreikio turėti arčiau namų veikiančią stacionarinę pagalbą vaikams.

    Kretinga ragina sprendimus derinti su deklaruojamais Vyriausybės tikslais mažinti regionų netolygumus ir užtikrinti vienodai kokybišką paslaugų prieinamumą. Savivaldybė tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimti įvertinus regionų specifiką, pacientų srautus ir realias finansavimo galimybes.