Geltonos dėmės ant kriaušės lapų, kurių centre matyti tamsūs taškeliai, dažnai reiškia ne „nekaltą“ lapų pažeidimą, o kriaušių rūdis. Ši grybinė liga plinta greitai, silpnina medį ir gali lemti menką derlių arba jo visišką praradimą.
Tipiškas požymis – apvalios geltonos ar oranžinės dėmės viršutinėje lapo pusėje, o apatinėje vėliau formuojasi iškilimai, iš kurių skleidžiasi sporos. Ligai stiprėjant lapai gali anksti kristi, o medis prasčiau pasiruošia žiemai ir tampa jautresnis šalčiui bei kitoms ligoms.
Kriaušių rūdžių valdymą apsunkina tai, kad sukėlėjui reikia dviejų augalų šeimininkų. Vegetacijos metu liga vystosi ant kriaušės, o per žiemą dažniausiai išlieka ant kadagio, kuriame pavasarį atsiranda būdingi oranžiniai, želė primenantys išaugimai.
Net jei jūsų sklype kadagių nėra, infekcija vis tiek reali, nes sporos gali būti pernešamos vėjo dideliais atstumais. Dėl to svarbu reaguoti vos pastebėjus pirmuosius simptomus ir stebėti medžius viso sezono metu.
Efektyviausia strategija – kompleksiniai veiksmai. Pavasarį ir ankstyvą vasarą taikomi fungicidiniai purškimai pagal registruotų augalų apsaugos produktų etiketes, o kartu būtina šalinti užkrėstus lapus ir laikytis sodo higienos, kad sumažėtų sporų kiekis aplinkoje.
Jei šalia auga kadagiai, juos taip pat reikia apžiūrėti ir, radus ligos požymių, imtis priemonių, nes kitaip kriaušė bus užkrečiama pakartotinai. Rudenį, prieš ir po lapų kritimo, praktikoje dažnai taikomi papildomi purškimai, įskaitant 5 proc. karbamido tirpalą, tačiau sprendimą verta derinti su augalų apsaugos specialistais.
Kai lapai nukrenta, itin svarbu kruopščiai sugrėbti ir pašalinti augalines liekanas iš sodo, jų nekompostuojant, jei yra ligos požymių. Tvarkingas, vėdinamas vainikas, subalansuotas tręšimas ir atsparių veislių pasirinkimas padeda mažinti pasikartojimo riziką kitą sezoną.