Vakarų Graikijoje, netoli Mytikas vietovės, narai aptiko beveik nepažeistą Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos karo laivo LS 6 nuolaužą. Ji guli maždaug 96 metrų gylyje, todėl tyrimams prireikė specialios giluminio nardymo įrangos ir kruopštaus planavimo.
LS 6 buvo mažas, apie 12,5 metro ilgio, lengvosios greitosios valties tipo laivas, priklausęs Kriegsmarine. Šios klasės laivai buvo projektuojami taip, kad pasiektų didelį greitį išlaikant kuo mažesnę masę, o tam naudotos tuo metu neįprastos medžiagos, įskaitant aliuminį.
Istoriniuose aprašymuose nurodoma, kad laivą projektavo „Dornier“, o jį varė „Junkers“ dyzeliniai varikliai Jumo 205. Tokia kombinacija leido išvystyti iki maždaug 40 mazgų greitį, o ginkluotę sudarė, be kita ko, 20 mm MG151 tipo patranka, taip pat buvo numatytos torpedos ir giluminės bombos.
Vienas netipiškiausių sprendimų buvo torpedų paleidimo įtaisų įrengimas laivagalio dalyje. Tai leido atakuoti atsitraukiant nuo taikinio, kas tokio dydžio laivui buvo svarbu dėl ribotos vietos ir manevravimo specifikos.
Trumpa karjera ir žūtis jūroje
LS 6 kartu su seseriniu LS 5 į Viduržemio jūrą atsidūrė 1943 metais, kai nedideli laivai buvo perkelti sausuma. Toks sprendimas sietas su tuo, kad sąjungininkų kontrolė ties Gibraltaru ribojo galimybes laisvai perplukdyti vienetus iš Šiaurės Europos.
1943 metų rugsėjo 24 dieną LS 6 buvo užpultas netoli Igumenicos, o atakoje dalyvavo Italijos „Reggiane“ Re.2002 lėktuvai. Laivas patyrė rimtų pažeidimų ir buvo nuspręsta jį tempti remonto link Pirėjo, tačiau pakeliui korpusas ėmė vis labiau leisti vandenį.
Tempimo metu apkrovos dar labiau padidino pažeidimus, ir galiausiai laivas nuskendo netoli Mytikas. Nuolauža ilgam liko nežinoma, o tiksli vieta nebuvo patikimai fiksuota šaltiniuose, todėl paieškos užtruko dešimtmečius.
Kaip pavyko rasti nuolaužą
Paieškos rimčiau pajudėjo 2013 metais, kai vokiečių istorikas Peteris Schenkas pasidalijo informacija su graikų naru ir dokumentalistu Vasilisu Mentogianniu. Tyrėjai analizavo archyvinius dokumentus, žemėlapius ir liudijimus apie paskutinį LS 6 reisą, kad susiaurintų galimą paieškos zoną.
Radus nuolaužą, narai pranešė išvydę beveik pilną korpusą, išlikusius „Junkers“ variklius, įrangos detales ir ginkluotės liekanas. Išskirtiniu radiniu tapo prie laivo priekio vis dar esanti tempimo virvė, laikoma tiesioginiu paskutinės kelionės įrodymu.
Specialistų teigimu, toks išlikimas po daugiau nei aštuonių dešimtmečių nėra dažnas, ypač kai kalbama apie lengvųjų lydinių konstrukcijas. Nuolaužos būklė leidžia tiksliau rekonstruoti tiek šios klasės laivų dizainą, tiek jų pritaikymą Viduržemio jūros karo veiksmams.
Kodėl tokie radiniai svarbūs
Antrojo pasaulinio karo nuolaužos jūrose dažnai laikomos ir istoriniu šaltiniu, ir rizikos objektu, nes dalyje jų gali būti likę pavojingų medžiagų ar šaudmenų. Dėl to tokie objektai paprastai dokumentuojami atsargiai, o tikslios koordinatės ne visada viešinamos, siekiant apsaugoti vietą nuo plėšikavimo.
LS 6 atvejis išsiskiria tuo, kad nuolauža suteikia retą galimybę iš arti įvertinti neįprastą Kriegsmarine eksperimentinį požiūrį į mažų, itin greitų kovinių laivų kūrimą. Tyrėjai tikisi, kad tolimesnė dokumentacija padės papildyti žinias apie šios klasės laivų naudojimą ir techninius sprendimus.
