CP v2

Tag: Kriptovaliutų vagystės

  • Buvęs FTB agentas prisipažino pasisavinęs 2,47 mln. dolerių kriptovaliutų iš 35 tyrimų

    Buvęs FTB agentas prisipažino pasisavinęs 2,47 mln. dolerių kriptovaliutų iš 35 tyrimų

    Buvęs JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentas Patrickas Stevenas Yarochas prisipažino pavogęs apie 2,47 mln. JAV dolerių vertės kriptovaliutų iš piniginių, susijusių su FTB vykdytais tyrimais.

    JAV Rytų Virdžinijos apygardos prokuratūros duomenimis, 37 metų Virdžinijos valstijos Ashburno gyventojas kaltę pripažino ketvirtadienį, o byla apima dešimtis piniginių ir dešimtis atskirų pervedimų.

    Teismo dokumentuose nurodoma, kad vyras atliko maždaug 100 pervedimų iš mažiausiai 79 kriptovaliutų piniginių, kurios buvo susietos su 35 atskiromis FTB tirtomis bylomis.

    Tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ne tik asmenys, kurie patys buvo tiriami, bet ir nusikaltimų aukos: bent dalis pervedimų buvo atlikta iš jų piniginių, o vienu atveju – ir iš piniginės, kurią FTB buvo finansavęs vykdomai operacijai.

    Kaip, anot bylos, buvo vykdomos vagystės

    Faktų suvestinėje teigiama, kad schema prasidėjo ne vėliau kaip 2024 metų gruodį. Tuomet P. S. Yarochas, kaip nurodoma, naršė FTB duomenų bazes, įskaitant įslaptintą, ieškodamas prisijungimo duomenų ir kriptovaliutų prieigos raktų.

    Dokumentuose jis apibūdinamas kaip veikiantis „nesirenkant“ – pavienių vagysčių suma svyravo nuo 81 cento iki daugiau nei 580 000 JAV dolerių. Po kiekvieno pervedimo jis esą tikrindavo sistemas, ar niekas nepastebėjo dingusių lėšų.

    Viename epizode, aprašytame byloje, teigiama, kad 2025 metų lapkričio 6 dieną jis pasinaudojo prisijungimo duomenimis iš baudžiamosios bylos failo ir pervedė dviejų piniginių turinį į savo bitkoinų piniginę.

    Vėliau dalį lėšų jis esą bandė „išskaidrinti“ per keitimo paslaugą su privatumo funkcijomis, konvertavo į „Monero“ (XMR) ir „Solana“ (SOL), o galiausiai judino lėšas per „Sui“ piniginę iki paskyros „Kraken“ biržoje.

    Kaltinimai, nuosprendžio data ir galimos bausmės

    P. S. Yarochas prisipažino dėl dviejų kaltinimų: elektroninio sukčiavimo ir pinigų plovimo. Už kiekvieną jų grėsia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Nuosprendžio paskelbimas numatytas 2027 metų kovo 4 dieną.

    Byloje taip pat aprašoma jo karjera: FTB Bostono padalinyje jis dirbo nuo 2017 metų, o nuo 2025 metų vasario iki 2026 metų liepos 31 dienos buvo vyriausiasis specialusis agentas FTB būstinėje, Kontržvalgybos ir šnipinėjimo skyriuje.

    Skolos, planai Europoje ir pinigų panaudojimas

    Teismo dokumentuose teigiama, kad iki schemos pradžios P. S. Yarochas turėjo didelių finansinių įsipareigojimų: 2024 metais buvo paėmęs daugiau nei 100 000 JAV dolerių paskolų ir turėjo per 45 000 JAV dolerių kredito kortelių skolą.

    Nurodoma, kad 2025 metų lapkričio 25 dienos – 2026 metų sausio 13 dienos laikotarpiu jis į TD Bank sąskaitą pervedė apie 93 082 JAV dolerius ir šias lėšas naudojo skoloms mažinti, įskaitant maždaug 30 176 JAV dolerių kredito kortelių įmokas bei 20 000 JAV dolerių įmoką už „Lexus“.

    Prokurorai teigė, kad vyras iš pradžių bandė aiškinti vagystes frustracija, tačiau vėliau pabrėžė, jog jis neturėtų būti vertinamas kaip „savęs išsižadantis Robinas Hudas“.

    Byloje minima ir jo domėjimasis persikėlimu į Europą: 2026 metų birželio 4 dieną jis „ChatGPT“ klausė, ką šis darytų turėdamas apie 1 mln. JAV dolerių ir norėdamas palikti JAV bei gyventi Europos Sąjungos šalyje. Dokumentuose taip pat rašoma, kad jis planavo pinigus panaudoti vynuogynui Portugalijoje įsigyti.

    Užstatas, apribojimai ir restitucija

    Prokurorai siekė, kad P. S. Yarochas iki teismo liktų suimtas, be kita ko, nurodydami, kad jis „Kraken“ platformoje dar turėjo apie 160 000 JAV dolerių, o taip pat minėdami galimą (bet nepateiktą) kaltinimą pagal Šnipinėjimo įstatymą.

    Vis dėlto JAV apygardos teisėjas Anthony Trenga jį paleido už 50 000 JAV dolerių užstatą, skyrė buvimo vietos stebėseną ir nustatė sąlygą, draudžiančią naudotis vaizdo žaidimų konsolėmis.

    Pagal susitarimą dėl kaltės pripažinimo P. S. Yarochas turės sumokėti mažiausiai 2,4 mln. JAV dolerių restitucijos ir jam bus taikomas ne mažesnės kaip 2,4 mln. JAV dolerių vertės turto konfiskavimo sprendimas.

    Jis taip pat sutiko konfiskuoti 17 990,67 USDC ir apie 1,38 mln. SUI, kurie buvo paimti 2026 metų liepos 31 dieną, taip pat TD Bank, „Charles Schwab“, „Kraken“ ir „BloFin“ sąskaitų turinį.

    Dokumentuose pažymima, kad jis pripažino: visi schemos metu gauti pinigai „nėra prieinami“. Be to, jis įsipareigojo būti apklausiamas Teisingumo departamento ir FTB pareigūnų apie savo nusikaltimus.

    Susitarimas numato ir dar vieną ribojimą: jei ateityje apie šią istoriją būtų kuriama knyga, filmas ar kitas kūrinys, bet kokios pajamos, susijusios su jo darbu FTB ar šia byla, turėtų atitekti JAV vyriausybei, o bet kokią tokią medžiagą jis privalėtų pateikti FTB peržiūrai prieš publikavimą.

  • „Bitget“ patvirtino 333 mln. eurų saugumo incidentą: kaip įsilaužta į karštąsias pinigines

    „Bitget“ patvirtino 333 mln. eurų saugumo incidentą: kaip įsilaužta į karštąsias pinigines

    Kriptovaliutų birža „Bitget“ patvirtino saugumo incidentą, per kurį iš dalies jos karštųjų piniginių buvo neteisėtai pervesta apie 333 mln. eurų vertės turto. Bendrovė teigia, kad privatūs raktai nebuvo kompromituoti, o šaltosios piniginės liko nepaliestos.

    Apie įtartinus pervedimus birža pranešė po to, kai jie buvo užfiksuoti rugsėjo 24 dieną 18.31 valandą pasauliniu koordinuotu laiku. „Bitget“ nurodė identifikavusi ir pažymėjusi su incidentu susijusius adresus, o lėšų išėmimą iš biržos laikinai sustabdė.

    Pasak „Bitget“ vadovės Gracy Chen, užpuolikas pasiekė kritinę užnugario sistemą, susijusią su piniginių infrastruktūra. Bendrovės aiškinimu, buvo suklastoti operacijų duomenys ir pasinaudota autorizavimo procesu, taip išvedant lėšas į užpuoliko kontroliuojamus adresus.

    Vėliau „Bitget“ patikslino, kad grandinėje patvirtinta bendra pervesta suma siekia apie 333 mln. eurų, o ankstesnis mažesnis skaičius buvo perskaičiuotas įtraukus papildomus aktyvus. Įmonė pabrėžė, kad tai nereiškia naujos vagystės, o tik tikslesnį jau įvykusio įvykio įvertinimą.

    „Bitget“ taip pat akcentavo, kad incidentas palietė tik centralizuotos biržos saugomas karštąsias pinigines. Atskirai veikiantis savarankiško saugojimo produktas „Bitget Wallet“, anot bendrovės, nebuvo paveiktas, nes naudoja atskirą infrastruktūrą.

    Grandinės duomenys rodo, kad incidento metu buvo perkelta įvairių aktyvų, o dalis jų vėliau pradėta keisti kitose grandinėse ar decentralizuotose platformose. Tokiose situacijose užpuolikai dažnai siekia išskaidyti lėšas ir apsunkinti jų atsekamumą, todėl pirmosios valandos po įvykio yra kritinės tiek biržoms, tiek tyrėjams.

    „Bitget“ teigia, kad nuostolis telpa į Vartotojų apsaugos fondo aprėptį, kurio vertė, bendrovės skaičiavimu, viršija 400 mln. eurų. Tokie fondai paprastai skirti kompensuoti klientams nuostolius, jei incidentas paliečia biržos valdomas lėšas, tačiau konkrečios kompensavimo sąlygos priklauso nuo biržos politikos ir tyrimo išvadų.

    Šiuo metu įnešimai ir prekyba biržoje išlieka prieinami, tačiau lėšų išėmimas tebėra sustabdytas. Įmonė nurodo bendradarbiaujanti su kibernetinio saugumo tyrėjais ir informavusi teisėsaugą, o tiksli įsilaužimo priežastis dar nustatinėjama.

    „Mes nuo to nepabėgsime. Kiekvienas euras ir kiekvienas sprendimas bus įvardyti atvirai ir iki galo“, – sakė Gracy Chen.

    „Bitget“ taip pat paskelbė apie atlygį už pagalbą susigrąžinant lėšas ir žada pateikti planą, kada bus atnaujintas išėmimas. Tokie incidentai dar kartą primena rinkos dalyviams, kad karštosios piniginės yra patraukliausias taikinys, o rizikos mažinimui svarbūs tiek biržų vidaus kontrolės mechanizmai, tiek vartotojų įpročiai, pavyzdžiui, didesnių sumų laikymas savarankiško saugojimo sprendimuose.