Tag: Kristalina Georgieva

  • TVF apie dirbtinio intelekto bumą: pasaulio augimas laikosi ties 3 proc., labiausiai laimi Azija

    Didelės investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą padeda išlaikyti pasaulio ekonomikos augimą maždaug ties 3 proc. riba. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva teigia, kad didžiausią naudą šiuo metu pasiima Azijos ekonomikos, tiekiančios kompiuterinę įrangą ir susijusias technologijas.

    Pasak TVF, DI skatina vadinamąjį paklausos ir investicijų šoką: auga poreikis duomenų centrams, puslaidininkiams, serveriams, elektros tiekimo pajėgumams ir ryšio infrastruktūrai. Šios grandinės dalyviams tai reiškia užsakymų šuolį, o daliai regionų ir spartesnį BVP augimą.

    Kur DI augina ekonomiką?

    Kristalina Georgieva pabrėžė, kad DI investicijų banga gali didinti augimą pažengusiose Azijos ekonomikose maždaug 0,5–1 procentinio punkto, o besivystančiose Azijos rinkose – apie 0,2–0,8 procentinio punkto. Tokį efektą pirmiausia kuria gamybinė bazė ir eksporto struktūra, orientuota į technologinę įrangą.

    TVF dar anksčiau buvo nurodęs, kad DI poveikis neapsiriboja vien technologijų sektoriumi: jis persiduoda per produktyvumą, kapitalo investicijas ir tarptautinę prekybą. Kartu fondas yra perspėjęs, kad nauda skirstysis netolygiai, todėl daliai šalių gali išaugti atotrūkis nuo lyderių.

    „DI yra tarsi lėtai artėjanti banga, kuri keis darbo rinką, švietimą ir net tai, kaip valstybės surenka mokesčius“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Darbo rinka: pokyčiai neišvengiami

    TVF vertinimu, ilguoju laikotarpiu DI gali pakeisti iki 40 proc. darbo vietų: dalis užduočių bus automatizuota, dalis profesijų transformuosis, o kai kur reikės mažiau darbuotojų. Didžiausia rizika siejama su rutininiu, pasikartojančiu darbu, o didžiausios galimybės – su DI diegimu, priežiūra, duomenų valdymu ir procesų pertvarka.

    Tuo pat metu pasaulinėje diskusijoje ryškėja dar viena kryptis: ne vien didžiuliai kalbiniai modeliai, bet ir siauresni, praktiniai sprendimai konkrečioms užduotims. Tokį požiūrį akcentuoja ir Pasaulio bankas, kuris teigia matantis potencialą vadinamajame mažajame DI – sprendimuose, kurie gali kelti produktyvumą žemės ūkyje, sveikatos apsaugoje ir švietime net ir ten, kur trūksta didelių skaičiavimo resursų.

    TVF prognozes dėl pasaulio augimo fondas įprastai atnaujina reguliariai, vertindamas infliacijos, palūkanų normų, prekybos ir geopolitikos veiksnius. DI investicijų bumas šiame kontekste tampa vienu iš kertinių elementų, galinčių palaikyti augimą, tačiau kartu stiprinti įtampas dėl energijos paklausos, talentų trūkumo ir nelygybės tarp šalių bei sektorių.

  • TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėja, kad laikai, kai valstybės galėjo skolą suvaldyti remdamosi pigiais pinigais ir spartesniu augimu, baigiasi. Pasak jos, vis daugiau šalių turės grįžti prie griežtesnės biudžeto drausmės ir aiškių vidutinės trukmės planų.

    Georgieva kalbėjo Singapūre, artėjant TVF ir Pasaulio banko metiniams susitikimams Bankoke. Ji pabrėžė, kad vien didesni augimo tempai nebebus patikimas būdas spręsti viešųjų finansų problemas, todėl reikės mažinti deficitą ir atsargiau planuoti išlaidas.

    Skola vėl tampa sistemine rizika

    TVF vadovė įspėjo, kad pasaulio viešoji skola priartėjo prie lygių, matytų po Antrojo pasaulinio karo, o iki 2030 metų gali viršyti 100 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Didžiausiais skolos augintojais ji įvardijo išsivysčiusias ekonomikas, kuriose, anot jos, trūksta ryžtingų sprendimų.

    „Nematyti lemiamų veiksmų didelę skolą turinčiose pažangiose ekonomikose, kur dabar labiausiai reikia patikimų vidutinės trukmės fiskalinio konsolidavimo planų“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Ji atkreipė dėmesį, kad skolinimosi kaina jau kyla: 10 metų trukmės JAV, Vokietijos ir Japonijos vyriausybių obligacijų pajamingumai pasiekė aukščiausius lygius per ilgą laiką. Tai reiškia didesnes palūkanų išlaidas biudžetams ir mažesnę erdvę naujoms išlaidoms.

    Palūkanos, energija ir DI bumas

    Kalbėdama apie pinigų politiką, TVF vadovė teigiamai įvertino pastaruosius sprendimus didinti bazines palūkanų normas ir ragino daugelyje šalių išlaikyti atsargiai griežtesnį kursą. Jos vertinimu, infliacijos rizikos dar nėra išnykusios, o per anksti atsipalaiduoti būtų pavojinga.

    Georgieva akcentavo ir du priešingomis kryptimis veikiančius smūgius pasaulio ekonomikai: neigiamą energijos pasiūlos šoką dėl karo su Iranu bei teigiamą paklausos impulsą, kurį kuria investicijų banga į dirbtinį intelektą. Jos teigimu, šių veiksnių derinys skirtingus regionus veikia nevienodai, todėl vieno recepto visiems nebus.

    Naftos kainos, pasak jos, laikosi apie 100 JAV dolerių už barelį ribą, o tai yra aukščiau nei TVF prielaidose naudotas lygis rengiant ankstesnes prognozes. Perspėjama, kad net ir greitai pasibaigus konfliktui Persijos įlankoje, aukštų energijos kainų problema gali užsitęsti.

    „Patinka tai ar ne, DI jau čia“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF skaičiavimais, tinkamai pritaikytas DI galėtų kasmet padidinti pasaulio ekonomikos augimą maždaug puse procentinio punkto. Tačiau Georgieva pabrėžė ir rizikas: spartus DI infrastruktūros kūrimas gali būti infliacinis, o investuotojų nusivylimas galėtų virsti plačiu finansiniu sukrėtimu.

    Ji taip pat išskyrė grėsmes darbo rinkai, kibernetiniam saugumui ir pažangių modelių valdymui, kai technologijų raida lenkia reguliavimą ir visuomenės pasirengimą. TVF artimiausiu metu ketina paskelbti atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes, kurios bus pristatytos per susitikimus Bankoke.

  • TVF vadovė įspėja: pažangūs DI modeliai gali tapti ginklu prieš pasaulio finansų sistemą

    TVF vadovė įspėja: pažangūs DI modeliai gali tapti ginklu prieš pasaulio finansų sistemą

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėjo, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai gali būti panaudoti ne tik gynybai, bet ir atakoms, kurios sukeltų rimtų sutrikimų pasaulio finansų sistemai. Anot jos, didžiausia rizika kyla tuomet, kai pažangios kibernetinės galimybės patenka į piktavalių rankas.

    Pastaraisiais mėnesiais finansų priežiūros institucijos aktyviau vertina vadinamųjų „frontier“ tipo modelių keliamas grėsmes, ypač susijusias su kibernetiniu saugumu. Kai kurie naujausi modeliai geba greitai analizuoti sudėtingas sistemas, ieškoti pažeidžiamumų ir automatizuoti atakų scenarijus, todėl rizika bankams, mokėjimų infrastruktūrai ir rinkų stabilumui didėja.

    „Suprantame, kad tai tik pradžia, tokių modelių bus ir daugiau“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF vadovė pabrėžė, kad DI gali tapti ir galingu gynybos įrankiu: tas pats gebėjimas aptikti spragas „greičiu ir mastu, kuris anksčiau buvo neįsivaizduojamas“, gali padėti jas užlopyti ir sustiprinti finansinių institucijų atsparumą. Vis dėlto ji akcentavo, kad dvigubos paskirties technologijos reiškia, jog saugumo standartai turi vytis inovacijų tempą, o ne atsilikti.

    Georgieva ragino valstybes turėti „visus kibernetinio saugumo elementus“, įskaitant prevenciją, incidentų valdymą ir atsigavimą po atakų. Jos teigimu, būtina glaudesnė tarptautinė koordinacija, nes finansų sistema yra tarpusavyje susieta: rimta spraga vienoje grandyje gali tapti įėjimo tašku platesniems sutrikimams.

    „Neturime pasaulinės kibernetinio saugumo organizacijos, o dabartinėje geopolitinėje aplinkoje sunku įsivaizduoti, kad ją sukursime“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF vadovė taip pat išskyrė nelygybės aspektą: išsivysčiusios ekonomikos paprastai turi daugiau resursų moderniems saugumo sprendimams, o besivystančios šalys dažnai tampa lengvesniu taikiniu. Pasak jos, be pagalbos ir žinių perdavimo silpnesnės vietos bus išnaudojamos, o pasekmės gali persimesti per tarptautinius mokėjimus, bankų korespondentines grandines ir investuotojų pasitikėjimą.

    Atskira rizikos kryptis – galimas DI „burbulo“ sprogimas finansų rinkose. Georgieva teigė, kad tikimybė nėra didelė, tačiau poveikis galėtų būti itin reikšmingas: staigus investicijų sumažėjimas, vertinimų korekcijos ir nuotaikų lūžis technologijų sektoriuje gali paveikti finansinį stabilumą, ypač jei rizika bus koncentruota keliuose dideliuose rinkos dalyviuose.

    Kalbėdama Europoje Georgieva pristatė ir platesnį ekonominį foną: euro zonos perspektyvas silpnina geopolitiniai sukrėtimai, o rizikos kryptis išlieka nepalanki augimui ir palanki infliacijos spaudimui. TVF vertinimu, politiniai sprendimai turės vienu metu spręsti saugumo, energijos ir viešųjų finansų tvarumo klausimus, o kibernetinio atsparumo stiprinimas taps vis reikšmingesne viešųjų išlaidų eilute.

  • TVF įspėja euro zoną: fiskalinių taisyklių švelninimas dėl energetikos krizės gali brangiai kainuoti

    TVF įspėja euro zoną: fiskalinių taisyklių švelninimas dėl energetikos krizės gali brangiai kainuoti

    TVF ragina grįžti prie drausmės

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja euro zonos valstybes nebedidinti fiskalinės paramos, skirtos amortizuoti energetikos šoko poveikį. Fondo vertinimu, vietoj to reikėtų gerinti biudžetų balansus ir nuosekliai mažinti deficitą.

    TVF teigia, kad tolesnis fiskalinių taisyklių švelninimas gali pakenkti pačios sistemos patikimumui ir paspartinti skolos augimą. Tai ypač jautru šalims, kurių skolos lygis ir taip yra didelis.

    „Tolesnis fiskalinių taisyklių švelninimas rizikuoja pakirsti sistemos patikimumą ir nukreipti skolą dar aukštesne trajektorija“, – rašoma TVF metiniame euro zonos ekonomikos vertinime.

    Energetikos šokas ir brangstantis skolinimasis

    Pastaraisiais metais Europos valstybės plačiai rėmė gyventojus ir verslą, kai energijos kainas kėlė geopolitinė įtampa ir pasiūlos sutrikimai. TVF pabrėžia, kad tokia praktika sukūrė lūkestį, jog kiekvieno naujo sukrėtimo atveju bus plečiamos kompensacijos.

    Tuo pat metu ekonominiai signalai tampa mažiau palankūs: infliacija išlieka padidėjusi, o augimas lėtėja. TVF atkreipia dėmesį, kad euro zonoje griežtesnė pinigų politika reiškia ir didesnę skolos aptarnavimo kainą, todėl fiskalinė erdvė siaurėja.

    „Sukrėtimas po sukrėtimo paskatino fiskalinius sprendimus ginti vartotojus ir verslą, o tai, deja, sukūrė lūkestį, kad atsiradus sukrėtimui parama bus pratęsiama“, – žurnalistams sakė TVF vadovė Kristalina Georgieva.

    „Gyvename pasaulyje, kuriame sukrėtimai dažnesni, todėl turime labai atsargiai naudoti ribotus viešuosius išteklius, suprasdami, kad tai tikrai nebus paskutinis kartas“, – pridūrė ji.

    Daugiausia skolų turinčioms šalims – papildomas spaudimas

    Dalies valstybių, ypač labiau įsiskolinusių, spaudimas didinti lankstumą dėl energetikos išlaidų išlieka. TVF išskiria, kad būtent šioms šalims būtinas didesnis konsolidacijos tempas, kad būtų sumažinta rizika rinkoms ir ateities biudžetams.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad lankstumas gali būti suteikiamas tik esamoje sistemoje, nepaneigiant bendrų fiskalinių rėmų. TVF tokį požiūrį įvertino palankiai, pabrėždamas, kad svarbiausia ne taisyklių plėtimas, o jų patikimas taikymas.

    Fondas rekomenduoja vidutiniu laikotarpiu siekti struktūrinio fiskalinio koregavimo: perskirstyti išlaidas, didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir imtis struktūrinių reformų. Tarp minimų krypčių yra socialinių įsipareigojimų peržiūra, taip pat augimą skatinančios reformos, kurios didintų pajamas ne keliant trumpalaikę naštą ekonomikai.

  • TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    Ką perspėja Tarptautinis valiutos fondas

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva konferencijoje „Impact’26“ teigė, kad pasaulio ekonomikos perspektyvos šiemet ir kitąmet labai priklausys nuo to, kaip ilgai užsitęs energijos žaliavų brangimas. Pasak jos, recesijos rizika didėja, jei naftos kainos negrįžta į stabilesnį lygį ir jei trikdžiai tiekimo grandinėse tampa ilgalaikiai.

    Georgieva išskyrė tris veiksnius, kuriuos TVF atidžiai stebi: ar žaliavų pasiūlos šokas bus trumpas, kokią žalą patirs kritinė infrastruktūra Persijos įlankoje ir kaip brangimas persiduos į bendrą infliaciją. Kuo ilgiau išlieka aukštos kainos, tuo daugiau spaudimo patiria namų ūkiai ir verslai, o finansų rinkose didėja neapibrėžtumas.

    „Tai, ar pasaulis nuslys į recesiją, priklauso nuo pasiūlos šoko trukmės, poveikio kritinei infrastruktūrai ir to, kaip tai atsispindės infliacijoje bei centrinių bankų sprendimuose“, – sakė K. Georgieva.

    Infliacija ir palūkanos: kas gali pasikeisti

    TVF vadovė atkreipė dėmesį, kad centriniai bankai paprastai vengia skubotų sprendimų, kai energijos kainas kelia geopolitinės priežastys. Vis dėlto, jei infliacijos lūkesčiai vėl pradėtų ryškiau augti, palūkanų normos galėtų būti didinamos arba išlaikomos aukštesnės ilgiau, nei tikisi rinkos.

    Ši rizika ypač jautri dėl didelio pasaulinio įsiskolinimo: brangesnis skolinimasis didina valstybių ir įmonių skolos aptarnavimo išlaidas, o tai gali slopinti investicijas ir vartojimą. TVF vertinimu, tokioje aplinkoje bet koks papildomas infliacijos pagreitis gali tapti rimtu stabdžiu ekonomikos augimui.

    Remiantis TVF scenarijais, pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais gali siekti apie 2,9–3,3 proc. Vis dėlto nepalankiu atveju, kai nafta ilgiau išlieka brangi, augimas gali reikšmingai sulėtėti, o kai kuriose ekonomikose didėtų techninės recesijos tikimybė.

    Kritika kainų šaldymui: kodėl tai vadinama rizika

    Kalbėdama apie vyriausybių sprendimus dirbtinai riboti degalų kainas, K. Georgieva pabrėžė, kad tokios priemonės gali turėti priešingą efektą nei tikimasi. Kai susiduriama su pasiūlos trūkumu, kainų signalas natūraliai mažina paklausą, tačiau plataus masto subsidijos ar kainų „užšaldymas“ šį mechanizmą silpnina.

    Jos teigimu, ilgiau trunkant brangimui, visuotinės priemonės tampa brangios biudžetams ir gali uždelsti prisitaikymą, nes vartojimas išlieka didesnis nei leistų reali pasiūla. TVF nuosekliai rekomenduoja, kad parama būtų nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamas grupes, o ne taikoma visiems vartotojams vienodai.

    „Nedeginkite ugnies benzinu. Kai traukiasi naftos ir dujų pasiūla, paklausa taip pat turėtų mažėti, o subsidijos to neleidžia ir neleidžia kainoms atkurti pusiausvyros“, – sakė K. Georgieva.

    Toje pačioje konferencijoje Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis aiškino, kad sprendimai dėl degalų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimo buvo laikini. Pasak jo, tokios priemonės pratęsiamos trumpais laikotarpiais, siekiant išlaikyti lankstumą reaguojant į rinkos situaciją.