Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėjo, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai gali būti panaudoti ne tik gynybai, bet ir atakoms, kurios sukeltų rimtų sutrikimų pasaulio finansų sistemai. Anot jos, didžiausia rizika kyla tuomet, kai pažangios kibernetinės galimybės patenka į piktavalių rankas.
Pastaraisiais mėnesiais finansų priežiūros institucijos aktyviau vertina vadinamųjų „frontier“ tipo modelių keliamas grėsmes, ypač susijusias su kibernetiniu saugumu. Kai kurie naujausi modeliai geba greitai analizuoti sudėtingas sistemas, ieškoti pažeidžiamumų ir automatizuoti atakų scenarijus, todėl rizika bankams, mokėjimų infrastruktūrai ir rinkų stabilumui didėja.
„Suprantame, kad tai tik pradžia, tokių modelių bus ir daugiau“, – sakė Kristalina Georgieva.
TVF vadovė pabrėžė, kad DI gali tapti ir galingu gynybos įrankiu: tas pats gebėjimas aptikti spragas „greičiu ir mastu, kuris anksčiau buvo neįsivaizduojamas“, gali padėti jas užlopyti ir sustiprinti finansinių institucijų atsparumą. Vis dėlto ji akcentavo, kad dvigubos paskirties technologijos reiškia, jog saugumo standartai turi vytis inovacijų tempą, o ne atsilikti.
Georgieva ragino valstybes turėti „visus kibernetinio saugumo elementus“, įskaitant prevenciją, incidentų valdymą ir atsigavimą po atakų. Jos teigimu, būtina glaudesnė tarptautinė koordinacija, nes finansų sistema yra tarpusavyje susieta: rimta spraga vienoje grandyje gali tapti įėjimo tašku platesniems sutrikimams.
„Neturime pasaulinės kibernetinio saugumo organizacijos, o dabartinėje geopolitinėje aplinkoje sunku įsivaizduoti, kad ją sukursime“, – sakė Kristalina Georgieva.
TVF vadovė taip pat išskyrė nelygybės aspektą: išsivysčiusios ekonomikos paprastai turi daugiau resursų moderniems saugumo sprendimams, o besivystančios šalys dažnai tampa lengvesniu taikiniu. Pasak jos, be pagalbos ir žinių perdavimo silpnesnės vietos bus išnaudojamos, o pasekmės gali persimesti per tarptautinius mokėjimus, bankų korespondentines grandines ir investuotojų pasitikėjimą.
Atskira rizikos kryptis – galimas DI „burbulo“ sprogimas finansų rinkose. Georgieva teigė, kad tikimybė nėra didelė, tačiau poveikis galėtų būti itin reikšmingas: staigus investicijų sumažėjimas, vertinimų korekcijos ir nuotaikų lūžis technologijų sektoriuje gali paveikti finansinį stabilumą, ypač jei rizika bus koncentruota keliuose dideliuose rinkos dalyviuose.
Kalbėdama Europoje Georgieva pristatė ir platesnį ekonominį foną: euro zonos perspektyvas silpnina geopolitiniai sukrėtimai, o rizikos kryptis išlieka nepalanki augimui ir palanki infliacijos spaudimui. TVF vertinimu, politiniai sprendimai turės vienu metu spręsti saugumo, energijos ir viešųjų finansų tvarumo klausimus, o kibernetinio atsparumo stiprinimas taps vis reikšmingesne viešųjų išlaidų eilute.
