CP v2

Tag: Kritiniai metalai

  • Mokslininkai aptiko po ugnikalniu slypintį metalų telkinį: tai gali pakeisti kasybos ateitį

    Mokslininkai aptiko po ugnikalniu slypintį metalų telkinį: tai gali pakeisti kasybos ateitį

    Aktyvūs ugnikalniai paprastai siejami su grėsme ir katastrofomis, tačiau geologams jie yra ir svarbi žaliavų bei energijos laboratorija. Kylant magmai, giliai po žeme cirkuliuoja itin karšti, sūrūs skysčiai, galintys pernešti ekonomiškai vertingus metalus.

    Varis, cinkas ir švinas dažnai išgaunami ten, kur kadaise veikė ugnikalniai, o vėliau jų „vamzdynas“ sustingo ir tapo lengviau pasiekiamas. Vis dėlto augant paklausai žaliavoms, reikalingoms baterijoms, elektronikai ir elektros tinklams, vis daugiau dėmesio skiriama ir aktyvių sistemų gelmėms.

    Oksfordo universiteto vadovaujama tyrėjų komanda paskelbė, kad po Karibų regione esančiu Soufrière Hills ugnikalniu aptiko galimą metalus nešančių skysčių sankaupą. Šis ugnikalnis paskutinį kartą išsiveržė 2013 metais, o jo gelmės ilgą laiką buvo stebimos dėl vulkaninio aktyvumo.

    „Ugnikalniai yra ne tik geoterminės energijos šaltinis, bet ir gali slėpti metalus, reikalingus šiuolaikinėms technologijoms bei perėjimui prie mažiau taršios energetikos“, – teigiama tyrėjų publikacijoje.

    Didžiausias iššūkis – tokias „paslėptas“ skysčių talpyklas aptikti jų negręžiant. Mokslininkai pasitelkė pasyvią seisminę analizę: išnagrinėjo 1996–2007 metais regione registruotų žemės drebėjimų duomenis, surinktus 23 stebėjimo stotyse.

    Iš tūkstančių signalų buvo lyginamos greitesnės P bangos ir lėtesnės S bangos, o jų sklidimo skirtumai leido sudaryti trimatį ugnikalnio gelmių vaizdą. Toks metodas padeda atskirti, kur yra lydalas, o kur – uolienos, prisotintos skysčio.

    Tyrime aprašyta maždaug 1–1,5 kilometro skersmens zona, esanti apie 2 kilometrus po paviršiumi, kur, mokslininkų vertinimu, gali būti skysčiais turtingas, metalus pernešantis sūrymas. Tai galėtų būti ankstyva būsimo telkinio stadija, kai metalai dar cirkuliuoja skysčiuose, o ne yra susiformavę į „klasikinę“ rūdą.

    „Karšti, itin sūrūs magminės kilmės skysčiai gali pernešti kritiškai svarbius metalus, todėl tokių sankaupų aptikimas turi didelę ekonominę reikšmę“, – rašo autoriai.

    Kol kas tyrimas neatsako, kokių konkrečiai metalų ten daugiausia ir kokios jų koncentracijos, nes tai reikalauja papildomų geofizinių bei geocheminių darbų. Tačiau pati metodika laikoma reikšminga, nes ji leidžia gana tiksliai identifikuoti potencialiai įdomias vietas be invazinių darbų.

    Autoriai taip pat išskyrė ugnikalnio vidinę sandarą: tvirtesnį šerdies segmentą, cirkuliuojančių įkaitusių geoterminių skysčių zonas bei arčiau paviršiaus esantį molio „dangtelį“, susiformavusį dėl skysčių poveikio uolienoms. Toks „vamzdyno“ žemėlapis svarbus ir vulkaninės rizikos vertinimui, ir geoterminės energijos paieškoms.

    Perspektyva teoriškai patraukli: jei ateityje technologijos leistų saugiai pasiekti tokias skysčių sankaupas, metalus būtų galima gauti nelaukiant, kol telkiniai natūraliai „subręs“ per labai ilgą laiką. Vis dėlto gręžimas itin aukštos temperatūros aplinkoje prie aktyvių ugnikalnių tebėra viena sudėtingiausių inžinerinių užduočių, todėl kol kas kalbama apie tyrimų kryptį, o ne artimą pramoninę gavybą.

    Tyrimas publikuotas žurnale Geophysical Research Letters ir pabrėžia, kad seisminė tomografija, paremta natūraliais žemės drebėjimų signalais, gali tapti vienu svarbiausių įrankių vertinant tiek geoterminį potencialą, tiek kritinių metalų išteklius po aktyviais vulkaniniais regionais.

  • Saudo Arabija plečia kasybą: valstybės „Ma’aden“ taikosi į pasaulio gavybos lyderių trejetą

    Saudo Arabija, dešimtmečius rėmusi savo ekonomiką nafta, vis aktyviau stato antrąjį ramstį – kasybą. Karalystė siekia, kad iki 2030 metais šis sektorius taptų vienu svarbiausių pajamų ir investicijų šaltinių, o valstybės valdoma bendrovė „Ma’aden“ būtų matoma tarp didžiausių pasaulio gavybos įmonių.

    Šis posūkis yra platesnės Saudi Vision 2030 strategijos dalis, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo angliavandenilių. Ropa ir dujos artimiausiais metais vis tiek liks pagrindinis finansavimo šaltinis, tačiau uždirbti pinigai nukreipiami į pramonę, infrastruktūrą, energetikos projektus ir naujas technologijas.

    Po dykuma – milžiniškas mineralų potencialas

    Saudo Arabijos valdžia skelbia, kad šalyje identifikuotų mineralinių išteklių vertė siekia apie 2,3 trilijono eurų. Per pastarąjį dešimtmetį įverčiai augo dėl intensyvesnių geologinių tyrimų, naujų atradimų ir išaugusios kritinių metalų paklausos.

    Dalis šio potencialo siejama su vadinamąja Arabijos skydo zona šalies vakaruose, kur aptinkama aukso, vario, cinko, sidabro bei retųjų žemių elementų. Būtent šios žaliavos tampa vis svarbesnės energetikos pertvarkai, elektromobilumui, elektronikai ir gynybos pramonei.

    „Ma’aden“ ambicijos: nuo regiono lyderio iki pasaulinio čempiono

    Valstybinė „Ma’aden“ įkurta 1997 metais, tačiau didžiausias augimo etapas siejamas su Saudi Vision 2030 įsibėgėjimu. Bendrovė siekia ne tik plėsti gavybą, bet ir kurti didesnę pridėtinę vertę šalies viduje – nuo rūdos iki perdirbtų medžiagų ir komponentų.

    Viešai skelbiama, kad 2025 metais „Ma’aden“ uždirbo apie 1,8 milijardo eurų grynojo pelno, o pajamos viršijo 9,4 milijardo eurų. Tokie rezultatai stiprina valdžios siekį paversti bendrovę kasybos sektoriaus atitikmeniu tam, kuo „Saudi Aramco“ tapo naftos pramonei.

    Kodėl kritiniai metalai keičia žaidimo taisykles

    Saudo Arabija savo strategijoje akcentuoja kritinius metalus, kurių paklausa auga sparčiau nei tradicinių žaliavų. Varis būtinas elektros tinklams ir gamybai, litis ir kiti metalai reikalingi baterijoms, o retųjų žemių elementai – aukštosioms technologijoms bei gynybai.

    Papildomą impulsą suteikia geopolitinė aplinka: Europa ir JAV ieško tiekimo grandinių, mažiau priklausomų nuo vienos šalies dominavimo. Rijadas siekia pasinaudoti šia tendencija, pritraukti partnerius ir kapitalą, kartu plėsdamas perdirbimo pajėgumus vietoje.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis kasybos sektorius kelia riziką sukurti naują priklausomybę – tik jau nuo kitų žaliavų. Saudo Arabijos planas šią riziką mažinti grindžiamas ne vien eksportu, o platesnės pramonės grandinės kūrimu šalies viduje, kad didesnė vertė liktų nacionalinėje ekonomikoje.

  • Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Kam skirta investicija

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta kritinių žaliavų telkinių paieškai spartinti. Įmonė kuria geologams skirtą platformą, kurioje DI derinamas su geologų žiniomis ir realaus pasaulio duomenimis.

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo fondai „World Fund“ ir „Kindred Capital“, prisidėjo „Daphni“, „Omnes Capital“ ir „Ovni Capital“. Bendrovė teigia, kad naujos lėšos leis greičiau plėsti komandą, tobulinti platformą ir didinti veiklos mastą tarptautiniu mastu.

    Kodėl kritiniai metalai tapo strateginiai

    Kritinių metalų, tokių kaip varis, litis ar nikelis, poreikis auga dėl transporto elektrifikacijos, baterijų kaupiklių, elektros tinklų plėtros ir duomenų centrų. Šios žaliavos laikomos esminėmis tiek energetikos pertvarkai, tiek pramonės konkurencingumui, todėl jų tiekimo rizikos vis dažniau aptariamos ir politikos lygmeniu.

    „Lithosquare“ remiasi prielaida, kad vien perdirbimas artimiausiais dešimtmečiais neužtikrins reikiamų apimčių, todėl reikės atrasti naujų telkinių. Praktikoje mineralų žvalgyba išlieka lėta ir brangi, o nuo pirmųjų tyrimų iki telkinio patvirtinimo neretai praeina 7–15 metų.

    Kaip DI keičia žvalgybos procesą

    Bendrovės teigimu, didelė dalis geologų laiko šiandien atitenka duomenų tvarkymui, o ne interpretacijai ir darbui lauke. „Lithosquare“ tikslas yra automatizuoti dalį pasikartojančių užduočių ir sutrumpinti analizės ciklus nuo mėnesių iki dienų.

    Skirtingai nei įrankiai, kurie tik ieško pasikartojančių šablonų duomenyse, „Lithosquare“ akcentuoja mokslu paremtus geologinius požemio modelius ir telkinių formavimosi logiką. Tokia kombinacija, pasak įmonės, turėtų padėti tiksliau atrinkti gręžinių taikinius, sumažinti nereikalingų gręžimų skaičių ir su tuo susijusias emisijas.

    „Kelerius metus dirbome mineralų žvalgyboje ir visur matėme tą patį kamštį: per daug laiko suvalgo duomenų apdorojimas, o per mažai lieka tikrajai geologijai ir darbui lauke“, – sakė „Lithosquare“ bendraįkūrėjas ir vadovas Aymeric Préveral-Etcheverry.

    Įmonė įkurta 2024 metais, o prie jos netrukus prisijungė vienas iš vadovų Simon Leclair. „Lithosquare“ teigia jau bendradarbiaujanti su kasybos įmonėmis JAV, Europoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, o artimiausias tikslas – sparčiau plėsti taikymą skirtinguose regionuose.

    Investuotojai pabrėžia, kad kritinių žaliavų paieškos pagreitinimas tampa ne vien geologijos, bet ir platesnės ekonomikos problema. Augant baterijų, elektros tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros poreikiams, sprendimai, kurie didina žvalgybos efektyvumą, gali turėti tiesioginę įtaką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.