CP v2

Tag: Kritiniai mineralai

  • Australijos žaliavų eksportas auga: anglis, SGD ir kritiniai metalai žada rekordines pajamas

    Australijos žaliavų ir energijos eksportas artimiausiais metais turėtų išaugti, rodo atnaujintos šalies prognozės. Numatyta, kad 2026–2027 finansiniais metais bendros pajamos iš šio eksporto pasieks apie 422 mlrd. JAV dolerių, palyginti su maždaug 403 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais.

    Perspektyvas trumpuoju laikotarpiu kelia brangstančios energijos žaliavos ir įtemptos pasaulinės tiekimo grandinės. Vis dėlto prognozuojama, kad vėliau per penkerių metų laikotarpį pajamos ims mažėti, jei energijos ir masinių žaliavų kainos normalizuosis.

    Pajamų šuolis, bet ne ilgam

    Prognozių logika paprasta: pajamos kyla tada, kai dera dvi sąlygos – aukštesnės kainos ir stabilūs eksporto srautai. Tačiau ilgainiui rinkos dažnai grįžta į pusiausvyrą, todėl Australija tikisi piko artimiausiu metu, o vėliau – laipsniško kritimo.

    Po 2026–2027 finansinių metų numatomas smukimas iki maždaug 391 mlrd. JAV dolerių 2027–2028 metais. Tokį posūkį labiausiai lemtų mažesnės anglies, suskystintų gamtinių dujų ir naftos eksporto kainos.

    SGD, anglis ir geležies rūda

    Suslėgtos rinkos sąlygos turėtų ypač padidinti pajamas iš SGD: prognozuojama, kad jos pakils nuo maždaug 57 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 70 mlrd. JAV dolerių 2026–2027 metais. Vėliau, atsistatant tiekimo ir prekybos ritmui, ši vertė turėtų mažėti.

    Anglies segmente prognozės rodo labiau mišrų vaizdą: tikimasi, kad energetinės anglies eksporto pajamos ilgainiui mažės nuo maždaug 31 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 24 mlrd. JAV dolerių 2030–2031 metais. Metalurginės anglies pajamos, prognozuojama, taip pat slinks žemyn nuo maždaug 39 mlrd. iki 36 mlrd. JAV dolerių per tą patį laikotarpį.

    Didžiausia struktūrinė atrama išlieka geležies rūda, kuri, kaip numatoma, sudarys daugiau nei ketvirtadalį visų žaliavų eksporto pajamų. Vis dėlto dėl kainų korekcijos pajamos gali kristi nuo maždaug 123 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 107 mlrd. 2026–2027 metais ir iki 79 mlrd. 2030–2031 metais.

    DI bumas didina metalų paklausą

    Prognozėse atskirai išskiriama didėjanti vario paklausa, kurią skatina elektrifikacija, elektros tinklų plėtra ir duomenų centrų, susijusių su DI infrastruktūra, augimas. Dėl kainų ir eksporto apimčių derinio Australijos vario eksporto vertė galėtų didėti nuo maždaug 14 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 19 mlrd. JAV dolerių 2030–2031 metais.

    Kartu išryškėja ir kritinių mineralų segmentas: prognozuojama, kad pajamos iš jų eksporto šoktels nuo maždaug 17 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 26 mlrd. JAV dolerių 2026–2027 metais. Vėliau jos, tikimasi, stabilizuosis ties maždaug 22 mlrd. JAV dolerių lygiu 2030–2031 metais.

    Į šias prognozes investuotojai ir rinkos dalyviai paprastai žiūri kaip į signalą, kad trumpalaikis kainų ciklas vis dar palankus eksportuotojams, bet ilgalaikės tendencijos verčia ruoštis didesniam nepastovumui. Australijai tai reiškia ir galimybes, ir riziką: rekordai gali būti pasiekti greitai, tačiau jų išlaikymas priklausys nuo geopolitikos, pasiūlos atsigavimo ir pasaulinės paklausos struktūros.

  • Kanada vilioja pasaulio pinigus: investuotojams žada saugų uostą neramiame pasaulyje

    Kanada vilioja pasaulio pinigus: investuotojams žada saugų uostą neramiame pasaulyje

    Kanada investuotojams siūlo saugumą

    Kanados vyriausybė tarptautiniams investuotojams siunčia aiškią žinutę: šiandien brangiausia prekė pasaulyje yra pasitikėjimas, o Kanada siekia jį parduoti kaip svarbiausią savo pranašumą. Otavoje rengiame investicijų viršūnių susitikimą valdžia pristato kaip didžiausią tokio pobūdžio šalies istorijoje.

    Finansų ministras François-Philippe Champagne teigia, kad į renginį atvykstantys fondai ir institucijos valdo daugiau kaip 74 700 000 000 000 eurų pasaulinio kapitalo. Pasak jo, būtent stabilumas ir prognozuojamumas turėtų tapti Kanados argumentu investuotojų akyse.

    Pažadai dėl greitesnių sprendimų

    Kanada ilgą laiką girdėjo kritiką, kad šalyje sudėtinga vystyti verslą: leidimų procesai užtrunka, o biurokratiniai reikalavimai stabdo didelius projektus, ypač energetikos ir išteklių sektoriuose. Champagne tikina, kad požiūris keičiasi ir valdžia supranta, jog norint pasinaudoti naujomis galimybėmis reikia greičio ir kompetencijos.

    Susitikime laukiama didžiųjų finansų ir pramonės žaidėjų atstovų, įskaitant Bank of America ir Berkshire Hathaway delegacijas, taip pat Nigerijos verslininko Aliko Dangote ir Persijos įlankos investicinių agentūrų atstovų. Kanada tikisi, kad toks dalyvių svoris taps papildomu signalu rinkoms apie šalies ambicijas pritraukti ilgalaikį kapitalą.

    Kritiniai mineralai ir energija

    Vyriausybė pabrėžia išteklių kortą: Kanada turi reikšmingus kritinių mineralų, reikalingų baterijoms, elektrifikacijai ir pramonei, išteklius, taip pat gausius energijos išteklius. Ši kryptis tiesiogiai siejasi su pasauline tendencija, kai valstybės ir įmonės stengiasi užsitikrinti žaliavų tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo geopolitinių rizikų.

    „Turime kritinių mineralų, kurie maitina augimą, o daugelis juos laiko 21 amžiaus kuru“, – sakė François-Philippe Champagne.

    Santykiai su JAV ir posūkis į Europą

    Susitikimas vyksta didesnio neapibrėžtumo fone, kai su Vašingtonu santykiai prastėja, o prekybos politika tampa vis labiau protekcionistinė. Nors JAV investuotojai vis dar dalyvauja, Kanados valdžia atvirai kalba apie siekį mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir stiprinti ryšius su kitais partneriais.

    Ministras atmeta interpretaciją, kad Kanada save parduoda kaip apsidraudimą nuo JAV politikos, ir akcentuoja, kad kapitalas keliauja ten, kur mato galimybes ir pasitikėjimą. Tuo pat metu premjeras Mark Carney stiprina kryptį į Europą: po susitikimo jis turėtų vykti į Strasbūrą ir kreiptis į Europos Parlamentą, tęsdamas pastangas gilinti Kanados ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą.

    „Labiausiai šiandien ieškoma prekė yra pasitikėjimas. Kanada vis labiau matoma kaip patikimas partneris labai neapibrėžtame pasaulyje“, – sakė François-Philippe Champagne.

  • Tyrimas atskleidė: JAV anglies pelenai slepia kritinius metalus – smūgis Kinijos monopolijui

    Tyrimas atskleidė: JAV anglies pelenai slepia kritinius metalus – smūgis Kinijos monopolijui

    JAV anglies deginimo atliekos gali tapti netikėtu retųjų žemių elementų šaltiniu ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, rodo 2024 metais paskelbtas Teksaso universiteto Ostine mokslininkų tyrimas. Skaičiuojama, kad elektrinių anglies pelenuose gali slypėti didelė dalis ekonomiškai išgaunamų kritinių metalų.

    Retųjų žemių elementai nėra visiškai reti, tačiau jų gavyba ir atskyrimas yra brangūs bei technologiškai sudėtingi. Šie 17 elementų būtini elektronikai, ryšių įrangai, aviacijai, automobilių pramonei, gynybai ir švarios energetikos technologijoms, todėl jų tiekimo grandinės laikomos strateginės reikšmės.

    Kinija pasaulyje išlieka dominuojanti tiek kasyboje, tiek ypač perdirbime, o tai didina tiekimo rizikas, kai geopolitinė įtampa ar eksporto ribojimai gali paveikti kainas ir prieinamumą. Dėl to JAV ir kitos šalys vis aktyviau ieško vietinių ar alternatyvių šaltinių, įskaitant antrines žaliavas ir atliekas.

    Kas slypi anglies pelenuose?

    Mokslininkai pabrėžia, kad anglies pelenai yra jau iškasta ir sukaupta medžiaga, todėl teorinis pranašumas akivaizdus: nereikia atverti naujų karjerų. Degimo metu sudegus anglies masei, likutinėje frakcijoje retųjų žemių elementų koncentracija gali būti kelis kartus didesnė nei pradinėje žaliavoje.

    Teksaso universiteto Ostine komanda apskaičiavo, kad JAV anglies pelenų sankaupose gali būti apie 11 milijonų tonų retųjų žemių elementų. Toks kiekis, anot tyrimo autorių, būtų daug kartų didesnis nei oficialiai nurodomos JAV vidaus atsargos, tačiau realus panaudojimas priklausys nuo to, kiek efektyviai ir švariai pavyks juos išgauti.

    Tyrime taip pat įvertinta, kad pelenuose esantys ištekliai, jei būtų išgaunami pramoniniu mastu, galėtų būti verti maždaug 90 milijardų eurų. Ši suma atspindi ekonomiškai pasiekiamą potencialą, bet ne garantuotą pelningumą, nes galutinę kainą lemia technologijos, energijos sąnaudos ir aplinkosaugos reikalavimai.

    Technologijų lenktynės ir rizikos

    Praktinė problema yra ne tik elementų išgavimas, bet ir jų išvalymas iki pramonei tinkamos kokybės, ypač vadinamųjų sunkiųjų retųjų žemių. Dėl to šalys siekia kurti visą grandinę nuo žaliavos iki oksidų ar metalų, nes vien kasyba be perdirbimo dažnai nepašalina priklausomybės.

    Australijoje Monash universiteto inžinieriai bando mažiau agresyvių cheminių tirpalų metodus ir pilotiniuose bandymuose skelbia pasiekę iki 90 proc. visų 17 retųjų žemių elementų atgavimą iš anglies pelenų. Tuo metu JAV Northeastern universiteto tyrėjai dirba su išankstinio apdorojimo sprendimais, kurie, kaip teigiama, gali reikšmingai padidinti tradicinių metodų našumą.

    Didžiausi iššūkiai išlieka aplinkosauga ir mastelio didinimas: naudojamos rūgštys, nuotekų tvarkymas, energijos poreikis, taip pat tai, kad pelenų sudėtis skiriasi pagal regioną ir degintą kurą. Be to, anglies pelenai yra pramoninės atliekos, todėl jų kasimas ir apdorojimas turi atitikti griežtus saugos ir taršos kontrolės standartus.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Retųjų žemių elementų paklausa auga dėl elektromobilių, vėjo energetikos, elektronikos ir gynybos pramonės, o tiekimo grandinių diversifikavimas tampa prioritetu ne tik JAV. Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprina kritinių žaliavų politiką, skatindama perdirbimą, naujus projektus ir alternatyvius šaltinius, todėl anglies pelenų ar kitų atliekų panaudojimo kryptis tampa aktuali ir europiniame kontekste.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienas tyrimas dar nereiškia greitos revoliucijos rinkoje, tačiau tendencija aiški: didėja dėmesys antrinėms žaliavoms, o kritinių metalų paieška vis dažniau persikelia iš kasyklų į atliekų aikšteles. Ar anglies pelenai taps patikimu retųjų žemių elementų šaltiniu, lems tai, ar technologijos pasieks ekonomiškai pagrįstą, energiškai efektyvų ir aplinkai saugų pramoninį mastą.

  • Indija siekia energetinės savarankiškumo: milijardai angliai, naftai, dujoms ir kritiniams metalams

    Indija spartina planus mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų, kartu didindama anglies gavybą ir kurdama kritinių mineralų tiekimo grandines. Naujojo Delio tikslas – užsitikrinti pigią ir stabilią energiją augančiai ekonomikai, pramonei ir DI infrastruktūrai, net jei tai reiškia lėtesnę dekarbonizacijos kryptį.

    Vienas ryškiausių žingsnių – jūrinės žvalgybos ir giliavandenių gręžinių skatinimo programa „Samudra Manthan“, patvirtinta 2026 metų liepos 31 dieną. Joje numatyta iki 2030–2031 finansinių metų skirti apie 8,1 mlrd. eurų, o valstybė įsipareigotų kompensuoti iki 50 proc. giliavandenio gręžinio kaštų ir finansuoti dalį seismikos bei bendros infrastruktūros.

    Programos geografinis dėmesys krypsta į Bengalijos įlanką, Andamanų jūrą ir Arabijos jūrą, taip pat į anksčiau dėl saugumo ribotas zonas išskirtinėje ekonominėje zonoje. Vyriausybė siekia išžvalgyti daugiau nei 600 mln. tonų naftos ekvivalento išteklių ir padidinti šalies angliavandenilių išteklių bazę nuo maždaug 1,6 iki 2,2 mlrd. tonų naftos ekvivalento.

    Importo priklausomybė išlieka

    Net ir sėkminga žvalgyba Indijai nereiškia greitos energetinės nepriklausomybės. Toks papildomas išteklių kiekis, vertinant dabartinį vartojimą, būtų reikšmingas, tačiau labiau mažintų importo augimo tempą, o ne pakeistų importą vietine gavyba.

    Svarbu ir tai, kad kalbama apie geologinius išteklius, o ne garantuotai išgaunamas atsargas: dalis telkinių gali pasirodyti techniškai sudėtingi ar ekonomiškai nepatrauklūs, ypač giliavandenėje gavyboje. Be to, nuo žvalgybos iki komercinės gavybos dažnai praeina daug metų, todėl efektas artimiausiu laikotarpiu būtų ribotas.

    Šis kursas kyla ir iš realybės: Indija didelę dalį naftos poreikio tenkina importu, o dalį gamtinių dujų taip pat atsiveža iš užsienio. Geopolitiniai sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose ir kainų svyravimai skatina vyriausybę stiprinti tiekimo atsparumą ir derėtis dėl palankesnių importo sąlygų.

    Anglis – prioritetas trumpuoju laikotarpiu

    Lygiagrečiai Indija ambicingai didina anglies sektoriaus planus, nes anglis tebėra kertinė elektros gamybos atrama. Augantis elektros poreikis siejamas su urbanizacija, pramonės plėtra, didėjančiu vėsinimo naudojimu ir sparčiai augančiais duomenų centrų pajėgumais.

    Valdžios planuose – didinti anglies gavybą iki maždaug 1,15 mlrd. tonų 2025–2026 finansiniais metais ir iki 1,5 mlrd. tonų iki 2030 metų. Dalis naujų projektų koncentruojasi tokiose valstijose kaip Jharkhand ir Odisha, kur yra dideli telkiniai ir išvystyta kasybos infrastruktūra.

    Vis dėlto rinkoje stiprėja rizika, kad dalis investicijų gali tapti ekonomiškai abejotinos, jei atsinaujinančios energetikos, tinklų ir kaupimo technologijų plėtra paspartės. Privačiam kapitalui tai reiškia didesnę „įstrigusio turto“ tikimybę, kai projektai nebesugeneruoja planuotos grąžos.

    Kritiniai mineralai ir perdirbimas

    Trečias strategijos ramstis – kritinių mineralų politika, apimanti ne tik vietinę žvalgybą, bet ir užsienio aktyvų paiešką. Indijos planuose – didinti žaliavų, reikalingų baterijoms, elektronikai ir pramonei, prieinamumą, kartu stiprinant perdirbimą ir perdirbto metalo naudojimą.

    Nacionalinė misija kritiniams ištekliams, numatyta iki 2030–2031 finansinių metų, apima finansavimą iš centrinio biudžeto ir valstybinių įmonių investicijas, taip pat tikslus plėsti žvalgybos projektus bei kurti atsargas. Praktikoje Indija siekia derinti vietinius projektus su tarptautinėmis partnerystėmis ir dalyvavimu telkiniuose užsienyje, kad tiekimo grandinės būtų labiau diversifikuotos.

    Realybėje svarbiausias iššūkis išlieka atotrūkis tarp skelbiamų planų ir realių, iki gavybos stadijos ateinančių projektų. Dalis koncesijų suteikiamos ankstyvoje tyrimų stadijoje, todėl nuo licencijos iki veikiančios kasyklos kelias gali būti ilgas ir ne visada sėkmingas.

    Indijos pasirinktas modelis rodo kryptį į stipresnį valstybės vaidmenį: valdžia perima dalį rizikos, centralizuoja taisykles ir skatina investicijas strateginėse žaliavose. Ši strategija gali didinti tiekimo saugumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio suderinamumo su klimato tikslais ir dėl to, ar visi šiandien planuojami projektai bus paklausūs jiems pradėjus veikti.

  • JAV ragina sąjungininkus apsispręsti DI lenktynėse su Kinija: kas rizikuoja likti už borto

    Jungtinės Valstijos stiprina spaudimą partneriams, kad šie aiškiai pasirinktų, su kuria technologine ekosistema sieja savo DI ateitį. Vašingtonas įspėja, jog šalys, kurios tuo pačiu metu dalyvaus ir JAV telkiamose iniciatyvose, ir Pekino kuriamame alternatyviame formate, gali prarasti vietą JAV vadovaujamoje koalicijoje.

    Ši žinutė siejama su JAV Valstybės departamento parengtu laiško projektu, adresuotu dešimtims valstybių, anksčiau pritarusių bendram pareiškimui dėl DI bendradarbiavimo. Dokumente esą pabrėžiama, kad narystė JAV remiamoje tiekimo grandinių ir technologinės partnerystės schemoje laikoma įsipareigojimu, o ne simboliniu gestu.

    Dvi konkuruojančios ekosistemos

    Vašingtono tikslas – sutelkti sąjungininkus aplink bendrus standartus, investicijas ir eksporto kontrolę, ypač ten, kur DI plėtra remiasi puslaidininkiais ir kritiniais mineralais. JAV argumentas paprastas: nuo šių grandžių priklauso ne tik ekonominis konkurencingumas, bet ir nacionalinis saugumas.

    Kita kryptis formuojama Pekino – Kinija pastaruoju metu aktyvina tarptautines iniciatyvas, siūlydama alternatyvų bendradarbiavimo modelį DI srityje. Šis varžymasis vis labiau primena dviejų blokų logiką, kur pasirinkimas gali nulemti prieigą prie technologijų, kapitalo ir rinkų.

    „Būti visur reiškia nebūti niekur. Prisijungimas prie JAV iniciatyvos yra įsipareigojimas, kurio neįmanoma suderinti su dubliuojančiomis iniciatyvomis, kurių lūkesčiai prieštarauja“, – sakoma laiško projekte.

    Mineralai, lustai ir investicijos

    Spaudimo fonas – kritinių mineralų rinka, kurioje Kinija ilgą laiką išlaikė labai stiprias pozicijas: nuo žaliavų gavybos iki jų perdirbimo ir tiekimo. Šie ištekliai svarbūs baterijoms, elektronikai, duomenų centrams ir pažangiai gamybai, todėl tapo geopolitinių svertų dalimi.

    JAV siekia mažinti priklausomybę nuo priešininkų ir skatinti alternatyvius tiekimo kelius per partnerius, ypač tuos, kurie gali pasiūlyti reikšmingus kritinių mineralų rezervus. Už tai žadamos bendros investicinės galimybės, projektai infrastruktūrai ir pramonės pajėgumams, susijusiems su DI.

    Kodėl Vašingtonas griežtina toną?

    Technologinis varžymasis tarp JAV ir Kinijos pastaruoju metu spartėja, o DI galimybės plečiasi eksponentiškai. Kartu auga ir rizikos: nuo kibernetinių atakų automatizavimo iki DI pritaikymo žvalgybai bei karinėms technologijoms, todėl daug sprendimų vis dažniau vertinami per nacionalinio saugumo prizmę.

    Vašingtono pozicija – šalis negali būti patikimu partneriu vienoje ekosistemoje, jei tuo pat metu įsipareigoja kitai, kuri kuria konkurencinę viziją ir taisykles. Daliai valstybių tai reiškia sudėtingą balansavimą tarp prekybinių interesų, investicijų poreikio ir strateginių ryšių su pagrindiniais sąjungininkais.

    „Administracija nori aiškiai pasakyti, kad visko vienu metu turėti nepavyks, ir kad pasirinkimai DI srityje turės pasekmių“, – teigė JAV administracijos atstovas.

  • JAV ragina sąjungininkus rinktis dėl dirbtinio intelekto: ultimatum dėl bendradarbiavimo su Kinija

    Technologijų lenktynės virsta geopolitika

    Jungtinės Valstijos rengia žinutę kelioms dešimtims valstybių: norint likti JAV buriamoje dirbtinio intelekto ekosistemoje, gali tekti atsisakyti paralelinių iniciatyvų su Kinija. Vašingtonas perspėja, kad šalys, jungiančios abi kryptis, rizikuoja būti atskirtos nuo JAV koordinuojamų projektų ir susitarimų.

    Šis spaudimas siejamas su JAV siekiu sutvirtinti tiekimo grandines, kurios lemia DI pažangą: nuo pažangių puslaidininkių iki kritinių mineralų. Būtent šiose grandyse Kinija turi didelę įtaką, todėl DI tampa ne vien inovacijų, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

    Ko iš sąjungininkų tikisi Vašingtonas

    JAV diplomatinėse diskusijose akcentuoja, kad narystė JAV inicijuojamuose formatuose turi reikšti realius įsipareigojimus, o ne simbolinį dalyvavimą. Tikslas yra sukurti suderinamas taisykles investicijoms, eksporto kontrolei ir technologijų apsaugai, kad būtų mažinama priklausomybė nuo priešininkų.

    Ypatingas dėmesys krypsta į valstybes, kurios vienu metu dalyvauja ir JAV, ir Kinijos rėmuose. Tarp minimų pavyzdžių išskiriamas Kazachstanas, turintis reikšmingų žaliavų, svarbių aukštųjų technologijų pramonei, ir tapęs testu, ar įmanoma išlaikyti dvigubą partnerystę sparčiai poliarėjančiame technologijų lauke.

    „Būti visur reiškia nebūti niekur. Prisijungimas prie JAV iniciatyvų yra ne tik narystės deklaracija, bet ir įsipareigojimas“, – sakoma žinutėje, kurios turinį cituoja Reuters.

    Kodėl DI grandinės tapo spaudimo įrankiu

    DI proveržį riboja ne vien programinė įranga ar talentai, bet ir fiziniai resursai: lustų gamyba, duomenų centrų infrastruktūra, elektros poreikiai, taip pat tokie metalai ir mineralai, kurie būtini elektronikai, baterijoms bei sudėtingai pramonei. Dėl to valstybės vis dažniau taiko priemones, kurios anksčiau buvo įprastos energetikoje ar gynyboje.

    JAV šiuo požiūriu siekia, kad sąjungininkai veiktų koordinuotai: suderintų tiekimo užtikrinimą, kurtų bendras investicines kryptis ir taikytų panašius saugumo standartus. Praktikoje tai gali reikšti didesnį atrankos griežtinimą, kam perduodamos pažangios technologijos, kokios investicijos laikomos jautriomis ir kokių partnerių projektai vertinami kaip rizikingi.

    Kinija tuo pat metu siekia stiprinti alternatyvų tarptautinį DI bendradarbiavimo formatą, pristatydama savo technologinę viziją kaip atsvarą JAV įtakai. Dėl šios priežasties vis daugiau šalių atsiduria situacijoje, kai ekonominė logika skatina bendradarbiauti su abiem pusėmis, o geopolitinė realybė verčia rinktis.

    Pasak JAV pareigūnų komentaro agentūrai Reuters, pagrindinė žinutė paprasta: patikimas partneris vienoje technologijų ekosistemoje sunkiai suderinamas su dalyvavimu kitoje, kuri siūlo konkuruojančias taisykles ir strateginius tikslus. Tai rodo, kad DI lenktynės pereina į fazę, kur svarbiausi tampa ne vien modelių gebėjimai, bet ir tai, kas kontroliuoja jų kūrimo sąlygas.

  • Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Pietų Korėjos vyriausybė 2026 metų rugpjūčio 12 dieną pristatė ambicingą technologinės lyderystės planą, kuriuo siekiama užsitikrinti naujus ekonomikos augimo variklius už puslaidininkių ir DI ribų. Strategija orientuota į septynis prioritetinius projektus, apimančius energetiką, kvantines technologijas, kosmosą, biotechnologijas ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Programa paskelbta susitikime Cheong Wa Dae, kuriam pirmininkavo prezidentas Lee Jae-myung. Vyriausybė ją pristato kaip kryptingą investicijų ir pramonės politikos paketą, kuris turėtų sumažinti ilgalaikio augimo lėtėjimo rizikas ir sustiprinti šalies konkurencingumą technologijose, laikomose nacionalinio saugumo pagrindu.

    „Padėsime šioms idėjoms užaugti ir per 10 ar 20 metų sukursime Pietų Korėją, kurios niekas nepavys“, – sakė mokslo ministras Bae Kyung-hoon.

    Energija: nuo SMR iki sintezės

    Energetikos dalyje numatoma iki 2035 metų komercializuoti vandeniu aušinamus mažus modulinius reaktorius. Taip pat planuojama apie 2030 metus pradėti darbus su kitokio aušinimo SMR koncepcijomis, o pažangesniems moduliniams reaktoriams vyriausybė numato steigti specialios paskirties bendrovę kartu su privačiu sektoriumi.

    Dar ambicingesnis tikslas – iki 2035 metų sukurti nacionalinį branduolinės sintezės reaktorių, bendradarbiaujant su verslu. Sintezė laikoma potencialiai beveik neišsenkančiu energijos šaltiniu, tačiau pasauliniu mastu ji vis dar yra technologinis iššūkis, kuriam būtinos ilgos trukmės investicijos, medžiagų mokslo proveržiai ir itin sudėtinga inžinerija.

    Kvantai ir kosmosas: 100 kubitų ir Mėnulis

    Giliųjų technologijų kryptyje Pietų Korėja siekia iki 2029 metų sukurti 100 kubitų kvantinį kompiuterį ir stiprinti vietinę kvantinių lustų gamybą. Ši sritis vis labiau laikoma strategine, nes kvantinės technologijos gali pakeisti skaičiavimo galimybes, kriptografiją ir pažangių medžiagų tyrimus, o kartu sukuria naujų saugumo iššūkių.

    Kosmoso programoje numatytas nusileidimas Mėnulyje iki 2030 metų. Taip pat iki 2035 metų planuojama baigti žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio tinklo vystymo darbus, siekiant stiprinti ryšio infrastruktūrą ir pramonės kompetencijas konkurencingoje pasaulinėje palydovinių sistemų rinkoje.

    Biotechnologijos ir kritinės žaliavos

    Biotechnologijų dalyje planuojama iki 2030 metų kurti DI pagrįstą infrastruktūrą, įskaitant modelius, skirtus prognozuoti vėžinių ląstelių pokyčius. Vyriausybės planuose taip pat minimos smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijos, orientuojantis į komercinio smegenų implanto perspektyvą iki 2035 metų.

    Tiekimo grandinių kryptyje dėmesys skiriamas kritiniams mineralams ir medžiagoms: siekiama didinti 10 svarbiausių mineralų perdirbimo rodiklį iki 20 proc. iki 2030 metų. Be to, per artimiausius penkerius metus tyrimams ir plėtrai, taip pat kritinei įrangai ir technologijoms planuojama skirti apie 6,6 milijardo eurų, taip siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir geopolitinių sukrėtimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad tai ilgalaikė pramonės transformacija, jungianti viešąsias investicijas su privataus sektoriaus partnerystėmis. Tokia kryptis atspindi globalią tendenciją, kai valstybės stiprina strategines technologijas dėl energetinio saugumo, tiekimo patikimumo ir konkurencijos dėl aukštos pridėtinės vertės pramonės.

  • Uzbekistanas atveria kritinių mineralų klodus: 76 projektai už 2,4 mlrd. eurų keičia rinką

    Uzbekistanas atveria kritinių mineralų klodus: 76 projektai už 2,4 mlrd. eurų keičia rinką

    Pasaulinė kritinių mineralų, reikalingų elektromobiliams, puslaidininkiams ir atsinaujinančiai energetikai, paklausa toliau auga, o Uzbekistanas spartina gavybos ir perdirbimo plėtrą keliuose pramoniniuose regionuose. Šalis skelbia identifikavusi daugiau nei 30 kritinių mineralų rūšių ir vykdanti dešimtis investicinių projektų.

    Pagal oficialiai skelbiamus duomenis, Uzbekistane šiuo metu įgyvendinami 76 investiciniai projektai, apimantys 28 retuosius elementus, o jų bendra vertė siekia apie 2,4 mlrd. eurų. Tarp svarbiausių išteklių minimi varis, molibdenas, volframas, litis, niobis, tantalas, renis bei kiti retieji metalai.

    Mineralais turtingos teritorijos, tokios kaip Almalykas, Navojus ir Surchandarja, laikomos pagrindiniais telkinių mazgais. Šių žaliavų reikšmę didina tai, kad jos naudojamos baterijose, elektros tinklų infrastruktūroje, elektronikoje ir aukštos pridėtinės vertės pramonėje.

    Pramoninė bazė ir ilga gavybos istorija

    Vienas svarbiausių sektoriaus ramsčių yra Almalyko kasybos ir metalurgijos kompleksas, laikomas viena didžiausių pramonės įmonių Centrinėje Azijoje. Kompleksas vienoje sistemoje apjungia kasybą, rūdos paruošimą ir lydyklas, todėl gali didinti produkcijos mastą ir valdyti šalutinių metalų išgavimą.

    Kalmakyro telkinio eksploatacija pradėta dar XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, o per dešimtmečius perdirbimui pervežta daugiau nei 1 mlrd. tonų rūdos. Įmonės atstovai teigia, kad šiandien Kalmakyro padalinys per metus išgauna daugiau nei 38 mln. tonų rūdos.

    Komplekse dirba daugiau nei 35 000 darbuotojų, o pagrindinė produkcija apima varį, cinką, auksą ir sidabrą. Kartu išgaunami ir susiję metalai, tokie kaip molibdenas, volframas bei renis, kurie laikomi strategiškai svarbiais technologijų grandinėse.

    Yoshlik-1: projektas dešimtmečiams

    Vienu didžiausių šiuo metu vystomų projektų įvardijamas Yoshlik-1 telkinys, kurio aktyvi plėtra vyksta nuo 2017 metų. Dėl masto ir geologinės sudėtingumo projektas įgyvendinamas etapais, plečiant infrastruktūrą ir didinant technikos parką.

    Telkinyje, be vario, taip pat išgaunamas auksas, sidabras, molibdenas ir retieji metalai, tarp jų renis, selenas bei telūras. Projekto geologai nurodo, kad po papildomų tyrimų atsargos buvo reikšmingai patikslintos, o prognozuojama eksploatacija gali trukti ilgiau nei 50 metų.

    Inžinierių vertinimu, jau pašalinta daugiau nei 248 mln. kubinių metrų dangos, nutiesta apie 45 kilometrus geležinkelio infrastruktūros rūdos pervežimui. Skelbiama, kad objekte dirba daugiau nei 400 sunkiosios kasybos technikos vienetų.

    Nauja politika ir perdirbimo ambicijos

    2024 metais Uzbekistane įsteigtas Uzbekistan Technological Metals Complex, kuriam pavesta koordinuoti kritinių mineralų grandinę nuo žvalgybos iki perdirbimo. Valdžios institucijų tikslas siejamas ne su žaliavų eksportu, o su didesnės pridėtinės vertės produktais šalies viduje.

    „Mūsų strategija nėra eksportuoti žaliavas. Mūsų tikslas yra sukurti pridėtinės vertės grandinę šalies viduje“, – sakė viceministras Urol Yusupov.

    Institucija vysto volframo ir molibdeno perdirbimo klasterius, taip pat planuoja projektus, susijusius su ličiu, grafitu, tantalu, niobiu ir magniu. Be to, nagrinėjamos galimybės panaudoti technogenines atliekas, susidariusias per ankstesnius kasybos etapus, taip mažinant žaliavų švaistymą ir aplinkosauginę naštą.

    Iki 2030 metų Uzbekistano planuose numatomas perdirbamų kritinių mineralų spektras, o prioritetais įvardijami volframas, molibdenas, selenas, telūras ir renis. Pilotiniai ličio išgavimo bandymai taip pat vykdomi, o grafito telkinių plėtra, pasak pareigūnų, pradedama artimiausiu laikotarpiu.

    Tarptautinis bendradarbiavimas ir renio gryninimas

    Uzbekistanas plečia bendradarbiavimą su užsienio partneriais mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, siekdamas greičiau diegti pažangius išgavimo ir rafinavimo sprendimus. Tarp minimų partnerių yra Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Kanada, Pietų Korėja ir Kinija.

    Skelbiama, kad bendri projektai apima darbus su KU Leuven renio išgavimo srityje bei su SGS ličio technologijoms. Uzbekistano atstovai teigia, jog nuo 2025 metų pavyko pasiekti 99,99 proc. renio grynumą ir pradėti eksportuoti rafinuotą produktą.

    Aplinkosaugos aspektai taip pat akcentuojami cinko gamyboje Almalyke, kur diegiamos išmetamųjų dujų valymo ir šalutinių produktų surinkimo sistemos. Įmonė nurodo, kad sieros dioksidas surenkamas ir paverčiamas sieros rūgštimi, o metinė gamyba siekia apie 180 000 tonų, daugiausia tiekiamų vietos chemijos ir trąšų pramonei.

    Ekspertai pabrėžia, kad kritinių mineralų rinka vis labiau priklauso ne tik nuo telkinių dydžio, bet ir nuo perdirbimo pajėgumų bei tiekimo grandinių patikimumo. Todėl Uzbekistano siekis plėtoti vietinį perdirbimą gali tapti svarbiu veiksniu, konkuruojant dėl užsakymų elektromobilių baterijoms, energetikos tinklams ir puslaidininkių pramonei.

  • Po Kalifornijos Saltono ežeru – milžiniškas sūrymo telkinys: jame ieškos ličio ir kitų metalų

    Po Kalifornijos Saltono ežeru – milžiniškas sūrymo telkinys: jame ieškos ličio ir kitų metalų

    Po džiūstančiu Kalifornijos Saltono ežeru slypi didžiuliai geoterminio sūrymo telkiniai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau minimi kaip vienas svarbiausių JAV ličio šaltinių. Šis regionas, esantis Imperijalio slėnyje, siejamas ne tik su energijos gamyba iš geotermijos, bet ir su galimybe iš to paties sūrymo išgauti kritines žaliavas baterijoms.

    Saltono ežeras susiformavo XX amžiaus pradžioje, kai dėl vandens nukreipimo ir infrastruktūros gedimų dalis Kolorado upės srautų užliejo žemiau jūros lygio esančią dykumos įdubą. Vėliau ežeras tapo rekreacijos centru, tačiau ilgainiui ėmė trauktis, o druskingumas augo, didindamas ekologines ir sveikatos problemas aplinkinėms bendruomenėms.

    Šiandien ežero būklė laikoma viena opiausių regiono aplinkosauginių temų: atsidengęs dugnas kelia dulkių taršą, o tai siejama su prastesniais kvėpavimo rodikliais vietos gyventojams. Tuo pat metu būtent geoterminis aktyvumas pietinėje ežero dalyje rodo, kad giliai po paviršiumi cirkuliuoja karšti, mineralais prisotinti skysčiai.

    Kaip planuojama išgauti litį?

    Skirtingai nei tradicinė kasyba, Saltono regione daug dėmesio skiriama tiesioginio ličio išgavimo technologijoms, kai litis atskiriamas iš karšto sūrymo, o didžioji dalis skysčio grąžinama atgal į požeminius sluoksnius. Tokia schema glaudžiai susijusi su geoterminėmis elektrinėmis, nes sūrymas į paviršių iškeliamas energijai gaminti, o vėliau gali būti panaudojamas ir žaliavoms atskirti.

    Šalininkai teigia, kad toks modelis galėtų sumažinti žemės naudojimo ir atliekų kiekį, lyginant su kai kuriomis įprastomis kasybos praktikomis, tačiau technologinis sudėtingumas išlieka didelis. Sūrymas yra itin karštas, chemiškai agresyvus ir korozinis, todėl reikalauja brangios įrangos, patikimų filtravimo sprendimų ir nuolatinės priežiūros.

    Be to, pramoniniam masteliui svarbu ne tik atskirti litį, bet ir užtikrinti stabilų procesą bei prognozuojamą kokybę. Dėl šių priežasčių rinkoje daug diskusijų kelia klausimas, kiek greitai tokie projektai gali pasiekti pilną pajėgumą ir tapti reikšmingu tiekimo šaltiniu.

    Ne tik litis: kokių metalų dar ieškoma?

    Ekspertų vertinimu, Saltono baseino sūryme aptinkama ir kitų pramonei svarbių elementų, tarp jų gali būti manganas ir cinkas. Jei šių metalų koncentracijos pasirodytų komerciškai patrauklios, projektai galėtų virsti ne vien ličio, bet ir kelių kritinių žaliavų gavybos grandine.

    Toks scenarijus sustiprintų vietinės žaliavų tiekimo grandinės argumentą, ypač kai elektromobilių baterijų, energijos kaupimo ir elektros tinklų modernizavimo poreikis didina kritinių metalų paklausą. Kartu tai kelia ir reguliavimo klausimų, nes kelių metalų atskyrimas reiškia sudėtingesnį cheminių procesų valdymą, didesnę kontrolę dėl nuotekų ir galimo poveikio aplinkai.

    Vietos bendruomenės ir aplinkosaugos kaina

    Imperijalio slėnis laikomas vienu socialiai jautriausių Kalifornijos regionų, todėl vietos organizacijos pabrėžia, kad ekonominė nauda neturi apeiti bendruomenių. Dalis aktyvistų reikalauja, kad naujos investicijos būtų siejamos su realiais įsipareigojimais mažinti dulkių taršą, finansuoti ežero dugno tvarkymą ir kurti ilgalaikes darbo vietas.

    Projektų šalininkai argumentuoja, kad geotermijos ir tiesioginio išgavimo derinys gali tapti retesniu atveju, kai pramonė ne tik išnaudoja išteklius, bet ir prisideda prie regiono problemų sprendimo. Kritikai atsako, kad tai įmanoma tik tada, jei bus aiškiai apibrėžti aplinkosauginiai standartai, vieša atskaitomybė ir ilgalaikis finansavimas vietos sveikatos bei infrastruktūros projektams.

    Artimiausiais metais sprendžiamas klausimas, ar Saltono ežero apylinkės taps strateginiu ličio ir kitų metalų centru, ar dar vienu pavyzdžiu, kai pažadai prasilenkia su realia nauda vietos žmonėms. Aišku viena: geoterminis sūrymas po ežeru gali pakeisti ne tik žaliavų rinką, bet ir požiūrį į tai, kaip išgaunamos kritinės medžiagos energijos transformacijai.

  • G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje: vietoj bendro pareiškimo – atskiros deklaracijos dėl prioritetų

    G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje: vietoj bendro pareiškimo – atskiros deklaracijos dėl prioritetų

    Birželio 15–17 dienomis Eviano mieste Prancūzijoje vyksiantis G7 lyderių susitikimas šiemet, tikėtina, apsieis be tradicinio bendro komunikato. Vietoj vieno viską apimančio dokumento planuojama patvirtinti kelias atskiras deklaracijas, skirtas konkrečioms politikos sritims.

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komanda nurodė, kad deklaracijos turėtų apimti kritinių mineralų tiekimo saugumą, vėžio tyrimų stiprinimą, vaikų apsaugą internete, tarptautinį solidarumą, socialinio poveikio investicijas ir investicijų rizikos mažinimą trapių valstybių aplinkoje.

    Tuo pačiu geopolitiniai klausimai, kurie dažnai tampa didžiausiais nesutarimų taškais, būtų atspindėti atskirame Prancūzijos pirmininkavimo pareiškime. Į šią kategoriją patenka pasauliniai ekonominiai disbalansai, krizė Artimuosiuose Rytuose, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio ir karas Ukrainoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento biuro atstovo, toks formatas leidžia greičiau pasiekti apčiuopiamų rezultatų ten, kur įmanomas sutarimas, ir kartu neužblokuoja viso susitikimo dėl kelių ypač jautrių temų. Panašus sprendimas buvo taikytas ir ankstesniame G7 susitikime, kai pirmininkaujanti šalis pasirinko lankstesnę dokumentų struktūrą.

    Prieš susitikimą Paryžius taip pat siekia palaikyti dialogą dėl pasaulinės prekybos disbalansų, ypač akcentuojant Kinijos vaidmenį. Ketvirtadienį Emmanuelis Macronas surengė nuotolinį pokalbį su G7 šalių atstovais, tarp jų Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Kanados ministru pirmininku Marku Carney, taip pat su ne G7 šalių pareigūnais, įskaitant Kinijos vicepremjerą Zhang Guoqing.

    Pokalbyje pabrėžta būtinybė tęsti diskusijas dėl disbalansų G20 formate, įtraukiant Tarptautinį valiutos fondą. Prancūzija pastaraisiais metais nuosekliai ragina stiprinti Europos Sąjungos prekybos apsaugos priemones, argumentuodama, kad Europos pramonė patiria spaudimą dėl augančio importo iš Kinijos.

    Analitikų vertinimu, sprendimas atsisakyti vieningo komunikato atspindi sudėtingą realybę: G7 šalys siekia rodyti vienybę strateginėse srityse, tačiau vis dažniau susiduria su skirtingais požiūriais į konfliktų valdymą, sankcijų politiką ir globalios ekonomikos perbalansavimą. Dėl to atskiros deklaracijos tampa praktišku kompromisu, leidžiančiu fiksuoti sutartas kryptis ir kartu palikti erdvės politinėms interpretacijoms jautriausiais klausimais.

    „Kalbant apie turinį, šis G7 susitikimas jau yra sėkmingas“, – sakė Prancūzijos prezidento biuro atstovas.

    Eviane laukiama, kad darbotvarkėje dominuos tiekimo grandinių atsparumo ir saugumo klausimai, investicijų kryptys bei informacinės erdvės apsauga. Vis dėlto pagrindinis susitikimo fonas išliks geopolitinis, o būtent šiose temose ryškiausiai matysis, ar G7 pavyks išlaikyti bendrą toną be visų lyderių pasirašyto vieno dokumento.