CP v2

Tag: Kritinis mąstymas

  • Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai šiandien auga aplinkoje, kurioje didelė dalis bendravimo, pramogų ir informacijos vyksta ekranuose. Socialiniai tinklai ne tik padeda atrasti turinį, bet ir formuoja vaikų nuomonę, pomėgius bei emocinę savijautą, nes tai, ką jie mato, dažnai parenka algoritmai.

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad suaugusiųjų užduotis yra ne vien riboti ekranų laiką, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vaikui svarbu suprasti, kad internete esanti informacija gali būti klaidinanti, o matomi vaizdai ir istorijos neretai pateikiami atrinkti, surežisuoti ar retušuoti.

    „Skaitmeninėje erdvėje vaikai šiandien praleidžia daug laiko, todėl svarbu ne tik rūpintis jų saugumu internete, bet ir ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti matomą turinį“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Algoritmai socialiniuose tinkluose veikia kaip personalizuoti filtrai: jie reaguoja į paspaudimus, peržiūros trukmę, paieškas ir net sustojimus ties tam tikru įrašu. Dėl to vaikas gali greitai atsidurti siaurame informacijos burbule, kuriame kartojasi tos pačios nuotaikos, temos ar net žalingos žinutės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač paaugliams rizikingas nuolatinis lyginimasis su idealizuotu turiniu. Kai socialiniuose tinkluose dominuoja „tobulo gyvenimo“ įspūdis, vaikams gali stiprėti nerimas, prastėti savivertė, atsirasti spaudimas atitikti nerealistiškus standartus.

    „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur jie sustoja, ką spaudžia, kuo domisi. Dėl to dalis vaikų gali būti ilgam įtraukiami į klaidinančio ar žalingo turinio srautą“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

    Kaip ugdyti kritinį vertinimą?

    Ekspertai ragina pradėti nuo paprastų, kasdienių pokalbių: klausti vaiko, ką jis matė, kodėl tas turinys jam pasirodė įdomus, kokias emocijas sukėlė. Tai padeda vaikui ne tik „vartoti“, bet ir reflektuoti, o suaugusiajam geriau suprasti, kokiame informaciniame sraute vaikas gyvena.

    Praktinė taisyklė, kurią lengva įsiminti: sustok, pagalvok, patikrink. Vaiką verta mokyti atskirti nuomonę nuo fakto, ieškoti pirminio šaltinio, pasitikrinti, ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto, ir įvertinti, ar įrašas nesiekia manipuliuoti baime ar pykčiu.

    Svarbi ir skaitmeninė higiena: peržiūrėti privatumo nustatymus, aptarti, ką reiškia viešas dalijimasis, kodėl ne visiems verta atskleisti asmeninius duomenis. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti paieškų ir peržiūrų istoriją, kad algoritmų rekomendacijos nesusiformuotų vien iš atsitiktinių ar impulsyvių paspaudimų.

    Kodėl vien draudimų neužtenka?

    Vaiko teisių specialistai pabrėžia, kad vien draudimai dažnai problemos neišsprendžia, nes vaikas vis tiek ras būdų pasiekti norimą turinį. Daug efektyviau kurti pasitikėjimu paremtą santykį, kuriame vaikas žino, kad gali kreiptis pagalbos, jei pamatė gąsdinantį, seksualizuotą, smurtinį ar kitaip netinkamą turinį.

    Medijų raštingumas šiandien tampa viena svarbiausių kompetencijų, todėl jis turėtų būti ugdomas nuosekliai: namuose, mokykloje ir per bendras taisykles šeimoje. Kuo anksčiau vaikas išmoksta atpažinti algoritmų logiką, reklamą ir manipuliacijas, tuo lengviau jam apsaugoti savo emocinę gerovę ir priimti savarankiškus sprendimus.

  • Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl ji vis dar svarbi?

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena spaudos laisvės kainą, lietuviško žodžio išsaugojimo istoriją ir tai, kaip kalba bei knyga formuoja visuomenės atsparumą.

    Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, galiojusiu carinės Rusijos valdžios laikotarpiu. Draudimas ribojo leidybą lotyniškais rašmenimis, o lietuviškas žodis į viešumą grįžo per knygnešių pastangas ir visuomenės ryžtą.

    Minėjimas šiandien apima ne tik istorijos atmintį, bet ir šiuolaikines diskusijas apie žiniasklaidos patikimumą. Skaitmeniniame amžiuje, kai informacija plinta akimirksniu, vis svarbesni tampa šaltinių tikrinimas, redakciniai standartai ir atsakomybė už viešą žodį.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena taip pat išryškina lietuvių kalbos vaidmenį viešajame gyvenime, švietime ir kultūroje. Globalių platformų bei dirbtinis intelektas įrankių epochoje kalbos kokybę vis dažniau lemia ne vien mokykla ar redakcijos, bet ir tai, kokį turinį renkamės kurti bei vartoti kasdien.

    Šią dieną įvairiose vietose rengiami renginiai, skaitiniai ir diskusijos, skatinančios grįžti prie knygos bei kritinio mąstymo. Tai proga prisiminti, kad laisvas žodis nėra savaime duotas, o kalba išlieka gyva tiek, kiek ją atsakingai vartojame.

  • Alytuje vyks paskaita-diskusija apie sveikatos informaciją: kaip atskirti faktus nuo mitų

    2026 metais gegužės 13 dieną Alytuje vyks paskaita-diskusija apie tai, kaip nepasimesti šiuolaikiniame sveikatos informacijos sraute. Renginys numatytas 17:30 valandą Alytaus audiovizualiųjų menų centre, Kauno gatvėje 9.

    Organizatoriai skelbia, kad vakaro tema aprėps sveikatos patarimų perteklių internete, pseudomokslo atpažinimą ir kritinio mąstymo vaidmenį renkantis, kuo tikėti. Tokios diskusijos tampa vis aktualesnės, nes socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose sveikatos turinys dažnai plinta greičiau nei patikrinti paaiškinimai.

    Renginio lektorius – biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Naktinis, dirbantis molekulinės genetikos srityje. Pristatyme pabrėžiama jo patirtis biotechnologijų ir biofarmacijos pramonėje Lietuvoje bei Nacionalinės mokslo premijos laureato įvertinimas.

    Diskusijoje žadama kalbėti ir apie ilgaamžiškumo temą, kuri pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl papildų, dietų ir įvairių programų rinkodaros. Specialistai nuolat akcentuoja, kad dalis tokių pažadų remiasi pavieniais tyrimais, selektyviai parinktais duomenimis arba pernelyg drąsiomis išvadomis, kurios neatlaiko platesnio mokslinio vertinimo.

    Pasak organizatorių, formatas bus gyvas pokalbis su auditorija, todėl dalyviai galės užduoti klausimus ir aptarti konkrečius pavyzdžius: nuo sensacingų antraščių iki patarimų, kurie skamba moksliškai, bet neturi aiškaus pagrindo. Renginį organizuoja Aktyvių miesto piliečių grupė.

    Planuojantiems dalyvauti verta prisiminti, kad sveikatos klausimais sprendimus saugiausia grįsti patikimais šaltiniais ir, prireikus, pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tai ypač svarbu, jei svarstoma keisti vaistų vartojimą, gydymą ar imtis intensyvių mitybos bei fizinio krūvio pokyčių.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti ir kaip pasiruošti

    Pilietinio pasipriešinimo dienos akcentas

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši diena išryškina piliečių vaidmenį krizės metu, kai svarbūs tampa žinių, atsparumo ir tarpusavio pasitikėjimo įgūdžiai.

    Šia proga Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu organizuoja nuotolinį Pilietiškumo egzaminą. Tai galimybė patikrinti žinias apie visuotinę gynybą, Lietuvos istoriją ir pilietiškumo principus, taip pat įsivertinti informacinį raštingumą.

    Kaip vyks Pilietiškumo egzaminas?

    Egzaminą laikyti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos. Dalyvauti gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai, o pats egzaminas vyksta nuotoliniu būdu.

    Registracija vyksta svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o užduotis bus galima atlikti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė siekia 40 minučių, todėl dalyviai galės pasirinkti jiems patogiausią laiką dienos eigoje.

    Egzaminą sudarys 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Organizatorių teigimu, klausimai apims temas nuo istorijos ir pilietiškumo iki hibridinių grėsmių bei kritinio mąstymo, kuris tampa vis svarbesnis informacinėje erdvėje.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Dalyviai bus skirstomi į keturias kategorijas: 15–19 metų moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Vienodų rezultatų atveju papildomai bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymo į atvirą klausimą kokybė.

    Ko tikisi organizatoriai ir kokie prizai numatyti?

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai šiemet tikisi dar didesnio aktyvumo, nes visuotinės gynybos tema visuomenėje tampa vis labiau siejama su kasdieniais įgūdžiais ir informaciniu atsparumu.

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento vadovas Virginijus Vitalijus Vilkelis pabrėžia, kad egzaminas skirtas ne vien pasitikrinti faktines žinias. Pasak jo, tai ir praktinis būdas stiprinti kritinį mąstymą bei supratimą, kaip atsakingai veikti krizių metu.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje dalyvių grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę žmonės. Atsakymus komisija planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o su nugalėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai.

    Numatyti prizai geriausiems dalyviams: pirmųjų vietų laimėtojams bus įteikti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje 60 mokinių dalyvavo mokymuose, skirtuose atpažinti dezinformaciją ir stiprinti kritinį mąstymą. Užsiėmimai vyko įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Saugus ir pasirengęs!“.

    Mokymus vedė žurnalistas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovas Dainius Radzevičius. Pasak organizatorių, programa orientuota į 8–15 metų vaikus, kuriems medijų vartojimo įpročiai formuojasi greitai, o informacijos patikra dažnai lieka antrame plane.

    Kodėl dezinformacija taikosi į jaunimą?

    Mokyklinio amžiaus vaikai didelę dalį informacijos gauna per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur turinys plinta greitai, o emocijos dažnai nugali faktus. Tokiose erdvėse lengva supainioti nuomonę su naujiena, o iš konteksto ištraukti teiginiai gali atrodyti kaip patikimi argumentai.

    Dezinformacija ypač veikia tuomet, kai ji siejama su tapatybe, priklausymu grupei ar baime būti atstumtam. Mokymų metu akcentuota, kad manipuliuojantis turinys gali ne tik klaidinti, bet ir mažinti pasitikėjimą institucijomis, didinti susipriešinimą bei skatinti rizikingą elgesį.

    „Šiandien visi vaikai gyvena ne tik mokykloje, šeimoje ar kiemo aplinkoje. Jie visi turi išmaniuosius įrenginius, o visas pasaulis jiems atsiveria vienu paspaudimu. Todėl geriausia kovos su dezinformacija priemonė yra stiprus imunitetas melui“, – sakė Dainius Radzevičius.

    Nuo hibridinių grėsmių iki praktinių simuliacijų

    Mokymų ciklą sudarė šeši teminiai užsiėmimai, kuriuose derinta teorija ir praktika. Mokiniai susipažino su hibridinių grėsmių logika, informacinio poveikio priemonėmis ir tuo, kaip kuriami naratyvai, skatinantys priešpriešą tarp „mes“ ir „jie“.

    Didžiausias dėmesys skirtas praktikai: mokiniai analizavo situacijas, ieškojo patikimų šaltinių, mokėsi atpažinti emocinius kabliukus, vertinti antraštes, nuotraukų kontekstą ir informacijos pateikimo intenciją. Taip pat buvo taikomi simuliaciniai ir komandiniai metodai, kurie padeda suprasti, kaip grupėje plinta klaidingi įsitikinimai.

    Užsiėmimų pabaigoje vyko refleksija, kur mokiniai pristatė išvadas ir aptarė, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai. Tokia dalis svarbi tam, kad įgūdžiai persikeltų į kasdienį informacijos vartojimą, o ne liktų vien teorinė žinių patikra.

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“: platesnė nei vien medijų tema

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“ apima ne tik medijų raštingumo veiklas, bet ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Numatyta, kad dalyviai gaus daugiau nei 15 praktinių užsiėmimų, orientuotų į kasdienius įgūdžius ir bendruomenės atsparumą.

    Be dezinformacijos atpažinimo, projekte numatytos civilinės saugos ir pirmosios pagalbos veiklos, savanorystės skatinimas, taip pat infrastruktūriniai sprendimai bendruomenei. Projekto tikslas įvardijamas kaip socialinės atskirties mažinimas Visagine ir vaikų pilietinio sąmoningumo stiprinimas.

    Projektą įgyvendina Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla kartu su Visagino nevyriausybiniu socialinės pagalbos centru. Organizatoriai pabrėžia, kad kritinis mąstymas ir atsparumas manipuliacijoms šiandien tampa ne tik asmeniniu įgūdžiu, bet ir svarbia visuomenės saugumo dalimi.

  • Vaiko teisių gynėjai įspėja: kaip apsaugoti vaiką internete ir stiprinti jo atsparumą kasdien

    Vaiko teisių gynėjai įspėja: kaip apsaugoti vaiką internete ir stiprinti jo atsparumą kasdien

    Skaitmeninis pasaulis vaikams šiandien tapo tokia pat įprasta kasdienybės dalis kaip šeima, mokykla ar draugai. Socialiniai tinklai, naujienų portalai ir vaizdo platformos ne tik pramogina, bet ir formuoja vaikų požiūrį, vertybes, savivertę bei santykius su aplinka.

    Tačiau kartu su galimybėmis auga ir rizikos: nuo elektroninių patyčių bei manipuliacijų iki sveikatai pavojingų iššūkių ar įtraukimo į destruktyvias bendruomenes. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad saugumas turi apimti ne tik fizinę, bet ir virtualią erdvę, kurioje vaikai praleidžia vis daugiau laiko.

    Kas kelia daugiausia grėsmių?

    Vaiko teisių apsaugos specialistai pastebi, kad interneto grėsmės dažnai persipina tarpusavyje: patyčios gali virsti nuolatiniu persekiojimu, o klaidinanti informacija ar spaudimas pritapti gali skatinti rizikingą elgesį. Papildomą iššūkį kuria didelis turinio kiekis ir algoritmai, kurie gali greitai įtraukti vaiką į vienpusius informacinius burbulus.

    Dar viena jautri sritis yra asmens duomenys ir privatumas. Vaikai neretai neįvertina, kad nuotraukos, žinutės ar buvimo vieta gali būti panaudoti šantažui, apgavystėms arba reputacijos menkinimui, o vienkartinis sprendimas pasidalinti informacija internete gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Ryšys su tėvais svarbesnis už kontrolę

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad svarbiausia prevencija prasideda nuo pasitikėjimu grįsto ryšio šeimoje. Jei vaikas žino, kad gali ateiti pas suaugusįjį ir bus išklausytas, jis dažniau pasipasakos apie nemalonius įvykius ar pamatytą turinį, o ne bandys tvarkytis vienas.

    „Kai vaikas jaučiasi saugus ir žino, kad gali ateiti pas suaugusį žmogų ir būti išklausytas bei suprastas, jis daug dažniau rinksis pasipasakoti ir neužsidarys savo informaciniame burbule. Labai svarbu suaugusiesiems būti dėmesingiems ir padėti vaikui ugdyti kritinį mąstymą“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikui kasdien tenka spręsti, kuo dalintis, ką laikyti tiesa, o ką atpažinti kaip manipuliaciją. Kritinis mąstymas ir gebėjimas pasitikrinti informaciją neatsiranda savaime, todėl suaugusiųjų vaidmuo yra padėti vaikui suprasti taisykles, susitarti dėl ribų ir aptarti realias situacijas.

    „Mes, tėvai, labai saugome savo vaikus. Tačiau virtualiame pasaulyje juos vis dar paleidžiame kaip į džiungles. Turbūt retas suaugusysis sėdi šalia vaiko ir žiūri, ką jis veikia internete“, – sakė žurnalistė ir forumo moderatorė Daiva Žeimytė-Bilienė.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jei kyla įtarimų dėl vaiko patiriamų patyčių, grasinimų, netinkamo kontakto ar kito galimo vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių gynėjai ragina nedelsti ir ieškoti pagalbos. Svarbu reaguoti kuo anksčiau, nes laiku suteikta parama dažnai padeda sustabdyti situacijos eskalaciją.

    Pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais galima skambinant nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei ar pavojui, reikia kreiptis numeriu 112.

  • Nemokama prevencinė stovykla Kupiškio rajone: 7 dienos jaunimui apie priklausomybių rizikas

    Nemokama prevencinė stovykla Kupiškio rajone: 7 dienos jaunimui apie priklausomybių rizikas

    Vasarą Kupiškio rajone organizuojamos nemokamos 7 dienų prevencinės stovyklos, skirtos jaunimui nuo 10 metų. Jose daug dėmesio bus skiriama psichoaktyviųjų medžiagų prevencijai, saugių pasirinkimų ugdymui ir kasdieniams įgūdžiams, kurie padeda atsispirti žalingai įtakai.

    Stovyklų metu dalyviai susipažins su psichoaktyviųjų medžiagų poveikiu sveikatai, mokysis atpažinti rizikingas situacijas ir suprasti, kaip veikia bendraamžių spaudimas. Taip pat numatytos edukacinės ir praktinės veiklos, kurios padės kritiškai vertinti informaciją ir priimti atsakingus sprendimus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad prevencija remiasi ne vien teorinėmis žiniomis, bet ir kasdienėmis kompetencijomis: emocijų atpažinimu, streso valdymu, gebėjimu pasakyti ne ir laiku kreiptis pagalbos. Saugioje, palaikančioje aplinkoje jaunimas skatinamas aktyviai dalyvauti, klausti ir išbandyti praktiškai tai, kas vėliau praverčia mokykloje bei tarp bendraamžių.

    Stovyklos vyks Puožo kaime, Kupiškio rajone. Numatyti du laikotarpiai: 2026 metų birželio 13 dieną–19 dieną ir 2026 metų rugpjūčio 9 dieną–15 dieną.

    Dėl registracijos ir papildomos informacijos kviečiama kreiptis telefonu +370 616 82982. Vietų skaičius gali būti ribotas, todėl organizatoriai ragina neatidėlioti, jei vaikas nori prasmingai praleisti savaitę ir sustiprinti įgūdžius, kurie padeda išlikti saugiems.