Tag: Krituliai

  • Portugaliją ir Madeirą nusiaubusios audros „Bruna“ ir „Charles“ fiksavo lietaus bei vėjo rekordus

    Portugaliją ir Madeirą nusiaubusios audros „Bruna“ ir „Charles“ fiksavo lietaus bei vėjo rekordus

    Portugaliją ir Madeiros salą lapkričio pradžioje užklupusios audros „Bruna“ ir „Charles“ atnešė rekordinius kritulių kiekius ir vėjo gūsius. Portugalijos jūros ir atmosferos institutas (IPMA) skelbia, kad per pirmąsias 12 lapkričio dienų buvo pagerinti keli mėnesio rekordai.

    Nors audra „Charles“, anot pranešimų, nesukėlė tokių katastrofiškų pasekmių, kokių buvo baimintasi iš anksto, kartu su „Bruna“ ji smarkiai pakoregavo lapkričio statistiką. Tiek paros kritulių kiekis, tiek didžiausi vėjo gūsiai pasiekė naujas šio mėnesio aukštumas.

    IPMA ataskaitoje nurodoma, kad abi atmosferos sistemos žemyninę Portugaliją ir Madeirą paveikė lapkričio 7–12 dienomis. Per šį laikotarpį atskiri rekordai buvo pagerinti net po keturis kartus.

    Institutas taip pat pažymi, kad per pirmąsias 12 mėnesio dienų sukaupti krituliai daugelyje stočių gerokai viršijo 1991–2020 metų klimatinę normą, ypač šalies centre ir pietuose. Tai reiškia, kad vos per nepilnas dvi savaites kai kuriose vietose iškrito neįprastai didelė mėnesio lietaus dalis.

    Kur kritulių buvo daugiausia

    Išsiskyrė Alentežo regiono meteorologijos stotys Mora ir Mértola – čia kritulių kiekis buvo daugiau nei 180 proc. didesnis už įprastą. Tuo metu Lisabonoje, Tapada da Ajuda stotyje, fiksuotas 174 proc. šuolis virš normos.

    Kai kuriose stotyse per pirmąsias 12 lapkričio dienų iškritęs lietus sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų 2026 metais iki tol užfiksuotų kritulių. Tai pabrėžia, kokia intensyvi buvo ši trumpa audrų atkarpa bendrame metų kontekste.

    Vėjas silpnesnis nei prognozuota, bet lietus – labai intensyvus

    Vertindamas lapkričio 10 dienos perspėjimus, kai visa žemyninė Portugalija buvo paskelbta pavojaus režimu ir žmonės raginami be reikalo neišeiti iš namų, IPMA teigia, kad vėjo gūsiai buvo silpnesni nei iš pradžių prognozuota. Vis dėlto pietinėje pakrantėje jie siekė apie 70–90 km/h ir atitiko geltono lygio perspėjimą.

    Labiausiai atvirose vietovėse – Cabo da Roca, Fóia ir Loulé (Cavalos do Caldeirão) – pasiektos reikšmės, suderinamos su oranžiniu perspėjimu. Stipriausias gūsis, pasak IPMA, užfiksuotas Fóia stotyje – 123 km/h.

    Kritulių atžvilgiu situacija buvo dar rimtesnė: institutas nurodo, kad kai kuriose Lisabonos apygardos stotyse šešių valandų kritulių suma „pateisino raudoną perspėjimą“, kai per tokį laiką iškrenta daugiau nei 60 mm lietaus.

    Madeiroje – nacionalinis paros lietaus rekordas

    Madeiroje užfiksuotas nacionalinis paros kritulių rekordas Chão do Areeiro meteorologijos stotyje. Per 24 valandas – nuo lapkričio 10 dienos 9 val. iki lapkričio 11 dienos 9 val. – čia iškrito 502,7 milimetro lietaus.

    IPMA duomenimis, Madeiros saloje (Chão do Areeiro, Funchal/OBS, Sta. Catarina ir Santana stotyse) bei Porto Santo saloje per pirmąsias 11 lapkričio dienų kritulių kiekis 1,5–3 kartus viršijo 1991–2020 metų šio mėnesio vidurkį.

  • Orų prognozė: ką žinoti apie artimiausių dienų orus

    Не маєте акаунта? Зареєструватися

    Перед продовженням перевірте електронну пошту — ми надіслали вам лист із посиланням для підтвердження.

  • „Super“ El Ninjas prakalbino Atakamos dykumą: Čilėje pražydo milijonai laukinių gėlių

    Viena sausiausių vietų Žemėje – Čilės Atakamos dykuma – šiemet netikėtai nusidažė ryškiomis spalvomis: po gausesnių liūčių čia masiškai pražydo laukinės gėlės.

    Šį reiškinį, vietinių vadinamą „desierto florido“ („žydinčia dykuma“), paskatino išskirtinai stiprus, vadinamasis „super“ El Ninjo, rašo „Live Science“.

    Paprastai Atakamoje per metus iškrenta tik apie 15 milimetrų kritulių, tačiau šįkart lietus pažadino po smėliu glūdinčias sėklas ir svogūnėlius, kurie gali išbūti ramybės būsenoje ištisus metus.

    Skelbiama, kad tarp liepos ir rugpjūčio kai kuriuose Čilės regionuose fiksuotas rekordinių kritulių kiekis – kai kur iškrito daugiau kaip 190 milimetrų lietaus, o tai vietomis sukėlė ir potvynius.

    Žydėjimas – retas ir trumpalaikis

    Čilės Nacionalinės miškų korporacijos (CONAF) saugomų teritorijų departamento vadovas Jorge Carabantes naujienų agentūrai „The Associated Press“ teigė, kad reiškinys yra išskirtinis: žydinčioje dykumoje suskaičiuojama daugiau nei 200 augalų rūšių.

    Anot jo, tai ne tik neįprastas, bet ir itin platus žydėjimas – dykumą gėlės šiemet padengė maždaug 17 000 kvadratinių kilometrų plote. CONAF atstovai tai įvardijo kaip didžiausią žydėjimą nuo 1997 metų.

    Vietomis smėlingas lygumas ir kalvų šlaitus nuspalvino violetiniai, rožiniai, balti, raudoni ir geltoni žiedai – teritorijos, kurios didžiąją metų dalį atrodo beveik negyvos.

    Tačiau šis reginys ilgai netruks: pasibaigus pietų pusrutulio pavasariui didžioji dalis žiedų nunyks, o augalai vėl paliks sėklas ir svogūnėlius laukti kito neįprastai lietingo sezono.

    Turistams ir fotografams – traukos objektas

    Žydėjimas vilioja turistus ir fotografus – ryškios spalvos ypač išryškėja tamsių Atakamos kalnų fone ir po dažnai giedru Čilės dangumi.

    Kartu specialistai primena, kad toks reiškinys gali būti dvilypis: nors jis suteikia unikalią galimybę išvysti „pražydusią“ dykumą, gausesni krituliai dalyje teritorijų reiškė ir didesnę potvynių riziką.

  • Netikėta orų permaina Lenkijoje: sinoptikai švelnina prognozę, bet įspėja dėl rūko

    Lenkijoje trečiadieniui, spalio 28 dienai, atnaujintos orų prognozės skamba palankiau nei savaitės pradžioje. Valstybiniai sinoptikai skelbia, kad lietaus turėtų būti mažiau, dažniau pasirodys saulė, o temperatūra daug kur išliks maloni vėlyvam rudeniui.

    Vis dėlto meteorologai pabrėžia, kad didžiausias pavojus išlieka prastas matomumas. Daugelyje vietovių prognozuojamas tirštas rūkas ir smarkus miglotumas, todėl vairuotojai ir pėstieji raginami būti ypač atsargūs ryte ir iki priešpiečių.

    Naktį daug kur tvyros rūkas

    Naktį iš spalio 27 į spalio 28 dieną debesuotumas daug kur turėtų didėti iki vidutinio ar didelio. Kai kur, ypač šalies rytuose ir pietryčiuose, vietomis galimas silpnas dulksnojimas, o šiaurės vakaruose ir vakaruose paryčiais gali iškristi nedidelis lietus.

    Sinoptikai prognozuoja, kad daugelyje regionų formuosis rūkas, o matomumas gali kristi žemiau 200 metrų. Kai kuriose rytų ir pietryčių vietovėse rūkas gali būti dar tankesnis, trumpam sumažindamas matomumą iki maždaug 100 metrų.

    Temperatūra naktį daugelyje šalies vietų turėtų svyruoti nuo maždaug minus 1 iki 3 laipsnių šilumos. Šilčiau numatoma šiaurės vakaruose, pajūrio zonoje ir pietryčiuose, kur termometrai gali rodyti apie 4–7 laipsnius šilumos, o kalnų slėniuose vietomis galimas iki maždaug minus 3 laipsnių šaltis.

    Dieną daugiau pragiedrulių, lietaus mažiau

    Dieną prognozuojama aiškesnė rudeniška situacija nei buvo žadėta anksčiau, tačiau skėčiai kai kur vis dar pravers. Krituliai daugiausia turėtų būti silpni ir trumpalaikiai, judantys iš vakarų į rytus, o vietomis pietryčiuose ir rytuose gali pasitaikyti dulksnos.

    „Iki priešpiečių daugelyje vietų laikysis smarkus miglotumas arba rūkas, matomumą mažinantis iki mažiau nei 200 metrų“, – skelbia sinoptikai, primindami, kad tokiomis sąlygomis išauga eismo įvykių rizika.

    Stipresnio vėjo proveržių savaitės viduryje nenumatoma, todėl pojūtis lauke turėtų būti gana komfortiškas. Pietiniuose regionuose tikimasi daugiau saulėtų tarpų, o temperatūra dieną daug kur sieks apie 10–14 laipsnių šilumos.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams

    Didžiausią dėmesį specialistai ragina skirti rytiniams maršrutams, kai rūkas paprastai būna tankiausias. Esant ribotam matomumui ypač svarbu laikytis saugaus atstumo, rinktis mažesnį greitį ir įsitikinti, kad veikia automobilio žibintai.

    Orai rudenį sparčiai kinta, todėl sinoptikai pataria sekti operatyviai atnaujinamus pranešimus. Net ir nedideli temperatūros bei debesuotumo svyravimai gali lemti, kuriose vietovėse rūkas užsilaikys ilgiau, o kur greičiau pasirodys saulė.

  • Vanduo grįžta į Tisos upę po neįprastos sausros: kuriose atkarpose vaga jau pagilėjo

    Vasarą Tisos vandens lygis buvo nusileidęs iki itin žemų reikšmių, kai kur fiksuotos hidrologiškai neįprastos sąlygos. Pastarosiomis dienomis krituliai ir padidėjęs prietakas kai kuriose vietose pradėjo pildyti vagą, rodo vandentvarkos institucijų skelbiami žemėlapiai.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad situacija išlieka netolygi: dalyje ruožų upė dar tebėra labai nusekusi, o kitur gylis jau siekia kelis metrus. Tokį kontrastą lemia nevienodas kritulių pasiskirstymas baseine, vietiniai intakai ir vandens naudojimas.

    Pagal viešai skelbiamus hidrologinius duomenis, vanduo akivaizdžiau sugrįžo į kai kurias Tisos atkarpas ties gyvenvietėmis Tiszaszőlős, Nagykörű, Tiszavárkony, Martfű, Tiszakécske ir Tiszaug. Šiuose ruožuose vaga kai kur tapo pastebimai gilesnė, palyginti su vasaros pabaigoje fiksuotais minimumais.

    Ekstremalią padėtį šiemet sustiprino ilgalaikis kritulių trūkumas pavasarį ir vasaros pradžioje, o dalis intakų nepernešė įprastų vandens kiekių. Hidrologai atkreipia dėmesį, kad tokiais metais upių režimas tampa jautresnis net ir trumpalaikiams kritulių epizodams, todėl kilimas gali būti greitas, bet ne visada stabilus.

    Rugsėjį, nepaisant lūkesčių, kritulių kiekis dalyje regiono taip pat išliko mažas, todėl atsigavimas gali užtrukti. Ekspertai pabrėžia, kad norint tvariau atkurti baseino drėgmės balansą reikalingas ilgesnis, tolygiai pasiskirstęs lietingesnis laikotarpis, o ne pavienės liūtys.

    Klimato kaitos kontekste Tisos baseinas vis dažniau patiria užsitęsusias sausras ir didesnį garavimą, o tai didina riziką tiek ekosistemoms, tiek vandens ūkiui. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama vandens sulaikymo sprendimams, potvynių lygumų atkūrimui ir atsakingesniam vandens vartojimui, kad upių lygis būtų atsparesnis ekstremaliems svyravimams.

    Šis atvejis taip pat primena apie platesnę problemą regione: teritorijose tarp Dunojaus ir Tisos sausros kartojasi vis dažniau, o dirvožemio drėgmės deficitas kaupiasi. Vandens sugrįžimas į Tisą yra pozityvus signalas, tačiau specialistai ragina jį vertinti atsargiai, kol hidrologiniai rodikliai stabilizuosis ilgesniam laikui.

  • Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Po pastaruoju metu iškritusių gausių kritulių dalis Vilniaus rajono žvyrkelių yra stipriai permirkę, o kai kuriose atkarpose įmirkęs ir pats kelio pagrindas. Tai reiškia, kad danga praranda tvirtumą, o eismas, ypač intensyvesnis, dar labiau didina provėžų ir pažliugusių ruožų riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad tokioje būklėje žvyrkelio priežiūra tampa jautri net ir įprastiems darbams. Kai kelio konstrukcija per šlapia, bet koks papildomas mechaninis poveikis gali ne sutvarkyti, o išjudinti susilpnėjusį sluoksnį ir pagreitinti dangos irimą.

    Kodėl greideriavimas ne visada padeda?

    Vilniaus rajono savivaldybės atstovai aiškina, kad per minkštą ir šlapią pagrindą važiuojanti sunkiasvorė technika gali deformuoti dangą. Tokiais atvejais greiderio peilis ir ratų apkrova išmala paviršių, suformuoja gilesnes provėžas, o vėliau jose kaupiasi vanduo, todėl kelias džiūsta dar lėčiau.

    Be to, per anksti suformuotas profilis dažnai neišlaiko apkrovų, o po kelių dienų ar net valandų situacija gali tapti prastesnė nei prieš darbus. Dėl to žvyrkelių greideriavimas ir profiliavimas paprastai planuojamas tada, kai kelias yra pakankamai pradžiūvęs ir galima pasiekti ilgalaikį rezultatą.

    Kaip organizuojami darbai po liūčių?

    Seniūnijų darbuotojai nuolat stebi žvyrkelių būklę savo teritorijose ir vertina, kuriose atkarpose darbai jau gali būti atliekami kokybiškai. Pirmiausia tvarkomi tie ruožai, kuriuose pagrindas yra tvirtesnis, o drėgmės perteklius jau sumažėjęs.

    Gyventojų prašoma kantrybės ir supratingumo, nes palankesnės oro ir kelio sąlygos yra būtinos tam, kad priežiūros darbai ne taptų laikinu paviršiaus perstumdymu, o realiai pagerintų privažiavimą. Savivaldybė primena, kad skubotas technikos siuntimas į pažliugusį kelią dažnai reiškia papildomą žalą ir didesnius vėlesnius remonto poreikius.

    Ką verta žinoti vairuotojams?

    Permirkusiuose žvyrkeliuose didesnė tikimybė užklimpti, pažeisti automobilio dugną ar padangas, todėl rekomenduojama rinktis mažesnį greitį ir vengti staigių manevrų. Ypač atsargiai reikėtų važiuoti tose vietose, kur susiformavusios gilios provėžos ar telkšo vanduo.

    Jei kelio būklė staiga pablogėjo ar tapo sunkiai pravažiuojama, gyventojams verta informuoti savo seniūniją, kad situacija būtų įvertinta ir, esant galimybei, įtraukta į artimiausius priežiūros darbus.

  • Neįtikėtinas vaizdas Atakamoje: po El Ninjo liūčių viena sausiausių vietų virto gėlių jūra

    Neįtikėtinas vaizdas Atakamoje: po El Ninjo liūčių viena sausiausių vietų virto gėlių jūra

    Atakamos dykuma šiaurės Čilėje, laikoma viena sausiausių vietų Žemėje, šiemet netikėtai nusidažė violetiniais ir baltais žiedų kilimais. Po neįprastai gausių liūčių didžiuliai plotai, kurie įprastai būna beveik be augmenijos, virto vadinamąja žydinčia dykuma.

    Vietomis per trumpą laiką iškrito daugiau kaip 180 milimetrų kritulių, o tai šiam regionui yra itin retas reiškinys. Įprastais metais kai kuriose Atakamos vietose kritulių beveik nebūna, todėl staigus vandens perteklius tapo galingu impulsu gyvybei.

    Kas slepiasi po smėliu

    Neįprasto reginio paslaptis yra po žeme. Atakamos dirvožemyje daugelio rūšių sėklos ir svogūnėliai gali išlikti ramybės būsenoje ilgą laiką, kol pasitaiko tinkamos sąlygos dygti.

    Gavę pakankamai drėgmės, augalai pradeda augti labai greitai, o dykumos paviršiuje per trumpą laiką susiformuoja tankūs žiedų plotai. Mokslininkai pabrėžia, kad tokia strategija leidžia augalams išgyventi ekstremalioje aplinkoje, kur vanduo yra didžiausia prabanga.

    El Ninjo įtaka ir pasekmės

    Šių metų kritulių šuolis siejamas su El Ninjo reiškiniu, kai sušyla centrinės ir rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno dalies paviršiniai vandenys. Tokie pokyčiai gali perbraižyti įprastus kritulių ir vėjų modelius įvairiuose pasaulio regionuose.

    Atakamoje tai reiškė įspūdingą žydėjimą, tačiau Čilei gausūs lietūs kai kur sukėlė ir rimtų problemų, įskaitant potvynius, infrastruktūros pažeidimus bei nelaimes. Specialistai primena, kad tas pats klimato svyravimas, kuris vienur sukuria trumpalaikę gamtos šventę, kitur didina rizikas.

    Kada žydėjimas pasieks piką

    Čilės nacionalinė miškų korporacija CONAF skelbė, kad žydėjimas dar gali stiprėti, o pikas dažniausiai prognozuojamas spalį. Esant palankioms sąlygoms, žiedai gali apimti apie 15 000 hektarų, tačiau galutinis mastas priklausys nuo tolimesnių orų ir dirvos drėgmės.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į turizmo poveikį: žydinti dykuma pritraukia tūkstančius lankytojų, todėl svarbu laikytis vietinių taisyklių ir saugoti trapią ekosistemą. Retas reiškinys gali greitai išnykti, o žmogaus pėdsakas dykumos augalijai išlieka ilgai.

  • Pamirškite įprastas prognozes: „Google“ pristatė DI modelį, kuris orą atnaujins kas valandą

    Pamirškite įprastas prognozes: „Google“ pristatė DI modelį, kuris orą atnaujins kas valandą

    Prognozė kas valandą

    „Google“ pristatė naują orų prognozavimo modelį „WeatherNext 3“, paremtą dirbtiniu intelektu. Bendrovė teigia, kad sistema gali atnaujinti prognozes kas valandą ir pateikti detalesnį vaizdą mažesniuose plotuose.

    Skirtingai nei dalis ankstesnių sprendimų, kurie mokosi iš klasikinių skaitinių orų modelių išvesties, „WeatherNext 3“ labiau remiasi tiesioginėmis stebėsenomis. Tai svarbu todėl, kad tradiciniuose modeliuose dalis duomenų į prognozę gali patekti su kelių valandų vėlavimu.

    Iš kur gaunami duomenys

    „Google“ nurodo, kad modelis naudoja aktualius geostacionarių palydovų stebėjimus ir meteorologinių stočių duomenis. Tokia kombinacija turėtų padėti geriau fiksuoti vietinius skirtumus, kurie lemia, pavyzdžiui, staigius temperatūros ar vėjo pokyčius.

    Bendrovė akcentuoja ir didesnę erdvinę skiriamąją gebą: temperatūra bei drėgmė prognozuojamos 5 kilometrų tinklelyje, o dalis atmosferos laukų skaičiuojama stambesniu, 25 kilometrų masteliu. Teigiama, kad erdvinis tikslumas taip padidėja kelis kartus.

    Didžiausia problema – krituliai

    Net ir tobulėjant modeliams, krituliai išlieka vienu sudėtingiausių uždavinių. Lietus ir sniegas priklauso nuo labai smulkių mastelių procesų, todėl prognozėse dažnai „išsitrina“ kritulių ribos arba netiksliai nustatoma stiprios liūties ar perkūnijos zona.

    „Google“ skelbia, kad „WeatherNext 3“ apmokytas naudojant NASA palydovinius kritulių duomenis ir įmonės parengtą globalią kritulių analizę. Pasak bendrovės bandymų, tai pagerino kritulių prognozavimo rezultatus, o prognozuojant bent vienai dienai į priekį tikslumas kai kuriais atvejais gali būti iki 50 proc. didesnis.

    Kur jis bus naudojamas

    „WeatherNext 3“ numatoma integruoti į „Google“ paiešką, „Gemini“, „Google Maps“ ir „Google Earth Engine“. Tai reiškia, kad DI generuojamos prognozės gali tapti viena iš informacijos bazių tiek kasdieniams vartotojams, tiek duomenų analitikams ar verslams.

    Modelis taip pat orientuojamas į energetikos poreikius: gali būti prognozuojamas vėjas turbinų aukštyje, debesuotumas ir saulės spinduliuotė. Tokie duomenys padeda tiksliau planuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą bei mažinti disbalanso kaštus elektros sistemoje.

    „Google“ pabrėžia, kad net pažangūs DI modeliai nepanaikina fundamentalaus atmosferos neapibrėžtumo. Esant pavojingiems reiškiniams gyventojams ir toliau rekomenduojama vadovautis oficialiais nacionalinių meteorologijos tarnybų įspėjimais.

  • Artėja audra: LHMT perspėja dėl pavojingo vėjo ir liūčių, Vakarų Lietuvoje – iki 70 mm

    Artėja audra: LHMT perspėja dėl pavojingo vėjo ir liūčių, Vakarų Lietuvoje – iki 70 mm

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad šeštadienį orus Lietuvoje lems pietinis ciklonas, atnešiantis smarkų vėją ir intensyvų lietų. Tarnybos teigimu, pavojingiausia situacija prognozuojama Vakarų Lietuvoje, kur per parą gali iškristi 40–70 mm kritulių.

    Toks kiekis kai kur prilygtų daugiau nei pusei įprastos rugpjūčio mėnesio kritulių normos. Hidrologai atkreipia dėmesį, kad gausūs krituliai per trumpą laiką dažniausiai sukelia staigų paviršinio vandens kaupimąsi miestuose ir spartų vandens lygio kilimą mažesnėse upėse.

    Kur didžiausia rizika?

    Didžiausia liūčių tikimybė išlieka vakarinėje šalies dalyje, tačiau permainingi ciklono kritulių židiniai gali slinkti ir į kitus regionus. Kartu stiprėjantis vėjas didina riziką, kad bus laužomos šakos, verčiami medžiai, galimi laikini elektros tiekimo sutrikimai.

    Specialistai primena, kad po intensyvesnių liūčių greičiausiai reaguoja mažieji upeliai ir griovos, ypač vietovėse, kur dirvožemis jau prisotintas drėgmės. Tokiose situacijose vanduo gali apsėmti žemesnes vietas, kiemus, o kai kur ir dalį kelių.

    Ką rekomenduoja specialistai?

    Gyventojams patariama sandariai uždaryti langus ir duris, o balkonuose bei kiemuose surinkti lengvai pakeliamus daiktus, kuriuos vėjas gali nunešti. Automobilių nerekomenduojama palikti prie aukštų medžių, o lauke vengti būti po medžiais, prie reklamos konstrukcijų ir elektros linijų.

    Taip pat siūloma patikrinti ir išvalyti lietaus nuotekų groteles, latakus bei kitas vandens surinkimo sistemas, nes jas dažnai užkemša lapai, šakos ar šiukšlės. Išvykstant ilgesniam laikui verta įsitikinti, kad išjungtos dujos ir elektra, užsuktas vanduo, užrakintos durys ir uždaryti langai.

    LHMT pažymi, kad dėl smarkaus lietaus vandens lygis upėse ir ežeruose gali greitai kilti, todėl būtina įvertinti galimas rizikas prie vandens telkinių. Raginama pasiteirauti artimųjų ir kaimynų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, ar jiems nereikia pagalbos.

    Kaip suprasti įspėjimų sąvokas?

    LHMT primena, kad smarkus lietus apibūdinamas kaip 15–49 mm kritulių per ne ilgesnį nei 12 valandų laikotarpį. Labai smarkus lietus reiškia 50–80 mm per ne ilgesnį nei 12 valandų laiką.

    Formuluotė daug kur ar daugelyje rajonų naudojama tuomet, kai reiškinys apims ne mažiau kaip 30 proc. teritorijos. Sąvoka kai kur ar vietomis reiškia, kad reiškinys prognozuojamas mažiau nei 30 proc. teritorijos.

  • Mokslininkai atskleidė nematomą šiltų debesų paslaptį: štai kur iš tikrųjų gimsta lietus

    Mokslininkai atskleidė nematomą šiltų debesų paslaptį: štai kur iš tikrųjų gimsta lietus

    Ilgą laiką atmosferos moksluose vyravo paprasta taisyklė: kad iš debesų iškristų lietus, dažnai prireikia ledo kristalų, padedančių lašams „užaugti“ iki pakankamo dydžio. Tačiau didelė dalis kritulių, ypač tropikuose, susidaro vadinamuosiuose šiltuose debesyse, kuriuose temperatūra išlieka virš nulio.

    Būtent šių debesų viduje lietaus pradžia dešimtmečius buvo laikoma viena didžiausių mįslių. Neapibrėžtumas tiesiogiai veikia ir orų prognozių tikslumą, ir klimato modelius, nes debesys lemia, kaip Žemė atspindi, sugeria ir išspinduliuoja energiją.

    Naujas „mikroskopas“ debesyse

    Maxo Plancko Dinamikos ir saviorganizacijos instituto komanda šiai problemai spręsti pasitelkė „CloudKite“ – helio pripildytą baliono ir aitvaro hibridą, skirtą tyrinėti žemai skriejančius kamuolinius debesis. Skirtingai nei lėktuvai ar dronai, ši sistema leidžia ilgiau ir stabiliau rinkti itin tankius matavimus toje pačioje debesies zonoje.

    Prietaisas turi specialiai pritaikytas optines sistemas, kurios fiksuoja lašelių dydžius ir jų pasiskirstymą erdvėje dideliu dažniu. Taip mokslininkai gali kurti trimačius vaizdus ir matyti procesus nuo mikrometrų iki kilometrų mastelio.

    Kur prasideda lietus šiltuose debesyse?

    Tyrėjai nustatė, kad lašelių „susibūrimas“ šiltuose debesyse nevyksta tolygiai visame debesyje. Vietoje to formuojasi labai lokaliniai, trumpalaikiai „karštieji taškai“, kuriuose lašeliai išsidėsto neįprastai tankiai.

    Šie ploteliai gali būti mažesni nei vieno metro mastelio, o atstumai tarp lašelių juose siekia maždaug milimetrą. Tokiose sąlygose susidūrimų ir susiliejimo tikimybė smarkiai išauga, todėl būtent čia lašeliai greičiausiai peržengia kritinę ribą ir pradeda virsti lietaus lašais.

    „Kadangi lašeliai ten susitelkia, jų susidūrimai tampa gerokai labiau tikėtini“, – sakė tyrimo autorė Birte Thiede.

    Šis rezultatas taip pat padeda paaiškinti, kodėl ankstesni stebėjimai kartais rodė silpnesnį ar „išplautą“ susitelkimo signalą. Jei matavimai apibendrinami dideliame plote, smulkūs židiniai tiesiog pasimeta bendrame vidurkyje.

    Kodėl tai svarbu prognozėms?

    Mokslininkai pabrėžia, kad „karštieji taškai“ nebūtinai tiesiogiai sutampa su didžiausia lašelių koncentracija ar vidutiniu jų dydžiu. Tai leidžia įtarti, kad esminį vaidmenį gali atlikti debesų turbulencija ir kiti dinaminiai procesai, kuriuos komanda toliau analizuoja.

    Tikslesnis supratimas, kaip šiltuose debesyse užsiveda susidūrimų grandinė ir kaip greitai auga lašai, gali pagerinti kritulių parametrizaciją skaitmeniniuose modeliuose. Praktinis rezultatas būtų patikimesnės trumpojo laikotarpio orų prognozės ir tvirtesnės prielaidos vertinant klimato kaitos scenarijus, ypač regionuose, kur šilti debesys generuoja didelę dalį kritulių.

    Tyrimo autoriai planuoja naujas „CloudKite“ ekspedicijas ir kituose regionuose, įskaitant Amazonę, Baltijos jūros apylinkes ir Suomiją. Tikslas – patikrinti, kaip skirtingomis sąlygomis formuojasi minėti židiniai ir kiek jie keičia lietaus atsiradimo greitį.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale PNAS.