Tag: Krizių komunikacija

  • EBA apklausa: 75 proc. komunikacijos specialistų nori apie įmonės paminėjimus sužinoti per valandą

    Trys ketvirtadaliai Europos verslo asociacijos (EBA) įmonių komunikacijos specialistų sako, kad apie svarbų įmonės paminėjimą žiniasklaidoje ar internete norėtų sužinoti per vieną valandą.

    Tokią „greičio efekto“ tendenciją atskleidė EBA narių komunikacijos specialistų apklausa, kurioje vertinta, kaip greitai organizacijos tikisi gauti signalus apie joms reikšmingas publikacijas.

    Apklausos rezultatai rodo, kad reputacijos valdymui vis didesnę reikšmę turi ne tik pats paminėjimo turinys, bet ir reakcijos laikas – ypač tuomet, kai informacija gali greitai išplisti socialiniuose tinkluose.

    Kartu apklausa atkreipia dėmesį į riziką: kas trečias respondentas teigė apie neigiamą publikaciją sužinojęs ne iš stebėsenos (monitoringo) sistemos.

    Neigiamas publikacijas ne visi pamato per monitoringo sistemas

    Apklausos duomenimis, dalis komunikacijos specialistų informaciją apie neigiamas publikacijas sužino alternatyviais kanalais – pavyzdžiui, iš kolegų, partnerių ar auditorijos, o ne iš automatizuotų įrankių.

    Toks scenarijus gali reikšti prarastą laiką, kai organizacija dar neturi viso vaizdo, tačiau viešojoje erdvėje diskusija jau įsibėgėjusi.

    Respondentų atsakymai leidžia daryti išvadą, kad įmonėms svarbu ne tik turėti stebėsenos sprendimus, bet ir užtikrinti, jog jie laiku pateiktų signalus apie kritiškai svarbius paminėjimus.

    Nors apklausa neįvardija konkrečių techninių priežasčių, kodėl sistema ne visada tampa pirmuoju informacijos šaltiniu, pati tendencija rodo spragą tarp lūkesčio gauti pranešimą greitai ir realaus informacijos kelio iki komunikacijos komandos.

    Ką reiškia „valandos“ lūkestis komunikacijoje

    Vienos valandos terminas, kurio tikisi 75 proc. apklaustųjų, iš esmės atspindi spartėjantį naujienų ciklą: įmonėms tampa svarbu kuo anksčiau pamatyti, kaip jos minimos, ir įvertinti, ar reikalinga reakcija.

    Praktikoje tai gali būti aktualu tiek krizių prevencijai, tiek kasdieniam komunikacijos darbui – nuo netikslumų taisymo iki pasirengimo atsakymams klientams ar žurnalistams.

    Apklausos rezultatai taip pat leidžia suprasti, kad reputacijos valdymas vis dažniau suvokiamas kaip procesas, kuriame laikas yra vienas pagrindinių veiksnių – ypač kalbant apie neigiamas žinutes.

    Kita vertus, vien greitas pranešimas dar nereiškia automatinio sprendimo: komunikacijos komandoms svarbu turėti aiškią tvarką, kaip vertinti paminėjimų riziką ir kada reaguoti viešai.

  • Kibernetinių atakų mastas auga laviniškai: ekspertai įvardijo, kodėl technologijų nepakanka

    Kibernetinių atakų mastas auga „laviniškai“, o vien naujausių technologijų įsigijimas organizacijoms nebepadeda apsisaugoti. Ekspertai pabrėžia, kad tikra atsparumo sistema remiasi ir darbuotojų kompetencijomis, ir aiškiomis procedūromis, ir iš anksto išbandyta krizių komunikacija.

    Apie tai diskutuota Forumo „Nowego Przemysłu“ debatuose, skirtuose kibernetiniam saugumui ir organizacijų atsparumui. Dalyviai aptarė dabartines grėsmes, kintančias užpuolikų motyvacijas ir tai, kaip įmonėms veikti, kai incidentas jau įvyko.

    Tarp didžiausių rizikų įvardyti išpirkos reikalaujantys išpuoliai (ransomware), DDoS atakos, kritinės programinės įrangos spragos bei smūgiai tiekimo grandinėms. Tokios atakos gali sutrikdyti paslaugų veikimą ar net paralyžiuoti įmonės darbą, ypač jei taikosi į sistemas, valdančias gamybą ar kitus svarbius procesus.

    Pasak specialistų, kibernetinė gynyba turi būti vertinama plačiau – ne tik kaip techninių priemonių rinkinys. Lemia ir tai, kaip organizacija parengta priimti sprendimus, komunikuoti su klientais bei darbuotojais ir išlaikyti veiklos tęstinumą, kai spaudimas didžiausias.

    Dažniausios grėsmės ir kintantys motyvai

    Diskusijoje akcentuota, kad kritinės spragos kelia ypatingą pavojų, nes jų išnaudojimas gali leisti perimti visos sistemos kontrolę. Ne mažiau aktualios išlieka DDoS atakos, kurios kai kuriais atvejais sukelia paslaugų nepasiekiamumą ir trukdo veiklai.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visi išpuoliai motyvuojami tik pinigais. Greta „klasikinių“ atakų, kuriomis siekiama išpirkų ar finansinės naudos, vis didesnę reikšmę įgauna sabotažo, politinių interesų ar žvalgybinės veiklos elementai.

    Skirtinga motyvacija reiškia ir skirtingą rizikos pobūdį: kai tikslas yra pelnas, užpuolikai linkę vertinti, ar „apsimoka“ įsilaužti. Tuo metu destrukciniai ar politiniai tikslai gali būti ilgalaikiai, o „kainos ir naudos“ logika – mažiau svarbi.

    Dirbtinis intelektas – ir įrankis, ir rizika

    Forume pabrėžta, kad dirbtinis intelektas stiprina abi puses: jis gali padėti ir gynybai, ir nusikaltėliams. Tarp rizikų minėta galimybė DI įrankiais efektyviau kurti duomenų viliojimo (phishing) kampanijas ir įtikinamai generuoti turinį, kuris atrodo patikimas.

    Kita grėsmė – vadinamasis „shadow AI“, kai organizacijoje atsiranda nekontroliuojama vidinė DI infrastruktūra ar neprižiūrėtas DI įrankių naudojimas. Tokiais atvejais, pasak ekspertų, problema gali kilti ne tik organizacijos viduje, bet ir paliesti jos klientus ar paslaugų gavėjus.

    Taip pat akcentuota, kad pasitikėjimo kriterijus „atrodo tikra“ nebeužtenka: vis svarbesnės tampa turinio patikros ir kritinio mąstymo praktikos. Šis iššūkis siejamas ir su platesne dezinformacijos aplinka.

    Silpniausia grandis gali tapti stipriausia

    Diskusijoje daug dėmesio skirta žmogaus vaidmeniui. Nors kibernetinio saugumo srityje dažnai kartojama, kad žmogus – silpniausia grandis, ekspertai pabrėžė: investuojant į žinias ir įgūdžius, darbuotojai gali tapti stipriausiu organizacijos saugumo elementu.

    Tačiau kartu atkreiptas dėmesys į vidines rizikas, kai grėsmė kyla iš pačios organizacijos – pavyzdžiui, kai asmuo, turintis prieigas prie svarbių sistemų ar duomenų, ima veikti prieš įmonę. Tai reiškia, kad vien formalios teisės ar pareigos nėra pakankamas pagrindas visiškam pasitikėjimui – būtini aiškūs kontrolės mechanizmai.

    Ekspertai ragino neapsigauti ir „atsijungimo“ iliuzija: sistemos, kurios nedirba tiesiogiai su internetu arba turi ribotą ryšį, taip pat gali tapti atakų taikiniu. Ribota jungtis keičia atakos kelią, bet pati rizika nedingsta.

    Procedūros ir krizių komunikacija – būtinos

    Akcentuota, kad technologijos savaime neatleidžia nuo atsakomybės: būtina turėti patikrintas procedūras, įskaitant komunikacijos planą krizei. Vienas iš pavyzdžių – situacija, kai incidento metu organizacija nebuvo pasirengusi bendrauti, todėl kilo chaosas, o už incidento valdymą atsakingi žmonės buvo nuolat blaškomi skirtingais kanalais.

    Pasak diskusijos dalyvių, pasirengimas apima ir nuolatinį mokymąsi: nuo darbuotojų ugdymo iki kritinio mąstymo įgūdžių lavinimo. Tokie gebėjimai, jų vertinimu, padeda sumažinti incidento žalą ir greičiau atkurti kontrolę.

  • Nuotolinė paskaita tėvams: kaip kalbėti su vaikais apie šiandienos grėsmes ir nerimą

    Tėvai ir globėjai kviečiami į nuotolinę paskaitą, skirtą tam, kaip su vaikais kalbėtis apie nerimą keliančius įvykius ir šiandienos grėsmes. Renginyje bus aptariama, kaip išlaikyti ramų, aiškų toną ir kartu padėti vaikui jaustis saugiau.

    Paskaita bus transliuojama birželio 8 dieną 18 valandą Utenos rajono savivaldybės „Youtube“ kanale. Dalyvavimas nuotoliniu būdu leidžia prisijungti iš bet kurios vietos ir klausytis kartu su kitais šeimos nariais.

    Psichologė Edita Vaišnoraitė žada praktiškai orientuotą turinį: kaip atsakyti į vaikų klausimus apie grėsmes, kaip atpažinti nerimo požymius ir kada verta kreiptis papildomos pagalbos. Taip pat bus kalbama apie šeimos pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms, kad vaikas gautų ne baimę, o aiškų veiksmų planą.

    Paskaitos trukmė sieks 1 valandą. Tiesioginės transliacijos metu tėvai galės užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus, pritaikytus skirtingam vaikų amžiui bei šeimos situacijoms.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikams svarbiausia ne informacijos kiekis, o suaugusiųjų emocinis stabilumas ir nuoseklumas. Kai suaugusieji pripažįsta jausmus, paaiškina situaciją paprastais žodžiais ir susitaria dėl kasdienių saugumo veiksmų, vaikams lengviau sumažinti įtampą ir grįžti prie įprastos rutinos.

  • Dezinformacija smogia Lenkijos įmonėms: reputacija, pardavimai ir bankų sprendimai atsiduria rizikoje

    Dezinformacija vis dažniau tampa ne tik visuomenės, bet ir verslo problema: nuo kelių socialiniuose tinkluose išplitusių įrašų gali priklausyti įmonės reputacija, klientų elgsena ir partnerių pasitikėjimas. Pastaraisiais metais tai ypač išryškėjo sektoriuose, kuriuose sprendimai glaudžiai susiję su emocijomis, viešąja nuomone ir politika.

    Lenkijoje ši tema aptarta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur pristatytas tyrimas apie dezinformacijos rizikas verslui. Jį, „Grupa PTWP“ užsakymu, parengė „IBRiS“ fondas, apklausęs daugiau nei 200 įmonių vadovų ir aukščiausio lygmens vadovų.

    Kas verslui brangiausiai kainuoja?

    Tyrimo išvadose akcentuojama, kad dezinformacija smogia keliais lygmenimis vienu metu: silpnina prekės ženklą, apsunkina ryšius su investuotojais, o kartu gali paveikti trumpalaikius pardavimus. Rizika didėja, kai melaginga informacija susiejama su jautriomis temomis, pavyzdžiui, energetika, sveikatos paslaugomis ar finansais.

    Sklaidos greitis socialiniuose tinkluose reiškia, kad reputacinis incidentas per kelias valandas gali tapti krize. Įmonėms tenka spręsti ne tik komunikacinį klausimą, bet ir realias pasekmes: didesnę klientų užklausų ir skundų bangą, partnerių delsą pasirašant sutartis ar investuotojų reikalavimą paaiškinti situaciją.

    „Dezinformacija veikia įmonės reputaciją, jos santykius su investuotojais ir klientų skaičių. Tai persiduoda pardavimams, bet taip pat ir bankų, finansų institucijų bei draudikų sprendimams“, – sakė „IBRiS“ tyrimų vadovas Michałas Kowalczykas.

    DI turinys keičia žaidimo taisykles

    Vienu sudėtingiausių veiksnių įvardijamas sparčiai atpigęs ir supaprastėjęs melagingo turinio kūrimas, kai pasitelkiamas DI. Tokios priemonės leidžia kurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar įgarsinimus, todėl tikrinimas užtrunka, o klaidinga žinutė spėja išplisti dar iki paneigimo.

    Dėl to įmonėms neužtenka vien tradicinės reakcijos, kai parengiamas pranešimas ir laukiama, kol banga nuslūgs. Reikalinga nuolatinė stebėsena, aiški sprendimų grandinė ir iš anksto paruošti scenarijai, kada ir kas organizacijoje gali priimti sprendimą reaguoti viešai.

    Trys atramos: žmonės, procedūros, technologijos

    Diskusijose kongrese pabrėžta, kad atsparumas dezinformacijai prasideda nuo darbuotojų pasirengimo. Įmonėse svarbu ugdyti kritinį informacijos vertinimą, aiškiai apibrėžti teises ir atsakomybes bei reguliariai treniruotis krizinius scenarijus, kad kilus incidentui nekiltų paralyžiuojantis chaosas.

    Kitas elementas yra vidinės procedūros: kam eskaluojama informacija, kas tvirtina viešą poziciją ir per kokį laiką. Trečioji atrama yra technologijos, padedančios stebėti informacinę erdvę realiu laiku, fiksuoti netipinius naratyvus ir tikrinti, ar plintanti informacija dera su patikrintais faktais bei ankstesne organizacijos patirtimi.

    „Pirmas dalykas yra žmonės, kurie apmokyti ir pasiruošę sudėtingiems įvykiams. Antra, būtinos aiškios procedūros ir sprendimų priėmimo tvarka. Trečia, technologijos, įskaitant realybės tikrinimą ir stebėseną“, – sakė „Totalizator Sportowy“ technologijų padalinio vadovas Mariuszas Kaczmarekas.

    Socialiniai tinklai įvardijami kaip pagrindinis nesuvaldytos sklaidos kanalas, kuriame faktai maišomi su nuomonėmis, o anoniminiai komentarai kuria tariamą kontekstą. Todėl įmonėms svarbu ne tik paneigti melą, bet ir sistemingai auginti pasitikėjimą, nes žemo pasitikėjimo aplinkoje dezinformacija plinta greičiausiai.