CP v2

Tag: Krokietai

  • Močiutės triukas po sultinio: šie krokietai išeina itin minkšti, o įdaras nelieka sausas

    Po sekmadienio sultinio dažnuose namuose likdavo nemažai virtos mėsos ir daržovių. Iš jų lengva paruošti įdarą krokietams ar virtiniams, tačiau dažniausia klaida – per sausas, blankaus skonio faršas, kuris valgant byra ir praranda sultingumą.

    Ilgai virtos vištienos ar jautienos gabalai būna minkšti, todėl jų nereikia smulkinti „iki dulkių“. Svarbiau išlaikyti drėgmę ir aromatą, nes mėsa, atvėsusi ir sumalta, greitai praranda sultingumą, o įdaras tampa miltingas.

    Kas iš tiesų pakelia skonį?

    Vien sumalti mėsą su virtomis daržovėmis dažniausiai neužtenka. Klasikinis namų triukas – atskirai apkepinti smulkintą svogūną ir tik tada jį maišyti į įdarą: karštis išryškina saldumą ir suteikia sodresnį kvapą.

    Ne mažiau svarbus žingsnis – reguliuoti konsistenciją sultiniu. Įdaras turi būti vientisas, bet drėgnas, todėl sultinį verta pilti po truputį, kad masė netaptų skysta, o blynai ar tešla vėliau nepradėtų mirkti.

    Kaip paruošti įdarą iš sultinio

    Pirmiausia kruopščiai atskirkite mėsą nuo kaulų, pašalinkite odą ir kietesnes dalis. Jei sultinyje buvo kiek riebesnių gabalėlių, jie gali praversti, nes riebalas yra vienas iš veiksnių, suteikiančių įdarui minkštumo.

    Svogūnus apkepkite nedideliame kiekyje riebalų iki auksinės spalvos ir atvėsinkite. Tuomet mėsą, virtas daržoves ir svogūnus sumalkite mėsmale arba susmulkinkite trintuvu, bet ne iki visiškai glotnios pastos, kad įdaras išliktų malonios tekstūros.

    Galiausiai įberkite druskos, pipirų ir įmaišykite kelis šaukštus sultinio, kol masė taps sultinga, bet laikys formą. Jei planuojate krokietus kepti be paniruotės, ypač svarbu nepadauginti skysčio, kad įdaras neišbėgtų.

    Ką verta žinoti apie kepimą

    Jei įdarą vyniosite į blynus, kepdami palikite juos šviesius, nes vėliau krokietai dar bus apkepami. Krokietus galima kepti be paniruotės ant sviesto ar aliejaus, o norint traškumo, apvolioti kiaušinyje ir džiūvėsėliuose.

    Dažniausiai jie patiekiami su barščiais ar grybų sriuba, tačiau tinka ir su lengvu padažu. Jei norite itin švelnaus varianto, krokietus galima sudėti į kepimo indą ir trumpai užkepti su bešamelio tipo padažu.

  • Krokietai daugiau nebesprogs: užtenka vieno žingsnio po kepimo, o įdaras liks viduje

    Namuose gaminami krokietai dažnai „subyra“ dar prieš kepimą: blynai atrodo gražūs, bet vos įdėjus įdaro ir bandant susukti, kraštai ima trūkinėti, o įdaras išteka. Dažna klaida yra bandymas gelbėti situaciją keičiant tešlos proporcijas, nors problema paprastai slypi kitur.

    Esminis dalykas yra blyno elastingumas po kepimo. Ką tik nuo įkaitusios keptuvės nuimtas blynas, ypač jo kraštai, greitai sausėja ir tampa trapus, todėl lenkiant jis linkęs plyšti net ir tada, kai tešla išmaišyta taisyklingai.

    Veikia paprastas žingsnis: karštus blynus reikia dėti į tvarkingą krūvelę vieną ant kito ir iš karto uždengti. Tam tinka kitas dubuo, lėkštė, dangtis arba švari virtuvinė šluostė.

    Uždengtoje krūvelėje susikaupusi šiluma sukuria lengvą garų efektą. Drėgmė nebeišgaruoja, o grįžta į blyno struktūrą, todėl kraštai suminkštėja, tampa elastingi ir lengvai pasiduoda formavimui.

    Tokius „pagarintus“ blynus galima tvirčiau susukti, stipriau priglausti prie įdaro, o siūlė lieka vientisa. Praktikoje tai reiškia, kad kroketai rečiau plyšta paniruojant ir kepant, o įdaras neišbėga į keptuvę.

    Jei įdaras mėsinis ir atrodo sausokas, verta įpilti kelis šaukštus sultinio, kad masė būtų vientisa ir lengviau pasiskirstytų. Kitas dažnas niuansas yra pernelyg didelė įdaro porcija: geriau dėti mažiau, bet susukti standžiai, kad krokietas laikytų formą.

    Galiausiai svarbu leisti blynams po „garinimo“ atvėsti, kad jie sutvirtėtų, bet neprarastų lankstumo. Tuomet krokietus galima sukti, paniruoti ir kepti be įprasto streso, kad kraštai sutrūkinės.