CP v2

Tag: Krovinių gabenimas

  • Reinas vėl seklėja iki kritinės ribos: brangsta krovinių gabenimas ir stringa Vokietijos pramonė

    Užsitęsusi karščio banga ir sausra Europoje vėl nuleido Reino vandens lygį iki kritinių ribų, o tai tiesiogiai brangina ir lėtina krovinių gabenimą viena svarbiausių žemyno vidaus vandens arterijų. Dėl seklumos laivai priversti plukdyti mažesnius krovinius, o dalį logistikos tenka perplanuoti, kad būtų išvengta tiekimo grandinių trikdžių.

    Reinas yra esminė pramoninės Vokietijos logistikos grandis, ypač kai kalbama apie didelius birių krovinių srautus. Šiuo maršrutu įmonės gabena anglį, naftos produktus, cheminę žaliavą ir kitus pramonės poreikiams svarbius krovinius, todėl bet koks pralaidumo sumažėjimas greitai persiduoda į gamybos kaštus.

    „Kai vandens lygis krenta, laivai negali plaukti pilnai pakrauti, todėl tam pačiam kiekiui pervežti reikia daugiau reisų, o tai didina kainą ir ilgina pristatymo laiką“, – teigiama „Bloomberg“ apžvalgoje.

    Vandens kelių problemos ypač juntamos didžiuosiuose pramonės centruose Reino baseine. Skelbiama, kad Duisburge veikianti „Thyssenkrupp“ gamykla buvo priversta sustabdyti savo stumiamųjų baržų eksploatavimą ir pereiti prie išorinių vežėjų, kurių laivai geriau pritaikyti darbui seklumoje.

    Tuo metu chemijos milžinė „BASF“ didino naudojamų laivų skaičių, nes dėl mažesnės grimzlės apribojimų kiekvienas reisas perveža gerokai mažiau krovinio nei įprastai. Tokie sprendimai padeda išlaikyti tiekimą, tačiau didina logistikos sąnaudas, kurios vėliau gali atsispindėti galutinių produktų kainose.

    Ši situacija atgaivina ir platesnę diskusiją apie klimato rizikas Europos ekonomikai. Dažnėjant ekstremaliems karščiams ir sausroms, vidaus vandenų transportas tampa mažiau prognozuojamas, o įmonėms tenka investuoti į alternatyvius maršrutus, lankstesnes atsargas ir logistikos diversifikavimą.

    Papildomų iššūkių kelia ir tai, kad dalis alternatyvų šiemet ribotos: pranešama apie remontus viename svarbių krovininių geležinkelio maršrutų dešiniajame Reino krante. Tai reiškia, kad perskirstyti srautus iš upių transporto į geležinkelius gali būti sudėtingiau, o pasirinkimų langas siaurėja.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vien Reino seklėjimas infliaciją Vokietijoje paprastai didina ribotai, tačiau poveikis gali sustiprėti, jei tuo pačiu metu sausra kelia ir maisto kainas. Tokia kombinacija didina riziką, kad kainų spaudimas išsilaikys ilgiau, ypač energijai ir pramonei jautriuose sektoriuose.

    Karščiai ir sausra šią vasarą paliečia ne tik logistiką. Pietų Europoje fiksuojamas poveikis žemės ūkiui: pavyzdžiui, Italijoje dėl labai aukštų temperatūrų pieninių karvių produktyvumas mažėja, o tai kelia papildomų iššūkių pieno perdirbėjams ir kai kurių tradicinių produktų gamintojams.

  • Hormūzo sąsiauris kaista: „Maersk“ ir kiti perbraižo maršrutus, o kainos kyla visiems

    Hormūzo sąsiauris kaista: „Maersk“ ir kiti perbraižo maršrutus, o kainos kyla visiems

    Augant įtampai Hormūzo sąsiauryje, pasaulinės laivybos bendrovės skubiai peržiūri maršrutus, kad išlaikytų prekybos srautus. Vežėjai perspėja, kad geopolitinė rizika greitai virsta tiekimo grandinių sutrikimais, ilgesniu pristatymo laiku ir brangstančiu krovinių gabenimu.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“, nes jis yra pagrindinis vartai į Persijos įlankos ekonomiką. Dėl to bet koks saugumo situacijos pablogėjimas tiesiogiai veikia ne tik regiono importą ir eksportą, bet ir platesnes pasaulines energijos, pramonės žaliavų bei vartojimo prekių tiekimo grandines.

    Maršrutų keitimas brangsta

    Skirtingai nei kituose regionuose, kur laivai gali gana aiškiai pasirinkti alternatyvų kelią, į Persijos įlanką nukreiptiems kroviniams Hormūzo sąsiauris išlieka praktiškai neišvengiamas. Todėl vežėjai taiko ne vien paprastą apiplaukimą, o platesnį tinklo pertvarkymą: perkelia krovinius į tarpinio perkrovimo uostus ir labiau remiasi mažesniais feeder tipo laivais.

    „Tai nėra tik paprastas maršruto pakeitimas. Tai gilesnis jūrinių tinklų perprojektavimas, orientuotas į saugumą, patikimumą ir efektyvią koridorių kontrolę“, – sakė laivybos ekspertė Maha Raad.

    Tarp priemonių minimi sprendimai laikinai riboti dalį reisų per sąsiaurį, didinti perkrovimo apimtis regioniniuose mazguose ir perplanuoti įlankos uostų aptarnavimą. Tokie pakeitimai padeda išlaikyti prekybos tęstinumą, tačiau sukuria papildomą spaudimą uostų pajėgumams, sandėliavimui ir sausumos logistikai.

    Rizikos vertinimas realiu laiku

    Vežėjai vis daugiau dėmesio skiria realaus laiko žvalgybinei informacijai, dinamiškam rizikų vertinimui ir glaudesniam koordinavimui su regioninėmis jūrų saugumo iniciatyvomis. Praktikoje tai reiškia dažnesnes saugumo patikras, griežtesnį maršrutų planavimą, įgulos ir krovinio saugos procedūrų peržiūrą bei didesnes veiklos sąnaudas.

    „Sprendimai negali būti grindžiami vien formaliais karo ar taikos pareiškimais. Net ir deeskalacijos metu tenka vertinti dronų atakas, laivų trikdymą, elektroninius sutrikdymus, jūrų minas ar kitus asimetrinius incidentus, nukreiptus prieš komercinį laivybos srautą“, – sakė „Neptune P2P Group“ atstovas Christopheris Longas.

    Ši rizika tiesiogiai atsispindi draudime: karo rizikos draudimo įmokos, kaip nurodo rinkos dalyviai, išlieka padidėjusios, o kai kuriais atvejais tampa lemiamu veiksniu sprendžiant, ar apskritai vykdyti konkretų reisą. Kartu auga degalų sąnaudos ir prastovų kaštai, o vėlavimai ima persiduoti gamybos planavimui bei atsargų valdymui.

    Kas keičiasi pasaulinei prekybai

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartiniai trikdžiai vis dažniau suvokiami ne kaip trumpalaikis šokas, o kaip struktūrinė problema, verčianti pergalvoti tiekimo grandinių modelį. Vietoje maksimaliai „liesų“ sistemų, paremtų vienu optimaliu keliu ir minimaliais sandėliais, vis daugiau įmonių renkasi lankstesnį tinklinį planavimą ir didesnę alternatyvų įvairovę.

    „Pasaulinė prekyba nebegali remtis vienu optimaliu maršrutu. Kritiniai koridoriai tapo strateginiu turtu“, – sakė M. Raad.

    Net jei saugumo situacija stabilizuotųsi ir tranzitas per Hormūzo sąsiaurį grįžtų į įprastas vėžes, pasekmės gali užsitęsti. Sustabdyti reisai, nukreipti kroviniai ir perkrauti tarpiniai tinklai sukuria „kamščius“, kurių išvalymas, laivybos sektoriaus vertinimu, gali trukti mėnesius.

  • „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    Didžiausios pasaulio logistikos bendrovės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas pranešė, kad vienas įmonės valdomas komercinis laivas sėkmingai kirto Hormūzo sąsiaurį, lydimas JAV karinių pajėgų. Pasak jo, tai buvo kruopščiai parengta operacija, leidusi laivui ir įgulai saugiai pasitraukti iš Persijos įlankos.

    „Maersk“ patvirtino, kad JAV vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Alliance Fairfax“, kurį valdo „Farrell Lines“ ir kuris priklauso „Maersk“ grupei, pirmadienį įveikė siaurą jūrinį ruožą be incidentų. Laivas buvo lydimas JAV kariuomenės, todėl kelionė per vieną jautriausių pasaulio jūrinių koridorių įvyko sklandžiai.

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra kritinis pasaulinei prekybai, nes juo plukdoma reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų krovinių. Bet koks įtampos šuolis šiame regione paprastai iškart atsiliepia krovinių draudimo kainoms, laivybos maršrutams ir pristatymo terminams, o galiausiai ir degalų bei prekių kainoms vartotojams.

    Kaip atsirado palyda

    Vincentas Clercas teigė, kad įmonė per krizę rinkosi ypač atsargų elgesį ir kurį laiką vengė reisų per sąsiaurį, net jei dalis laivų dėl to įstrigo regione. Sprendimas leisti laivui išplaukti buvo priimtas tik po tiesioginio JAV institucijų ir JAV karinio laivyno kreipimosi bei intensyvių pasirengimo procedūrų.

    „Šiuo atveju į mus kreipėsi JAV vyriausybė ir JAV karinis laivynas, aiškiai pasakydami, kad nori išvesti dalį laivų“, – sakė Vincentas Clercas.

    „Kartu rengėmės labai intensyviai, įvertinome visas operacijos detales ir tai, ar galime garantuoti įgulos saugumą, jei siųsime laivą į šią misiją“, – teigė jis.

    JAV Centrinė vadavietė skelbė, kad du JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai sėkmingai perplaukė sąsiaurį, o regione veikė JAV karinio jūrų laivyno raketiniai eskadriniai minininkai. Ši informacija tapo svarbiu signalu rinkoms, nes palyda teoriškai mažina riziką atskiriems laivams, bet kartu parodo, kad laivybai reikalingos išskirtinės saugumo priemonės.

    Laivai įstrigę Persijos įlankoje

    „Maersk“ vadovas nurodė, kad Persijos įlankoje vis dar yra aštuoni bendrovės laivai, kurie dėl saugumo situacijos negali laisvai keisti maršruto. Dalis jų yra reikalingi darbui pačioje įlankoje, tačiau didesnė dalis, pasak įmonės, turėtų dirbti kituose regionuose, o ne prastovėti.

    Tokie priverstiniai sustojimai turi tiesioginę kainą: laivams stovint, logistikos grandinė praranda pajėgumus, didėja vėlavimų rizika, brangsta draudimas ir apsaugos priemonės. Tai ypač svarbu konteinerių pervežimams, kai net kelių dienų sutrikimai gali sukelti krovinių spūstis uostuose ir tiekimo grandinių grandinines reakcijas.

    Finansiniai signalai ir platesnis poveikis

    „Maersk“ taip pat paskelbė, kad metų pirmąjį ketvirtį įmonės pagrindinis pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą siekė apie 1,6 milijardo eurų. Tai buvo maždaug 35 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatas atitiko rinkos lūkesčius.

    Nors vieno laivo palydėjimas per Hormūzo sąsiaurį neišsprendžia visos regiono krizės, tai rodo, kad dalis komercinės laivybos gali būti atnaujinama tik su kariniu užnugariu. Rinkoms tai siunčia dvigubą žinutę: maršrutas teoriškai įmanomas, tačiau jo kaina ir rizika išlieka išskirtinai aukštos, todėl poveikis krovinių tarifams ir tiekimo grandinėms gali stiprėti ir artimiausiais mėnesiais.