CP v2

Tag: Kruša

  • Auto po krušos: remontas kainuoja tūkstančius, o draudimas gali atsisakyti mokėti

    Auto po krušos: remontas kainuoja tūkstančius, o draudimas gali atsisakyti mokėti

    Kruša Lietuvoje vis dažniau užklumpa netikėtai, ypač šiltuoju metų laiku, kai vietinės audros susiformuoja per keliasdešimt minučių. Didelės ledo kruopos gali palikti įlenkimus kėbule, pažeisti žibintus ir stiklus, o sudėtingiausiai sutvarkomas dažniausiai būna stogas.

    Vairuojant per krušą svarbiausia yra saugumas ir matomumas: geriausia sumažinti greitį, įjungti avarinius žibintus, laikytis didesnio atstumo ir, jei įmanoma, pasitraukti į saugią vietą. Sustoti greitkelyje ar kelkraštyje, kai matomumas prastas, gali būti pavojinga dėl kitų automobilių, kurie jūsų gali nepastebėti.

    Ieškant užuovėjos, patikimiausia yra tvirtas stogas ar požeminė aikštelė, tačiau kelionėje tai ne visada įmanoma. Slėptis po medžiais dažnai atrodo logiška, bet per audras krušą neretai lydi stiprūs vėjo gūsiai, todėl krintančios šakos gali pridaryti dar didesnės žalos nei ledo kruopos.

    Jei sustojote saugioje vietoje ir turite priemonių, laikina apsauga gali sumažinti nuostolius. Stori pledai ar antklodės, pritvirtinti taip, kad jų nenupūstų vėjas, gali amortizuoti smūgius, o automobilio kilimėliai ar bagažinės danga kartais praverčia pridengiant labiausiai pažeidžiamas vietas.

    Kruša dažniausiai palieka daug smulkių įlenkimų, kuriuos šalinant be dažymo galima sutaupyti, jei nepažeistas lakas. Visgi dideli įlenkimai ant stogo ar variklio dangčio, taip pat įskilę stiklai gali smarkiai išauginti remonto sąskaitą, o kai kuriais atvejais tenka keisti detales arba taikyti brangesnius kėbulo darbus.

    Draudimas: kodėl išmoka gali strigti

    Įprastas civilinės atsakomybės draudimas krušos padarytos žalos nedengia, todėl reali apsauga paprastai siejama su kasko draudimu. Tačiau išmoka gali priklausyti nuo sutarties sąlygų, pasirinktų rizikų, franšizės ir to, ar laikėtės pareigos imtis protingų veiksmų žalai sumažinti.

    Praktikoje ginčų kyla dėl to, kaip draudikas vertina vairuotojo elgesį audros metu: ar buvo galimybė pasitraukti į saugesnę vietą, ar automobilis nebuvo paliktas akivaizdžiai rizikingai, ar nepažeistos sutarties išimtys. Dėl to prieš pasirašant sutartį verta atidžiai perskaityti bendrąsias kasko sąlygas ir išsiaiškinti, kaip apibrėžiama krušos rizika.

    Ką daryti po krušos

    Jei automobilis apgadintas, pirmiausia rekomenduojama viską užfiksuoti nuotraukomis: bendrą vaizdą, stambius įlenkimus, pažeistus stiklus, valstybinį numerį ir aplinką. Naudinga turėti ir įrodymus, kad tuo metu konkrečioje vietoje vyko audra, pavyzdžiui, meteorologinių stebėjimų ar perspėjimų išklotines, jei jos prieinamos.

    Žalą draudikui geriausia registruoti kuo greičiau, nes ilgas delsimas gali kelti klausimų dėl pažeidimų kilmės. Taip pat svarbu iki apžiūros nepradėti savarankiško remonto, nes vėliau gali būti sunkiau įrodyti, kurios žalos atsirado būtent per krušą.

    Galiausiai verta turėti omenyje, kad po masinių audrų servisai ir draudikų ekspertai būna užimti, todėl procesai gali užtrukti. Tokiais atvejais padeda aiškiai paruošta dokumentacija, tikslios nuotraukos ir nuoseklus bendravimas su draudiku dėl apžiūros, sąmatos ir remonto būdo.

  • Po audros darže neskubėkite išmesti nulūžusių augalų: paprastas triukas gali juos išgelbėti

    Po audros darže neskubėkite išmesti nulūžusių augalų: paprastas triukas gali juos išgelbėti

    Po stiprios liūties, krušos ar gūsingų vėjų darže dažnai lieka nulaužti stiebai, suplėšyti lapai ir ant žemės išgulę augalai. Vis dėlto tokie vaizdai dar nereiškia, kad derlius prarastas, nes dalį pažeidimų galima sėkmingai sutvarkyti. Svarbiausia neskubėti griebtis sekatoriaus ir pirmiausia įvertinti, kas iš tikrųjų nulūžo.

    Didžiausią šansą atsitiesti turi augalai, kurių stiebas tik sulenktas arba įtrūkęs dalinai, bet vis dar laikosi sujungtas. Tokiu atveju stiebą verta švelniai grąžinti į natūralią padėtį ir pririšti prie tvirto kuoliuko ar atramos. Rišimui geriausiai tinka minkšta juosta ar virvutė, kad nesuspaustų audinių ir paliktų vietos tolesniam augimui.

    Kaip įvertinti pažeidimą?

    Artimiausias kelias dienas svarbu stebėti, kaip atrodo augalo viršūnė ir lapai virš pažeidimo vietos. Jei jie išlieka tvirti, neapvysta ir nekeičia spalvos, tikėtina, kad sulčių apytaka dar vyksta ir stiebas „dirba“. Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti pomidorus, nes jiems svarbu atskirti, ar pažeista pagrindinė ašis, ar tik šoninis ūglis.

    Jei stiebas visiškai nulaužtas, stipriai sutraiškytas ar žaizda yra smarkiai „išdraskyta“, palikti tokį fragmentą dažniausiai neapsimoka. Tokiu atveju patariama pažeistą dalį nupjauti švariu, aštriu įrankiu žemiau sužalojimo vietos, kad pjūvis būtų lygus. Lygesnę žaizdą augalui paprasčiau „užsidaryti“, o netvarkingi plėšimai padidina puvinių ir infekcijų riziką.

    Po audros neskubėkite tręšti

    Po stichijos dažnas impulsas yra kuo greičiau „pastiprinti“ augalus trąšomis, tačiau iškart po audros intensyviai tręšti nereikėtų. Pirmiau verta sutvarkyti mechaninius pažeidimus, sutvirtinti atramas ir pašalinti smarkiai sužalotas dalis, kurios gali tapti ligų židiniu. Tik kai daržas sutvarkytas ir aišku, kurie augalai atsigauna, galima svarstyti apie švelnesnę priežiūrą.

    Taip pat pravartu nuo lysvių surinkti nulaužytus lapus ir stiebų gabalus, ypač jei jie guli tarp augalų. Paliktos suirusios augalų liekanos, esant šilumai ir drėgmei, gali paspartinti puvimą ir sudaryti palankesnes sąlygas plisti grybinėms ligoms. Tvarka po audros dažnai yra paprasčiausias būdas sumažinti tolimesnių problemų riziką.

    Ką daryti su dirva po liūties?

    Stipri liūtis dažnai suslegia dirvos paviršių, o jam pradžiūvus gali susidaryti kieta pluta. Vis dėlto į šlapią dirvą geriau nelipti ir jos iškart nepurenti, nes taip ji dar labiau susispaudžia, o šaknų zonai ima trūkti oro. Geriausia palaukti, kol žemė šiek tiek apdžius ir nebelips prie įrankių.

    Tada dirvos paviršių galima atsargiai supurenti, stengiantis nepažeisti negiliai esančių šaknų. Po šio žingsnio lieka stebėti augalus: būtent per kelias kitas dienas geriausiai pasimato, kurie stiebai atsigauna, kuriuos dar reikia paremti, o kuriuos teks pašalinti, kad augalas nukreiptų jėgas į sveikas dalis.

  • Virš Lenkijos artėja audros su kruša: sinoptikai įspėja, kaip per minutes išgelbėti daržą

    Virš Lenkijos artėja audros su kruša: sinoptikai įspėja, kaip per minutes išgelbėti daržą

    Virš Lenkijos artėja orų permainos: sinoptikai prognozuoja liūtis, perkūniją, stiprius vėjo gūsius ir krušą. Tokios vasariškos audros dažniausiai užklumpa staiga, o didžiausia žala per kelias minutes padaroma daržui, gėlynams ir balkonų augalams.

    Pagal prognozes, vietomis krituliai gali būti itin intensyvūs, o vėjas pavojingas lengviems lauko daiktams. Kruša, net ir smulki, dažnai suplėšo lapus, nulaužia jaunus ūglius ir pažeidžia žiedus, todėl augalai vėliau sunkiau atsigauna ir prasčiau dera.

    Kurie augalai nukenčia labiausiai?

    Dažniausiai labiausiai nukenčia minkštalapiai ir trapūs augalai: salotos, jaunų daigų lysvės, prieskoninės žolelės, žydinčios vasarinės gėlės. Didelė rizika kyla ir šiltnamių bei tunelių plėvelei, ypač jei ji senesnė ar įtempta netolygiai.

    Vazoniniai augalai terasose ir balkonuose papildomai kenčia nuo vėjo, kuris apverčia vazonus, išlaužo šakas ar tiesiog nuplėšia lapiją. Jei audra ateina su staigiu temperatūros kritimu, pažeidimai gali dar padidėti dėl streso augalui.

    Kaip greitai apsaugoti daržą ir gėlyną?

    Patikimiausia priemonė nuo krušos yra specialūs apsauginiai tinklai, kurie amortizuoja ledėkus ir sumažina smūgio jėgą. Jei tokio tinklo neturite, laikinai gali padėti daržinė agrodanga, užmesta ant lankų ar kuoliukų taip, kad audinys nesiliestų prie augalų.

    Jei laiko mažai, galima naudoti tai, kas po ranka: lengvą plėvelę, tankesnį audinį, užuolaidą ar tinklelius nuo vabzdžių, pritvirtintus prie kraštų akmenimis ar kitais svoriais. Žemiems augalams tinka ir standūs plastikiniai dėklai, apversti vazonai ar dėžės, svarbu palikti šiek tiek oro tarpo ir neuždusinti augalų.

    Prie krūmų ar gėlynų kartais gelbsti ir išskleistas skėtis, tačiau jis turi būti tvirtai pritvirtintas, kad vėjas jo nenuneštų. Kuo konstrukcija stabilesnė ir kuo mažiau „gaudo“ vėją, tuo didesnė tikimybė, kad apsauga atlaikys gūsius.

    Vazoniniai augalai: saugiausias sprendimas

    Vazoninius augalus paprasčiausia apsaugoti juos pernešant po stogu, į garažą, sandėliuką ar bent prie namo sienos, kur mažesnė vėjo ir krušos tikimybė. Jei pernešti neįmanoma, augalus galima pridengti skaidriomis plastikinėmis dėžėmis, gaubtais ar laikinais apsauginiais dangčiais.

    Po audros verta apžiūrėti lapus ir stiebus, pašalinti nulūžusias dalis, o stipriai sužalotus augalus laikinai pritemdyti nuo tiesioginės saulės. Taip pat svarbu neskubėti gausiai tręšti, nes po mechaninių pažeidimų augalams pirmiausia reikia atsigauti, o ne papildomo „stimulo“.

    Sinoptikų perspėjimų metu rekomenduojama iš anksto pasiruošti uždangalus ir sutvirtinti lauko daiktus, nes kruša ir škvalas dažniausiai ateina netikėtai. Kelių minučių pasiruošimas dažnai lemia, ar pavyks išsaugoti šio sezono derlių ir gėlynų vaizdą.