CP v2

Tag: Krūties vėžys

  • Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Naujas tyrimas rodo, kad moterims, vartojančioms GLP-1 grupės svorio mažinimo vaistus, krūties vėžys gali būti diagnozuojamas rečiau. Analizė, pristatyta 2026 metais kasmetiniame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) susitikime, sieja šiuos preparatus su iki 30 proc. mažesne krūties vėžio rizika.

    Tyrime vertinti daugiau nei 110 000 45–80 metų amžiaus moterų duomenys. Autoriai pabrėžia, kad ryšys išliko nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ir etninės kilmės, kūno masės indekso, krūtų audinio tankio bei diabeto.

    Kodėl GLP-1 domina onkologus?

    GLP-1 receptorių agonistai sukurti metabolinėms būklėms valdyti ir svoriui mažinti, tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar jie gali turėti platesnį poveikį sveikatai. Šie vaistai imituoja po valgymo žarnyne išsiskiriančius hormonus, todėl didina insulino išsiskyrimą, slopina apetitą ir padeda palaikyti žemesnį gliukozės kiekį kraujyje.

    Be svorio mažėjimo, tyrėjai mini ir galimą sisteminio uždegimo mažėjimą. Lėtinis uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių sudaryti palankesnes sąlygas navikų atsiradimui, augimui ar plitimui, todėl uždegimo slopinimas yra viena iš krypčių, kurią onkologijos mokslas aktyviai vertina.

    „GLP-1 vaistai įdomūs vėžio tyrimų požiūriu, nes jie nebuvo sukurti onkologijai, bet veikia daug skirtingų taikinių ir kelių, susijusių su vėžio vystymusi, todėl norime juos tirti šiame kontekste“, – sakė Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos profesorė ir krūties radiologė Elizabeth McDonald.

    Ką reiškia 30 proc. mažesnė rizika?

    Tyrimo rezultatai rodo asociaciją, tačiau patys autoriai pabrėžia, kad tai stebėjimo pobūdžio analizė, todėl ji neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, duomenys leidžia įtarti galimą apsauginį efektą, bet kol kas neatsako galutinai, ar rizika mažėja dėl paties vaisto, dėl sumažėjusio svorio ar dėl kitų veiksnių.

    Mokslininkai taip pat nurodo svarbų galimą iškraipymą: GLP-1 vaistus vartojančios moterys dažniau lankosi pas gydytojus, atlieka tyrimus ir stebėjimą. Tokie skirtumai gali keisti diagnozių nustatymo dinamiką, todėl būtina tiksliau įvertinti, kaip sveikatos priežiūros intensyvumas veikia rezultatus.

    Kam šie duomenys taikytini ir kas toliau?

    Analizė apsiribojo moterimis, turinčiomis antsvorį ar nutukimą, todėl išvados nebūtinai perkeliamos į kitų svorio kategorijų populiaciją. Autoriai akcentuoja, kad svoris yra vienas iš svarbių krūties vėžio rizikos veiksnių, o gyvenimo būdo pokyčiai ir svorio mažėjimas jau seniai siejami su rizikos mažėjimu.

    Tyrėjai ragina žengti kitą žingsnį ir organizuoti atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą. Jo tikslas būtų įvertinti platesnę prevencinę naudą, apimančią ne tik galimą vėžio rizikos mažėjimą, bet ir širdies bei kraujagyslių ligas, metabolinius pokyčius ir su menopauze susijusius simptomus.

    ASCO renginyje pristatyti ir kiti, panašia kryptimi nukreipti duomenys. Pavyzdžiui, atskirame tyrime buvo nagrinėta, ar GLP-1 grupės vaistai gali būti susiję su geresnėmis išeitimis pacientėms, sergančioms pažengusiu, hormonų receptoriams teigiamu krūties vėžiu, tačiau ir šiai sričiai reikalingi griežtesni klinikiniai patvirtinimai.

  • Gydytojai įspėja: kritinis vėžio amžius – kada diagnozė nustatoma dažniausiai?

    Vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniame amžiuje, o daugiausia atvejų fiksuojama po 50 metų. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad bendras vėžio diagnozės amžiaus vidurkis pagal medianą siekia apie 66–67 metus, todėl tai laikoma vienu kritiškiausių laikotarpių.

    Medianinis amžius reiškia, kad maždaug pusė atvejų nustatoma jaunesniems, o kita pusė – vyresniems žmonėms. Dėl to 60–70 metų tarpsnis dažnai išskiriamas kaip laikas, kai tikimybė pirmąkart išgirsti diagnozę reikšmingai išauga.

    Kas lemia rizikos šuolį?

    Viena pagrindinių priežasčių – su amžiumi ląstelėse ilgainiui kaupiasi genetiniai pažeidimai, didėja mutacijų tikimybė ir silpnėja organizmo gebėjimas jas suvaldyti. Taip pat ilgėja ir bendras rizikos veiksnių poveikio laikas.

    Didelę įtaką turi gyvenimo būdas ir aplinka: rūkymas, alkoholio vartojimas, ultravioletiniai spinduliai, kai kurios cheminės medžiagos, oro tarša. Kuo ilgiau žmogus susiduria su šiais veiksniais, tuo didesnė tikimybė, kad susiformuos piktybiniai pakitimai.

    Kaip pasiskirsto atvejai pagal amžių?

    Pagal dažnai cituojamus nacionalinių registrų ir statistikos centrų skaičiavimus, iki 20 metų amžiaus vėžys sudaro tik apie 1 proc. visų atvejų. 20–34 metų grupėje tai sudaro apie 3 proc., o 35–44 metų – apie 5 proc.

    Nuo 45 metų kreivė ryškiai kyla: 45–54 metų grupėje minimi apie 11 proc. atvejų, 55–64 metų – apie 24 proc. Daugiausia atvejų dažniausiai tenka 65–74 metų amžiui – apie 30 proc.

    Vyresniame amžiuje atvejų dalis išlieka didelė: 75–84 metų grupėje nurodoma apie 19 proc., o 85 metų ir vyresnių – apie 8 proc. Kai kuriose šalyse ypač ryški dalis tenka 75 metų ir vyresniems, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir daugėja vyresnio amžiaus gyventojų.

    Skirtingiems vėžiams – skirtingas amžius

    Atskiri vėžio tipai turi nevienodą diagnozės amžiaus profilį. Pavyzdžiui, krūties vėžio medianinis diagnozės amžius dažnai nurodomas apie 62–63 metus, o storosios ir tiesiosios žarnos vėžio – apie 66–67 metus.

    Plaučių vėžiui būdingas dar vėlesnis amžius – apie 71 metus, o šlapimo pūslės vėžio diagnozė dažnai nustatoma apie 73 metus. Prostatos vėžys daugeliu atvejų diagnozuojamas vyresniame amžiuje, dažnai minint 66–68 metų intervalą.

    Nors didžioji dalis piktybinių ligų atvejų tenka vyresniems žmonėms, dalis onkologinių susirgimų dažniau pasitaiko vaikams ir jauniems suaugusiesiems. Tarp jų minimos leukemijos, kai kurie smegenų navikai, taip pat osteosarkoma.

    Medikai pabrėžia, kad amžius pats savaime nėra nuosprendis, tačiau jis siejamas su didesne rizika, todėl ypač svarbus budrumas dėl simptomų ir profilaktiniai patikrinimai pagal amžių bei individualius rizikos veiksnius. Ankstyvas nustatymas daugeliu atvejų reikšmingai pagerina gydymo galimybes.

  • Pavojingiausias moterų amžius: po 45-erių šios ligos gali smogti viena po kitos

    Gydytojai pabrėžia, kad moterų sveikatai vienas jautriausių etapų dažniausiai prasideda perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu, kuris daugeliui moterų pasireiškia maždaug nuo 45 iki 55 metų. Šiuo metu mažėjantis estrogenų kiekis keičia širdies ir kraujagyslių, kaulų, medžiagų apykaitos bei urogenitalinės sistemos veiklą, todėl kai kurių ligų rizika gali augti greičiau.

    Medikai akcentuoja, kad menopauzė nėra liga, tačiau hormonų svyravimai ir vėlesnis stabiliai žemesnis estrogenų lygis gali „atverti duris“ lėtinėms būklėms. Dėl to svarbiausia tampa ne pavieniai simptomai, o bendra rizikų kontrolė ir reguliari prevencija, ypač jei yra paveldimumas ar kiti rizikos veiksniai.

    Viena didžiausių grėsmių šiame amžiuje – širdies ir kraujagyslių ligos, nes po menopauzės didėja aterosklerozės, padidėjusio kraujospūdžio ir infarkto rizika. Riziką papildomai didina rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs cholesterolio kiekis ir pilvinis nutukimas, kuris dažnai sustiprėja sulėtėjus medžiagų apykaitai.

    Kita dažna problema – kaulų retėjimas ir osteoporozė, nes sumažėjus estrogenams greitėja kaulinio audinio netekimas. Tai reiškia didesnę lūžių tikimybę, ypač krentant, todėl gydytojai ragina neapsiriboti vien kalciu maiste, o vertinti visumą: vitamino D stoką, raumenų būklę, pusiausvyrą ir kritimų prevenciją.

    Su amžiumi didėja ir kai kurių onkologinių ligų rizika, o krūties vėžys išlieka vienas aktualiausių, todėl ypač svarbūs profilaktiniai patikrinimai. Taip pat daugėja 2 tipo cukrinio diabeto atvejų, ypač esant antsvoriui, miego trūkumui ir mažam fiziniam aktyvumui, todėl verta reguliariai sekti gliukozės rodiklius ir ilgalaikę glikemijos kontrolę.

    Menopauzės laikotarpiu daliai moterų išryškėja arba sustiprėja ir kiti sutrikimai: sąnarių skausmai, šlapimo nelaikymas, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, makšties gleivinės sausumas. Gydytojai pažymi, kad šios problemos dažnai nutylimos, tačiau šiandien yra daugiau efektyvių gydymo ir pagalbos būdų nei anksčiau, todėl nereikėtų kentėti tyliai.

    „Menopauzė yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau jos metu verta peržiūrėti savo rizikos veiksnius ir prevencijos planą, nes kai kurios ligos šiame etape progresuoja greičiau“, – sako gydytojai.

    Specialistai pataria šiuo laikotarpiu ypač nuosekliai laikytis prevencijos: reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti cholesterolį ir gliukozę, aptarti krūties vėžio patikros grafiką, o prireikus įvertinti kaulų mineralinį tankį. Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai: bent vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, jėgos pratimai raumenims bei kaulams, pakankamas baltymų kiekis, miegas ir streso valdymas.

    Gydytojai primena, kad savijautos pokyčiai po 45 metų ne visada turi būti nurašomi amžiui. Jei vargina užsitęsęs nuovargis, stiprūs karščio pylimai, miego sutrikimai, krūtinės skausmas, staigūs nuotaikos pokyčiai ar dažni šlapinimosi sutrikimai, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą ir sudaryti aiškų ištyrimo bei stebėsenos planą.

  • Gydytojai įspėja: net saikingas alkoholis gali didinti šių vėžių riziką

    Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad alkoholis yra susijęs su didesne kelių onkologinių ligų rizika. Tarptautinės sveikatos institucijos etanolį alkoholinėse gėrimuose priskiria 1 grupės kancerogenams, tai yra medžiagoms, kurių kancerogeniškumas žmonėms yra įrodytas.

    Pagrindinis žalingas mechanizmas siejamas su tuo, kaip organizmas skaido alkoholį. Etilo alkoholis virsta acetaldehidu – toksiška medžiaga, galinčia pažeisti DNR ir trukdyti ląstelėms taisyti genetinius pažeidimus, todėl ilgainiui gali didėti piktybinės ląstelių transformacijos tikimybė.

    Didžiausią tiesioginę žalą dažnai patiria audiniai, kurie pirmiausia kontaktuoja su alkoholiu. Tyrimuose alkoholis siejamas su didesne burnos ertmės, ryklės ir gerklų vėžio rizika, o rizika dar labiau išauga, jei vartojamas alkoholis derinamas su rūkymu.

    Ne mažiau pažeidžiamas ir stemplės audinys, nes alkoholis gali nuolat dirginti gleivinę. Ilgalaikis uždegimas ir mikrotraumos didina tikimybę, kad atsiras ikivėžinių pakitimų, kurie daliai žmonių gali progresuoti į stemplės vėžį.

    Aiškus ryšys nustatytas ir su kepenų vėžiu, ypač kai alkoholis vartojamas ilgai ir gausiai. Nuolatinis toksinis poveikis skatina lėtinį uždegimą, riebalinę kepenų ligą, fibrozę ir cirozę, o būtent cirozė laikoma vienu svarbiausių kepenų ląstelių karcinomos rizikos veiksnių.

    Medicinos bendruomenė taip pat išskiria krūties vėžio riziką: daliai moterų net nedideli alkoholio kiekiai gali būti susiję su rizikos augimu. Vienas paaiškinimų – alkoholio įtaka hormonų pusiausvyrai, įskaitant didesnę estrogenų koncentraciją, taip pat galimi mitybiniai veiksniai, kai suprastėja folatų pasisavinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausio alkoholio kiekio, kalbant apie vėžio prevenciją, iš esmės nėra, o rizika priklauso nuo suvartojamo kiekio ir vartojimo trukmės. Jei žmogus nori mažinti tikimybę susirgti, didžiausią naudą paprastai duoda alkoholio mažinimas arba atsisakymas, rūkymo nutraukimas ir reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal amžių bei rizikos grupę.

  • Pagėgiuose startuoja 2026 metų sveikatos projektų konkursas: prioritetas krūties vėžio prevencijai

    Pagėgiuose startuoja 2026 metų sveikatos projektų konkursas: prioritetas krūties vėžio prevencijai

    Pagėgių savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryba paskelbė 2026 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų finansavimo atrankos konkursą. Finansavimas bus skiriamas iniciatyvoms, kurios atitiks savivaldybės nustatytą prioritetą ir visuomenės sveikatos stiprinimo kriterijus.

    Šių metų konkursui pasirinkta aiški kryptis: onkologinių susirgimų prevencija, daugiausia dėmesio skiriant krūties vėžio prevencinės programos žinomumo didinimui. Savivaldybė pabrėžia ir atrankinės mamografinės patikros skatinimą, kuris laikomas viena svarbiausių ankstyvos diagnostikos priemonių.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti Pagėgių savivaldybėje registruotos ir veiklą vykdančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat kviečiamos visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, jei jų parengtos programos atitinka konkurso kryptį ir keliamus reikalavimus.

    Praktikoje tai reiškia, kad vertinamos bus ne tik medicininės, bet ir švietėjiškos, informavimo bei bendruomenės įsitraukimą skatinančios iniciatyvos. Tokios veiklos dažnai siekia mažinti informacijos spragas, didinti pasitikėjimą prevencinėmis programomis ir padėti gyventojams lengviau pasiekti patikrą.

    Kur ir iki kada pateikti dokumentus?

    Paraiškas pagal patvirtintą formą reikia pateikti iki 2026 metų balandžio 10 dienos. Dokumentai su privalomais priedais priimami dviem būdais: fiziškai pateikiant su lydraščiu Pagėgių savivaldybei Vilniaus g. 11, Pagėgiuose, arba siunčiant elektroniniu paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu adoc formatu.

    Teikiant dokumentus popieriniu būdu, nurodoma, kad paraiška skirta Pagėgių savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybai, taip pat aiškiai įvardijamas pareiškėjas. Savivaldybė primena, kad dokumentų kopijos turi būti patvirtintos tikrumo žyma ir pasirašytos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.

    Ką verta žinoti planuojant projektą?

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir ankstyvam onkologinių ligų nustatymui, nes būtent ankstyvos stadijos diagnozė dažnai lemia geresnes gydymo išeitis. Dėl to savivaldybės konkursuose dažniau prioritetizuojami projektai, kurie didina gyventojų informuotumą ir mažina praktines kliūtis dalyvauti patikroje.

    Pagėgių savivaldybė nurodo, kad konkurso sąlygos ir įgyvendinimo tvarka nustatytos savivaldybės tarybos patvirtintame programos priemonių sudarymo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos apraše. Dėl papildomos informacijos pareiškėjai gali kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais.

  • „AstraZeneca“ akcijos smuko: FDA patarėjai nepritarė naujam krūties vėžio vaistui

    „AstraZeneca“ akcijos smuko: FDA patarėjai nepritarė naujam krūties vėžio vaistui

    Farmacijos milžinės „AstraZeneca“ akcijos penktadienį krito po to, kai JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patariamasis komitetas nepritarė bendrovės eksperimentinio vaisto nuo krūties vėžio registracijai. Patarėjai balsavo 6 prieš 3, o pagrindinės pastabos buvo susijusios su klinikinio tyrimo dizainu ir to, ką rodo duomenys, interpretacija.

    Komitetas svarstė geriamąjį vaistą kamizestrantą, skirtą tam tikram hormonams jautraus krūties vėžio tipui, kai navike atsiranda ESR1 mutacija. Patarėjai teigė, kad pateikti rezultatai neįtikino, jog ankstyvas gydymo pakeitimas pagerina ilgalaikius pacientų išgyvenamumo rodiklius, palyginti su įprastomis gydymo strategijomis.

    Nors FDA dažnai atsižvelgia į patariamųjų komitetų rekomendacijas, jos nėra teisiškai įpareigojančios. Vis dėlto neigiamas balsavimas paprastai didina riziką, kad sprendimas gali būti atidėtas, prašoma papildomų duomenų arba taikomos griežtesnės registracijos sąlygos.

    Diskusijų centre atsidūrė trečios fazės tyrimo SERENA-6 metodika: patarėjai abejojo, ar ankstyvas perėjimas prie kamizestranto, remiantis naviko pokyčių aptikimu dar iki radiologinės ligos progresijos, iš tiesų sukuria tvarią klinikinę naudą. Taip pat buvo keliamas klausimas, ar skubus gydymo sekos spartinimas neperskirsto rizikų ir nesutrumpina laiko, kai pacientams dar gali veikti kitos terapijos.

    „AstraZeneca“ pabrėžė, kad tęs dialogą su FDA, kol ši baigs paraiškos vertinimą. Bendrovė taip pat akcentavo, kad mato vaisto potencialą ir toliau investuoja į onkologijos tyrimus, tačiau artimiausiu laikotarpiu investuotojai reaguoja į padidėjusią reguliacinę nežinomybę.

    Rinkoje tai buvo vertinama kaip sentimentui nepalankus signalas, nors dalis analitikų primena, kad vieno produkto sprendimas retai lemia visos didelės farmacijos grupės perspektyvas. Bendrovė pastaraisiais ketvirčiais skelbė apie stabilias pajamas ir užsiminė apie intensyvų klinikinių rezultatų laikotarpį, todėl dėmesys krypsta ir į kitus artimiausius tyrimų bei plėtros etapus.

    Krūties vėžio gydymo srityje pastaraisiais metais ryškėja tendencija vis plačiau taikyti personalizuotą terapiją, kai sprendimai paremti biomarkeriais ir genetiniais naviko pokyčiais. Tačiau reguliuotojai paprastai reikalauja aiškaus įrodymo, kad tokios strategijos ne tik atitolina ligos progresiją, bet ir reikšmingai pagerina ilgalaikius paciento rezultatus, o klinikinių tyrimų dizainas turi atspindėti realią klinikinę praktiką.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad senstant krūties audinys patiria ryškius struktūrinius ir imuninius pokyčius, kurie gali sudaryti palankesnes sąlygas vėžinėms ląstelėms įsitvirtinti. Didžiausias lūžis fiksuotas apie menopauzę, kai audinio „ekosistema“ keičiasi ypač sparčiai.

    Mokslininkai, dirbę Kembridžo universitete ir Britų Kolumbijos universitete, sudarė vieną detaliausių iki šiol krūties audinio senėjimo žemėlapių. Jis paremtas daugiau kaip 3 milijonų ląstelių analize ir leidžia sekti, kaip bėgant metams kinta skirtingi audinio komponentai.

    Tyrimui buvo panaudoti 527 moterų, kurių amžius siekė nuo 15 iki 86 metų, normaliojo krūties audinio mėginiai. Jie surinkti atliekant krūtų mažinimo operacijas, o ląstelės analizuotos pažangiais vaizdinimo metodais, leidžiančiais matyti pokyčius ląstelių lygiu.

    Kas keičiasi krūties audinyje?

    Duomenys parodė, kad su amžiumi mažėja ląstelių kiekis ir silpnėja audinio „karkasas“: rečiau dalijasi ląstelės, mažėja stromos ląstelių bei epitelio ląstelių, kurios dengia latakus ir sudaro pieną gaminančias struktūras. Tyrėjų teigimu, tai iš dalies logiška, nes pieno gamyba vyresniame amžiuje tampa mažiau aktuali, tačiau pokyčių mastas nustebino.

    Kartu kinta ir pati krūties sandara: pieną gaminančios skiltys traukiasi arba nyksta, didėja riebalinio audinio dalis, mažėja kraujagyslių. Tokia pertvarka gali keisti ir tai, kaip greitai audinys atsinaujina bei kaip efektyviai „pastebimi“ pavieniai pakitę židiniai.

    Pastebėta ir erdvinė dinamika: imuninės bei stromos ląstelės senstant pasislenka toliau nuo epitelio ląstelių. Tai gali silpninti natūralią kontrolę, kai imunitetas ir aplinkinės struktūros padeda atpažinti bei „sulaikyti“ potencialiai pavojingas ląsteles ankstyvoje stadijoje.

    Imunitetas sensta kartu

    Jaunesniame amžiuje krūties audinyje aptikta daugiau aktyvių T ląstelių ir B ląstelių, kurios siejamos su stipresne imunine priežiūra. Vyresniame amžiuje tokių ląstelių mažėja, o dažniau randami M2 tipo makrofagai, kurie mokslinėje literatūroje siejami su navikams palankesne mikroaplinka.

    Šie pokyčiai gali reikšti labiau uždegiminę ir vėžinių procesų vystymuisi palankesnę terpę, kurioje imuninė sistema prasčiau „sutvarko“ atsitiktinai atsirandančias pakitusias ląsteles. Tyrėjai pabrėžia, kad tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs, tačiau kryptis ryški.

    „Mūsų sudarytas žemėlapis parodė, kad su amžiumi krūties audinyje vyksta dideli pokyčiai, o ryškiausi jie yra menopauzės laikotarpiu“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Pulkit Gupta.

    Kodėl svarbi menopauzė?

    Tyrime išskirtas ryškus senėjimo „pikas“ vėlyvuosiuose 40-uosiuose, kuris sutampa su menopauzės laikotarpiu. Tai siejama su hormoninės aplinkos pokyčiais, kurie veikia audinių struktūrą, riebalinio audinio proporcijas ir imuninės sistemos signalus.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad krūties audinio senėjimas gali vykti nevienodu tempu, priklausomai nuo individualių ypatumų. Tai teoriškai galėtų paaiškinti, kodėl panašaus amžiaus moterų rizika nėra vienoda, net kai gyvenimo būdas atrodo panašus.

    Šis darbas papildo seniai žinomą faktą, kad amžius yra vienas svarbiausių daugelio vėžio formų rizikos veiksnių, nes bėgant metams ląstelėse kaupiasi genetinės klaidos. Nauji duomenys leidžia geriau suprasti, kad svarbus ne tik mutacijų kaupimasis, bet ir tai, kaip senstanti audinio mikroaplinka gali padėti ar trukdyti pakitusioms ląstelėms išlikti.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad analizėje nebuvo atskirai vertinami tokie veiksniai kaip etninė kilmė ar konkretūs genetiniai rizikos variantai, todėl reikalingi papildomi darbai. Vis dėlto ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių paveldimų rizikos veiksnių, normalus krūties audinys gali turėti spartesnio biologinio senėjimo požymių, o tai gali būti svarbi kryptis ateities prevencijai ir ankstyvesnei rizikos prognozei.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nature Aging“.

  • Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje daugėja 20–49 metų žmonėms diagnozuojamų kai kurių vėžio formų, o vien įprastais gyvenimo būdo veiksniais šio augimo paaiškinti nepavyksta. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, išanalizavę vėžio atvejų dinamiką 2001–2019 metų laikotarpiu.

    Tyrimą atliko Vėžio tyrimų instituto ir Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai, vertinę sergamumo rodiklius Anglijoje. Jie nustatė 11 vėžio rūšių, kurių dažnis jaunesnių suaugusiųjų grupėje per analizuotą laikotarpį augo.

    Kokios vėžio rūšys augo?

    Tarp dažnėjančių vėžio formų įvardyti krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, kasos bei inkstų navikai. Taip pat fiksuotas kepenų, tulžies pūslės, skydliaukės, burnos ertmės, gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžio atvejų augimas, be to, daugėjo ir daugybinės mielomos atvejų.

    Mokslininkai pabrėžė, kad daugumos šių vėžio rūšių rodikliai kilo ir vyresnėse amžiaus grupėse, kur vėžys apskritai yra gerokai dažnesnis. Tai gali rodyti dalį bendrų rizikos veiksnių skirtingiems amžiams, tačiau situacija skiriasi priklausomai nuo konkretaus naviko tipo.

    Išskirtinės buvo dvi diagnozės: storosios žarnos ir tiesiosios žarnos bei kiaušidžių vėžys. Tyrime pažymėta, kad šių dviejų vėžio formų augimas ryškiau matomas būtent jaunesnių suaugusiųjų grupėje, todėl ieškoma veiksnių, galinčių specifiniau veikti šį amžių.

    Kodėl vien gyvenimo būdas nepaaiškina?

    Analizėje vertinti gerai žinomi rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinis aktyvumas ir kūno svoris. Tyrėjai apskaičiavo, kad šie veiksniai, priklausomai nuo vėžio rūšies, gali lemti maždaug 7–65 proc. rizikos dalį.

    Tačiau pabrėžiama, kad dauguma šių rizikų tarp jaunesnių suaugusiųjų per pastaruosius dešimtmečius nedidėjo. Tyrime nurodoma, kad rūkymas mažėjo, alkoholio vartojimas krito arba išliko stabilus, fizinio neaktyvumo lygis paprastai mažėjo, o raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas taip pat traukėsi.

    Pagrindinė išimtis buvo nutukimas, kurio paplitimas augo skirtingose suaugusiųjų amžiaus grupėse ir laikomas svarbiu vėžio rizikos veiksniu. Vis dėlto tyrėjai teigia, kad vien nutukimo didėjimas nepaaiškina bendro vėžio atvejų augimo tarp jaunesnių žmonių.

    Net ir toms vėžio rūšims, kurios siejamos su didesniu kūno svoriu, pavyzdžiui, žarnyno, inkstų, kasos, kepenų, tulžies pūslės ar gimdos vėžiui, vien nutukimo rodiklių pokytis nepaaiškino stebėtos tendencijos. Tai reiškia, kad dalis veiksnių gali būti susiję su ankstyvo gyvenimo laikotarpio poveikiais, aplinkos rizikomis arba sveikatos sistemos pokyčiais.

    Ką dar gali reikšti šios tendencijos?

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį į galimą didesnio ištyrimo ir geresnės diagnostikos vaidmenį, nes plečiantis tyrimų prieinamumui dalis navikų gali būti nustatomi anksčiau. Kartu pabrėžiama būtinybė skubiai tirti kitus galimus paaiškinimus, įskaitant naujai išryškėjančius rizikos veiksnius ir ankstyvųjų metų įtaką sveikatai.

    Be to, mokslininkai ragina nenutraukti prevencijos priemonių ir daugiau dėmesio skirti nelygybėms. Tyrime akcentuojama, kad rūkymas ir nutukimas dažniau paplitę labiau nepasiturinčiose bendruomenėse, o nutukimo augimas jose gali būti staigesnis, todėl daliai gyventojų rizika didėja labiau.

    Gydytojams ši kryptis svarbi ir dėl praktinių sprendimų: jeigu kai kurios vėžio rūšys išties dažnėja jaunesniame amžiuje, gali tekti peržiūrėti budrumo kriterijus, simptomų vertinimą ir dalies patikrų amžiaus ribas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vien tik iš šios analizės daryti išvadas apie konkrečias priežastis dar anksti.