CP v2

Tag: Krūties vėžys

  • Mokslininkai atskleidė, kas po gydymo mažina vėžio atsinaujinimą ir mirties riziką

    Fizinis aktyvumas po onkologinio gydymo gali reikšmingai sumažinti vėžio atsinaujinimo ir priešlaikinės mirties riziką. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, apibendrinę didelės apimties tyrimus, kuriuose vertintas judėjimo poveikis pacientams jau po gydymo.

    Apžvalgoje, kurioje sujungti 123 stebimieji tyrimai ir 21 klinikinis bandymas, analizuoti apie 8 500 dalyvių duomenys. Rezultatai rodo, kad žmonėms, kurie po gydymo išliko fiziškai aktyvūs, mirties rizika buvo apie 23 proc. mažesnė, o rizika, kad vėžys atsinaujins iki mirties, sumažėjo maždaug 17 proc.

    Taip pat fiksuotas bendros mirties rizikos mažėjimas apie 18 proc., o mirties būtent nuo vėžio rizika buvo apie 26 proc. Tyrėjai primena, kad net ir po chirurginio gydymo ar chemoterapijos daliai pacientų liga gali sugrįžti, todėl papildomos, moksliškai pagrįstos priemonės yra ypač svarbios.

    Kurie vėžiai tirti dažniausiai?

    Dažniausiai analizuotas krūties vėžys, tačiau įtraukti ir kitų lokalizacijų atvejai, įskaitant storosios žarnos bei kasos vėžį. Nors skirtingų ligų eiga ir gydymas skiriasi, bendras signalas iš tyrimų išlieka panašus: judėjimas po gydymo siejamas su geresnėmis baigtimis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas turėtų būti vertinamas kaip svarbi tęstinės priežiūros dalis po gydymo. Tai nereiškia, kad sportas pakeičia medikų stebėseną ar paskirtas terapijas, tačiau gali tapti papildomu, pacientui prieinamu sveikimo ramsčiu.

    Kokie pratimai siejami su nauda?

    Tyrimuose dažniausiai minėtos aerobinės ir jėgos treniruotės. Aerobinei veiklai priskiriamas spartus ėjimas, lengvas bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar šokiai, o jėgos pratimams dažniau įvardijami pratimai su savo kūno svoriu ar lengvais svoriais.

    „Aerobiniai pratimai gali padėti gerinti širdies ir kraujagyslių būklę, mobilizuoti imuninės sistemos ląsteles ir normalizuoti kraujotaką naviko audiniuose, o tai siejama su geresne ligos kontrole“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Chi-Chen Tsengas iš Nacionalinio Taivano universiteto.

    Ką svarbu žinoti pacientams?

    Ekspertai įspėja neskubėti imtis didelio intensyvumo treniruočių iš karto po operacijų ar chemoterapijos, nes organizmas gali būti nusilpęs. Saugiausia krūvį didinti palaipsniui, o konkrečią veiklą ir intensyvumą suderinti su gydytoju ar reabilitacijos specialistu.

    Mokslininkai svarsto, kad fizinis aktyvumas gali veikti keliais keliais: stiprinti imuninį atsaką, gerinti audinių aprūpinimą krauju, daryti įtaką hormonų balansui ir raumenų gliukozės panaudojimui. Tokie pokyčiai gali sudaryti mažiau palankias sąlygas vėžinėms ląstelėms.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad ryšys tarp judėjimo ir geresnių baigčių nereiškia universalaus recepto visiems, nes svarbūs amžius, gretutinės ligos, gydymo pasekmės ir konkreti vėžio rūšis. Dėl to individualus planas, paremtas medicinine būkle, išlieka esminis.

  • Startuolis „Tensive“ gavo 20 mln. eurų EIB paskolą: kaip REGENERA keičia krūties atkūrimą

    Milane veikiantis medicinos technologijų startuolis „Tensive“ pritraukė 20 mln. eurų Europos investicijų banko paskolą, skirtą biorezorbuojamos technologijos REGENERA plėtrai. Lėšos bus nukreiptos į mokslinius tyrimus, klinikines studijas, CE žymėjimo procesą, gamybos didinimą ir pasirengimą komerciniam startui.

    Paskola suteikta kaip konvertuojamoji ir sudaro maždaug pusę bendrovės 40 mln. eurų finansavimo plano. Projektą remia Europos Komisijos programa InvestEU, kurios tikslas – palengvinti strateginių inovacijų finansavimą Europoje.

    „EIB detaliai įvertino mūsų klinikinius įrodymus ir reguliacinę bylą, todėl įsipareigojo skirti 20 mln. eurų, kad REGENERA, po teigiamų pagrindinės klinikinės studijos rezultatų, pasiektų Europos chirurgus“, – sakė „Tensive“ vadovas Sanjay Kakkar.

    Pasak jo, šis sprendimas turėtų paspartinti ir papildomo nuosavo kapitalo pritraukimą. Bendrovė siekia pasiūlyti sprendimą pacientėms, kurioms po krūties vėžio operacijų, ypač po dalinės krūties pašalinimo procedūrų, dažnai trūksta patikimų ir estetiškai prognozuojamų rekonstrukcijos alternatyvų.

    Kas yra REGENERA?

    REGENERA – kempinę primenantis biorezorbuojamas karkasas, implantuojamas operacijos metu į audinių ertmę. Jo paskirtis – padėti atkurti tūrį ir sudaryti sąlygas natūraliam paciento audinių ataugimui, o pačiam implantui laikui bėgant palaipsniui rezorbuotis.

    Bendrovė teigia, kad medžiaga savo konsistencija artima riebaliniam audiniui, todėl gali prisitaikyti prie chirurginės ertmės be sudėtingo formavimo. Tokia savybė, anot kūrėjų, leidžia lengviau integruoti sprendimą į įprastą operacijos eigą ir sumažinti papildomų intervencijų poreikį ateityje.

    Dar vienas praktinis aspektas – aiškus implanto matomumas diagnostiniuose tyrimuose, kuris gali padėti tiksliau planuoti spindulinę terapiją ir stebėseną. Tai ypač svarbu, kai po operacijos būtina tiksliai atskirti pakitimus nuo aplinkinių audinių ir suvaldyti klaidingų interpretacijų riziką.

    Klinikiniai duomenys ir reguliaciniai žingsniai

    „Tensive“ skelbia, kad jų vykdomoje pagrindinėje klinikinėje studijoje (NCT05941299) dalyvavo 94 pacientės, o didžioji dalis jų jau peržengė 12 mėnesių stebėsenos ribą. Bendrovės pranešime nurodoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu daugumoje vertinamų atvejų fiksuoti geri arba labai geri kosmetiniai rezultatai, išliko aukštas chirurgų pasitenkinimas, o pacientių savijautos vertinimai reikšmingai pagerėjo.

    Taip pat akcentuojama, kad REGENERA netrukdė onkologiniam vaizdinimui, o tai laikoma kritiniu kriterijumi diegiant naujus implantus po onkologinių operacijų. Atskiras ankstyvas tyrimas, kuriame stebėta ilgalaikė dinamika, pasak bendrovės, rodo išliekantį tūrio užpildymą, kraujagyslių formavimąsi implanto vietoje ir tai, kad laikui bėgant karkasas rezorbuojasi.

    Įmonė prognozuoja, kad Europos Sąjungoje reguliacinis patvirtinimas galėtų būti gautas 2027 metų pradžioje, tačiau galutinis terminas priklausys nuo vertinimo eigos ir pateikiamų duomenų apimties. Tuo metu paskolos lėšos turėtų padėti užtikrinti ir gamybos mastelio didinimą, kas dažnai tampa vienu sudėtingiausių etapų tarp klinikinio įrodymo ir realios prieigos ligoninėse.

    Kodėl EIB finansavimas svarbus?

    Pagal susitarimą EIB suteikia iki 20 mln. eurų konvertuojamosios paskolos, kuri gali būti panaudota dalimis. Tokia struktūra dažnai vertinama kaip mažiau nuosavą kapitalą praskiedžiantis finansavimo būdas, nes įmonei leidžia pasistūmėti iki komercinės stadijos neparduodant reikšmingos įmonės dalies ankstyvame etape.

    „Europos inovacijų sveikatos srityje, ypač moterų sveikatos, rėmimas yra EIB grupės misijos esmė. Šis finansavimas padės „Tensive“ vystyti perspektyvią regeneracinę technologiją, galinčią spręsti svarbius nepatenkintus poreikius krūties vėžio priežiūroje“, – sakė EIB viceprezidentė Gelsomina Vigliotti.

    Bendrovė nurodo, kad likusiai finansavimo plano daliai ji toliau derasi su instituciniais investuotojais ir galimais strateginiais partneriais. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą regeneracinės medicinos ir pažangių biomaterialų sprendimais Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško klinikiniu įrodymu paremtų technologijų, galinčių sumažinti pakartotinių operacijų riziką ir pagerinti ilgalaikius pacientų rezultatus.

  • Po onkologinio gydymo užklumpa smegenų rūkas: kas jį sukelia ir kiek gali tęstis

    Po onkologinio gydymo užklumpa smegenų rūkas: kas jį sukelia ir kiek gali tęstis

    Smegenų rūkas po onkologinio gydymo, tarptautinėje literatūroje dažnai vadinamas chemo brain, apibūdina atminties, dėmesio ir mąstymo sulėtėjimo simptomus. Jie gali pasireikšti dar prieš gydymą, jo metu arba išlikti jau baigus terapiją.

    Dalis pacientų pastebi, kad tapo sunkiau susikaupti pokalbiui, prisiminti informaciją ar rasti reikiamą žodį. Šie pokyčiai dažnai būna subtilūs, tačiau gali smarkiai apsunkinti grįžimą į darbą ir įprastą kasdienybę.

    Ne vien chemoterapijos pasekmė

    Nors pavadinimas siejamas su chemoterapija, specialistai pabrėžia, kad pažinimo sutrikimus gali lemti keli veiksniai vienu metu. Įtakos turi pati onkologinė liga, kiti gydymo metodai, taip pat bendra organizmo būklė po intensyvios terapijos.

    Dažnai prisideda lėtinis nuovargis, miego sutrikimai, skausmas, mažakraujystė, užsitęsęs stresas ir nerimo ar prislėgtos nuotaikos epizodai. Dėl to vis dažniau vartojama platesnė sąvoka, apimanti su vėžiu ir jo gydymu susijusius pažinimo funkcijų sutrikimus.

    Kas vyksta organizme?

    Tikslaus mechanizmo mokslas dar nėra iki galo paaiškinęs, tačiau tyrimai rodo kelias tikėtinas kryptis. Chemoterapiniai vaistai gali skatinti uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą, o tai siejama su nervų sistemos veiklos pokyčiais.

    Taip pat nagrinėjami kraujo ir smegenų barjero pokyčiai bei procesai, susiję su nervinių ląstelių funkcija ir atsikūrimu. Prie pažinimo sunkumų gali prisidėti ir hormonų pokyčiai, ypač jei gydymas veikia endokrininę sistemą.

    Kokie simptomai būdingiausi?

    Pacientai dažnai pasakoja, kad mintys tarsi lėtesnės, o dėmesį išlaikyti sunkiau nei anksčiau. Tipiška situacija, kai žodis atrodo esantis ant liežuvio galo, bet jo nepavyksta prisiminti.

    Dažni ir planavimo, organizavimo sunkumai, lėtesnis kasdienių užduočių atlikimas, sudėtingesnis naujos informacijos įsisavinimas. Kai kuriems ypač vargina tai, kad vienu metu atlikti kelias užduotis pasidaro gerokai sudėtingiau.

    Kiek tai trunka ir kaip dažnai pasitaiko?

    Trukmė yra labai individuali: vieniems simptomai palaipsniui silpnėja per kelias savaites ar mėnesius po gydymo, kitiems gali užsitęsti ilgiau. Daug kas priklauso nuo vėžio tipo, taikyto gydymo intensyvumo, amžiaus ir gretutinių sveikatos problemų.

    Tyrimų duomenys apie paplitimą skiriasi dėl nevienodų vertinimo metodų ir pacientų grupių. 2025 metais publikuotoje metaanalizėje, nagrinėjusioje krūties vėžiu sergančias pacientes, skirtinguose tyrimuose dažnis svyravo nuo 9,6 iki 81 proc., o apibendrintas įvertis siekė apie 40 proc.

    Kada kreiptis pagalbos?

    Jei atminties ar dėmesio problemos ryškios, trukdo kasdieniam gyvenimui, atsirado staiga arba laikui bėgant stiprėja, verta apie tai kalbėtis su gydytoju. Kartais panašius simptomus sukelia kitos, koreguojamos priežastys, pavyzdžiui, mažakraujystė, miego sutrikimai ar kai kurie vaistai.

    Vieno specifinio vaisto, skirto būtent šiam sindromui, paprastai nėra, tačiau padėti gali individualiai parinkta strategija. Praktikoje dažnai taikomas miego ir nuovargio valdymas, fizinio aktyvumo pritaikymas, psichologinė pagalba, o prireikus ir kognityvinė reabilitacija.

    Medikai pabrėžia, kad svarbiausia šių simptomų nenurašyti vien valios trūkumui ar amžiui. Laiku įvardijus problemą, lengviau parinkti sprendimus, kurie padeda atkurti darbingumą ir pasitikėjimą kasdienėje veikloje.

  • Aktorė Lucy Davis vos nepaisė mažo sukietėjimo: medikai paaiškina, ką būtina tikrinti

    Aktorė Lucy Davis vos nepaisė mažo sukietėjimo: medikai paaiškina, ką būtina tikrinti

    Subtilus simptomas, kurį lengva nurašyti

    Britų aktorė Lucy Davis pranešė, kad jai nustatytas ketvirtos stadijos krūties vėžys, o pirmasis ženklas buvo itin menkas. Ji pasakojo, kad tai nebuvo aiškus guzelis, o mažytis sukietėjimas, kurį iš pradžių svarstė tiesiog ignoruoti.

    Vėliau, anot jos, liga išplito į kaulus, įskaitant stuburą, klubą ir šonkaulius. Tokia ligos eiga primena pagrindinį principą, kurį kartoja onkologai: kuo anksčiau kreipiamasi dėl naujo ar neįprasto pakitimo, tuo daugiau gydymo galimybių.

    „Tai, ką pajutau, nebuvo guzas, greičiau mažas kietas taškas. Beveik nėjau tikrintis, todėl sakau: neignoruokite nieko“, – sakė Lucy Davis.

    Kokie požymiai laikomi įtartinais

    Krūties vėžys ne visada prasideda skausmu, todėl vien skausmo nebuvimas nėra raminantis ženklas. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vertinti reikia bet kokį naujai atsiradusį gumbą, sukietėjimą ar pakitusią krūties struktūrą.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į krūties formos ar dydžio pokyčius, odos įtraukimą, paraudimą, spenelio pakitimus bei neįprastas išskyras, ypač jei jos kraujingos. Tokie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau yra pakankama priežastis nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2024 metais pasaulyje krūties vėžys diagnozuotas apie 2,4 milijono moterų, o mirčių skaičius siekė apie 694 000. Organizacija taip pat nurodo, kad didelė dalis atvejų nustatoma moterims, neturinčioms specifinių rizikos veiksnių, išskyrus lytį ir amžių.

    Savikontrolė ir patikros: kuo jos skiriasi

    Reguliari savikontrolė gali padėti geriau pažinti, kas jūsų krūtyse yra įprasta, ir greičiau pastebėti naujus pokyčius. Praktikoje tai dažniausiai prasideda apžiūra veidrodyje ir švelniu apčiuopimu, įvertinant ir pažastų sritį, kur gali būti padidėję limfmazgiai.

    Vis dėlto savikontrolė nepakeičia gydytojo apžiūros ar organizuotų patikrų. Jei atsiranda naujas sukietėjimas ar kitas pakitimas, svarbiausia yra klinikinis įvertinimas, o prireikus ir papildomi tyrimai, pavyzdžiui, echoskopija ar mamografija.

    Mamografija laikoma pagrindiniu patikros tyrimu, nes leidžia aptikti pakitimus dar iki simptomų. Tačiau patikra turi ir trūkumų: galimi klaidingai teigiami atsakymai, dėl kurių žmogui tenka papildomi tyrimai ar biopsijos, o tyrimas susijęs su nedidele apšvitos doze.

    Europos Komisijos parengtose gairėse pabrėžiama, kad 40–44 metų moterims įprastinė mamografinė patikra ne visada rekomenduojama, nes potenciali žala kai kuriais atvejais gali nusverti naudą. Konkrečios amžiaus ribos ir kvietimų dažnis skiriasi tarp šalių, todėl gyventojams svarbu vadovautis nacionalinėmis programomis ir individualia gydytojo rekomendacija.

    Ši istorija išryškina vieną paprastą dalyką: ankstyvi simptomai kartais būna beveik nepastebimi, todėl naujas, anksčiau nebūdingas krūties pakitimas turėtų būti laikomas pakankama priežastimi pasitikrinti. Net jei pokytis mažas ir neskausmingas, delsti neverta.

  • Alkoholis siejamas su 7 vėžio rūšimis: medikai įspėja – riziką didina net mažos dozės

    Alkoholis priskiriamas prie veiksnių, didinančių riziką susirgti keliomis onkologinėmis ligomis, o saugios jo dozės, vertinant vėžio prevenciją, nėra. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad rizika gali augti net vartojant nedidelius kiekius, nepriklausomai nuo to, ar renkamasi alus, vynas, ar stiprieji gėrimai.

    Tarptautinės sveikatos institucijos alkoholį sieja su mažiausiai septynių rūšių vėžiu: krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės ir kepenų. Rizika nėra vienoda visiems, ją lemia vartojimo dažnis, kiekiai, genetika, bendra sveikatos būklė ir kiti įpročiai.

    Vienas pagrindinių mechanizmų – alkoholiui organizme skylant susidarantis acetaldehidas, laikomas toksiška ir kancerogenine medžiaga. Jis gali pažeisti ląstelių DNR ir trikdyti natūralius DNR taisymo procesus, o tai ilgainiui didina piktybinių pakitimų tikimybę.

    Alkoholis taip pat siejamas su hormonų pusiausvyros pokyčiais: pavyzdžiui, gali didėti estrogenų koncentracija, o tai svarbu vertinant krūties vėžio riziką. Be to, vartojant alkoholį silpnėja gleivinių apsauginės funkcijos, todėl burnos ertmės ir gerklės audiniai gali tapti jautresni kitiems kancerogenams.

    Gydytojai atkreipia dėmesį į ypač pavojingą derinį, kai alkoholis vartojamas kartu su tabaku. Tokiu atveju reikšmingai didėja burnos ertmės, ryklės ir stemplės vėžio rizika, nes tabako dūmų kancerogenai lengviau pažeidžia audinius, o alkoholis sustiprina jų poveikį.

    Be onkologinių ligų, reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas siejamas su kepenų pažeidimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei kitais sveikatos sutrikimais. Specialistai pabrėžia, kad rizikos mažinimas prasideda nuo vartojimo mažinimo, o žmonėms, kurie jau turi padidėjusią riziką, gali būti rekomenduojama alkoholio atsisakyti visiškai.

  • Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Naujas tyrimas rodo, kad moterims, vartojančioms GLP-1 grupės svorio mažinimo vaistus, krūties vėžys gali būti diagnozuojamas rečiau. Analizė, pristatyta 2026 metais kasmetiniame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) susitikime, sieja šiuos preparatus su iki 30 proc. mažesne krūties vėžio rizika.

    Tyrime vertinti daugiau nei 110 000 45–80 metų amžiaus moterų duomenys. Autoriai pabrėžia, kad ryšys išliko nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ir etninės kilmės, kūno masės indekso, krūtų audinio tankio bei diabeto.

    Kodėl GLP-1 domina onkologus?

    GLP-1 receptorių agonistai sukurti metabolinėms būklėms valdyti ir svoriui mažinti, tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar jie gali turėti platesnį poveikį sveikatai. Šie vaistai imituoja po valgymo žarnyne išsiskiriančius hormonus, todėl didina insulino išsiskyrimą, slopina apetitą ir padeda palaikyti žemesnį gliukozės kiekį kraujyje.

    Be svorio mažėjimo, tyrėjai mini ir galimą sisteminio uždegimo mažėjimą. Lėtinis uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių sudaryti palankesnes sąlygas navikų atsiradimui, augimui ar plitimui, todėl uždegimo slopinimas yra viena iš krypčių, kurią onkologijos mokslas aktyviai vertina.

    „GLP-1 vaistai įdomūs vėžio tyrimų požiūriu, nes jie nebuvo sukurti onkologijai, bet veikia daug skirtingų taikinių ir kelių, susijusių su vėžio vystymusi, todėl norime juos tirti šiame kontekste“, – sakė Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos profesorė ir krūties radiologė Elizabeth McDonald.

    Ką reiškia 30 proc. mažesnė rizika?

    Tyrimo rezultatai rodo asociaciją, tačiau patys autoriai pabrėžia, kad tai stebėjimo pobūdžio analizė, todėl ji neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, duomenys leidžia įtarti galimą apsauginį efektą, bet kol kas neatsako galutinai, ar rizika mažėja dėl paties vaisto, dėl sumažėjusio svorio ar dėl kitų veiksnių.

    Mokslininkai taip pat nurodo svarbų galimą iškraipymą: GLP-1 vaistus vartojančios moterys dažniau lankosi pas gydytojus, atlieka tyrimus ir stebėjimą. Tokie skirtumai gali keisti diagnozių nustatymo dinamiką, todėl būtina tiksliau įvertinti, kaip sveikatos priežiūros intensyvumas veikia rezultatus.

    Kam šie duomenys taikytini ir kas toliau?

    Analizė apsiribojo moterimis, turinčiomis antsvorį ar nutukimą, todėl išvados nebūtinai perkeliamos į kitų svorio kategorijų populiaciją. Autoriai akcentuoja, kad svoris yra vienas iš svarbių krūties vėžio rizikos veiksnių, o gyvenimo būdo pokyčiai ir svorio mažėjimas jau seniai siejami su rizikos mažėjimu.

    Tyrėjai ragina žengti kitą žingsnį ir organizuoti atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą. Jo tikslas būtų įvertinti platesnę prevencinę naudą, apimančią ne tik galimą vėžio rizikos mažėjimą, bet ir širdies bei kraujagyslių ligas, metabolinius pokyčius ir su menopauze susijusius simptomus.

    ASCO renginyje pristatyti ir kiti, panašia kryptimi nukreipti duomenys. Pavyzdžiui, atskirame tyrime buvo nagrinėta, ar GLP-1 grupės vaistai gali būti susiję su geresnėmis išeitimis pacientėms, sergančioms pažengusiu, hormonų receptoriams teigiamu krūties vėžiu, tačiau ir šiai sričiai reikalingi griežtesni klinikiniai patvirtinimai.

  • Gydytojai įspėja: kritinis vėžio amžius – kada diagnozė nustatoma dažniausiai?

    Vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniame amžiuje, o daugiausia atvejų fiksuojama po 50 metų. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad bendras vėžio diagnozės amžiaus vidurkis pagal medianą siekia apie 66–67 metus, todėl tai laikoma vienu kritiškiausių laikotarpių.

    Medianinis amžius reiškia, kad maždaug pusė atvejų nustatoma jaunesniems, o kita pusė – vyresniems žmonėms. Dėl to 60–70 metų tarpsnis dažnai išskiriamas kaip laikas, kai tikimybė pirmąkart išgirsti diagnozę reikšmingai išauga.

    Kas lemia rizikos šuolį?

    Viena pagrindinių priežasčių – su amžiumi ląstelėse ilgainiui kaupiasi genetiniai pažeidimai, didėja mutacijų tikimybė ir silpnėja organizmo gebėjimas jas suvaldyti. Taip pat ilgėja ir bendras rizikos veiksnių poveikio laikas.

    Didelę įtaką turi gyvenimo būdas ir aplinka: rūkymas, alkoholio vartojimas, ultravioletiniai spinduliai, kai kurios cheminės medžiagos, oro tarša. Kuo ilgiau žmogus susiduria su šiais veiksniais, tuo didesnė tikimybė, kad susiformuos piktybiniai pakitimai.

    Kaip pasiskirsto atvejai pagal amžių?

    Pagal dažnai cituojamus nacionalinių registrų ir statistikos centrų skaičiavimus, iki 20 metų amžiaus vėžys sudaro tik apie 1 proc. visų atvejų. 20–34 metų grupėje tai sudaro apie 3 proc., o 35–44 metų – apie 5 proc.

    Nuo 45 metų kreivė ryškiai kyla: 45–54 metų grupėje minimi apie 11 proc. atvejų, 55–64 metų – apie 24 proc. Daugiausia atvejų dažniausiai tenka 65–74 metų amžiui – apie 30 proc.

    Vyresniame amžiuje atvejų dalis išlieka didelė: 75–84 metų grupėje nurodoma apie 19 proc., o 85 metų ir vyresnių – apie 8 proc. Kai kuriose šalyse ypač ryški dalis tenka 75 metų ir vyresniems, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir daugėja vyresnio amžiaus gyventojų.

    Skirtingiems vėžiams – skirtingas amžius

    Atskiri vėžio tipai turi nevienodą diagnozės amžiaus profilį. Pavyzdžiui, krūties vėžio medianinis diagnozės amžius dažnai nurodomas apie 62–63 metus, o storosios ir tiesiosios žarnos vėžio – apie 66–67 metus.

    Plaučių vėžiui būdingas dar vėlesnis amžius – apie 71 metus, o šlapimo pūslės vėžio diagnozė dažnai nustatoma apie 73 metus. Prostatos vėžys daugeliu atvejų diagnozuojamas vyresniame amžiuje, dažnai minint 66–68 metų intervalą.

    Nors didžioji dalis piktybinių ligų atvejų tenka vyresniems žmonėms, dalis onkologinių susirgimų dažniau pasitaiko vaikams ir jauniems suaugusiesiems. Tarp jų minimos leukemijos, kai kurie smegenų navikai, taip pat osteosarkoma.

    Medikai pabrėžia, kad amžius pats savaime nėra nuosprendis, tačiau jis siejamas su didesne rizika, todėl ypač svarbus budrumas dėl simptomų ir profilaktiniai patikrinimai pagal amžių bei individualius rizikos veiksnius. Ankstyvas nustatymas daugeliu atvejų reikšmingai pagerina gydymo galimybes.

  • Pavojingiausias moterų amžius: po 45-erių šios ligos gali smogti viena po kitos

    Gydytojai pabrėžia, kad moterų sveikatai vienas jautriausių etapų dažniausiai prasideda perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu, kuris daugeliui moterų pasireiškia maždaug nuo 45 iki 55 metų. Šiuo metu mažėjantis estrogenų kiekis keičia širdies ir kraujagyslių, kaulų, medžiagų apykaitos bei urogenitalinės sistemos veiklą, todėl kai kurių ligų rizika gali augti greičiau.

    Medikai akcentuoja, kad menopauzė nėra liga, tačiau hormonų svyravimai ir vėlesnis stabiliai žemesnis estrogenų lygis gali „atverti duris“ lėtinėms būklėms. Dėl to svarbiausia tampa ne pavieniai simptomai, o bendra rizikų kontrolė ir reguliari prevencija, ypač jei yra paveldimumas ar kiti rizikos veiksniai.

    Viena didžiausių grėsmių šiame amžiuje – širdies ir kraujagyslių ligos, nes po menopauzės didėja aterosklerozės, padidėjusio kraujospūdžio ir infarkto rizika. Riziką papildomai didina rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs cholesterolio kiekis ir pilvinis nutukimas, kuris dažnai sustiprėja sulėtėjus medžiagų apykaitai.

    Kita dažna problema – kaulų retėjimas ir osteoporozė, nes sumažėjus estrogenams greitėja kaulinio audinio netekimas. Tai reiškia didesnę lūžių tikimybę, ypač krentant, todėl gydytojai ragina neapsiriboti vien kalciu maiste, o vertinti visumą: vitamino D stoką, raumenų būklę, pusiausvyrą ir kritimų prevenciją.

    Su amžiumi didėja ir kai kurių onkologinių ligų rizika, o krūties vėžys išlieka vienas aktualiausių, todėl ypač svarbūs profilaktiniai patikrinimai. Taip pat daugėja 2 tipo cukrinio diabeto atvejų, ypač esant antsvoriui, miego trūkumui ir mažam fiziniam aktyvumui, todėl verta reguliariai sekti gliukozės rodiklius ir ilgalaikę glikemijos kontrolę.

    Menopauzės laikotarpiu daliai moterų išryškėja arba sustiprėja ir kiti sutrikimai: sąnarių skausmai, šlapimo nelaikymas, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, makšties gleivinės sausumas. Gydytojai pažymi, kad šios problemos dažnai nutylimos, tačiau šiandien yra daugiau efektyvių gydymo ir pagalbos būdų nei anksčiau, todėl nereikėtų kentėti tyliai.

    „Menopauzė yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau jos metu verta peržiūrėti savo rizikos veiksnius ir prevencijos planą, nes kai kurios ligos šiame etape progresuoja greičiau“, – sako gydytojai.

    Specialistai pataria šiuo laikotarpiu ypač nuosekliai laikytis prevencijos: reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti cholesterolį ir gliukozę, aptarti krūties vėžio patikros grafiką, o prireikus įvertinti kaulų mineralinį tankį. Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai: bent vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, jėgos pratimai raumenims bei kaulams, pakankamas baltymų kiekis, miegas ir streso valdymas.

    Gydytojai primena, kad savijautos pokyčiai po 45 metų ne visada turi būti nurašomi amžiui. Jei vargina užsitęsęs nuovargis, stiprūs karščio pylimai, miego sutrikimai, krūtinės skausmas, staigūs nuotaikos pokyčiai ar dažni šlapinimosi sutrikimai, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą ir sudaryti aiškų ištyrimo bei stebėsenos planą.

  • Gydytojai įspėja: net saikingas alkoholis gali didinti šių vėžių riziką

    Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad alkoholis yra susijęs su didesne kelių onkologinių ligų rizika. Tarptautinės sveikatos institucijos etanolį alkoholinėse gėrimuose priskiria 1 grupės kancerogenams, tai yra medžiagoms, kurių kancerogeniškumas žmonėms yra įrodytas.

    Pagrindinis žalingas mechanizmas siejamas su tuo, kaip organizmas skaido alkoholį. Etilo alkoholis virsta acetaldehidu – toksiška medžiaga, galinčia pažeisti DNR ir trukdyti ląstelėms taisyti genetinius pažeidimus, todėl ilgainiui gali didėti piktybinės ląstelių transformacijos tikimybė.

    Didžiausią tiesioginę žalą dažnai patiria audiniai, kurie pirmiausia kontaktuoja su alkoholiu. Tyrimuose alkoholis siejamas su didesne burnos ertmės, ryklės ir gerklų vėžio rizika, o rizika dar labiau išauga, jei vartojamas alkoholis derinamas su rūkymu.

    Ne mažiau pažeidžiamas ir stemplės audinys, nes alkoholis gali nuolat dirginti gleivinę. Ilgalaikis uždegimas ir mikrotraumos didina tikimybę, kad atsiras ikivėžinių pakitimų, kurie daliai žmonių gali progresuoti į stemplės vėžį.

    Aiškus ryšys nustatytas ir su kepenų vėžiu, ypač kai alkoholis vartojamas ilgai ir gausiai. Nuolatinis toksinis poveikis skatina lėtinį uždegimą, riebalinę kepenų ligą, fibrozę ir cirozę, o būtent cirozė laikoma vienu svarbiausių kepenų ląstelių karcinomos rizikos veiksnių.

    Medicinos bendruomenė taip pat išskiria krūties vėžio riziką: daliai moterų net nedideli alkoholio kiekiai gali būti susiję su rizikos augimu. Vienas paaiškinimų – alkoholio įtaka hormonų pusiausvyrai, įskaitant didesnę estrogenų koncentraciją, taip pat galimi mitybiniai veiksniai, kai suprastėja folatų pasisavinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausio alkoholio kiekio, kalbant apie vėžio prevenciją, iš esmės nėra, o rizika priklauso nuo suvartojamo kiekio ir vartojimo trukmės. Jei žmogus nori mažinti tikimybę susirgti, didžiausią naudą paprastai duoda alkoholio mažinimas arba atsisakymas, rūkymo nutraukimas ir reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal amžių bei rizikos grupę.

  • Pagėgiuose startuoja 2026 metų sveikatos projektų konkursas: prioritetas krūties vėžio prevencijai

    Pagėgiuose startuoja 2026 metų sveikatos projektų konkursas: prioritetas krūties vėžio prevencijai

    Pagėgių savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryba paskelbė 2026 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų finansavimo atrankos konkursą. Finansavimas bus skiriamas iniciatyvoms, kurios atitiks savivaldybės nustatytą prioritetą ir visuomenės sveikatos stiprinimo kriterijus.

    Šių metų konkursui pasirinkta aiški kryptis: onkologinių susirgimų prevencija, daugiausia dėmesio skiriant krūties vėžio prevencinės programos žinomumo didinimui. Savivaldybė pabrėžia ir atrankinės mamografinės patikros skatinimą, kuris laikomas viena svarbiausių ankstyvos diagnostikos priemonių.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti Pagėgių savivaldybėje registruotos ir veiklą vykdančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat kviečiamos visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, jei jų parengtos programos atitinka konkurso kryptį ir keliamus reikalavimus.

    Praktikoje tai reiškia, kad vertinamos bus ne tik medicininės, bet ir švietėjiškos, informavimo bei bendruomenės įsitraukimą skatinančios iniciatyvos. Tokios veiklos dažnai siekia mažinti informacijos spragas, didinti pasitikėjimą prevencinėmis programomis ir padėti gyventojams lengviau pasiekti patikrą.

    Kur ir iki kada pateikti dokumentus?

    Paraiškas pagal patvirtintą formą reikia pateikti iki 2026 metų balandžio 10 dienos. Dokumentai su privalomais priedais priimami dviem būdais: fiziškai pateikiant su lydraščiu Pagėgių savivaldybei Vilniaus g. 11, Pagėgiuose, arba siunčiant elektroniniu paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu adoc formatu.

    Teikiant dokumentus popieriniu būdu, nurodoma, kad paraiška skirta Pagėgių savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybai, taip pat aiškiai įvardijamas pareiškėjas. Savivaldybė primena, kad dokumentų kopijos turi būti patvirtintos tikrumo žyma ir pasirašytos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.

    Ką verta žinoti planuojant projektą?

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir ankstyvam onkologinių ligų nustatymui, nes būtent ankstyvos stadijos diagnozė dažnai lemia geresnes gydymo išeitis. Dėl to savivaldybės konkursuose dažniau prioritetizuojami projektai, kurie didina gyventojų informuotumą ir mažina praktines kliūtis dalyvauti patikroje.

    Pagėgių savivaldybė nurodo, kad konkurso sąlygos ir įgyvendinimo tvarka nustatytos savivaldybės tarybos patvirtintame programos priemonių sudarymo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos apraše. Dėl papildomos informacijos pareiškėjai gali kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais.