Tag: Krūties vėžys

  • Menopauzė gali užmaskuoti onkologinių ligų simptomus: gydytoja įvardijo signalus

    Menopauzės laikotarpiu atsirandantys negalavimai kartais gali „uždengti“ onkologinių ligų požymius, todėl moterys delsia kreiptis į gydytoją. Ginekologė akušerė dr. Anna Knafel pabrėžia, kad būtent šiame amžiaus tarpsnyje sutampa ir natūralūs hormonų pokyčiai, ir didesnis sergamumas kai kuriais piktybiniais navikais.

    Kaip ji aiškino „Interia Zdrowie“, klinikinėje praktikoje vis dažniau matomas reiškinys, kai vėžio simptomai palaikomi „normaliomis“ menopauzės bėdomis – karščio bangomis, nuovargiu, virškinimo sutrikimais ar nuotaikų kaita. Tačiau ankstyvas naviko nustatymas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę.

    Specialistė atkreipia dėmesį, kad daugelio vėžio formų klinikiniai simptomai išryškėja tik navikui augant ar plintant į aplinkinius audinius. Dėl to tai, kad nieko „skauda“ ar nejaučiama, nėra priežastis atsisakyti reguliarių profilaktinių patikrų.

    Menopauzės metu ypač svarbu neignoruoti naujų, anksčiau nebūdingų ir nuolat pasikartojančių simptomų. Jei gydymas, skirtas menopauzės sukeliamiems negalavimams, nepadeda arba atsiranda kraujavimas, neįprastos išskyros, staigūs virškinimo pokyčiai – tai signalai, kuriuos verta įvertinti kuo greičiau.

    Kada simptomai gali klaidinti?

    Kalbėdama apie gimdos kaklelio vėžį, gydytoja pabrėžė, kad jam pasireiškus simptomams juos lengva supainioti su urogenitaliniu menopauzės sindromu. Estrogenų sumažėjimas gali sukelti makšties gleivinės plonėjimą, sausumą, deginimą ir skausmą lytinių santykių metu.

    Vis dėlto panašūs pojūčiai, ypač jei juos lydi kontaktinis tepliojimas po lytinių santykių ar neįprastos išskyros, gali būti susiję ir su onkologiniais pakitimais. Pasak gydytojos, atrofiniai simptomai gali palengvėti taikant vietinę estrogenų terapiją, o navikiniai pakitimai į simptominį gydymą paprastai nereaguoja – todėl būtina diagnostika, pavyzdžiui, citologinis tyrimas ar kolposkopija.

    Kita dažnai minima rizika – kiaušidžių vėžys, vadinamas „tyliuoju žudiku“ dėl besimptomės pradžios ir nespecifinių, su kitomis būklėmis lengvai supainiojamų požymių. Simptomai neretai išryškėja vėlesnėse stadijose.

    Nuolatiniai pilvo simptomai ir kraujavimas – ne „tiesiog menopauzė“

    Prie dažnesnių pavojaus signalų, kuriuos gydytoja įvardijo kalbėdama apie kiaušidžių vėžį, priskiriami užsitęsęs pilvo pūtimas, didėjanti pilvo apimtis, sumažėjęs apetitas, greitas sotumo jausmas suvalgius nedaug, lėtinis nuovargis ir nepaaiškinami svorio pokyčiai.

    Skirtumas nuo epizodinių virškinimo sutrikimų ar energijos svyravimų, pasak specialistės, dažnai yra tas, kad onkologiniai simptomai būna nauji organizmui, užsitęsę ir kartojasi kone kasdien.

    Dar vienas, anot gydytojos, dažnai nuvertinamas ženklas – nenormalus kraujavimas iš lytinių takų, kuris gali būti susijęs su endometriumo (gimdos kūno) vėžiu. Perimenopauzės metu menstruacijos tampa nereguliarios, todėl budrumas neretai sumažėja.

    Gydytoja pabrėžia aiškią ribą: bet koks kraujavimas ar tepliojimas po menopauzės – tai yra praėjus dvylikai mėnesių nuo paskutinių natūralių mėnesinių – turi būti vertinamas kaip simptomas, reikalaujantis ištyrimo. Tokiais atvejais gali būti reikalinga echoskopija ir histopatologinis patvirtinimas.

    Žarnynas, krūtys ir limfmazgiai: kur slypi painiava

    Specialistė atkreipė dėmesį, kad simptomų „persidengimas“ svarbus ne vien ginekologijoje. Pavyzdžiui, estrogenų sumažėjimas gali sulėtinti žarnyno peristaltiką ir sukelti vidurių užkietėjimą, todėl ankstyvi storosios žarnos vėžio požymiai ne visada iškart kelia įtarimų.

    Vis dėlto storosios žarnos vėžys gali pasireikšti ne tik tuštinimosi ritmo pokyčiais, bet ir slaptesniu kraujavimu, kuris ilgainiui sukelia geležies stokos mažakraujystę. Nuolatinis silpnumas ir mieguistumas kartais priskiriami nemigai ar karščio bangoms, nors priežastis gali būti kita – todėl kraujas išmatose, staigūs tuštinimosi pokyčiai ar nepaaiškinamas svorio kritimas yra argumentai neatidėlioti ištyrimo.

    Krūtų srityje menopauzė taip pat gali sukelti daugiau neapibrėžtumo: hormonų svyravimai prieš galutinį mėnesinių išnykimą gali lemti jautrumą, skausmingumą ar tinimą, o liaukinis audinys palaipsniui keičiasi riebaliniu. Gydytoja primena, kad menopauziniai pokyčiai dažniau būna simetriški, o įtartini onkologiniai požymiai gali būti vienas kietas, neskausmingas guzelis, krūties asimetrija, spenelio ar odos įtraukimas, kraujingos išskyros.

    Dar viena sritis, kur, pasak gydytojos, lengva suklysti – naktinis prakaitavimas ir karščio bangos, laikomos tipišku menopauzės požymiu. Tačiau itin gausūs naktiniai prakaitai gali būti ir vadinamųjų „B simptomų“ dalis limfomų atveju, ypač jei kartu pasireiškia subfebrili temperatūra, odos niežulys, neplanuotas svorio kritimas ar neskausmingai padidėję limfmazgiai.

    Gydytoja taip pat primena apie didesnį budrumą toms moterims, kurių šeimoje yra buvę krūties, kiaušidžių, storosios žarnos ar kitų vėžio formų, galinčių būti susijusių su paveldimu polinkiu – tokiu atveju verta aptarti individualią riziką su gydytoju.

    Pasak specialistės, profilaktinių patikrų tikslas – užčiuopti ligą tada, kai simptomų dar nėra arba jie menki. Todėl, kilus abejonių dėl savijautos, saugiau išsitirti ir gauti aiškų atsakymą, nei ilgai laukti tikintis, kad „praeis savaime“.

  • Mirė grupės „Taylor Red“ lyderė Nicole Taylor – su krūties vėžiu kovojo nuo 2022-ųjų

    Mirė grupės „Taylor Red“ lyderė Nicole Taylor – su krūties vėžiu kovojo nuo 2022-ųjų

    JAV kantri muzikos atlikėja Nicole Taylor, grupės „Taylor Red“ pagrindinė vokalistė, mirė sulaukusi 35 metų. Dainininkė su krūties vėžiu kovojo nuo 2022 metų.

    Apie netektį praneša „Euronews“: žinią „YouTube“ vaizdo įraše patvirtino jos seserys Natalie ir Nika. Jos nurodė, kad Nicole mirė rugsėjo 28 dieną, o pačios teigė esančios sukrėstos ir palaužtos.

    Savo pasisakyme seserys prisiminė, kad tikėjosi sulaukti dienos, kai Nicole pati pasidalys sveikimo istorija. Vis dėlto, jų žodžiais, dabar tenka atsisveikinti ir džiaugtis, kad ji esą nebekentėjo.

    N. Taylor 2022 metais buvo diagnozuotas trečios stadijos krūties vėžys, kurį artimieji apibūdino kaip itin agresyvų. Vėliau liga perėjo į ketvirtą stadiją, o seserys Nicole vadino jų „bebaimiu lyderiu“.

    Grupę įkūrė trynukės iš Misisipės

    Natalie, Nika ir Nicole Taylor – raudonplaukės trynukės iš Misisipės – grupę subūrė 2010 metais. Pradžioje jos pasirodydavo pavadinimu „Red Roots“.

    Nicole buvo ne tik grupės vokalistė, bet ir grojo keliais instrumentais – gitara, bandža ir smuiku. Pirmąjį albumą „Red Roots“ grupė išleido 2011 metais.

    Vėliau pasirodė dar du albumai: „The Middle of Nowhere“ (2012) ir „Triplicity“ (2014). 2018 metais kolektyvas pakeitė pavadinimą į „Taylor Red“.

    Hitą išgarsino „TikTok“, o koncertų skaičius perkopė tūkstantį

    2021 metais „Taylor Red“ išleista daina „Country Money“ išpopuliarėjo „TikTok“ platformoje. Tai gerokai padidino grupės matomumą internete.

    Nors pilno formato albumo nuo 2014 metų grupė nebuvo išleidusi, jos narės aktyviai koncertavo. Skelbiama, kad „Taylor Red“ surengė daugiau nei 1 000 gyvų pasirodymų JAV ir už jos ribų.

    Didelę auditoriją grupė buvo subūrusi ir „YouTube“: nurodoma, kad jų kanalas turi daugiau nei 16 mln. prenumeratorių.

  • Tyrimai sieja alkoholį su krūties vėžio rizika: kodėl net taurė vyno nėra išimtis

    Taurė vyno vakarienės metu dažnai laikoma „nekaltu“ būdu atsipalaiduoti, tačiau moksliniai duomenys rodo ir kitą pusę: alkoholis siejamas su didesne krūties vėžio rizika.

    Kaip rašoma „EatingWell“, ryšys su krūties vėžiu nustatomas ne dėl konkretaus gėrimo rūšies – svarbiausias veiksnys yra pats alkoholis, nepriklausomai nuo to, ar geriamas vynas, alus ar stiprieji gėrimai.

    Svarbu tai, kad rizika didėja didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui, o kai kurių institucijų pateikiamuose apibendrinimuose minima, jog ji gali pradėti augti jau vartojant maždaug vieną standartinį gėrimą per dieną ar net mažiau.

    Tai nereiškia, kad viena proga išgerta taurė „nulemia likimą“, tačiau jei tikslas – mažinti krūties vėžio riziką, bendras principas paprastas: kuo mažiau alkoholio, tuo geriau.

    Kaip alkoholis gali didinti riziką

    Tekste pabrėžiama, kad vynas nėra „ypatingai pavojingas“ lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais. Riziką siejama su alkoholio poveikiu organizmui.

    Vienas iš galimų paaiškinimų – alkoholio poveikis hormonams. Nurodoma, kad alkoholis gali laikinai padidinti estradiolio (vienos iš estrogeno formų) kiekį, o hormonų pokyčiai laikomi viena iš galimų grandžių, aiškinančių ryšį su krūties vėžio rizika.

    Dar vienas mechanizmas – alkoholio skaidymas organizme. Minima, kad alkoholis skyla į acetaldehidą – junginį, galintį pažeisti DNR ir trukdyti ląstelių „taisymo“ procesams, o ilgainiui klaidų kaupimasis gali prisidėti prie nekontroliuojamo ląstelių dauginimosi.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į vyno „sveikumo“ įvaizdį. Nors raudonasis vynas dažnai siejamas su antioksidantais, pabrėžiama, kad kalbant apie vėžio riziką svarbiausias veiksnys vis tiek yra alkoholis, o ne gėrimo rūšis.

    Ką rinktis vietoj vyno

    Joks konkretus gėrimas nėra įrodytas kaip apsaugantis nuo krūties vėžio. Tačiau nauda gali būti paprasta: jei alternatyva padeda sumažinti alkoholio vartojimą, tai laikoma žingsniu palankesne kryptimi.

    Tarp paprasčiausių alternatyvų įvardijamas vanduo ar gazuotas vanduo – prireikus siūloma paįvairinti skoniu (pavyzdžiui, citrusais ar uogomis), kad išliktų „vakarinio gėrimo“ ritualas.

    Minima ir kava: kai kurie tyrimai siejo ją su šiek tiek mažesne krūties vėžio rizika, ypač po menopauzės, tačiau pabrėžiama, kad įrodymai nėra tokie stiprūs, jog būtų galima ją vadinti apsaugine priemone.

    Dar viena aptariama alternatyva – sojų pienas. Nurodoma, kad dabartiniai įrodymai nerodo, jog sojų produktai didintų krūties vėžio riziką, o kai kuriuose tyrimuose sojos vartojimas siejamas su mažesne rizika.

    Siūlomi ir mažai cukraus turintys nealkoholiniai kokteiliai ar nealkoholinis vynas, bet patariama tikrinti etiketes: dalis gėrimų gali turėti daug pridėtinio cukraus, o kai kuriuose nealkoholiniuose produktuose gali būti alkoholio pėdsakų.

    Kiti įpročiai, kurie gali padėti

    Ne visi rizikos veiksniai priklauso nuo žmogaus – pavyzdžiui, amžius ar šeiminė istorija. Vis dėlto dalį kasdienių įpročių galima koreguoti.

    Tekste akcentuojama fizinio aktyvumo svarba ir sveiko kūno svorio palaikymas, ypač po menopauzės, kai antsvoris siejamas su didesne krūties vėžio rizika.

    Taip pat primenama rūkymo žala ir raginama jo vengti. Be to, minimi mitybos principai – daugiau daržovių ir vaisių, o raudonos bei perdirbtos mėsos vartojimą siūloma mažinti, nors pabrėžiama, kad dalis tyrimų šioje srityje dar tęsiasi.

    Praktinis patarimas norintiems sumažinti vyno vartojimą – iš anksto apsispręsti, kuriomis dienomis bus vartojamas alkoholis, daugumą dienų paliekant be jo. Taip pat siūloma apsiriboti viena porcija su maistu ir susirasti „pakaitalą“, kuris vis tiek suteiktų mažą malonumą.

  • Guzelis krūtyje dar nereiškia vėžio: gydytojai įvardijo ženklus, kada būtina išsitirti

    Krūtyse gali atsirasti įvairių darinių, kurie skiriasi savo sandara, kilme ir gydymo taktika. Dalis jų nėra pavojingi gyvybei, tačiau neretai reikalauja stebėsenos ar papildomų tyrimų. Svarbiausia žinutė – vien tik užčiuoptas guzelis dar nėra diagnozė.

    Medikai pabrėžia, kad guzelis yra apčiuopiamo pakitimo apibūdinimas, o ne atsakymas, kas tai per darinys. Tai gali būti gerybinis fibroadenoma, skysčiu užpildyta cista ar uždegiminis pakitimas. Pagal tai, ar guzelis juda, ar skauda, patikimai nustatyti jo prigimties neįmanoma.

    „Guzelis apibūdina tai, ką žmogus gali apčiuopti, tačiau tik tyrimai leidžia pasakyti, su kuo turime reikalą“, – sakė onkologas Klaudiusz Czerniawski.

    Vienas dažnesnių gerybinių radinių yra cistos, kurios dažnai susijusios su hormoniniais svyravimais. Jos gali būti minkštos arba įtemptos, o jautrumas neretai sustiprėja prieš mėnesines ir sumažėja joms pasibaigus. Cistos paprastai nustatomos ultragarsu, o tolesni veiksmai priklauso nuo jų išvaizdos ir simptomų.

    Jaunesnėms moterims dažniau aptinkama fibroadenoma – gerybinis navikas, sudarytas iš liaukinio ir jungiamojo audinio. Dažnai jis būna aiškių ribų, paslankus, ne visada sukelia skausmą. Vis dėlto net ir tokie „ramūs“ požymiai neatstoja gydytojo apžiūros ir vaizdinių tyrimų.

    Svarbu suprasti ir terminus: navikas yra platesnė sąvoka, nes navikai gali būti ir gerybiniai, ir piktybiniai. Vėžys yra piktybinis epitelinės kilmės navikas, todėl pats žodis navikas dar nereiškia blogiausio scenarijaus. Gydytojai akcentuoja, kad sprendimas visada remiasi tyrimais ir dinamika.

    Krūties vėžys gali vystytis be skausmo ar aiškių ankstyvų signalų, todėl vien diskomforto nebuvimas negarantuoja, kad viskas gerai. Specialistai ragina stebėti ne tik guzelį, bet ir bendrą krūties vaizdą. Ypač svarbūs naujai atsiradę ar greitai kintantys pakitimai.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebimas naujas guzelis ar aiškus sukietėjimas, krūties formos ar dydžio pokytis, spenelio įtraukimas, neįprastos išskyros iš spenelio. Taip pat įspėjamaisiais ženklais laikomi odos pakitimai, pavyzdžiui, įdubimai, paraudimas, ilgai nepraeinantis patinimas. Padidėję pažasties limfmazgiai irgi gali būti priežastis išsitirti.

    Žmonės dažnai bando atskirti, ar guzelis „gerybinis“, ar „piktybinis“, pagal jo konsistenciją. Nors gerybiniai dariniai neretai būna lygesni ir paslankesni, o piktybiniai – kietesni ir mažiau judrūs, tai yra tik apytikrės taisyklės. Praktikoje pasitaiko ir atvirkščiai, todėl vien apčiuopa patikimos išvados nesuteikia.

    Diagnostika paprastai pradedama nuo gydytojo konsultacijos, apžiūros ir anamnezės. Toliau parenkami vaizdiniai tyrimai, atsižvelgiant į amžių, krūties audinio ypatumus, simptomus ir rizikos veiksnius. Dažniausiai tai ultragarsas ir mamografija, kurie nėra vienas kito pakaitalai, nes pateikia skirtingą informaciją.

    Ultragarsinis tyrimas leidžia įvertinti audinius ir padeda atskirti, ar darinys yra skysčiu užpildytas, ar kietas. Mamografija yra pagrindinis metodas aptikti pakitimus, įskaitant tuos, kurių neįmanoma apčiuopti. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti abu tyrimus, kad vaizdas būtų išsamesnis.

    Kai vaizdiniai tyrimai kelia įtarimų, svarbiausias žingsnis – biopsija, dažniausiai stambiadata. Ji leidžia paimti audinio fragmentus ir patikimai nustatyti darinio pobūdį, o esant vėžiui – įvertinti biologinius žymenis, nuo kurių priklauso gydymo parinkimas. Ne kiekvieną radinį reikia biopsijuoti, pavyzdžiui, tipinė paprasta cista dažnai atpažįstama jau vaizdiniuose tyrimuose.

    Rizika susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi, ypač po 50 metų, tačiau liga gali pasitaikyti ir jaunesnėms moterims. Reikšmę turi šeiminė istorija bei paveldimos genų mutacijos, tarp jų BRCA1 ir BRCA2. Taip pat su didesne rizika siejami antsvoris po menopauzės, mažas fizinis aktyvumas ir alkoholio vartojimas.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad daliai pacienčių krūties vėžys nustatomas net ir neturint aiškios šeiminės istorijos. Todėl rekomenduojama reguliariai stebėti krūtis ir dalyvauti patikros programose pagal amžių bei gydytojo rekomendacijas. Savityra gali padėti pastebėti pokyčius, bet ji nepakeičia mamografijos, ultragarso ir specialisto apžiūros.

    Pastebėjus naują guzelį ar kitą nerimą keliantį pakitimą, svarbiausia neatidėlioti konsultacijos. Dauguma krūties darinių būna gerybiniai, tačiau be tyrimų saugiai atskirti jų nuo piktybinių neįmanoma. Laiku atlikta diagnostika leidžia arba nurimti, arba pradėti gydymą ankstyvoje stadijoje.

  • Hormonai ir krūties vėžys: tyrimai atskleidė riziką, bet lemia viena svarbi detalė

    Ką rodo naujausi tyrimai

    Hormoninė kontracepcija, tokia kaip tabletės, pleistrai, implantai ar hormoninės gimdos spiralės, jau seniai vertinama ne tik dėl veiksmingumo, bet ir dėl galimų ilgalaikių rizikų. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama galimam ryšiui su krūties vėžiu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad skaičius būtina suprasti teisingai.

    2023 metais publikuotas Oksfordo universiteto mokslininkų darbas parodė, kad dabartinis arba neseniai nutrauktas hormoninės kontracepcijos vartojimas siejamas su maždaug 20–30 proc. didesne santykine krūties vėžio rizika. Panaši tendencija fiksuota tiek kombinuotuose estrogeno ir progestageno, tiek vien progestageną turinčiuose preparatuose.

    Vėlesnis, 2025 metais paskelbtas tyrimas, apėmęs daugiau nei 2 000 000 iki menopauzės buvusių moterų duomenis, taip pat nustatė apie 24 proc. didesnę santykinę riziką. Vis dėlto ryšys skyrėsi pagal konkretų preparatą, o tai reiškia, kad svarbus gali būti ne vien hormonų faktas, bet ir sudėtis.

    Santykinė ir absoliuti rizika

    Tyrėjai akcentuoja, kad santykinė rizika nėra tas pats, kas tikimybė susirgti kiekvienai vartojančiai moteriai. Klinikinėje praktikoje svarbiausia absoliuti rizika, kuri priklauso nuo amžiaus, individualių veiksnių ir bazinio sergamumo.

    Skaičiuojama, kad penkerius metus vartojant hormoninę kontracepciją 16–20 metų amžiuje, per 15 metų gali būti apie 8 papildomi krūties vėžio atvejai 100 000 moterų. Pradėjus vartojimą 35–39 metų amžiuje, papildomų atvejų skaičius vertinamas kaip gerokai didesnis, apie 265 atvejai 100 000 moterų.

    „Jaunesnėms moterims absoliuti rizika yra mažesnė, todėl rezultatus būtina vertinti kartu su hormoninės kontracepcijos nauda“, – sakė viena iš Oksfordo tyrimo autorių Kirstin Pirie.

    Kodėl ypač svarbi sudėtis

    Didelio masto stebėjimo tyrimai rodo, kad rizika gali kisti priklausomai nuo progestageno tipo. Pavyzdžiui, kai kuriuose darbuose aprašyta didesnė rizika vartojant tam tikrus dezogestrelio turinčius preparatus, lyginant su levonorgestrelio pagrindu sukurtais variantais, nors išvados gali skirtis tarp populiacijų.

    Vis dėlto tokie tyrimai yra stebėjimo pobūdžio, todėl jie parodo ryšį, bet savaime neįrodo, kad būtent konkretus preparatas sukėlė ligą. Įtaką rezultatams gali daryti kiti veiksniai, pavyzdžiui, skirtingi patikros įpročiai, kūno masė, alkoholio vartojimas ar pirmo gimdymo amžius.

    Kas keičiasi nutraukus vartojimą

    Svarbi žinia vartotojoms yra ta, kad padidėjusi rizika po hormoninės kontracepcijos nutraukimo ilgainiui mažėja. JAV National Cancer Institute nurodo, kad vertinant geriamuosius kontraceptikus, praėjus maždaug 10 metų po nutraukimo padidėjusios rizikos dažniausiai nebebūna.

    Visai kitokia situacija aptariama menopauzės hormonų terapijos atveju, ypač kai derinami estrogenai ir progestagenai. NICE gairėse pabrėžiama, kad rizika didėja ilgėjant vartojimui, o po nutraukimo mažėja palaipsniui ir gali išlikti padidėjusi bent 10 metų.

    Menopauzės hormonų terapija: nauda ir atsargumo ribos

    Menopauzės hormonų terapija dažnai skiriama varginantiems simptomams mažinti, pavyzdžiui, karščio pylimams, naktiniam prakaitavimui ar miego sutrikimams. 2026 metais paskelbtame Lenkijos onkologų ir ginekologų onkologų organizacijų bendrame vertinime akcentuota, kad poveikis krūties vėžio rizikai priklauso nuo hormonų tipo, vartojimo trukmės ir moters amžiaus.

    Pateikiamuose skaičiavimuose nurodoma, kad tarp 1 000 po menopauzės esančių moterų, nevartojančių hormonų terapijos, per penkerius metus nustatoma apie 15 krūties vėžio atvejų. Vartojant estrogeno ir progestageno derinį, papildomai gali atsirasti dar apie 5–8 atvejai 1 000 moterų.

    Skiriant bet kokį hormoninį gydymą ar kontracepciją, gydytojai paprastai vertina asmens ir šeimos ligų istoriją, individualius rizikos veiksnius bei numatomą naudą. Ypatingo atsargumo reikia moterims, kurios serga ar sirgo krūties vėžiu, nes aktyvus krūties vėžys laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai.

    Ką verta aptarti su gydytoju

    Naujausi duomenys nesuteikia pagrindo visoms moterims atsisakyti hormonų, tačiau jie stiprina žinią, kad preparato parinkimas nėra formalumas. Svarbu aptarti amžių, krūties vėžio rizikos veiksnius, šeimos anamnezę, vartojimo trukmę ir galimas alternatyvas, įskaitant nehormoninius metodus.

    Gydytojai taip pat primena, kad hormoninė kontracepcija gali turėti papildomos naudos, pavyzdžiui, sumažinti skausmingas mėnesines ar gausų kraujavimą, o kai kurie tyrimai sieja ją su mažesne kiaušidžių ir endometriumo vėžio rizika. Todėl sprendimas dažniausiai yra individualus ir turi būti reguliariai peržiūrimas.

  • Krūties vėžio hormonoterapija: kodėl ją tenka vartoti 5–10 metų ir ko tikėtis?

    Krūties vėžio diagnozė daugeliui moterų reiškia ne tik operaciją ar chemoterapiją, bet ir ilgą kasdienę vaistų vartojimo kelionę. Vienas dažniausių gydymo būdų hormonams jautriems navikams yra hormonoterapija, kuri taikoma jau daugiau nei šimtmetį ir šiandien laikoma vienu svarbiausių tikslinio gydymo elementų.

    Hormonoterapija dažnai kelia klausimų, nes pats pavadinimas klaidina: ji nėra menopauzės hormonų pakaitinė terapija. Priešingai, šio gydymo tikslas yra sumažinti estrogenų poveikį naviko ląstelėms arba sumažinti estrogenų kiekį organizme, kad liga neatsinaujintų ar progresuotų.

    Kam ji skiriama ir kada?

    Hormonoterapija skiriama tada, kai naviko ląstelėse nustatomi hormonų receptoriai, dažniausiai estrogenų receptoriai. Tokiais atvejais auglio augimą gali skatinti natūraliai organizme esantys hormonai, todėl jų poveikio „atjungimas“ tampa esmine gydymo dalimi.

    Dažniausiai hormonoterapija pradedama po operacijos ir kitų vietinių gydymo metodų, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką. Kai kuriais atvejais ji skiriama ir prieš operaciją, kad sumažėtų navikas ir būtų lengviau jį pašalinti.

    Išplitusios ligos atvejais hormonoterapija taip pat gali būti taikoma siekiant kontroliuoti ligos eigą ir atitolinti agresyvesnį gydymą. Tačiau jei navikas neturi hormonų receptorių, šis metodas paprastai nebūna veiksmingas.

    Kokie vaistai taikomi?

    Vaistų parinkimas priklauso nuo to, ar moteris yra prieš menopauzę, ar po jos, taip pat nuo naviko biologinių savybių ir ligos stadijos. Dažnas pasirinkimas prieš menopauzę yra tamoksifenas, kuris blokuoja estrogenų receptorius naviko ląstelėse.

    Kai kurioms pacientėms papildomai taikomas kiaušidžių funkcijos slopinimas vaistais, sukeliant būseną, panašią į laikiną menopauzę. Po menopauzės dažniau skiriami aromatazės inhibitoriai, kurie mažina estrogenų gamybą periferiniuose audiniuose.

    Pažengusios ligos atvejais gali būti skiriami ir kiti hormoninį kelią veikiantys vaistai, pavyzdžiui, fulvestrantas, kuris padeda mažinti estrogenų receptorių kiekį. Praktikoje vaistai gali būti vartojami vieni, derinami ar keičiami paeiliui, atsižvelgiant į gydymo atsaką ir toleravimą.

    Kodėl gydymas trunka 5–10 metų?

    Hormonoterapija dažnai skiriama ilgam laikui, nes hormonams jautri krūties vėžio forma gali atsinaujinti ir po kelerių metų. Dėl to standartinė adjuvantinės hormonoterapijos trukmė dažniausiai siekia 5 metus, o daliai pacienčių, turinčių didesnę riziką, gydymas gali būti tęsiamas iki 7–10 metų.

    Sprendimas dėl trukmės priimamas individualiai, įvertinus atkryčio riziką, amžių, gretutines ligas ir tai, kaip organizmas toleruoja vaistus. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad tinkamai atrinktoms pacientėms ilgesnis gydymas gali papildomai sumažinti atsinaujinimo tikimybę, tačiau kartu gali didėti ir nepageidaujamų poveikių rizika.

    Dažniausi šalutiniai poveikiai

    Estrogenų poveikio slopinimas neretai sukelia simptomus, panašius į menopauzę, net jei iki natūralios menopauzės dar toli. Dažniausiai minimi karščio pylimai, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, nuotaikos svyravimai ir makšties sausumas.

    Dalis moterų taip pat skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmais, o simptomų stiprumas gali smarkiai skirtis. Svarbu žinoti, kad vaistais slopinant kiaušidžių veiklą, jų funkcija kai kuriais atvejais gali atsistatyti pasibaigus gydymui.

    Medikai paprastai nerekomenduoja savarankiškai vartoti vadinamųjų natūralių priemonių ar papildų menopauzės simptomams mažinti, jei vyksta onkologinis gydymas. Kai kurios medžiagos gali sąveikauti su skiriamais vaistais, o jų saugumas onkologinėms pacientėms ne visuomet pakankamai įrodytas.

    Kaip saugiai palengvinti savijautą?

    Jei šalutiniai poveikiai trukdo kasdieniam gyvenimui, tai nereiškia, kad juos reikia tiesiog ištverti. Esant ryškiems karščio pylimams, gydytojas gali svarstyti nehormoninių vaistų parinkimą, tačiau tai turi būti daroma atsargiai, kad nebūtų susilpnintas pagrindinio gydymo poveikis.

    Intymiam diskomfortui dažnai rekomenduojami nehormoniniai drėkinamieji preparatai. Reikšmės turi ir gyvenimo būdas: reguliarus fizinis aktyvumas, miego higiena ir individualių dirgiklių vengimas kai kurioms pacientėms padeda sumažinti simptomų intensyvumą.

    Specialistai pabrėžia, kad nutraukti hormonoterapijos savarankiškai nereikėtų net ir tada, kai šalutiniai reiškiniai vargina. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau aptarti situaciją su gydančiu onkologu, nes dažnai įmanoma koreguoti vaistą, dozę ar taikyti papildomas priemones, išsaugant gydymo naudą.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualaus gydymo plano ir bet kokių simptomų visada reikėtų tartis su gydytoju onkologu ar šeimos gydytoju.

  • Ekspertai įspėja: kiekvienas krūties vėžio tipas gydomas kitaip – ką būtina žinoti moterims

    Krūties vėžys nėra viena liga: jis skirstomas į skirtingus tipus ir potipius, o nuo jų priklauso ir gydymo taktika, ir prognozė. Vienas geriausiai žinomų potipių yra HER2 teigiamas krūties vėžys, sudarantis apie 15–20 proc. atvejų. Anksčiau jis dažniau sietas su agresyvesne eiga, tačiau šiandien, atsiradus taikiniams vaistams, gydymo rezultatai gerokai pagerėjo.

    Ankstyva diagnostika išlieka lemiamas veiksnys, nes pradinių stadijų krūties vėžį dažnai galima sėkmingai išgydyti. Gydytojai pabrėžia, kad vien tik naviko dydis dar nepasako visko: svarbūs ir hormoninių receptorių rodikliai, HER2 statusas, išplitimas į limfmazgius bei bendroji pacientės sveikatos būklė.

    Gydymo kelias planuojamas iš anksto

    Šiuolaikinėje praktikoje gydymas dažnai planuojamas kaip nuoseklus kelias, kuriame gali būti derinama operacija, sisteminė terapija ir spindulinis gydymas. Vienoms pacientėms pirmiausia atliekama operacija, kitoms skiriamas priešoperacinis gydymas, kad navikas sumažėtų ir būtų galima įvertinti, kaip jis reaguoja į pasirinktus vaistus.

    Po operacijos atliekami histologiniai ir molekuliniai tyrimai padeda tikslinti riziką ir parinkti vadinamąjį papildomą gydymą. Tai svarbu tam, kad būtų sumažinta ligos atsinaujinimo tikimybė, o gydymas būtų kuo labiau pritaikytas konkrečiam potipiui.

    „Ankstyvas HER2 teigiamas krūties vėžys dažnai gydomas siekiant visiško pasveikimo, o sėkmę lemia gerai suplanuota visa terapijos seka“, – sako klinikinės onkologijos specialistė.

    Kas lemia gydymo pasirinkimą

    Gydymo parinkimas priklauso nuo ligos stadijos, taikyto gydymo anksčiau ir atsako į jį, taip pat nuo gretutinių ligų bei vaistų toleravimo. Praktikoje vertinami ir vaistų registracijos bei kompensavimo kriterijai, todėl sprendimai priimami individualiai, įtraukiant daugiadalykės komandos specialistus.

    Vis dažniau akcentuojama ir gyvenimo kokybė: svarbu ne tik medicininis veiksmingumas, bet ir tai, kaip gydymas veikia kasdienį funkcionalumą. Kai kurioms terapijoms gali būti taikomos patogesnės vaistų skyrimo formos, pavyzdžiui, poodinės injekcijos, jei jos tinka klinikinei situacijai.

    Mitai vis dar kenkia, bet medicina pažengė

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, jog vėžys visada yra nuosprendis. Iš tiesų anksti nustačius ligą išgijimo tikimybė gali būti labai didelė, o net ir pažengusiose stadijose dažnai pavyksta ilgai kontroliuoti ligą, taikant nuoseklų gydymą.

    „Mitai kartais sukelia didžiulę baimę dar iki pirmosios konsultacijos, todėl aiški ir suprantama informacija yra svarbi gydymo dalis“, – sako psichoonkologijos specialistė.

    Gydytojai rekomenduoja nepasikliauti nepatikrinta informacija apie tariamai stebuklingus gydymo būdus. Patikimiausias kelias yra aptarti tyrimų rezultatus su specialistais, užduoti klausimus apie potipį, gydymo tikslus, galimą šalutinį poveikį ir tai, kokie ženklai gydymo metu reikalauja skubaus dėmesio.

    Kodėl svarbūs specializuoti centrai

    Europos praktikoje standartas vis dažniau siejamas su specializuotais krūties vėžio centrais, kuriuose dirba daugiadalykės komandos: klinikiniai onkologai, chirurgai, radioterapeutai, radiologai, patologai, psichoonkologai. Prireikus įtraukiami ir kiti specialistai, pavyzdžiui, kardiologai, geriatriai ar kineziterapeutai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kokybiškai organizuota priežiūra padeda sutrumpinti kelią nuo įtarimo iki diagnozės ir gydymo pradžios. Tam būtinas didesnis dalyvavimas patikros programose, greitesnė diagnostika pajutus simptomus ir aiškesnė pacienčių nukreipimo sistema.

  • Szczecin nusidažė rožine: minia išėjo į gatves ir priminė, ką būtina daryti dėl sveikatos

    Szczecin spalio 24 dieną vėl nusidažė rožine spalva: miesto gatvėmis nuvilnijo Rožinės juostelės žygis, skirtas krūties vėžio prevencijai ir solidarumui. Šimtai žmonių rožiniais drabužiais priminė apie reguliarių patikrų svarbą ir palaikė sergančiuosius bei tuos, kurie jau įveikė ligą.

    Renginys mieste vyksta ne vienerius metus ir kasmet suburia ne tik sveikus gyventojus, bet ir pacientes, jų artimuosius, krūties vėžį įveikusias moteris bei sveikatos srityje dirbančių organizacijų atstovus. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra didinti sąmoningumą ir drąsinti neatidėlioti tyrimų, pastebėjus bet kokius pokyčius.

    „Tai jau dar vienas Rožinės juostelės žygis Szczecine. Kviečiame rūpintis prevencija, stipriname savityros ir reguliarių profilaktinių patikrų įprotį. Jei kažkas neramina, reikia tirtis ir veikti, o su tuo nesi vienas“, – sakė renginio organizatorė, fondo MOŻESZ vadovė Joanna Sawicka-Budziak.

    Rožinė spalva ir vieninga žinutė

    Kaip ir kasmet, žygio dalyviai rinkosi rožinius akcentus: striukes, megztinius, kepures ir kitus drabužius, kad žinutė apie prevenciją būtų matoma ir girdima. Renginio dalyviai akcentavo, kad apie sveikatą galima kalbėti garsiai, aiškiai ir be bauginimo, o palaikymas sergantiesiems yra ne mažiau svarbus už medicininę informaciją.

    Krūties vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų tarp moterų, tačiau anksti aptikus pakitimus gydymo galimybės ir prognozės yra gerokai geresnės. Specialistai nuolat primena, kad prevencija apima ir dėmesį kūno pokyčiams, ir dalyvavimą amžių atitinkančiose patikros programose.

    Finalas filharmonijoje

    Žygio finišas šiemet buvo numatytas Mieczysławo Karłowicziaus filharmonijoje, kur dalyvių laukė specialistai ir edukacinė informacija. Čia buvo galima pasikonsultuoti, sužinoti daugiau apie savityrą, ankstyvuosius simptomus bei tai, kaip praktiškai planuoti profilaktines patikras.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ir dėl bendruomeniškumo: žmonės dalijasi patirtimis, padrąsina vieni kitus ir dažniau ryžtasi užsirašyti tyrimams. Tai ypač aktualu, nes baimė ar laiko trūkumas vis dar išlieka vienomis dažniausių priežasčių, dėl kurių patikros atidedamos.

    Nemokami tyrimai ir ankstyva reakcija

    Vienas svarbiausių šių metų žygio akcentų buvo nemokami krūtų ultragarsiniai tyrimai, vykdyti projekto „MOŻESZ reaguoti anksčiau. Prevencija, didinanti galimybes“ rėmuose. Projektas buvo bendrai finansuojamas Szczecino miesto lėšomis, o organizatoriai priminė, kad ankstyvas pakitimų nustatymas gali lemti iš esmės kitokią ligos eigą.

    Rožinės juostelės žygis dar kartą parodė, kad krūties vėžio prevencijos tema Szczecine rūpi daugeliui, o viešos iniciatyvos padeda priminti paprastą, bet esminę žinutę: reguliarūs tyrimai ir budrumas gali išgelbėti gyvybę.

  • Krūtys „neserga tik spalį“: kas antra moteris nesitikrina laiku, gydytojai ragina keisti įpročius

    Krūties vėžio prevencija dažnai suaktyvėja rudenį, kai viešojoje erdvėje daugėja kampanijų ir priminimų. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad sveikata nėra sezoninis reikalas, o atidėliojimas kainuoja brangiai. Nauja apklausa rodo, kad per pastaruosius dvejus metus reikšminga dalis moterų neatliko nei krūtų echoskopijos, nei mamografijos.

    Lenkijoje parengtoje „Gedeon Richter“ ataskaitoje nurodoma, kad 39,6 proc. moterų per dvejus metus nepasidarė nė vieno iš šių tyrimų. Dar 27,4 proc. teigia niekada nesidariusios krūtų echoskopijos, o 42 proc. niekada neatliko mamografijos. Tai išryškina atotrūkį tarp žinojimo, kad tikrintis svarbu, ir realių veiksmų.

    Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga daugelyje Europos šalių, o ankstyvas nustatymas lemia gydymo sėkmę. Ataskaitoje taip pat primenama, kad vien 2023 metais Lenkijoje krūties vėžys diagnozuotas 21 716 moterų, todėl prevencijos klausimas išlieka ypač aktualus.

    Kodėl tyrimai neatliekami laiku?

    Ataskaitos duomenys rodo, kad moterys dažniau renkasi įprastus ginekologinius patikrinimus nei krūtų vaizdinius tyrimus. Per dvejus metus citologinį tepinėlį nurodė atlikusios 60,5 proc. respondenčių, o ginekologinę echoskopiją 59,8 proc., kai tuo metu krūtų echoskopiją atliko 40 proc., mamografiją 36,9 proc.

    Svarbi detalė ir tai, kad krūtų tema ne visada aptariama gydytojo kabinete. 38,6 proc. moterų teigė, jog per paskutinį vizitą pas ginekologą apie krūtų sveikatą nebuvo kalbėta, nors profilaktinė konsultacija tam yra tinkamas metas.

    „Vizitas pas ginekologą yra proga ne tik aptarti bendrą reprodukcinę sveikatą, bet ir paklausti apie krūtų tyrimus, rizikos veiksnius bei tinkamą stebėsenos planą“, – sako ataskaitoje cituojami prevencijos šalininkai.

    Įprotį trukdo suformuoti ne tik žinių stoka

    Reguliarus savityros įprotis taip pat išlieka silpnas. Kas mėnesį krūtų savityrą deklaravo atliekanti 30,8 proc. moterų, dar tiek pat ją atlieka kelis kartus per metus, o 38,4 proc. tai daro kartą per metus, rečiau arba niekada.

    Skirtumai ryškūs pagal amžių: 18–29 metų grupėje kas mėnesį savityrą atlieka 24,1 proc., o 60 metų ir vyresnių grupėje 37,6 proc. Ataskaita taip pat parodė, kad daliai jaunų moterų trūksta pasitikėjimo, ar savityra atliekama teisingai, o tai mažina reguliarumą.

    Praktinės kliūtys išlieka vienos svarbiausių. Dažniausiai minimos priežastys yra privačios konsultacijos kaina (27,1 proc.) ir ilgos eilės valstybinėje sistemoje (26 proc.), taip pat laiko trūkumas, sunkumai registruojantis ir emociniai veiksniai, pavyzdžiui, nerimas dėl rezultato.

    Ką svarbu žinoti apie patikrą?

    Gydytojai akcentuoja, kad tyrimų dažnis priklauso nuo amžiaus, individualios rizikos ir medicininių indikacijų, todėl vieno universalaus grafiko nėra. Vis dėlto bendras principas aiškus: atsiradus naujiems pakitimams, guzeliam, spenelio įtraukai, odos pokyčiams ar neįprastam skausmui, delsimas nėra išeitis ir reikėtų kreiptis į specialistus.

    Prevencijos ekspertai pabrėžia, kad kampanijos ir simboliniai priminimai yra naudingi, tačiau tikrosios naudos duoda nuoseklus elgesys visus metus. Reguliarūs vizitai, aiškus tyrimų planas ir atviras pokalbis su gydytoju gali sumažinti baimę ir padėti laiku pastebėti pavojingus pokyčius.

    „Svarbiausia ne vien žinoti, o turėti konkretų veiksmų planą ir jo laikytis, nes ankstyvas nustatymas tiesiogiai didina sėkmingo gydymo tikimybę“, – sakė sveikatos specialistai.

  • Paveldimas krūties vėžys: ne tik BRCA1 ir BRCA2 – kada verta tirtis ir ką rodo genetika

    Krūties vėžio diagnozė šeimoje dažnai kelia klausimą, ar liga gali būti paveldima ir ar didesnė rizika gresia vaikams, seserims ar kitoms giminaitėms. Gydytojai pabrėžia, kad paveldimumas svarbus, tačiau dauguma krūties vėžio atvejų nėra nulemti vienos didelės rizikos genetinės mutacijos.

    Pagal tarptautinėje klinikinėje praktikoje taikomus vertinimus, paveldimos formos sudaro palyginti nedidelę visų krūties vėžio atvejų dalį, o riziką lemia ir amžius diagnozės metu, ir tai, kiek artimų giminaičių sirgo, ir kokiais navikais. Šeiminiai susirgimai kartais atspindi bendrus gyvenimo būdo ar aplinkos veiksnius, o ne vieną paveldėtą genų pokytį.

    BRCA genai nėra vieninteliai

    Geriausiai žinomi paveldimumo riziką didinantys genai yra BRCA1 ir BRCA2, dalyvaujantys DNR pažaidos taisyme. Kai paveldimas patogeniškas šių genų variantas, ląstelių apsauga nuo genetinių klaidų veikia prasčiau, todėl didėja krūties vėžio ir kai kurių kitų onkologinių ligų tikimybė.

    Vis dėlto neigiamas tyrimo atsakymas, jei buvo tirtas tik BRCA1 ir BRCA2, dar nereiškia, kad paveldimos rizikos visiškai nėra. Šiuolaikinė genetika vis plačiau taiko daugiagenius tyrimų rinkinius, kuriuose vertinami ir kiti su krūties vėžiu siejami genai, pavyzdžiui, PALB2, CHEK2, ATM, TP53, taip pat kiti retesni, bet kliniškai reikšmingi variantai.

    Dideli tarptautiniai tyrimai rodo, kad dalis šių genų siejami su didele, o dalis su vidutine rizika, o konkretus skaičius priklauso nuo varianto tipo ir šeimos istorijos. Dėl to vieno universalaus atsakymo, ką reiškia „rasta mutacija“, nėra, o rezultatų interpretavimas tampa ne mažiau svarbus už patį testą.

    Paveldimumas gali ateiti ir iš tėvo

    Dažnas mitas, kad su krūties vėžiu susiję genetiniai variantai perduodami tik moteriška linija. Iš tiesų patogenišką variantą galima paveldėti tiek iš mamos, tiek iš tėčio, o paveldėjimo tikimybė kiekvienam vaikui dažniausiai siekia 50 proc., jei vienas iš tėvų yra nešiotojas.

    Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai, nors tai pasitaiko gerokai rečiau. Kai kurių genų, ypač BRCA2, patogeniški variantai vyrams siejami ir su didesne prostatos bei kasos vėžio rizika, todėl šeimos anamnezėje svarbūs ne tik moterų, bet ir vyrų onkologiniai susirgimai.

    Kada genetinis tyrimas prasmingas?

    Specialistai pabrėžia, kad ne kiekvienas atvejis šeimoje automatiškai reiškia būtinybę tirtis. Didesnį įtarimą dėl paveldimos predispozicijos paprastai kelia keli tos pačios rūšies naviko atvejai artimų giminaičių rate, ankstyvas amžius diagnozės metu, krūties ir kiaušidžių vėžio deriniai šeimoje, krūties vėžys vyrui ar keli skirtingi navikai tam pačiam žmogui.

    Sprendimas dėl tyrimo paprastai priimamas genetinės konsultacijos metu, vertinant šeimos medį, giminystės laipsnius ir diagnozių amžių. Svarbu ir tai, kad genetiniai tyrimai ne visada pateikia „juodai baltą“ atsakymą: gali būti aptinkami neaiškios reikšmės variantai, o neigiamas rezultatas nereiškia, kad žmogus apskritai negali susirgti.

    Nustačius patogenišką variantą, tai gali keisti tolesnę sveikatos stebėseną, profilaktinių tyrimų planą ir kai kuriais atvejais prevencinių priemonių pasirinkimą. Tokia informacija dažnai aktuali ir artimiesiems, nes leidžia tiksliau įvertinti jų riziką ir, prireikus, laiku pradėti stebėseną.

    Gydytojai akcentuoja, kad paveldimas ne pats vėžys, o polinkis jam išsivystyti. Ši žinia gali padėti priimti pagrįstus sprendimus, tačiau ji nesuteikia nei garantijos, kad liga pasireikš, nei visiško saugumo jausmo, jei šeimoje susirgimų nebuvo.