CP v2

Tag: Krymas

  • „Bastion“ Kryme sudrebėjo: Ukraina smogė Rusijos pakrantės gynybai ir išryškino jos silpną vietą

    „Bastion“ Kryme sudrebėjo: Ukraina smogė Rusijos pakrantės gynybai ir išryškino jos silpną vietą

    Ukrainos žvalgyba pranešė apie smūgį okupuotame Kryme, kur taikiniu tapo vadinamasis Objektas 100 – požeminis Rusijos karinio jūrų laivyno kompleksas, siejamas su pakrantės gynyba prie Sevastopolio. Šis objektas pradėtas statyti dar 1954 metais Sovietų Sąjungoje, o po 2014 metų Krymo aneksijos ir vėlesnių modernizacijų Maskva jį vėl aktyviai naudojo.

    Pasak Ukrainos pusės, per tą pačią operaciją buvo sunaikinta arba apgadinta ir papildoma karinė technika, įskaitant degalus gabenusius sunkvežimius bei vadavietės tipo transporto priemonę. Tačiau didžiausiu laimikiu įvardijamas smūgis infrastruktūrai, susijusiai su pakrantės raketiniu kompleksu „Bastion“.

    „Smūgis buvo nukreiptas į Rusijos pakrantės gynybos infrastruktūrą Kryme, kuri naudojama ir puolamosioms užduotims“, – sakė Ukrainos atstovas, komentuodamas operacijos tikslus.

    Ukrainos pajėgos pastaraisiais mėnesiais nuosekliai taikosi į „Bastion“ dislokavimo vietas Kryme. Pranešimai apie panašius smūgius pasirodė nuo vasario mėnesio, vėliau kovo, balandžio ir rugpjūčio mėnesiais, o kryptingumas rodo siekį mažinti Rusijos galimybes kontroliuoti jūrų erdvę ir kelti grėsmę Ukrainos pakrantei.

    „Bastion“ iš pradžių kurtas kaip pakrantės priešlaivinis kompleksas, bet per karą vis dažniau minimas ir kaip priemonė smogti taikiniams sausumoje. Sistemos pagrindas – viršgarsinės raketos P-800 „Oniks“, kurių nurodomas nuotolis siekia apie 300 kilometrų, o skrydis mažame aukštyje ir didelis greitis apsunkina perėmimą daugeliui oro gynybos priemonių.

    Rusija taip pat skelbė apie „Bastion“ integravimo galimybes su hipergarsine raketa 3M22 „Cirkon“, kuri laikoma viena pažangiausių jos arsenale. Viešai aptariami parametrai paprastai siejami su iki Mach 8–9 greičiu, o nuotolis įvairiuose vertinimuose dažniausiai nurodomas nuo maždaug 500 iki 750 kilometrų, priklausomai nuo skrydžio profilio.

    Karo analitikai pabrėžia, kad tokios sistemos Kryme svarbios ne tik gynybai, bet ir spaudimui Juodojoje jūroje: jos padeda kurti vadinamąsias prieigos ribojimo zonas ir kelti riziką laivybai bei pakrantės infrastruktūrai. Dėl to jų neutralizavimas Ukrainai gali reikšti didesnę veiksmų laisvę tiek jūroje, tiek ore, o Rusijai – papildomą poreikį perdislokuoti brangius pajėgumus ir gerinti apsaugą.

  • Norvegija sulaikė Rusijos laivą Svalbarde: Ukraina siekia 3,6 mlrd. eurų už Krymą

    Norvegija sulaikė Rusijos laivą Svalbarde: Ukraina siekia 3,6 mlrd. eurų už Krymą

    Laivas sulaikytas Svalbarde

    Norvegijos institucijos Svalbardo salyne sulaikė Rusijai priklausantį ekspedicinį kruizinį laivą „Professor Molchanov“. Operacija atlikta Barentsburgo uoste, o laivui nurodyta neišplaukti iš dabartinės vietos.

    Sulaikymas įvykdytas vykdant teismo sprendimą, priimtą Nord-Troms ir Senja apylinkės teisme. Vietos vykdymo funkcijas atliko Svalbardo gubernatoriaus tarnyba.

    Ukrainos reikalavimas už Krymo turtą

    Veiksmų pagrindas buvo Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ prašymas. Bendrovė siekia prisiteisti kompensaciją už energetikos turtą Kryme, kuris, Ukrainos vertinimu, buvo neteisėtai perimtas Rusijai 2014 metais aneksavus pusiasalį.

    Tarptautinis arbitražas Hagoje 2023 metais priteisė „Naftogaz“ ir su ja siejamoms bendrovėms žalos atlyginimą už Kryme prarastus išteklius ir infrastruktūrą, tarp jų dujų telkinius, vamzdynus bei su gavyba susijusius aktyvus. Pagrindinė priteista suma siekia apie 3,6 mlrd. eurų, o su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis bendra suma gali artėti prie 4,3 mlrd. eurų.

    „Rusija negali išvengti atsakomybės vien atsisakydama vykdyti tarptautinio arbitražo sprendimą“, – sakė „Naftogaz“ laikinasis vadovas Sergii Fedorenko.

    Jis pabrėžė, kad bendrovė ir toliau ieškos Rusijos turto įvairiose šalyse tol, kol sprendimas bus įvykdytas. Rusija iki šiol yra atsisakiusi sumokėti priteistą sumą.

    Platesnė Rusijos turto paieška

    „Naftogaz“ nurodo, kad vykdymo procedūros dėl Krymo bylos vyksta maždaug dešimtyje jurisdikcijų, o atskirais atvejais Rusijos turtas jau buvo areštuotas kitose Europos valstybėse. Tokia praktika remiasi tarptautinio arbitražo sprendimų pripažinimu ir vykdymu nacionaliniuose teismuose ten, kur aptinkamas skolininko turtas.

    Barentsburgas yra Rusijos anglių kasybos gyvenvietė Norvegijai priklausančioje teritorijoje, kurios statusą reguliuoja 1920 metų Svalbardo sutartis. Ji patvirtina Norvegijos suverenitetą, tačiau sutarties šalims suteikia teisę vykdyti komercinę veiklą salyne.

    Sulaikytas laivas, anot viešai skelbiamos informacijos, naudojamas komercinėms ekspedicinėms kelionėms, įskaitant reisus į Svalbardą. Dėl laive buvusių keleivių, kaip pranešė Norvegijos pareigūnai, sprendimai priimami atskirai.

    Kremlius apie situaciją viešos pozicijos tuo metu, kai buvo skelbiama informacija apie sulaikymą, nebuvo pateikęs.

  • Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per dvi paras Rusija neteko dviejų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Pancyr-S1“, kurios dažnai naudojamos strateginiams objektams dengti. Vienas kompleksas buvo sunaikintas netoli Kerčės, okupuotame Kryme, kitas – prie Jeisko aerodromo, rodo viešai paskelbtos nuotraukos ir OSINT analitikų vertinimai.

    Kerčės apylinkės išsiskiria tuo, kad ši kryptis siejama su svarbia Rusijos logistika ir infrastruktūra okupuotame Kryme, įskaitant Krymo tiltą. Dėl to bet koks oro gynybos praradimas ten laikomas jautriu, nes silpnina vietos apsaugą nuo dronų ir kitų oro taikinių.

    Jeiske užfiksuota žala – itin didelė: iš kovinės mašinos daugiausia liko sunkvežimio važiuoklė ir išdegęs kovinis modulis. Toks vaizdas leidžia spėti, kad smūgis galėjo būti tiesioginis arba įvykdytas itin arti taikinio, o panaudota kovinė galvutė – didesnės galios.

    OSINT bendruomenėje minimas galimas atakos scenarijus – ukrainietiškas smogiamasis dronas FP-1, siejamas su didele kovine galvute, galinčia sukelti plataus masto konstrukcinius pažeidimus. Kitu atveju, Kerčėje sunaikintas „Pancyr-S1“ atrodo pažeistas kitaip: kovinis modulis dar laikosi ant platformos, tačiau konstrukcijoje matoma didelė išplėšta ertmė, kurią analitikai sieja su smūgiu šalia amunicijos zonos.

    Vertinant Kerčėje užfiksuotą schemą, neatmetama ir mažesnio drono versija, kai taikinys pasiekiamas tiksliau, tačiau su kuklesne kovine galvute. Tarp viešai aptariamų variantų minimas ir „Rubaka“ tipo bepilotis, kuris, kaip teigiama analitinėse apžvalgose, gali būti komplektuojamas ryšio sprendimais, leidžiančiais valdyti dideliais atstumais.

    Šie praradimai išryškina platesnę tendenciją kare Ukrainoje: net oro gynybos sistemos, sukurtos kovai su dronais, pačios vis dažniau tampa bepiločių taikiniais. Dronų technologijos sparčiai evoliucionuoja, o pigių platformų ir tikslesnių navigacijos sprendimų derinys leidžia efektyviai medžioti brangesnius kompleksus.

    „Pancyr-S1“ paprastai montuojamas ant 8×8 sunkvežimio bazės, o jo ginkluotę sudaro valdomos raketos ir du 30 mm automatiniai pabūklai. Kompleksas skirtas dengti objektus nuo įvairių oro grėsmių, įskaitant bepilotes sistemas, tačiau praktika rodo, kad stacionariai dislokuoti vienetai, ypač saugant infrastruktūrą, tampa pažeidžiami tiksliniams smūgiams.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinėje kovoje vis didesnę reikšmę turi ne vien radarų ir raketų parametrai, bet ir nuolatinė maskuotė, judrumas, daugiasluoksnė gynyba bei elektroninė kova. Jei oro gynybos priemonė paliekama kaip lengvai identifikuojamas stacionarus taikinys, net ir moderni sistema gali būti neutralizuota palyginti nebrangiu dronu.

  • Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš okupuotos Ukrainos pietų, kuriame matyti kelias, nusėtas sudegusiais vilkikais, priekabomis ir cisternomis. Kadrų fone – didžiulis ugnies kamuolys ir juodi dūmai, kylantys virš dar vienos degančios cisternos.

    Minima atkarpa driekiasi per Mariupolį, Berdianską ir Melitopolį ir yra viena svarbiausių sausumos maršrutų, kuriais Rusija aprūpina okupuotą Krymą. Šis kelias siejamas su buvusiomis Ukrainos magistralėmis M14 ir M18, o Rusijos logistikoje jis laikomas pagrindine arterija pietų kryptimi.

    Ukrainos šaltiniai šią trasą jau kurį laiką vadina Autostrada liepsnose, nes joje dažnai fiksuojami smūgių padariniai ir degantys krovininiai automobiliai. Pastaraisiais mėnesiais atakos, anot Ukrainos pranešimų, tapo intensyvesnės, o taikiniais dažnai įvardijami degalų, amunicijos ir aprūpinimo konvojai.

    Ukrainos karinėse komunikacijose akcentuojama, kad smūgiai logistikai yra būdas mažinti Rusijos pajėgų galimybes palaikyti karo veiksmus pietuose. Pranešimuose minimos vidutinio nuotolio dronų operacijos, kai taikiniai pasiekiami dešimtimis ar net šimtais kilometrų už fronto linijos.

    Šio spaudimo poveikis, kaip teigiama, ypač juntamas Kryme, kur periodiškai atsiranda degalų tiekimo sutrikimų ir ribojimų. Okupacinė administracija kai kuriais laikotarpiais buvo įvedusi pardavimo limitus, įskaitant 20 litrų vienam automobiliui, o tai tampa signalu apie trapias tiekimo grandines.

    Rusija bando dalį srautų nukreipti alternatyviais keliais ir jūrų maršrutais, tačiau ir jie, Ukrainos vertinimu, išlieka pažeidžiami. Tuo pat metu Krymo tiltas tebėra jautrus taikinys: jo pralaidumas ir saugumas lemia, kiek greitai į pusiasalį galima perkelti degalus, šaudmenis ir atsargas.

    Analitikai pažymi, kad logistika šiame kare tapo vienu svarbiausių frontų: sunaikinta cisterna ar vilkikas reiškia ne tik vieną prarastą transporto priemonę, bet ir grandininį efektą visoje tiekimo sistemoje. Dėl to kelių, mazgų ir sandėlių apsauga, taip pat atstumų įveikimas dronais, vis dažniau nulemia operacijų tempą.

  • Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Įspėjimas dėl masinių smūgių

    Ukrainos bepiločių pajėgoms vadovaujantis karininkas Robertas Brovdi, žinomas šaukiniu Magyar, teigia, kad Rusija didina balistinių raketų smūgių pajėgumus. Pasak jo, Maskva esą siekia galėti vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų.

    Šiuo metu, anot R. Brovdi, Rusijos kariuomenė pajėgi surengti apie 77 balistinių raketų vienalaikę salvę. Jis pabrėžė, kad net ir nepasiekus pilno plano masto, didelė dalis raketų vis tiek skrietų į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    „Net jei jiems pavyktų pasiekti tik pusę šio skaičiaus, visa tai vis tiek skristų į mus“, – sakė Robertas Brovdi.

    Silpnoji grandis – perėmėjų trūkumas

    Šis perspėjimas dar kartą išryškina vieną skaudžiausių Ukrainos oro gynybos problemų – ribotą modernių perėmėjų kiekį. Balistines raketas numušti yra gerokai sunkiau nei sparnuotąsias raketas ar atakos dronus, nes jų skrydžio greitis ir trajektorijos sukuria trumpą reakcijos laiką.

    R. Brovdi akcentavo, kad Ukrainai ypač svarbūs „Patriot“ kompleksai, nes tai vienas iš nedaugelio sprendimų, galinčių perimti balistines raketas. Tačiau, pasak jo, perėmėjų trūkumas reiškia, kad per masines atakas dalis taikinių neišvengiamai prasprūsta ir pasiekia objektus.

    Smūgiai gamybai ir Krymo izoliavimas

    Ukrainos pareigūnas tvirtino, kad efektyviausias būdas mažinti balistinių raketų grėsmę yra smogti visai jų gamybos ir tiekimo grandinei. Toks argumentas siejamas su Ukrainos tolimaisiais smūgiais į taikinius Rusijos gilumoje, kai siekiama trikdyti logistiką ir pramonę.

    Kalbėdamas apie Krymą, R. Brovdi teigė, kad Ukraina nuosekliai bando silpninti Rusijos galimybes naudoti pusiasalį kaip karinę bazę ir logistikos mazgą. Jo vertinimu, intensyvesnėms operacijoms trukdo finansavimo ir tiekimo tempas, o ne Ukrainos gamintojų pajėgumai.

    „Problema nėra ta, kad Ukrainos gamintojai negalėtų pagaminti reikiamų kiekių. Problema banali – ne laiku gaunamas finansavimas, kuris juda gerokai lėčiau nei mūsų planai“, – sakė Robertas Brovdi.

    Kova dėl ryšio ir elektroninės kovos

    Pasak R. Brovdi, Rusija taip pat mėgina prisitaikyti ir plėsti elektroninės kovos pajėgumus, ypač Kryme. Jo teigimu, diegiamos trukdymo sistemos gali dalinai pabloginti palydovinio ryšio veikimą, todėl Ukrainos pajėgoms tenka ieškoti alternatyvių sprendimų ryšiui ir valdymui užtikrinti.

    Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos pastangas kurti savo palydovinio ryšio infrastruktūrą. Ukrainos pareigūno vertinimu, tai kelia platesnių saugumo rizikų, nes modernios ryšio technologijos tampa strateginiu veiksniu ne tik fronte, bet ir platesniame geopolitiniame kontekste.

  • Ukraina smogė Rusijos naftos infrastruktūrai: atakuota Jaroslavlio perdirbimo gamykla ir terminalai

    Ukrainos kariuomenė pranešė naktį surengusi smūgių seriją Rusijos naftos infrastruktūrai: taikiniu tapo naftos perdirbimo gamykla Jaroslavlio srityje, taip pat keli objektai okupuotame Kryme ir Donecko srityje.

    Apie operaciją paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, nurodęs, kad dalis smūgių buvo nutaikyti į kuro tiekimo grandinę, kuri, Kyjivo vertinimu, tiesiogiai siejasi su Rusijos kariuomenės aprūpinimu.

    Gaisras Jaroslavlyje

    Ukrainos duomenimis, liepos 16 dieną buvo smogta naftos perdirbimo įmonei „Slavneft-JANOS“ Jaroslavlio srityje. Teigiama, kad po pataikymo į objekto teritoriją kilo gaisras, o tikslesnė žala dar vertinama.

    Ukraina pažymi, kad „Slavneft-JANOS“ yra vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo kompleksų, per metus vidutiniškai apdorojantis apie 15 mln. tonų naftos. Tokie pajėgumai reiškia, kad bet koks darbo sutrikimas gali turėti įtakos degalų, įskaitant aviacinį kurą, tiekimui.

    Smūgiai Kryme ir Donbase

    Generalinis štabas taip pat pranešė apie atakas prieš naftos terminalą „TES-Terminal-1“ ir degalų bei tepalų sandėlį Kerčėje okupuotame Kryme. Be to, nurodyta, kad smogta degalų bazei „Šachtarsk“ Donecko srityje.

    Kyjivas akcentuoja, kad tokie objektai yra svarbūs logistinei grandinei, kuria degalai ir kiti naftos produktai pasiekia Rusijos dalinius bei karinės pramonės poreikius. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau deklaruoja siekianti riboti Rusijos galimybes stabiliai aprūpinti kariuomenę kuru.

    Laivai ir sankcijų apėjimo tema

    Ukrainos kariuomenė taip pat teigė atakavusi du tanklaivius, vilkiką ir patrulinį laivą Juodojoje ir Azovo jūrose. Pasak pateiktos informacijos, dalis šių laivų esą naudojami gabenti rusišką naftą, naftos produktus ir suskystintas dujas bandant apeiti tarptautinius ribojimus.

    Tokie pareiškimai atspindi platesnę tendenciją, kai energetikos infrastruktūra tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos elementų. Smūgiai perdirbimui, sandėliavimui ir logistikai paprastai vertinami kaip bandymas paveikti ne tik fronto aprūpinimą, bet ir Rusijos pajamas iš energijos eksporto.

    Nepriklausomas kai kurių detalių patvirtinimas šiuo metu ribotas, o Rusijos institucijos ne visada operatyviai pateikia išsamią informaciją apie incidentus. Vis dėlto pastaruoju metu tiek Ukrainos, tiek tarptautinėje viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie smūgius kuro infrastruktūrai ir kariniams objektams okupuotose teritorijose.

  • Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainos pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos pasienio tarnybos laivą „Izumrud“, kuris, pasak Kyjivo, anksčiau dalyvavo 2018 metais Kerčės sąsiaurio incidente. Ukrainos pusė šį smūgį vadina ne tik kariniu, bet ir simboliniu atsaku.

    2018 metų lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos Kerčės sąsiauryje sulaikė tris Ukrainos karinius laivus, plaukusius iš Odesos į Mariupolį per Juodąją ir Azovo jūras. Ukraina teigia, kad būtent iš „Izumrud“ buvo apšaudytas artilerinis kateris „Berdjansk“, o po to įgulos buvo sulaikytos.

    To paties incidento metu fiksuotas ir neįprastas epizodas: bandydamas blokuoti ukrainiečių laivus, „Izumrud“ susidūrė su kitu Rusijos patruliniu laivu „Don“, ir abi pusės patyrė korpuso pažeidimų. Kyjivas taip pat skelbė, kad „Izumrud“ buvo naudojamas dengiant darbus, susijusius su neteisėtu smėlio kasimu Ukrainos vandenyse.

    Kas buvo „Izumrud“

    „Izumrud“ pastatytas Sankt Peterburge ir nuleistas į vandenį 2013 metais, o į tarnybą priimtas 2015 metais. Laivas buvo priskiriamas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pasienio padaliniams ir bazavosi okupuotame Kryme.

    Ukrainos pateikiamais duomenimis, laivo ilgis siekė apie 62,5 metro, o greitis galėjo būti iki 27 mazgų. Taip pat nurodoma, kad laive buvo įrengta aikštelė sraigtasparniui, todėl jis galėjo vykdyti platesnio spektro patruliavimo ir paramos užduotis.

    Beįguliai smūgiai keičia karo jūroje logiką

    Jeigu pranešimai apie „Izumrud“ sunaikinimą pasitvirtins, tai bus dar vienas atvejis, kai Ukraina sėkmingai smogia Rusijos pajėgoms Juodojoje jūroje pasitelkdama beįgules jūrines sistemas. Tokie smūgiai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Ukrainos būdų spausti Rusijos laivyną, riboti jo manevrus ir kelti riziką net toliau nuo fronto linijos.

    Ukrainos komunikate, primenant 2018 metų įvykius, pabrėžta, kad atsakomybė esą neišvengiama ir operacijos tęsis. Tokie pareiškimai dažnai yra ir informacinės kampanijos dalis, kuria siekiama parodyti ilgalaikį spaudimą Rusijos kariniams pajėgumams regione.

    Ką žinome apie „Sargan-3000“

    Pranešimuose teigiama, kad atakai galėjo būti panaudota beįgulė jūrinė platforma „Sargan-3000“, tačiau oficialios techninės detalės išlieka ribotos. Ukraina skelbė, kad tai daugiafunkcė jūrinė kovos platforma, tačiau esminiai parametrai, sensoriai ir ginkluotės sprendimai viešai neatskleidžiami.

    Kariniai analitikai dažniausiai vertina tokias sistemas pagal netiesioginius požymius ir ankstesnių operacijų pobūdį, todėl dalis skelbiamos informacijos lieka prielaidomis. Dažniausiai minima modulinė konstrukcija, žemas siluetas, ryšys per palydovines sistemas ir galimybė prisitaikyti prie skirtingų užduočių, tačiau Ukraina šių detalių patvirtinusi nėra.

  • Ukraina be laivyno paralyžiavo Azovo jūrą: jūriniai dronai privertė Rusiją stabdyti laivybą

    Ukraina be laivyno paralyžiavo Azovo jūrą: jūriniai dronai privertė Rusiją stabdyti laivybą

    Ukraina pranešė praktiškai sukūrusi jūrinę blokadą Azovo jūroje ir dalyje Juodosios jūros, pasitelkdama jūrinius dronus ir tolimojo nuotolio bepiločius. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių, kaip valstybė be klasikinio karinio laivyno gali smarkiai apriboti priešo laivybą ir logistiką.

    Ukrainos pajėgos nurodo, kad per maždaug dešimt dienų smūgiai buvo suduoti daugiau nei 116 Rusijos plaukiojimo priemonių Azovo jūroje. Tarp taikinių įvardijami tanklaiviai, siejami su vadinamąja šešėlinių laivų praktika, taip pat krovininiai laivai, keltai ir vilkikai.

    Šešėlinių tanklaivių tema tarptautiniu mastu siejama su bandymais apeiti sankcijas ir tęsti energijos išteklių eksportą per sudėtingas tarpininkavimo grandines. Tokios schemos kelia ne tik ekonominių, bet ir saugumo bei aplinkosaugos rizikų, o karo sąlygomis tampa ypač jautriu taikiniu.

    Dėl smūgių ir grėsmių laivybai Rusija, kaip teigiama, buvo priversta riboti arba stabdyti judėjimą Azovo jūroje ir per Kerčės sąsiaurį, kuris jungia abu baseinus. Tai apsunkina tiekimą į okupuotą Krymą ir trikdo krovinių srautus, kurie karo ekonomikoje turi tiesioginę reikšmę.

    Pastarosiomis dienomis atakų geografija, remiantis Ukrainos ir tarptautinių stebėtojų vertinimais, išsiplėtė ir Juodojoje jūroje. Skelbiama apie naktį, kai smūgių banga palietė apie dvi dešimtis Rusijos laivų, taip didinant spaudimą Rusijos karinei ir komercinei laivybai.

    Karybos analitikai šią kampaniją vadina lūžio tašku jūrinių operacijų logikoje, kai santykinai pigūs, sunkiai aptinkami ir masiškai naudojami bepiločiai keičia tradicinių laivynų pranašumo taisykles. Tokia taktika leidžia nuolat kelti riziką priešo laivams, versti juos laikyti didesnes pajėgas gynybai ir branginti bet kokius pervežimus.

    Ši strategija dera su platesniu Ukrainos tikslu mažinti Rusijos galimybes naudotis jūriniais koridoriais kariniams ir ekonominiams tikslams. Taip pat akcentuojamas siekis izoliuoti Krymą, smogiant logistikos infrastruktūrai ir apribojant resursų judėjimą į okupuotas teritorijas.

    „Mes rodome, kad jūroje galima pasiekti efektą net ir be klasikinės flotilės, jei turi technologiją, žvalgybą ir nuoseklią strategiją“, – teigiama Ukrainos pareiškimuose apie bepiločių sistemų vaidmenį.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio jūriniai bepiločiai ir jų koordinavimas su oro dronais tampa nauja tendencija, kurią atidžiai stebi ir NATO šalys. Praktika rodo, kad jūrinė erdvė vis labiau virsta DI ir autonominių sistemų dvikovų lauku, o tradiciniai laivai privalo prisitaikyti prie nuolatinės, išskaidytos grėsmės.

  • Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos bepilotes sistemas naudojančios pajėgos naktį iš liepos 9 į liepos 10 dieną surengė masinę ataką prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną prie okupuoto Krymo prieigų. Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, per vieną naktį buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta 13 plaukiojančių vienetų, daugiausia tanklaivių, gabenusių degalus.

    Apie operaciją viešai informavo Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų vadavietėje tarnaujantis Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu Magyar. Jo teigimu, per pastarąsias 120 valandų Ukrainos dronai iš viso smogė 48 Rusijos laivams, o 13 taikinių buvo pasiekti per maždaug 12 valandų.

    „Per pastarąsias 120 valandų dronai smogė 48 Rusijos laivams, o 13 jų pasiekėme per 12 valandų“, – sakė Robertas Brovdis.

    Ukrainos pusė taip pat paskelbė naktinių smūgių vaizdo įrašą, kuriame, pasak kariškių, matyti taikinių paieška termovizoriumi, o po to sprogimai ir gaisrai laivų deniuose. Nepriklausomo patvirtinimo apie visų paminėtų laivų būklę iš karto nebuvo, o Rusijos institucijos detalaus komentaro nepateikė.

    Šešėliniu laivynu paprastai vadinami tanklaiviai ir kiti laivai, kuriais Maskva, Vakarų šalių vertinimu, bando apeiti naftos ir naftos produktų eksporto ribojimus. Tokie laivai neretai būna seni, registruoti trečiųjų valstybių vėliavomis, o jų automatinės identifikavimo sistemos signalai gali būti išjungti arba manipuliuojami, kad būtų sunkiau sekti maršrutus.

    Ukrainos kariuomenės komunikacijoje akcentuojama, kad smūgiai jūroje siejami ir su logistika okupuotame Kryme, kur degalų tiekimas yra svarbus Rusijos kariniams pajėgumams. Pastaruoju metu Kyjivas vis dažniau kalba apie vadinamąsias kinetines sankcijas, kai sankcijų apėjimui naudojama infrastruktūra yra fiziškai trikdoma ar naikinama.

    Kol kas nėra išsamios informacijos apie įgulų likimą ir galimą žalą aplinkai, jei degalai būtų išsilieję į jūrą. Situacija išlieka dinamiška, o papildomų detalių tikimasi sulaukti, kai atsiras daugiau nepriklausomų patvirtinimų apie smūgių padarinius ir konkrečius apgadintus laivus.

  • Po Krymo deokupacijos laukia sunkūs sprendimai: ką atkurti dabar, o kas ilgam liks uždara raudonoji zona

    Po Krymo deokupacijos Ukrainai tektų priimti ne tik politinius ar infrastruktūrinius, bet ir labai praktiškus aplinkosauginius sprendimus: ką įmanoma atkurti greitai, o kurios teritorijos dėl taršos, sprogmenų ir cheminių likučių ilgam liktų neprieinamos. Tai interviu metu pabrėžė aplinkosaugos ekspertas Olegas Listopadas, daug metų sekantis okupacijos poveikį Krymui bei Juodajai ir Azovo jūroms.

    Pasak jo, nuo 2014 metų Kryme ir aplinkiniuose vandenyse susiformavo situacija, kurią Ukrainai sunku tiesiogiai kontroliuoti ar patikrinti vietoje. Didelė dalis taršos ir pažeidimų fiksuojama nuotoliniu būdu, o tikslus žalos mastas paaiškėtų tik atsiradus galimybei atlikti lauko tyrimus.

    Taršos šaltiniai ir karo pėdsakai

    Ekspertas atkreipė dėmesį, kad tarša Krymo pakrantėse nėra vien karo veiksmų pasekmė. Istoriškai problema siejama ir su karine veikla Juodojoje jūroje, įskaitant prastą atliekų tvarkymą laivuose bei įvairių pavojingų medžiagų palikimą jūros dugne.

    Jo teigimu, vien laivų nuolaužos ar metalo konstrukcijos ilgainiui tampa mažiau pavojingos, tačiau didžiausia rizika kyla dėl sprogmenų, amunicijos likučių ir žmogaus sukurtų cheminių medžiagų. Tokie objektai gali nuodyti aplinką lokaliai, bet ilgainiui padariniai gali pasireikšti ir platesnėse ekosistemose.

    „Didžiausia bėda yra ne vien surūdijęs metalas, o tai, kas lieka viduje ar šalia: sprogmenys, ginklų liekanos ir cheminės medžiagos, kurios realiai nuodija aplinką“, – sakė Olegas Listopadas.

    Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmės

    Kalbėdamas apie didžiausias pastarųjų metų ekologines katastrofas, ekspertas išskyrė Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą. Jo vertinimu, į jūrą staiga patekęs milžiniškas gėlo vandens kiekis tapo ne mažesniu pavojumi nei su srove atneštos teršiančios medžiagos.

    Pasak Listopado, staigus druskingumo pokytis kai kuriose zonose galėjo sukelti masinę jautrių organizmų žūtį, ypač tam tikruose gyliuose. Tokie pokyčiai ekosistemose dažnai veikia grandinine reakcija: nukenčia buveinės, keičiasi maisto grandinės, o padariniai tęsiasi ilgiau nei pati avarija.

    Naftos produktų išsiliejimai ir kontrolės problema

    Interviu metu aptarta ir naftos produktų tarša prie Krymo krantų. Ekspertas aiškino, kad tokie išsiliejimai gali kilti ne tik dėl karo, bet ir dėl senstančių tanklaivių avarijų, ypač rizikingose vietose, tokiose kaip Kerčės sąsiauris.

    Papildomą riziką, jo teigimu, kelia naftos perkrovimas atviroje jūroje, kai kroviniai perpilami iš laivo į laivą. Nors vienkartiniai nuostoliai gali atrodyti nedideli, didelių srautų ir dažnų operacijų atveju bendras į jūrą patenkančių teršalų kiekis gali tapti reikšmingas, o avarijų lokalizavimas atviroje jūroje yra gerokai sudėtingesnis.

    Kaip renkami įrodymai ir kodėl jų nepakanka

    Kadangi okupacinė teritorija nepasiekiama, Ukraina, pasak eksperto, yra priversta remtis ribotu įrodymų rinkiniu. Vienas svarbiausių šaltinių yra palydoviniai vaizdai, kuriais galima fiksuoti, pavyzdžiui, naftos dėmes ar pakrančių pokyčius.

    Kitas informacijos kanalas yra viešai prieinami vaizdo įrašai ir nuotraukos socialiniuose tinkluose, taip pat pranešimai iš vietos gyventojų. Tačiau Listopadas pabrėžė, kad tarptautinėse institucijose tokie duomenys dažnai nėra pakankami, nes trūksta standartizuotų mėginių, tyrimų protokolų ir nepriklausomų patikrų vietoje.

    Jo teigimu, būtent lauko tyrimų nebuvimas tampa viena didžiausių kliūčių įrodinėjant ekologinius nusikaltimus ir siekiant tarptautinio žalos pripažinimo. Be to, tai apsunkina ir reparacijų proceso rengimą, nes kiekvienam reikalavimui reikalinga aiški metodika ir patikima faktinė bazė.

    Raudonosios zonos idėja po deokupacijos

    Kalbėdamas apie ateitį, ekspertas teigė, kad po deokupacijos gali tekti įteisinti teritorijas, kurios kurį laiką būtų visiškai uždaros dėl itin didelės rizikos. Tokios zonos, jo manymu, būtų analogiškos po didžiųjų karų Europoje paliktoms teritorijoms, kur įėjimas buvo ribojamas dėl cheminių medžiagų ir nesprogusios amunicijos.

    Listopado vertinimu, Ukrainai būtų svarbu iš anksto parengti teisinį ir praktinį pagrindą, kad po deokupacijos būtų aišku, kaip nustatoma rizika, kaip ribojamas patekimas ir kokiais etapais vykdomas išminavimas, taršos neutralizavimas bei rekultivacija. Tai leistų realistiškai planuoti lėšas, darbus ir laiką, o visuomenei aiškiai paaiškinti, kodėl ne viskas galės būti atkurta iškart.