Tag: Krzysztofas Gawkowskis

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 Katovicuose: We are the firewall ir nauja kibernetinio saugumo realybė

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 Katovicuose: We are the firewall ir nauja kibernetinio saugumo realybė

    Šiuolaikinė skaitmeninė erdvė vis rečiau primena saugų užnugarį: daugėja išpirkos reikalaujančių atakų, duomenų vagysčių ir incidentų, kurie sustabdo organizacijų veiklą. Reaguojant į augančią grėsmių bangą, 2026 metais Katovicuose vyks CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 – vienas didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje.

    Renginyje susitiks valdžios, verslo ir technologijų bendruomenės atstovai, o diskusijų ašis – praktiniai sprendimai, kaip stiprinti valstybės, kritinės infrastruktūros ir įmonių atsparumą. Organizatoriai pabrėžia, kad šiandien kibernetinis saugumas yra ne vien IT skyrių užduotis, bet ir veiklos tęstinumo bei pasitikėjimo klausimas.

    We are the firewall žinutė

    Šių metų konferencijos šūkis We are the firewall akcentuoja, kad svarbiausia gynybos linija yra ne vien technologijos, o žmonės ir procesai. Praktika rodo, kad incidentus dažnai sukelia ne tik pažeidžiamumai sistemose, bet ir socialinė inžinerija, klaidos konfigūracijose ar per plačios prieigos teisės.

    „2025 metai galutinai užbaigė laikotarpį, kai gyvenimas kibernetinėje erdvėje buvo nerūpestingas“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renginio organizatoriai šią mintį sieja su realybe, kurioje atakos vykdomos nuolat, o jų tikslai plečiasi nuo pinigų išviliojimo iki tiekimo grandinių paralyžiavimo. Dėl to daug dėmesio bus skiriama ne tik prevencijai, bet ir greitam incidentų aptikimui, reagavimui bei komunikacijai krizių metu.

    DI keičia grėsmes ir gynybą

    Programoje numatomos diskusijos apie tai, kaip DI spartina tiek atakų, tiek gynybos priemonių raidą. Organizacijoms aktualu, kad generuojamas turinys palengvina apgaulingus laiškus, sukčiavimo scenarijus ir tikslines atakas, o gynyboje DI vis dažniau naudojamas anomalijoms aptikti ir incidentams trižuoti.

    „Kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT tema. Tai verslo tęstinumas, valstybės saugumas ir piliečių pasitikėjimas“, – sakė WNP vyriausioji redaktorė Aleksandra Helbin.

    Konferencijoje bus kalbama ir apie tai, kaip atsakingai diegti DI sprendimus organizacijose, kad jie nepadidintų rizikos per duomenų nutekėjimus ar netinkamą prieigų valdymą. Taip pat – kaip rengti darbuotojus, kai sukčiavimo metodai tampa įtikinamesni ir sunkiau atpažįstami.

    Temos: nuo reguliavimo iki SOC

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 suplanuotas kaip dviejų dienų renginys, kuriame numatyta daugialypė darbotvarkė. Temos apims strateginį ir reguliacinį lygmenį, finansavimo klausimus, rizikų valdymą, taip pat operacinius gynybos procesus.

    Dalis praktinių sesijų bus skirta SOC ir CSIRT veiklos organizavimui, incidentų valdymui, pasirengimui krizinėms situacijoms ir veiklos tęstinumo planavimui. Tai sritys, kuriose sprendimai dažnai lemia, ar incidentas taps reputacine krize ir dideliais nuostoliais, ar bus suvaldytas per pirmąsias valandas.

    Renginyje taip pat numatyta pristatyti naują ataskaitą „Cyberportret Polskiego Biznesu“, parengtą „ESET“ ir „Dagma Bezpieczeństwo IT“. Joje žadama apžvelgti, kaip Lenkijos įmonės vertina grėsmes, kokias priemones diegia ir kur matomos didžiausios spragos.

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 vyks 2026 metų birželio 15–16 dienomis Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Renginį organizuoja Grupa PTWP, o programoje numatyta ne tik konferencijos dalis, bet ir EXPO erdvė bei pirmą kartą teikiami CYBERSEC Awards apdovanojimai.

  • Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais planuoja skirti daugiau nei 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui. Apie tai Jasionkoje prie Žešuvo vykusiame renginyje kalbėjo Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis, pabrėžęs augančių hibridinių grėsmių mastą.

    Ministro teigimu, investicijų tikslas yra sustiprinti valstybės atsparumą ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo masinių diversinių atakų. Prioritetu įvardijami energetikos, vandens tiekimo, dujų, ryšių ir viešojo sektoriaus informacinių sistemų saugumo sprendimai.

    Augantys incidentai ir sukčiavimo mastas

    Lenkijos institucijos skaičiuoja, kad 2025 metais fiksuota 273 000 tinklo saugumo pažeidimų atvejų. Tai daugiau nei 144 proc. augimas, palyginti su 2024 metais, o tendenciją lemia ir organizuotos atakos, ir kasdienis kibernetinis nusikalstamumas.

    Taip pat nurodoma, kad 2025 metais blokuota daugiau nei 140 000 000 bandymų patekti į nelegalias svetaines. Be to, sustabdytas daugiau nei 1 000 000 apgaulingų SMS žinučių pristatymas, kai sukčiai siekia išvilioti prisijungimo ar mokėjimo duomenis.

    Nuo nusikaltėlių iki valstybių operacijų

    Ministras akcentavo, kad grėsmės šaltiniai skiriasi: nuo „paprastų“ sukčių, kurie taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis, iki valstybių remiamų operacijų. Pastarosios, pasak jo, gali būti orientuotos į kritinės infrastruktūros paralyžiavimą ir esminių paslaugų sutrikdymą.

    „Vieną dalį atakų vykdo kibernetiniai nusikaltėliai, o kitą dalį atlieka valstybės, kurios siekia paralyžiuoti kritinę infrastruktūrą ir sukelti sutrikimus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Naujos struktūros ir DI vaidmuo

    Siekiant geriau koordinuoti gynybą, Lenkijoje pradėjo veikti integruotas Kibernetinio saugumo operacijų centras, kuris turėtų sujungti civilinius pajėgumus su karinėmis struktūromis ir specialiosiomis tarnybomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma NATO šalyse, kur kibernetinė gynyba vertinama kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Kartu plėtojama ir vadinamojo Kibernetinio legiono idėja, kai civiliai ekspertai galėtų prisidėti prie valstybės sistemų apsaugos. Pasak ministro, didelė dalis investicijų bus nukreipta į centrinių sistemų modernizavimą, savivaldybių administracijų saugumo stiprinimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą.

    Ministro teigimu, papildomą spaudimą saugumui kelia ir dirbtinis intelektas, kurį vis dažniau naudoja nusikaltėliai automatizuodami atakas, kurdami įtikinamesnes apgaules ir spartindami pažeidžiamumų išnaudojimą. Dėl to, anot jo, gynybos priemonės turi vystytis ne lėčiau nei puolimo įrankiai.

    Lenkija 2025 metais kibernetiniam saugumui buvo numačiusi daugiau nei 950 mln. eurų, o 2026 metais planuojama suma turėtų viršyti 1,2 mlrd. eurų. Valdžia pabrėžia, kad tai yra ilgalaikė kryptis, siekiant mažinti sistemines rizikas ir didinti šalies atsparumą skaitmeninėje erdvėje.