Tag: KSeF

  • Lenkija atideda KSeF e. sąskaitų klaidų baudas iki 2028 metų: dar metai pasiruošimui įmonėms

    Lenkijos Vyriausybė antradienį svarsto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie apima Krajowy System e-Faktur (KSeF) sistemos įgyvendinimo korekcijas. Esminė žinia verslui – planuojama dar 12 mėnesių atidėti pinigines baudas už klaidas ir netikslumus e. sąskaitų sistemoje.

    Pagal projektą, sankcijų taikymo pradžia būtų nukelta iki 2028 metų sausio 1 dienos. Dabartinėse nuostatose numatyta, kad baudos už neteisingą dokumentų pateikimą per KSeF startuotų 2027 metų sausio 1 dieną.

    Kas keičiasi dėl KSeF?

    Finansų ministerijos parengtame projekte pabrėžiama, kad papildomas laikas skirtas sklandesniam prisitaikymui, ypač tiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomi pereinamieji laikotarpiai. Toks atidėjimas turėtų sumažinti riziką, kad įmonės bus baudžiamos vien dėl techninių ar procesinių nesklandumų diegiant sprendimą.

    Pereinamojo laikotarpio logika siejama ir su mažesniais pardavimų mastais: daliai mokesčių mokėtojų iki 2026 metų pabaigos išlieka galimybė naudoti elektronines arba popierines sąskaitas, jei mėnesio pardavimų vertė su PVM neviršija maždaug 2 300 eurų. Būtent tokie segmentai dažniausiai susiduria su didžiausiais resursų ir IT pasirengimo iššūkiais.

    „Baudų atidėjimas suteiks laiko prisitaikyti mokesčių mokėtojams, kuriems taikomi pereinamieji laikotarpiai, ir sumažins neteisingo dokumentavimo KSeF sistemoje bei galimų sankcijų riziką“, – teigiama projekto aiškinime.

    Kartu – sprendimai dėl atvirkštinio apmokestinimo

    Įstatymo pakeitimuose numatytos ir nuostatos, susijusios su PVM atvirkštinio apmokestinimo mechanizmu. Projektas apima tam tikras operacijas dujų sistemoje, elektros energijos sandorius ir paslaugas, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų perleidimu.

    Vyriausybė siūlo šio mechanizmo galiojimą pratęsti dar apie 3,5 metų po 2026 metų gruodžio 31 dienos. Toks sprendimas paprastai grindžiamas siekiu mažinti PVM sukčiavimo rizikas jautriuose, didelės apimties sektoriuose ir išlaikyti aiškesnes taisykles rinkos dalyviams.

    Kada įsigaliotų pakeitimai?

    Pagal projekte pateiktą planą, naujos įstatymo nuostatos turėtų įsigalioti 2026 metų gruodžio 31 dieną. Praktikoje tai reikštų, kad dalis pokyčių būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, o baudos už KSeF klaidas realiai startuotų tik nuo 2028 metų pradžios.

    Verslui tai signalas, kad nors sankcijos ir atidedamos, pasiruošimo darbų atidėlioti nevertėtų: e. sąskaitų procesų sutvarkymas, duomenų kokybė ir integracijos su apskaitos sistemomis dažniausiai pareikalauja daugiau laiko nei planuojama, ypač didesnėse organizacijose.

  • E. sąskaitos ir automatiniai mokėjimai: KSeF žada greitesnius atsiskaitymus ir daugiau pasirinkimų

    Idėja, kad sąskaita faktūra galėtų būti apmokėta beveik automatiškai, iš futuristinės vizijos sparčiai virsta realiu finansų technologijų planu. Tam postūmį suteikia vis plačiau diegiamos struktūrizuotos e. sąskaitos, kurios leidžia standartizuoti duomenis ir supaprastinti apmokėjimo procesą.

    Lenkijoje vienu svarbiausių pokyčių laikomas nacionalinis e. sąskaitų sprendimas KSeF, galintis pakeisti verslo atsiskaitymų praktiką. Struktūrizuotas formatas reiškia, kad B2B sąskaitos tampa vienodos logikos ir lengviau apdorojamos tiek apskaitos sistemoms, tiek mokėjimų infrastruktūrai.

    Ar sąskaitos apmokės save?

    Technologiškai automatiniai mokėjimai už e. sąskaitas jau įmanomi, nes panašūs mechanizmai seniai veikia prenumeratose ir periodiniuose atsiskaitymuose. Vis dėlto didžiausias iššūkis yra ne sistemos, o vartotojų pasitikėjimas ir kontrolės jausmas, ypač kai sumos kinta.

    Ekspertai pabrėžia, kad žmonėms priimtiniau automatizuoti fiksuotus nurašymus, kai aišku, kokia suma bus nuskaičiuota. Kintamų sumų sąskaitoms dažnai norima paskutinio patvirtinimo, todėl realistiškiausias scenarijus artimiausiu metu yra pusiau automatizuotas modelis su aiškiu „apmokėti“ veiksmu.

    „Tai momentas, kai pirmą kartą visos B2B sąskaitos bus struktūrizuotos ir atrodys vienodai, o tai atveria didžiules galimybes“, – sakė Grzegorz Suszko, „Visa“ Government Solutions komandos vadovas Centrinės ir Rytų Europos regione.

    Daugiau pasirinkimų mokėtojui ir greitesni pinigai išrašytojui

    Vienas ryškiausių pokyčių, kurį akcentuoja rinkos dalyviai, yra platesnės atsiskaitymo galimybės asmeniui ar įmonei, apmokančiai sąskaitą. Pavyzdžiui, atsiranda daugiau scenarijų, kai sąskaitą galima apmokėti kortele, o tai gali reikšti ilgesnį apmokėjimo terminą mokėtojui ir greitesnį lėšų gavimą sąskaitos išrašytojui.

    Tokie sprendimai gali trumpinti apmokėjimų ciklą vien dėl patogumo: gavus sąskaitą su integruotu mokėjimo mygtuku, ją lengviau apmokėti nedelsiant. Verslui tai svarbu ir dėl apyvartinių lėšų, ir dėl mažesnės administracinės naštos, kai mažiau laiko skiriama priminimams bei skolų valdymui.

    Skaitmeniniai mokėjimai sparčiau ateina į viešąjį sektorių

    Skaitmeninių mokėjimų plėtra vis labiau matoma ir viešajame sektoriuje, kur gyventojams siekiama pasiūlyti patogesnius atsiskaitymus už mokesčius ir vietines rinkliavas. Kaip pavyzdys nurodoma „mObywatel“ programėlė, kurioje dalis savivaldybių leidžia gyventojams matyti mokėtinas sumas ir jas apmokėti tiesiai programėlėje.

    Tokio tipo sprendimai dažnai remiasi savivaldybių pasirinkimu, kokias įmokas rodyti ir kaip integruoti duomenis. Skelbiama, kad prie sistemos prisijungusių savivaldybių skaičius augo nuo maždaug 100 iki daugiau nei 200, o galimybę atsiskaityti tokiu būdu gali turėti per 9 000 000 gyventojų.

    „Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gali patogiai atsiskaityti su administracija, neieškant atskirų svetainių ar mokėjimo rekvizitų“, – sakė G. Suszko.

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini mokėjimų ekosistemos dalyviai, yra anonimizuotų transakcijų duomenų panaudojimas miestų planavimui. Tokie duomenys gali padėti tiksliau suprasti turistų srautus, jų buvimo trukmę ir išlaidų pobūdį, o tai svarbu tiek turizmo politikai, tiek infrastruktūros apkrovų valdymui.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad organizacijoms dažnai pritrūksta kompetencijų ir resursų duomenims „įdarbinti“, net jei susidomėjimas yra didelis. Dėl to skaitmenizacija vis dažniau siejama ne tik su technologijomis, bet ir su žmonių įgūdžiais, procesų peržiūra bei aiškiomis atsakomybėmis.