Cukraus vartojimas Europoje vis dar išlieka didelis, nors visuomenė vis geriau supranta, kad jo perteklius siejamas su svorio augimu, 2 tipo cukriniu diabetu ir dantų ėduonimi. Dėl to vis daugiau žmonių renkasi produktus be pridėtinio cukraus arba jį keičia saldikliais.
Dažniausiai pasirenkami natūralios kilmės ar mažiau kaloringi pakaitalai, tokie kaip ksilitolis, eritritolis ir stevija. Taip pat plačiai naudojami intensyvūs saldikliai, pavyzdžiui, sukralozė, sacharinas ar aspartamas, kurie suteikia saldumą labai mažomis dozėmis.
Vis dėlto daliai žmonių cukraus pakaitalai gali sukelti nemalonių virškinimo simptomų, ypač jei jų suvartojama daugiau. Dažniausios problemos susijusios ne su „nuodijimu“, o su tuo, kaip šios medžiagos pasisavinamos žarnyne.
Kas dažniausiai dirgina žarnyną?
Didžiausia rizika paprastai siejama su polioliais, dar vadinamais cukraus alkoholiais, prie kurių priskiriami ksilitolis, sorbitolis, maltitolis ir manitolis. Šios medžiagos žarnyne įsisavinamos tik iš dalies, todėl gali traukti vandenį į žarnyną ir būti fermentuojamos bakterijų.
Dėl to kai kuriems žmonėms atsiranda pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, spazmai ar skausmas. Suvartojus didesnį kiekį, galimas ir viduriavimas, ypač jei saldikliai gaunami ne iš vieno produkto, o iš kelių per dieną.
Eritritolis dažnai toleruojamas geriau, nes didelė jo dalis absorbuojama plonojoje žarnoje ir pasišalina su šlapimu. Tačiau ir jis kai kuriems žmonėms, ypač išgėrus ar suvalgius didesnę porciją, gali sukelti virškinimo diskomfortą.
Kam verta būti atsargesniems?
Daugiausia nusiskundimų paprastai turi žmonės, kurių virškinimo sistema jautresnė, pavyzdžiui, sergantys dirgliosios žarnos sindromu. Taip pat jautriau gali reaguoti tie, kurie laikosi mažai FODMAP turinčios mitybos, nes dalis poliolių priskiriami sunkiau virškinamiems angliavandeniams.
Rizika didėja, kai saldikliai vartojami reguliariai ir didesniais kiekiais, pavyzdžiui, geriant kelis „be cukraus“ gėrimus per dieną, valgant baltyminius batonėlius ar dažnai renkantis saldumynus su polioliais. Tuomet bendra paros dozė susideda nepastebimai.
Jei pavartojus saldiklių kartojasi pūtimas, skausmai ar viduriavimas, verta kelioms savaitėms sumažinti jų kiekį ir stebėti savijautą. Nuolat trunkantys ar stiprėjantys simptomai yra signalas pasitarti su gydytoju ar dietologu, ypač jei atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujo priemaišos išmatose.
Kaip rinktis protingiau?
Praktinė taisyklė paprasta: kuo didesnė „be cukraus“ produktų įvairovė ir kiekis, tuo didesnė tikimybė peržengti individualią tolerancijos ribą. Dažnai padeda mažesnės porcijos, retesnis vartojimas ir paprastesnės sudėties produktai.
Renkantis saldiklius verta perskaityti etiketes ir atkreipti dėmesį, ar produkte naudojami polioliai, nes būtent jie dažniau sukelia viduriavimą ir pūtimą. Jei norisi mažinti cukrų, saugesnė ilgalaikė strategija dažnai būna palaipsnis saldaus skonio mažinimas, o ne jo kompensavimas dideliais saldiklių kiekiais.
