Tag: Kubaba

  • Po daugiau nei šimto metų pagaliau perskaitytas unikalus 2 700 metų hetitų įrašas

    Po daugiau nei šimto metų pagaliau perskaitytas unikalus 2 700 metų hetitų įrašas

    Archeologijos ir senųjų raštų tyrinėtojai po daugiau nei šimto metų pagaliau priartėjo prie atsakymo, ką skelbia paslaptinga hetitų laikų akmens inskripcija. Iš naujo įvertinus senus radinių duomenis ir aptikus vieną originalų fragmentą, pavyko tiksliau susieti tekstą su konkrečiu valdovu.

    Kaip rašo „Arkeonews“, inskripcija iš Karkemišo (senovinio miesto dabartinio Turkijos ir Sirijos pasienio regione) pirmą kartą iškilo į dienos šviesą 1911 ir 1912 metais, kai kasinėjimus vykdė Britų muziejus. Jau tuomet ji išsiskyrė iš kitų regiono radinių ne tik turiniu, bet ir pasirinkta rašto sistema.

    Vietoje įprastų vadinamųjų luvių hieroglifų čia naudotas dantiraštis – rašto forma, labiausiai siejama su Mesopotamijos civilizacijomis. Toks pasirinkimas naujohetitų aplinkoje yra itin retas, todėl artefaktas ilgai kėlė klausimų, kas ir kodėl taip užrašė tekstą.

    Svarbi problema buvo ir tai, kad dauguma originalių bazalto fragmentų ilgainiui dingo. Tyrėjams teko remtis fotografijomis ir popieriniais atspaudais, padarytais kasinėjimų metu, tačiau dokumentavę asmenys dantiraščio nemokėjo, todėl dalį ženklų atvaizdavo netiksliai.

    Lūžis įvyko, kai rastas originalas

    Permainos prasidėjo 2012 metais, kai Ankaros Anatolijos civilizacijų muziejaus saugyklose buvo aptiktas vienas iš originalių fragmentų. Nedidelis bazalto gabalėlis (15,5 x 12 centimetrų) tapo esminiu raktu tikslinant visos inskripcijos skaitymą.

    Kiti devyni fragmentai iki šiol laikomi dingusiais, tačiau net vieno autentiško gabalo pakako, kad būtų galima kritiškai peržiūrėti senesnes interpretacijas. Tyrėjas Marchesi taip pat suabejojo ankstesne prielaida, jog dantiraščio tekstas ir hieroglifinis užrašas ant liūto skulptūros buvo vienas dvikalbis paminklas – jo vertinimu, tai du atskiri objektai.

    Naujesnė analizė leidžia manyti, kad inskripcija greičiausiai buvo sukurta Astiro II – vieno paskutiniųjų Karkemišo naujohetitų karalių – pavedimu. Jis valdė iki 738 metų prieš mūsų erą, o anksčiau užrašas buvo siejamas su kitu valdovu, kurio vardas buvo skaitomas nevienodai.

    Ką atskleidžia ženklai ir kontekstas

    Išlikę ženklai inskripciją susieja ir su Kubaba – Karkemišo globėja, šaltiniuose vadinama ir miesto karaliene. Jos kultas buvo svarbi vietos religijos dalis, o deivės atvaizdai – būdingas monumentalaus meno elementas.

    Tyrime išryškėjo ir įdomus rašto tradicijų mišinys. Karkemišo pavadinimo užrašymas turi asirų konvencijų bruožų, o ženklas, susijęs su Kubabos titulu, labiau primena hetitų tradiciją – tai gali rodyti, kad vietos raštininkai rėmėsi skirtingais kultūriniais pavyzdžiais.

    Spėjama, kad dantiraščio pasirinkimas galėjo būti susijęs su augančia Naujojos Asirijos imperijos įtaka. VIII amžiuje prieš mūsų erą Karkemišas patyrė vis didesnį Asirijos spaudimą ir, tikėtina, veikė kaip priklausomas, bet dalinę autonomiją turintis karalystės centras.

    Nors pats išlikęs tekstas nepaaiškina, kodėl buvo pasirinktas būtent dantiraštis, ši inskripcija laikoma vienintele žinoma monumentalios apimties dantiraščio inskripcija, užsakyta naujohetitų valdovo. Tai leidžia tiksliau įrėminti radinį audringu to meto regiono istorijos laikotarpiu.

    Karkemišas išliko svarbiu politiniu centru net ir žlugus Hetitų imperijai apie 1200 metus prieš mūsų erą. Miesto nepriklausomybė galutinai baigėsi 717 metais prieš mūsų erą, kai jį užėmė asirų karaliaus Sargono II pajėgos.

    Net jei šiandien turimas tik vienas originalus fragmentas, archyvinių medžiagų peržiūra ir nauja analizė suteikė galimybę užrašą patikimiau priskirti konkrečiam valdovui. Tai pavyzdys, kaip net menkiausia detalė muziejaus saugyklose gali iš esmės pakeisti seniai nagrinėto objekto interpretaciją.