CP v2

Tag: Kubitai

  • Suomijos startuolis „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio ribas

    Suomijos startuolis „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio ribas

    Suomijos kvantinės aparatinės įrangos startuolis „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Lėšos bus skirtos kurti kriogeninio signalų perdavimo ir kvantinių kompiuterių valdymo technologijas, kurios padėtų didinti sistemų mastelį.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Lifeline Ventures“, prie jo prisidėjo technologijų verslininkas Mårtenas Mickosas. Bendrovė kilo iš Aalto universiteto Kvantinių skaičiavimų ir įrenginių mokslinių tyrimų grupės.

    Kur slypi mastelio problema?

    Kvantiniams kompiuteriams tampant galingesniems, vien didinti kubitų skaičių nepakanka. Kartu auga valdymo ir signalų nuskaitymo sistemų sudėtingumas, nes kiekvienam kubitui reikia tikslaus valdymo, sinchronizacijos ir patikimo signalo kelio.

    Įprasti sprendimai dažnai reiškia vis daugiau laidų ir papildomos signalų paruošimo įrangos aplinkoje, kur erdvė ribota, o šaldymo resursai brangūs. Be to, kvantiniai procesoriai turi būti saugomi nuo šiluminio triukšmo ir kitų trikdžių, galinčių bloginti skaičiavimų kokybę.

    Ko imasi „Coherence Quantum“?

    „Coherence Quantum“ kuria integruotą kriogeninę signalų perdavimo ir valdymo platformą, skirtą sumažinti infrastruktūros naštą, kuri atsiranda plečiant kvantinius procesorius. Bendrovės tikslas yra gerinti signalų kondicionavimą ir didinti jungčių tankį tarp valdymo sistemų ir kvantinio procesoriaus.

    Pasak įmonės vadovo ir bendraįkūrėjo Aashisho Saho, kvantinių kompiuterių plėtra reikalauja ne tik daugiau kubitų, bet ir naujos kartos infrastruktūros, kuri juos aptarnautų.

    „Pradedame nuo signalų kondicionavimo ir judame link didesnio tankio sąsajų bei galiausiai labiau integruoto kriogeninio valdymo. Norime kvantinių kompiuterių kūrėjams pasiūlyti architektūrą, kuri leistų didinti sistemas neauginant laidų, šaldymo poreikio ir sudėtingumo tuo pačiu tempu“, – sakė Aashishas Sahas.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Įmonė planuoja įkurti laboratoriją Espo mieste, parengti pirmuosius produktų prototipus ir gamybos procesus, tęsti tyrimus bei plėtrą. Taip pat numatoma plėsti komandą, kad būtų galima greičiau pereiti nuo prototipų prie komercinių sprendimų.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Coherence Quantum“ siekia prisidėti prie standartizuotos kriogeninių signalų ir valdymo sistemų architektūros kūrimo. Tam bendrovė ketina derinti savo technologijas su kitais kvantinės ekosistemos sprendimais, kad kvantinių kompiuterių infrastruktūra taptų paprasčiau diegiama ir lengviau plečiama.

  • Suomijos „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio problemą

    Suomijos „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio problemą

    Espo mieste veikianti kvantinės aparatinės įrangos bendrovė „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų pradinės stadijos investicijų. Lėšos bus skirtos kurti kriogeninės signalizacijos ir valdymo platformą, reikalingą didesniems, praktiškesniems kvantiniams kompiuteriams.

    Investicijų raundui vadovavo ankstyvos stadijos fondas „Lifeline Ventures“, jame taip pat dalyvavo technologijų verslininkas Mårten Mickos. Investuotojai akcentuoja, kad pramonė jau pademonstravo pažangą kuriant galingesnius kvantinius procesorius, tačiau kita kliūtis yra infrastruktūra, kuri leistų tokius procesorius patikimai didinti.

    „Kvantinių kompiuterių pramonė įrodė, kad galima kurti vis pajėgesnius procesorius. Kitas iššūkis yra infrastruktūra, leidžianti juos didinti, o „Coherence Quantum“ imasi esminės šios problemos dalies“, – sakė „Lifeline Ventures“ atstovas Petteri Koponen.

    „Coherence Quantum“ įkurta 2026 metais, ją įsteigė Aashish Sah, Suman Kundu ir Erkki Soininen. Komanda kilo iš Aalto universiteto Kvantinių skaičiavimų ir įrenginių grupės tyrimų, o konsultantu tapo Aalto universiteto kvantinių technologijų profesorius Mikko Möttönen.

    Bendrovė kuria integruotą kriogeninių signalų formavimo ir valdymo sprendimą kietakūniams kvantiniams kompiuteriams, įskaitant superlaidžių ir sukinio kubitų sistemas. Tikslas yra sudaryti sąlygas didinti kubitų skaičių išlaikant itin žemą triukšmo lygį ir aukštą koherentiškumą, nuo kurio priklauso skaičiavimų patikimumas.

    Kvantinių kompiuterių mastelio didinimas reiškia ne tik daugiau kubitų. Kartu daugėja ir valdymo bei nuskaitymo signalų, kurie turi pasiekti kvantinį procesorių, o tradiciniai sprendimai dažnai reikalauja daugiau laidų ir signalų apdorojimo įrangos itin ribotoje erdvėje, kurioje taip pat trūksta aušinimo galios.

    Be to, kubitų aplinka turi būti apsaugota nuo šiluminio triukšmo ir kitų trikdžių, kurie mažina sistemos našumą. Dėl šios priežasties infrastruktūros klausimas tampa kritiniu, kai iš laboratorinių prototipų siekiama pereiti prie didesnių, praktiškam panaudojimui artimesnių sistemų.

    „Coherence Quantum“ teigia, kad pradės nuo kriogeninio signalų formavimo technologijų, kurios padeda apsaugoti kubitų aplinką. Toliau planuojama kurti didesnio tankio signalų sąsajas ir palaipsniui perkelti daugiau valdymo funkcijų į kriostatą, arčiau kvantinio procesoriaus.

    „Kvantiniai kompiuteriai neaugs vien pridedant kubitus. Kartu turi augti ir juos supanti infrastruktūra. Pradedame nuo signalų formavimo ir judame link didesnio tankio sąsajų bei labiau integruoto kriogeninio valdymo“, – sakė „Coherence Quantum“ vadovas Aashish Sah.

    Bendrovė ketina Espo mieste įkurti tyrimų, testavimo ir gamybos pajėgumus šalia Aalto universiteto ir besiplečiančios Suomijos kvantinių technologijų ekosistemos. Pranešama, kad naujas kapitalas bus naudojamas laboratorijai įrengti, pirmiesiems produktų prototipams sukurti, gamybos procesui parengti, tyrimams tęsti ir komandai plėsti.

    Ilgalaikė ambicija yra prisidėti prie standartizuoto kriogeninės signalizacijos ir valdymo sprendimų pagrindo, kuris būtų pritaikomas skirtingoms kvantinių procesorių architektūroms. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai dėmesys nuo vien procesorių parametrų vis dažniau krypsta į visos sistemos inžineriją, patikimumą ir mastelio ekonomiją.

  • JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    Kvantinių kompiuterių kūrėjai jau ne vienerius metus susiduria su itin „maža“, bet kritiška problema: atskirų atomų sukeliami magnetiniai signalai lustuose veikia kaip triukšmas ir ardo trapias kvantines būsenas. Dėl to kubitai lengviau praranda informaciją, o klaidų taisymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis.

    Skirtingai nei įprasti kompiuteriai, kvantiniai įrenginiai informaciją saugo kubituose, kurie yra ypač jautrūs aplinkai. Net menki pokyčiai medžiagos viduje, pavyzdžiui, branduolinių sukinio savybių turintys izotopai, gali sutrumpinti vadinamąjį koherencijos laiką, kai kubitas išlaiko savo kvantinę būseną.

    Naujas kelias į beveik „tylų“ silicį

    JAV nacionalinių laboratorijų mokslininkai paskelbė apie patentuotą sprendimą, leidžiantį išgauti itin gryną silicio-28 izotopą, kurio grynumas siekia 99,9999 proc. Tokia izotopinė sudėtis svarbi todėl, kad silicio-28 branduolys neturi sukinio, tad teoriškai sukelia mažiau kvantiniams įrenginiams žalingo triukšmo.

    Izotopams atskirti panaudota pažangi elektromagnetinė izotopų separacija, kai atomai rūšiuojami pagal masę. Tačiau vien atskirti izotopą nepakanka: vėliau, perdirbant medžiagą pramonėje, ji gali būti lengvai vėl „užteršta“, todėl reikalinga kontrolė per visą gamybos grandinę.

    Cheminis gryninimas ir sauga

    Kita komandos dalis sukūrė konversijos ir cheminio gryninimo sistemas, kurios praturtintą silicį ir germanį paverčia puslaidininkių pramonei reikalingomis ypač grynomis dujomis. Kalbama apie silaną ir germaną, kurie naudojami itin plonų sluoksnių nusodinimui ant pažangių lustų, įskaitant ir būsimus kvantinius įrenginius.

    Kadangi šios dujos yra pavojingos, procesuose įdiegta automatizuota valdymo ir stebėsenos sistema, nuolat tikrinanti daugybę darbo parametrų. Tai leidžia vienu metu užtikrinti ir saugą, ir išskirtinai aukštą cheminį grynumą, kuris būtinas siekiant sumažinti klaidas kvantiniuose komponentuose.

    Kodėl tai gali būti svarbu rinkai?

    Pramonės požiūriu, tokie izotopiškai gryni pirmtakai gali tapti vienu iš būdų didinti kubitų stabilumą, ilginti jų koherencijos laiką ir mažinti klaidų taisymo naštą. Tai ypač aktualu, nes kvantinių kompiuterių pažanga dažnai remiasi ne vien programiniais algoritmais, bet ir medžiagotyros sprendimais, kurie mažina triukšmą pačiame luste.

    Vis dėlto išlieka esminis klausimas: ar technologiją pavyks patikimai perkelti į masinę gamybą, išlaikant tą patį grynumo lygį ir priimtiną kainą. Būtent mastelio didinimas dažnai tampa riba tarp laboratorinio proveržio ir realaus proveržio puslaidininkių tiekimo grandinėje.

  • Nyderlandų „Groove Quantum“ pritraukė 16 mln. eurų: naujas 18 kubitų lustas ir planas iki 100

    Kas pritraukė investuotojų dėmesį

    Delfte įsikūręs kvantinių technologijų startuolis „Groove Quantum“ pritraukė 16 mln. eurų finansavimą, kurį sudaro investicijos ir dotacijos. Kartu įmonė pristatė 18 kubitų puslaidininkinį sukinio kubitų procesorių, kurį vadina didžiausiu tokio tipo sprendimu iki šiol.

    Finansavimo pakete yra apie 10 mln. eurų nuosavo kapitalo investicija, kuriai bendrai vadovavo „Innovation Industries“ ir „55 North“. Prie raundo prisidėjo ir „Verve Ventures“ bei Europos inovacijų tarybos fondas.

    Likę apie 6 mln. eurų skiriami kaip dotacijos per Europos inovacijų tarybos „EIC Accelerator“ programą ir ES Lustų akto finansavimo kryptis. Tokia struktūra rodo, kad kvantinių lustų kūrimas Europoje vis dažniau remiamas mišriu modeliu, jungiančiu rizikos kapitalą ir viešąsias priemones.

    Kodėl 18 kubitų procesorius svarbus

    „Groove Quantum“ kuria germanio sukinio kubitus, orientuodamasi į vieną didžiausių kvantinės kompiuterijos iššūkių: mastelio didinimą neprarandant stabilumo ir valdymo tikslumo. Įmonės teigimu, jų architektūra leidžia kubitus tankiai išdėstyti luste, išlaikant realistišką kontrolę ir sujungiamumą.

    Startuolis akcentuoja suderinamumą su CMOS puslaidininkių gamyba, kuri yra šiuolaikinių procesorių pramonės pagrindas. Tai reikštų galimybę remtis esama lustų gamybos infrastruktūra ir artėti prie gamybos dideliu mastu, o ne likti vien laboratorinių prototipų stadijoje.

    „Kvantinė kompiuterija turės realų poveikį tik tada, kai ją bus galima suprojektuoti ir gaminti dideliu mastu“, – sakė „Groove Quantum“ vadovė ir bendraįkūrėja dr. Anne-Marije Zwerver.

    Kas toliau: kelias nuo 18 iki 100 kubitų

    Gautas finansavimas bus skirtas komandai plėsti, technologijai tobulinti ir pradėti pramoninio lygio gamybos darbus su puslaidininkių gamyklomis. Bendrovė teigia sieksianti pereiti nuo 18 kubitų prototipo prie 100 kubitų, kurdama vadinamąją vienetinę celę, kuri vėliau galėtų būti kartojama didesnėse sistemose.

    Platesniame kontekste Europa vis aktyviau investuoja ne tik į kvantinius kompiuterius, bet ir į infrastruktūrą, reikalingą lustų testavimui, validacijai ir gamybai. Tai ypač svarbu tuo metu, kai skirtingos aparatūros kryptys konkuruoja dėl lyderystės, o pramoninis įgyvendinamumas tampa tokia pat svarbia tema kaip ir moksliniai pasiekimai.

    „Groove Quantum“ yra įkurta 2024 metais kaip „QuTech“ atšaka. Įmonę veda dr. Anne-Marije Zwerver ir dr. Nico Hendrickx, o mokslo patarėjų komandoje dalyvauja keli gerai žinomi kvantinių technologijų tyrėjai.