42,2 mlrd. eurų atsidūrė labdarai
Vokietijos logistikos magnatas Klausas-Michaelis Kühne, ilgą laiką laikytas turtingiausiu šalies žmogumi, mirė 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, būdamas 89 metų. Jo maždaug 42,2 mlrd. eurų vertės turtas, kaip buvo suplanuota iš anksto, perėjo ne paveldėtojams, o į labdaros organizaciją „Kühne Foundation“.
Šis sprendimas iškart iškėlė fondą į turtingiausių Europos labdaros fondų gretas. Viešai minima suma reiškia ne vien grynuosius pinigus, o kontrolinius ar reikšmingus akcijų paketus bei įmonių dalis, generuojančias dividendus.
Šveicarijos kantonas be paveldėjimo mokesčio
K. M. Kühne gyveno Šveicarijoje, Švico kantone, Šindellegi miestelyje, kur paveldėjimo mokesčio apskritai nėra. Tai tapo esminiu veiksniu, kodėl turtas galėjo būti perduotas fondui be papildomų mokestinių „trinties taškų“.
Verslininkas viešai kritikavo Vokietijos mokesčių ir ekonomikos politiką, todėl asmeninius ir dalį verslo interesų buvo sutelkęs Šveicarijoje. Dėl skirtingų atskleidimo reikalavimų, dalis jo turto struktūros, kaip teigiama žiniasklaidos vertinimuose, galėjo likti mažiau matoma viešumoje.
„Valstybė negali tinkamai valdyti ekonomikos“, – sakė Klausas-Michaelis Kühne interviu Vokietijos transliuotojui NDR.
Ką valdo fondas ir kodėl tai svarbu rinkoms
Į fondą perėjo verslininko valdomos struktūros per holdingą, kuriame telkėsi jo įtakos paketas logistikoje ir transporte. Svarbiausias turtas siejamas su „Kühne+Nagel“, taip pat reikšmingomis dalimis konteinerių laivybos bendrovėje „Hapag-Lloyd“ ir oro linijose „Lufthansa“.
Tokio masto turto perdavimas fondui kelia praktinių klausimų, kaip labdaros organizacija valdys strateginius paketus cikliškuose sektoriuose, kuriuos veikia geopolitika, energijos kainos, palūkanų normos ir pasaulinės prekybos svyravimai. Laivybos ir logistikos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacija, o fondų valdomi paketai gali daryti įtaką ilgalaikėms įmonių kryptims.
Fondas jau iki šiol veikė kaip didesnė institucija, turinti kelias dešimtis susijusių organizacijų ir šimtus darbuotojų. Skelbiama, kad jo lėšos buvo nukreipiamos į logistikos švietimą, mediciną, klimato iniciatyvas, humanitarinę logistiką ir kultūrą, o naujai atėję dividendų srautai gali reikšmingai padidinti finansines galimybes.
Europos fondų modelis: filantropija ir mokesčiai
K. M. Kühne atvejis primena plačiau Europoje žinomą modelį, kai didelio verslo savininkai turtą perkelia į fondus, kurie ir toliau valdo akcijas, o pelnas skiriamas viešosioms iniciatyvoms. Panašūs mechanizmai taikomi ir kitose šalyse, nors fondų turtų mastai skiriasi dešimtimis kartų.
Šveicarijoje diskusijos dėl federalinio paveldėjimo ir dovanojimo mokesčio itin turtingiems gyventojams jau buvo pasiekusios referendumų lygį, tačiau tokios iniciatyvos ne kartą sulaukdavo pasipriešinimo dėl galimo poveikio šalies patrauklumui kapitalui. Tai reiškia, kad fondų ir turto planavimo tema greičiausiai išliks politinėje darbotvarkėje, ypač didėjant visuomenės dėmesiui nelygybei ir mokesčių teisingumui.