CP v2

Tag: Kultūriniai mainai

  • Visaginas pasveikino Daugpilį su 751-uoju gimtadieniu: ką žada tęsti miestų partnerystė

    Visaginas pasveikino Daugpilį su 751-uoju gimtadieniu: ką žada tęsti miestų partnerystė

    Visagino savivaldybė Daugpilį pasveikino su 751-uoju gimtadieniu, pabrėždama ilgametę kaimyninių miestų partnerystę ir bendruomenių ryšį. Sveikinimą Daugpilio gyventojams perdavė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Pasak sveikinimo, daugiau nei septyni šimtmečiai miesto istorijos reiškia ištisas kartas žmonių, kūrusių Daugpilį, saugojusių jo tradicijas ir kartu plėtojusių miestą. Akcentuota, kad šiandien Daugpilis vertinamas kaip augantis ir regionui svarbus centras, stiprinantis vietos ekonomiką ir bendruomeninį gyvenimą.

    Miestus sieja ne tik formalumai

    Sveikinime pabrėžta, kad Visaginą ir Daugpilį jungia ne vien oficialūs dokumentai ar protokoliniai vizitai. Išskirti bendri projektai, kultūriniai mainai ir kasdieniai žmonių ryšiai, kurie realiai formuoja kaimynystės jausmą ir padeda bendruomenėms pažinti viena kitą.

    Tokio pobūdžio bendradarbiavimas paprastai apima švietimo, kultūros ir jaunimo iniciatyvas, taip pat savivaldybių patirties dalijimąsi viešųjų paslaugų, turizmo ar miesto aplinkos gerinimo srityse. Regionų praktikoje būtent tęstiniai kontaktai leidžia projektus paversti ne vienkartiniais renginiais, o ilgalaikėmis partnerystėmis.

    Akcentas investicijoms ir gyvenimo kokybei

    Visagino sveikinime Daugpiliui palinkėta išlaikyti ambicingą kryptį, siekti tvarios plėtros ir sprendimų, kurie pritrauktų investicijas bei leistų įgyvendinti svarbius infrastruktūros projektus. Taip pat pabrėžtas tikslas užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę kiekvienam gyventojui.

    „Tikime, kad mūsų miestų bendradarbiavimas ir ateityje išliks toks pat artimas, prasmingas ir įkvepiantis“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Sveikinimo pabaigoje Daugpiliui palinkėta stiprios bendruomenės, išmintingų sprendimų ir sėkmės įgyvendinant ateities planus. Visaginas taip pat pabrėžė norą tęsti gyvą bendravimą, kuris, savivaldybės vertinimu, yra svarbiausias miestų draugystės pagrindas.

  • Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Gegužės 30 dieną – birželio 1 dieną Molėtų rajono savivaldybės delegacija lankėsi Makovo savivaldybėje Lenkijoje, tęsdama daugiau nei du dešimtmečius trunkančią partnerystę. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimo tęstinumui, bendruomenių ryšių stiprinimui ir naujoms bendroms iniciatyvoms.

    Molėtų rajonui atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Tarybos sekretorė Asta Kanapienienė, Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Šavelis bei Viešųjų ryšių ir informatikos skyriaus specialistė Daiva Gylienė. Delegacijos sudėtis rodo, kad greta protokolinės darbotvarkės buvo aptariami ir praktiniai klausimai, susiję su projektų įgyvendinimu bei komunikacija.

    Vizitas sutapo su tradicine Makovo miesto gegužės švente, kurioje dalyvavo ir Molėtų atstovai. Tokie renginiai savivaldybių partnerystėse dažnai tampa ne tik simboliniu gestu, bet ir proga neformaliai aptarti bendrus planus, užmegzti naujus kontaktus su vietos organizacijomis ir bendruomenėmis.

    Susitikimuose su Makovo savivaldybės atstovais aptarti tarptautinio bendradarbiavimo klausimai ir tolesnės kryptys, kurios aktualios daugeliui Europos savivaldybių. Vis dažniau partnerystės siejamos ne vien su kultūriniais mainais, bet ir su konkrečiais projektais, paremtais bendrais interesais, viešųjų paslaugų gerinimu bei vietos bendruomenių įtrauktimi.

    „Per daugiau nei du dešimtmečius abi savivaldybes suartino ne tik oficialūs ryšiai, bet ir bendri projektai, kultūriniai mainai bei nuoširdus bendruomenių bendravimas“, – sakė vicemerė Vaida Saugūnienė.

    Pasak savivaldybės, tolesnė darbotvarkė siejama su partnerystės stiprinimu ir galimomis bendromis iniciatyvomis kultūros ir kitose srityse. Tokie kontaktai savivaldybėms svarbūs ir dėl praktinės naudos: ilgalaikiai ryšiai palengvina projektų parengimą, patirties perėmimą ir institucijų bendradarbiavimą, kai tenka spręsti panašius vietos plėtros iššūkius.

  • 26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    Neringoje šią savaitę vieši partnerio Vokietijos salos Fėmarno keliautojų grupė. Tokios viešnagės organizuojamos kas dvejus metus, o šių metų susitikimas kurorte tapo jau aštuntuoju.

    Į Neringą atvyko 48 žmonės, iš jų pusė kurorte lankosi ne pirmą kartą. Neringos–Fėmarno draugystės komiteto pirmininkas Giunteris Šrioderis teigė, kad 24 delegacijos nariai Neringoje jau buvo viešėję anksčiau.

    „Labai džiaugiamės, kad šią savaitę esame pas jus su 48 asmenų grupe – 24 naujais ir 24 jau buvusiais dalyviais. Noriu išskirti ponią Anitą, kuri dalyvavo visose kelionėse“, – sakė G. Šrioderis.

    Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, sveikindamas delegaciją, dėkojo už ilgametę bičiulystę ir pabrėžė, kad svečiai kurorte visuomet laukiami. Pasak mero, šie susitikimai tapo tradicija, kuri peržengia oficialių vizitų rėmus.

    „Esame be galo laimingi, kad jūs čia. Ši draugystė, tikiu, tęsis dar daug metų – taip ilgai, kad mūsų anūkai lygiai taip pat nuostabiai bendraus tiek čia, tiek pas jus“, – kalbėjo D. Jasaitis.

    Vizito metu netrūko ir jautrių akimirkų, kai prisimintas šių metų pradžioje miręs ilgametis kelionių dalyvis. G. Šrioderio teigimu, jam viešnagės Neringoje buvo tapusios svarbia gyvenimo dalimi, o grupė – artima bendruomene.

    „Ši kelionė jam buvo viskas. Kas dvejus metus jis jai gyveno, visuomet būdavo kartu, nepaisydamas sveikatos sunkumų. Jis priklausė šiai grupei – nuotaikingas, laimingas, nuoširdus žmogus“, – prisiminė G. Šrioderis.

    Svečiai Neringai perdavė simbolinių dovanų ir linkėjimų, tarp jų ir Fėmarno ugniagesių bendruomenės informacinį leidinį, skirtą Neringos ugniagesiams. Tokie gestai, anot organizatorių, atspindi praktinę partnerystės pusę, kai ryšiai palaikomi ne tik kultūriniu, bet ir bendruomeniniu lygmeniu.

    Neringos ir Fėmarno partnerystė per daugiau nei du dešimtmečius išaugo į tęstinį žmonių ryšį, paremtą pasitikėjimu ir sugrįžtančia tradicija. Savivaldybės pabrėžia, kad tokie mainai stiprina tarpusavio pažinimą, skatina bendradarbiavimą ir padeda išlaikyti gyvą bendruomenių ryšį, nepaisant geografinių atstumų.

  • Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Gegužės 20 dieną Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje surengta tarptautinė pradinių klasių mokinių ir mokytojų konferencija Daiktų istorijos. Renginys subūrė Visagino mokyklų bendruomenę ir svečius iš Latvijos, o pagrindine tema tapo kasdieniai daiktai kaip atminties ir tapatybės ženklai.

    Konferencijoje dalyviai buvo kviečiami įprastus namų daiktus pamatyti kaip istorijų nešėjus: šeimos relikvijas, senas knygas, laikrodžius, žaislus ar buities rakandus. Akcentuota, kad tokie daiktai pasakoja ne vien apie paskirtį, bet ir apie žmonių pasirinkimus, vertybes, laikmečio dvasią bei ryšį tarp kartų.

    Renginyje dalyvavo Krāslavos Varavīksnes vidurinės mokyklos mokiniai su mokytoja ir mokyklos vadove Marija Mickeviča. Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė.

    Pranešimuose skambėjo asmeninės šeimų istorijos ir smalsūs tyrinėjimai: nuo pasakojimų apie artimųjų gyvenimus iki konkrečių senovinių daiktų kilmės, kelio šeimoje ir jų išsaugojimo. Mokiniai pristatė temas apie šeimos relikvijas ir senelių laikų daiktus, atskleisdami, kaip per objektus galima pažinti praeitį.

    Konferencijos programa papildyta kūrybiniais akcentais: dalyviai minė mįsles, dalijosi jautriais pasakojimais apie močiutes, tradicijas ir daiktus, perduodamus iš kartos į kartą. Tokia forma padėjo vaikams ne tik kalbėti viešai, bet ir mokytis klausytis bei pagarbiai vertinti kitų patirtis.

    Organizatorių teigimu, konferencija tapo tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo erdve, skatinusia smalsumą, kritinį mąstymą ir tyrinėjimą. Pasibaigus renginiui, mokiniams ir mokytojams įteiktos padėkos bei pažymėjimai, o dalyviai paraginti išlaikyti norą klausti, atrasti ir saugoti istorijas, kurios slypi paprasčiausiuose daiktuose.

    Informacija ir nuotrauka: Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija.

  • Brno dovana Kaunui: rotušėje skambės Nacionalinio teatro solistai – ką išgirs klausytojai

    Brno dovana Kaunui: rotušėje skambės Nacionalinio teatro solistai – ką išgirs klausytojai

    Kauno ir Brno partnerystė šiemet žymi 32 metų bendradarbiavimo sukaktį, o šiai progai Čekijos miestas Kaunui dovanoja išskirtinį muzikinį vakarą. Gegužės 31 dieną 19 valandą Kauno rotušėje vyks Brno Nacionalinio teatro solistų koncertas, į kurį klausytojai kviečiami nemokamai.

    Pasak organizatorių, renginys tęsia jau kelis dešimtmečius trunkančius miestų kultūrinius mainus, kai per bendrus projektus susitinka ne tik institucijos, bet ir kūrėjai bei bendruomenės. Toks formatas ypač svarbus miestams, kurie partnerystę grindžia ne protokolu, o gyvais žmonių ryšiais.

    „Kauno ir Brno partnerystė – tai gyvas ir nuolat augantis ryšys tarp dviejų miestų ir jų bendruomenių. Tokie renginiai ne tik stiprina draugystę, bet ir dovanoja miestiečiams išskirtines kultūrines patirtis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kauno rotušėje pasirodys Brno Nacionalinio teatro solistai: mecosopranas Václava Krejčí Housková ir baritonas Roman Hoza. Koncerto programoje numatomi žymiausių čekų kompozitorių kūriniai, todėl vakaras turėtų būti patrauklus tiek operos mėgėjams, tiek tiems, kurie klasikinę muziką nori atrasti per nacionalinės tradicijos skambesį.

    Václava Krejčí Housková Čekijoje vertinama dėl ryškių dramatinių vaidmenų ir ekspresyvios sceninės kalbos, o tarptautinį dėmesį jai pelnė Leošo Janáčeko kūrybos interpretacijos ir įrašai, sulaukę profesionaliosios kritikos pripažinimo. Roman Hoza išsiskiria plačiu repertuaru: jo koncertinėje veikloje greta operos dažnai atsiranda baroko ir kamerinė muzika, reikalaujanti lankstaus vokalinio meistriškumo.

    Brno Nacionalinis teatras laikomas viena svarbiausių scenos meno institucijų Čekijoje ir platesniame Centrinės Europos kontekste. Teatras siejamas su Leošo Janáčeko kūrybos tradicija, o Brno mieste rengiami projektai ir festivaliai prisideda prie to, kad Janáčeko muzika skambėtų ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

    Partnerystės sukaktis Kaune minima ir platesniu kultūrinių veiklų ciklu. Organizatoriai primena, kad miestų ryšius pastarosiomis savaitėmis papildė moksleivių kūrybinės iniciatyvos bei nemokami kino renginiai, leidžiantys pažinti Čekijos kultūrą per skirtingas formas.

  • Zarasų tautodailininkas Saulius Savickas Prancūzijoje kurs ąžuolinę skulptūrą Ballan-Miré mieste

    Zarasų tautodailininkas Saulius Savickas Prancūzijoje kurs ąžuolinę skulptūrą Ballan-Miré mieste

    Gegužės 2–30 dienomis Prancūzijoje, Zarasų miesto partnerio Ballan-Miré kvietimu, vieši Zarasų krašto kūrėjas Saulius Savickas. Antalieptėje gyvenantis medžio drožėjas, tautodailininkas ir skulptorius į šią kelionę vyksta ne tik pristatyti savo amato, bet ir palikti apčiuopiamą kūrybinį pėdsaką.

    Ballan-Miré mieste S. Savickas apsistojo La Closerie de La Fuye – istorinėje sodyboje, šiandien veikiančioje kaip kultūros, bendruomenės ir edukacijų erdvė. Čia jis iš vietos miško ąžuolo kamienų kurs originalią skulptūrą, kuri liks kaip partnerystės ir kultūrinio dialogo ženklas.

    Organizatorių teigimu, tokios menininkų rezidencijos padeda miestų partnerystę paversti ne formaliu susitarimu, o gyva bendradarbiavimo praktika. Kūrėjo darbas viešoje erdvėje leidžia vietos žmonėms stebėti procesą, susipažinti su lietuviškos drožybos tradicija ir užmegzti tiesioginį ryšį su atvykusiu menininku.

    Kuo išsiskiria Sauliaus Savicko kūryba?

    S. Savickas Lietuvoje žinomas kaip tradicinės medžio drožybos puoselėtojas, kurio darbuose atsispindi kryždirbystės ir tautodailės kryptys. Jo kūrybos lauke minimi kryžiai, koplytstulpiai, Rūpintojėliai, skulptūros, taip pat lauko ir namų aplinkai skirti medžio dirbiniai bei baldai.

    Medžio drožyba reikalauja ne tik meninės vizijos, bet ir techninio tikslumo: tinkamai parinktos medienos, jos džiovinimo, atsparumo lauko sąlygoms sprendimų. Ąžuolas dėl tvirtumo ir ilgaamžiškumo dažnai pasirenkamas viešoms skulptūroms, tačiau jam būtina kruopšti apdirbimo ir apsaugos nuo drėgmės praktika.

    Atviros durys ir edukacijos bendruomenei

    Viešnagės metu planuojami susitikimai su vietos bendruomene ir atvirų durų dienos, per kurias gyventojai galės stebėti kūrybos eigą bei pabendrauti su menininku. Tokie renginiai dažnai tampa proga aptarti ne tik techninius amato aspektus, bet ir skirtingų šalių tradicijas, simbolius, istorines patirtis.

    Taip pat numatytos dvi edukacijos: viena skirta jaunuoliams su įvairiomis negaliomis, kita – vietinių organizacijų atstovams. Dalyviai galės susipažinti su medžio drožybos pagrindais, išbandyti įrankius ir praktiškai įvertinti, kiek kantrybės ir kruopštumo reikalauja rankų darbas.

    Zarasų rajono savivaldybė pažymi, kad kūrėjų išvykos ir bendri projektai su miestais partneriais prisideda prie regiono žinomumo, kultūrinių mainų ir bendruomenių ryšių stiprinimo. Tokios iniciatyvos leidžia pristatyti Zarasų krašto kūrybines tradicijas užsienyje ir kurti ilgalaikį bendradarbiavimą per meną.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.