Tag: Kultūros infrastruktūra

  • Šanchajuje atidaryta milžiniška Didžioji opera: 146 786 m² pastatas stebina vėduoklės stogu

    Šanchajuje atidaryta milžiniška Didžioji opera: 146 786 m² pastatas stebina vėduoklės stogu

    Naujas Šanchajaus simbolis

    Šanchajuje oficialiai atidaryta Didžioji opera – vienas didžiausių šiuolaikinių operos kompleksų pasaulyje, užimantis 146 786 kvadratinių metrų plotą. Pastatas iškilo prie Huangpu upės Pudongo rajone, kur greta futuristinių dangoraižių formuojamas naujas miesto kultūros branduolys.

    Išskirtiniausias akcentas – stogas, primenantis išskleistą tradicinę kinišką vėduoklę. Architektai pabrėžia, kad forma sąmoningai siejama ir su judesiu bei vandens ritmu, kad pastatas organiškai įsilietų į upės krantinės kraštovaizdį.

    Kas suprojektavo ir kaip veiks opera

    Projektą parengė Norvegijos architektūros studija „Snøhetta“, atrinkta tarptautiniame konkurse 2016 metais. Vėliau buvo suburtas tarptautinis ekspertų konsorciumas, o galutinis rezultatas pristatytas kaip daugiafunkcis scenos menų ir viešųjų erdvių kompleksas.

    Operoje įrengtos trys salės: pagrindinė Harmony Hall su 2 000 vietų, Soar Theatre, pritaikyta 1 200 žiūrovų, ir Open Stage, kurioje gali būti apie 1 000 žmonių. Iš viso komplekse numatyta 4 200 sėdimų vietų, o programoje žadama derinti klasikinę operą, simfoninę muziką ir eksperimentinius pastatymus.

    Be scenų, lankytojams įrengtos edukacinės ir parodų erdvės, taip pat restoranai bei poilsio zonos. Tokia koncepcija atspindi globalią tendenciją, kai didieji kultūros pastatai projektuojami ne tik vakariniams renginiams, bet ir kaip dienos metu gyvi, miestui atviri traukos centrai.

    Architektūra, kuri kviečia užlipti ant stogo

    Viena įspūdingiausių komplekso detalių – spiraliniai laiptai, kuriais kylama iki stogo. Šiai konstrukcijai panaudota 1 850 kubinių metrų betono, įskaitant 350 kubinių metrų itin didelio atsparumo UHPC betono, o darbai, kaip skelbiama, truko apie 12 mėnesių.

    Laiptai pereina į stogo trasą, suprojektuotą kaip visus metus veikianti apžvalgos terasa. Nuo jos atsiveria Huangpu upė ir Šanchajaus panorama, o viešai prieinami lygiai sujungia pastatą su parku ir krantine, stiprindami pėsčiųjų ryšį su miesto viešosiomis erdvėmis.

    „Platus judesys apgaubia teritoriją, atkartodamas Huangpu upės potvynių ir atoslūgių ritmą bei miesto pulsą“, – sakė „Snøhetta“.

    Pastato viduje nuotaika kinta priklausomai nuo paros laiko, nes architektūroje akcentuojami dideli įstiklinti plotai. Skelbiama, kad stiklinio fasado plotas siekia apie 16 000 kvadratinių metrų, o didžiausios stiklo plokštės yra beveik 13 metrų aukščio ir gali sverti iki 9,4 tonos.

    Studija išskiria tris kertines idėjas, kurios formavo projektą: judėjimą, priklausymą ir patirtį. Ši schema apima tiek pastato logiką lankytojui, tiek viešųjų erdvių atvirumą, tiek emocinę atmosferą, kurios siekiama iš atlikėjų ir žiūrovų perspektyvos.

    „Projektas plečia prieigą prie kultūros ir kartu sukuria naują platformą meninei raiškai bei pilietiniam įsitraukimui“, – teigė „Snøhetta“.

    Didžioji opera įsilieja į nuoseklią Šanchajaus strategiją stiprinti tarptautinį miesto įvaizdį per ikoninę architektūrą ir didelius kultūros infrastruktūros projektus. Pastatas jau dabar vertinamas kaip naujas Pudongo orientyras, galintis pritraukti ne tik operos gerbėjus, bet ir miesto svečius, ieškančius išskirtinių architektūrinių patirčių.

    Skelbiama, kad statybos buvo baigtos 2026 metų birželį, o oficialus atidarymas įvyko 2026 metų spalio 17 dieną. Atidarymą lydėjo inauguruojantis pasirodymas, žymintis naujo kultūros centro startą.

  • „Warbud“ statys didžiausią koncertų salę Lenkijoje: Varšuvoje pasirašyta 150 mln. eurų sutartis

    Kultūros institucija Sinfonia Varsovia pasirašė sutartį su statybų bendrove „Warbud“ dėl naujos koncertų salių ir orkestro infrastruktūros komplekso Varšuvos Pragos rajone. Projekte numatyta pastatyti didžiausią koncertų salę Lenkijoje, o darbų pabaiga planuojama 2030 metais.

    Investicijos vertė viršija 150 mln. eurų, o finansavimą užtikrina Varšuvos miesto valdžia kartu su Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų kultūros infrastruktūros projektų sostinėje, kuri, kaip pabrėžia projekto organizatoriai, ilgą laiką neturėjo naujai pastatytos didelės koncertų salės.

    Pagrindinis akcentas – 1 877 vietos

    Antrajame etape svarbiausias objektas bus pagrindinė 1 877 vietų koncertų salė, kuri taps didžiausia tokio tipo erdve šalyje. Projektą parengė architektų studija Atelier Thomas Pucher, o akustinius sprendimus kūrė kelių specializuotų kompanijų ekspertai.

    Numatoma, kad salė derins du populiarius koncertinių erdvių tipus: stačiakampio plano shoe box ir aplink sceną žiūrovus išdėstantį vineyard. Projektuotojai skelbia, kad salės akustika orientuota į simfoninės muzikos standartus, o erdvė bus pritaikyta ir įrašams bei transliacijoms.

    Kompleksas su foyer, sodu ir promenada

    Be pagrindinės salės, projekte numatyta maždaug 400 vietų kamerinė salė, artistų ir techninės patalpos, repeticijų erdvės, sandėliai, muzikos biblioteka bei studijos, leidžiančios organizuoti koncertų transliacijas gyvai. Lankytojams taip pat planuojamas erdvus foyer su stiklinėmis atitvaromis, kad pastato vidaus architektūra būtų matoma ir ne koncertų metu.

    Komplekso aplinką papildys visiems atviras sodas, sujungtas su greta esančiu parku, ir apie 400 metrų ilgio pakelta promenada, juosianti teritoriją. Projektas vystomas buvusio Veterinarijos instituto sklype Grochowskos gatvėje, kurį miestas orkestrui perdavė 2010 metais.

    „Warbud“ remiasi kultūros projektų patirtimi

    Iki antrojo etapo Varšuvoje jau buvo užbaigti pirmieji darbai: atnaujinti du paviljonai ir rūmai, įrengtos mažesnės koncertų bei edukacinės erdvės, administracinės patalpos, kavinė, restoranas ir infrastruktūra atvykstantiems atlikėjams. Šią dalį įgyvendino kitas rangovas, o tolesnius pagrindinius statybos darbus perims „Warbud“.

    „Patirtis, sukaupta statant svarbiausius kultūros objektus Lenkijoje, leidžia atsakingai imtis šio ambicingo uždavinio ir įgyvendinti projektą, atitinkantį aukščiausius pasaulinius standartus“, – sakė „Warbud“ vadovas Nicolas Dépret.

    Bendrovė „Warbud“ priklauso VINCI Construction Polska grupei ir anksčiau dalyvavo įgyvendinant reikšmingus kultūros pastatus, įskaitant filharmonijas ir muziejus. Naujoji Sinfonia Varsovia būstinė turėtų tapti ne tik orkestro namais, bet ir ilgalaike Varšuvos kultūrinės infrastruktūros investicija.

  • Smalvos pagaliau turi sceną: 355 balsai ir 10 000 eurų išjudino 20 metų brandintą svajonę

    Smalvos pagaliau turi sceną: 355 balsai ir 10 000 eurų išjudino 20 metų brandintą svajonę

    Smalvų kaime įrengta lauko scena, kurios atsiradimo bendruomenė laukė ne vienerius metus. Nauja erdvė turėtų tapti vieta koncertams, šventėms, edukacinėms veikloms ir susitikimams po atviru dangumi.

    Scenos projektas įgyvendintas pasinaudojus Zarasų rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemone. Šis modelis leidžia gyventojams siūlyti idėjas ir balsuojant nuspręsti, kurioms iniciatyvoms bus skiriamos lėšos.

    Smalvų idėjai įgyvendinti buvo numatyta 10 000 eurų. Už projektą balsavo 355 gyventojai, o toks palaikymas savivaldybėje įvardijamas kaip išskirtinis bendruomenės aktyvumo pavyzdys.

    „Dvidešimt metų brandinta svajonė jau išsipildė“, – sakė Smalvų bendruomenės atstovai.

    Vietos gyventojai tikisi, kad scena sustiprins kultūrinį gyvenimą ir padės pritraukti daugiau lankytojų į renginius. Planuojama, kad erdvė bus naudojama kartu su vietos kultūros veiklomis, o vasaros sezonu taps vienu pagrindinių traukos taškų.

    Dalyvaujamasis biudžetas pastaraisiais metais vis dažniau taikomas savivaldybėse, nes skatina gyventojus įsitraukti į sprendimų priėmimą ir aiškiai matyti rezultatą. Smalvų scenos atvejis rodo, kad net nedidelė investicija, kai ją palaiko bendruomenė, gali reikšmingai pakeisti viešąją erdvę ir renginių galimybes.

  • Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Vilniaus rajono Pagiriuose rugsėjo 3 dieną duris atvėrė naujas kultūros centras, įsikūręs Šiltnamių gatvėje. Savivaldybė tikisi, kad jis taps trūkstamu traukos tašku vietos bendruomenei ir paskatins aktyvesnį kultūrinį gyvenimą sparčiai augančiame miestelyje.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad projektas gimė iš ilgai išsakytų gyventojų lūkesčių. Jo teigimu, naujoji erdvė skirta ne tik renginiams, bet ir kasdieniams susitikimams, edukacijoms bei bendruomenės iniciatyvoms.

    „Pagiriai auga, keičiasi ir tampa vis gyvesniu miesteliu, tačiau iki šiol trūko vietos, kur bendruomenė galėtų susitikti, kurti ir būti kartu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventėje Pagirių bendruomenę pasveikino kultūros ministras Lukas Alsys, akcentavęs kultūros centrų reikšmę regionų gyvybingumui ir jaunimo įsitraukimui. Pasak ministro, tokios erdvės padeda ugdyti kūrybiškumą, stiprina socialinius ryšius ir sudaro sąlygas vietos talentams atsiskleisti.

    „Kultūros centras yra ne vien pastatas, o bendruomenės siela: vieta, kur jaunimas gali tobulėti, kurti ir prisidėti prie šalies kultūros puoselėjimo“, – teigė Lukas Alsys.

    Beveik 1 500 kvadratinių metrų ploto pastate įrengta universali koncertų salė su balkonu, galinti priimti iki 300 žiūrovų. Centre sumontuota šiuolaikinė garso ir apšvietimo įranga, todėl čia planuojama rengti ne tik mėgėjų kolektyvų pasirodymus, bet ir profesionalius spektaklius, akustinius koncertus bei kino peržiūras.

    Taip pat įrengtos repeticijų ir edukacinės erdvės, grimo kambariai atlikėjams, o fojė pritaikyta parodoms. Savivaldybė pabrėžia, kad infrastruktūra pritaikyta individualių poreikių turintiems lankytojams ir šeimoms su vaikų vežimėliais, todėl centras turėtų būti patogus įvairaus amžiaus gyventojams.

    Skelbiama, kad kultūros centras statytas nuo 2024 metų sausio iki 2026 metų gegužės, o bendra projekto vertė siekia 5,7 mln. eurų. Toks mastas atspindi plačiau Lietuvoje stiprėjančią kryptį investuoti į daugiafunkcius kultūros objektus, kurie vienoje vietoje sujungia scenos meną, neformalųjį ugdymą, bendruomenines veiklas ir viešąsias paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius teigė, kad naujas pastatas turi tapti kokybiniu etapu, o ne startu nuo nulio, nes Pagiriuose kultūrinis gyvenimas vyko ir anksčiau. Anot jo, savivaldybės tikslas yra sudaryti sąlygas vietos iniciatyvoms augti ir pritraukti daugiau įvairių renginių.

    „Tai ne pradžia nuo nulio, o naujas, kokybiškas etapas, kuriame bendruomenės iniciatyvos galės augti greičiau“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Objekto generalinio rangovo bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis atkreipė dėmesį, kad projektuojant buvo svarbu numatyti pastato kasdienį funkcionavimą, kai skirtingos veiklos vyks greta ir tuo pačiu metu. Jo teigimu, galutinę centro vertę sukurs žmonės ir jų idėjos, kurios užpildys erdves turiniu.

    Naujasis centras atidarytas su menine programa: grojo Pagirių meno mokyklos pučiamųjų orkestras, pristatyta Vladimiro Azanovo tapybos paroda, o renginio kulminacija tapo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos bendruomenės miuziklas Mamma Mia!. Skelbiama, kad centro veiklai vadovaus Pagirių kultūros centro vadovas Edvard Keizik.

  • Panevėžys plečia „Stasys Museum“: prasideda 10,49 mln. eurų rekonstrukcija su sale ir parkingu

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda antrąjį Stasio Eidrigevičiaus menų centro „Stasys Museum“ plėtros etapą. Pasirašyta rangos darbų sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Eika Construction“, todėl netrukus startuos Respublikos g. 40 esančio pastato rekonstrukcija.

    Plėtra siekiama iš esmės išauginti muziejaus pajėgumus: suplanuota daugiau erdvių parodoms, renginiams, edukacijoms, kūrybinėms veikloms ir menininkų rezidencijoms. Savivaldybė tikisi, kad tai leis priimti daugiau lankytojų ir pritraukti didesnės apimties tarptautinius projektus.

    „Pirmasis „Stasys Museum“ etapas parodė, kad Panevėžiui tokia kultūros erdvė reikalinga ir įdomi žmonėms. Dabar žengiame į kitą etapą – kuriame sąlygas muziejui veikti visa numatyta apimtimi, priimti didesnius tarptautinius projektus“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės merė Loreta Masiliūnienė.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2018 metais tarptautiniame architektūriniame konkurse laimėjusią idėją ir turėtų užbaigti pirminę muziejaus komplekso viziją. Viešajame pirkime gauti penki pasiūlymai, o geriausiai pagal kainos ir kokybės kriterijus įvertintas UAB „Eika Construction“.

    Rekonstrukcijos metu numatyta įrengti beveik 300 kv. m universalią daugiafunkcę salę koncertams, konferencijoms, edukacijoms ir kitiems renginiams. Taip pat planuojama daugiau kaip 750 kv. m naujų ekspozicijų salių, bendradarbystės erdvė, menininko dirbtuvės bei administracinės ir pagalbinės patalpos.

    Pastato rūsyje suprojektuota 53 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ekstremaliosiomis situacijomis galės būti naudojama ir kaip priedanga. Bendrai muziejaus teritorijoje numatoma 67 stovėjimo vietos, o visas pastatas bus pritaikytas žmonėms su negalia.

    Plėtros darbai apims ir inžinerinių sistemų atnaujinimą: planuojamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, gaisrinės saugos, apsaugos bei lietaus nuotekų surinkimo sistemos. Kartu bus tvarkoma aplinka – šiaurinėje sklypo dalyje numatyta apželdinta viešoji erdvė, o Respublikos gatvės pusėje planuojama pratęsti žaliąją juostą, išlaikant bendrą architektūrinę stilistiką.

    Projektas „Stasio Eidrigevičiaus menų centro rekonstrukcija pritaikant teikti naujas kultūros paslaugas“ įgyvendinamas savivaldybei bendradarbiaujant su partneriu „Stasys Museum“. Pagal finansavimo sutartį projektui skirta 8 mln. eurų Europos Sąjungos fondo lėšų, o likusi dalis finansuojama Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, rangos darbų sutarties vertė siekia 10,49 mln. eurų.