Tag: Kultūros infrastruktūros centras

  • Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Klaipėdos rajone oficialiai atidarytas po rekonstrukcijos atnaujintas Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti per maždaug dvejus metus, o tiltas vėl tapo svarbia jungtimi vietos gyventojams ir lankytojams.

    Projektui didelę reikšmę suteikė tai, kad Jokšų tiltas yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Dėl šios priežasties rekonstrukcijoje daug dėmesio skirta autentiškų konstrukcijų ir istorinių sprendinių išsaugojimui, o modernizavimas derintas su paveldosaugos reikalavimais.

    Investicijos ir finansavimas

    Skelbiama, kad investicijos į tilto sutvarkymą siekė beveik 1 200 000 eurų. Darbai finansuoti Savivaldybės biudžeto lėšomis, o Kultūros ministerija papildomai skyrė 118 000 eurų vertingųjų savybių restauravimui.

    Į atidarymo renginį susirinko Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros infrastruktūros centro atstovai, rangovai bei bendruomenė. Ceremonijoje simboliškai pabrėžta, kad infrastruktūros atnaujinimas šiuo atveju reiškia ir istorijos tęstinumą.

    „Jokšų tilto atgimimas – tai ne tik sėkmingai užbaigtas infrastruktūros projektas, bet ir investicija į mūsų krašto istorinės atminties išsaugojimą“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas pasikeitė po remonto

    Kapitalinio remonto metu įrengtos naujos gelžbetoninių polių atramos konstrukcijos viduje, sutvarkyti kraštinių atramų mazgai, įrengti gelžbetoniniai sparnai, atnaujintos tilto prieigos. Taip pat įrengti mediniai porankiai ir vielos tinklas ant esamų turėklų, kad judėjimas būtų saugesnis.

    Tvarkybos darbų metu demontuota tilto perdanga, restauruoti ir ištiesinti metaliniai perdangos elementai, sutvarkyti turėklai, atraminiai guoliai, restauruotos plytų bei akmens mūro atramos. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išlaikyta istorinė išvaizda ir konstrukcinė logika.

    Didesnės galimybės laivybai

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su laivyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Įrengtas medinis tilto paklotas su atveriama dalimi, skirta praleisti laivus su stiebais, todėl vandens maršrutas tampa praktiškesnis ir patrauklesnis.

    Savivaldybės vertinimu, tai sustiprina susisiekimą tarp Drevernos ir Svencelės krypčių, o tiltas tampa patogus pėstiesiems, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Tokie sprendimai atliepia pastaraisiais metais augantį vietinio turizmo ir vandens maršrutų populiarėjimą pajūrio regione.

    „Šiandien atgijęs Jokšų tiltas suteikia dar daugiau gyvybės ir patrauklumo Vilhelmo kanalui“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

  • Siesikų pilyje finišuoja reta XVII a. sienų tapyba: ką restauratoriai atidengė po sluoksniais

    Ukmergės rajone esančioje Siesikų pilyje prasidėjo baigiamasis vieno ryškiausių pastarųjų metų paveldo darbų etapas – restauruojama itin reta XVII amžiaus sienų tapyba. Specialistai ją vertina kaip išskirtinę ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione.

    Siesikų pilis laikoma renesanso architektūros perlu, o antrajame aukšte išlikęs sienų dekoras neturi artimų analogų šalyje. Restauruojami alegoriniai ir mitologiniai siužetai bei prabangių audinių imitacijos, būdingos to meto reprezentacinėms erdvėms.

    Kas daro šią tapybą išskirtinę?

    Restauratoriai pabrėžia, kad tokio masto ir tematikos tapybos pavyzdžių Lietuvoje yra labai nedaug. Renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiu buvo įprasta dekoruoti dideles sienų plokštumas, o meistriškas dažymas neretai mėgdžiojo brangias medžiagas, raštus ir tekstūras.

    Atliekant tyrimus nustatyta, kad dalis siužetų siejasi su tuo metu Europoje paplitusia ikonografija. Kompozicijose atpažįstami ryšiai su Vakarų Europos grafikos tradicija, o motyvai sietini su Hendriko Golcijaus, Antonio Tempestos ir Johano Wilhelmo Bauro kūryba.

    Kokios būklės buvo sienos?

    Iki darbų pradžios tapybos būklė buvo prasta: ją veikė ilgametė pastato eksploatacija, pertvarkymai ir ankstesniais dešimtmečiais fiksuota avarinė statinio būklė. Dėl to autentiškas tinkas vietomis buvo atšokęs nuo mūro, o dažų sluoksnis tapo trapus ir lengvai pažeidžiamas.

    Nuo 2024 metų vykdomi konservavimo ir restauravimo darbai leido sutvirtinti tinką, stabilizuoti tapybos sluoksnį ir sustabdyti irimo procesus. Baigiamajame etape daug dėmesio skiriama kruopščiam pažeidimų tvarkymui, kad dekoras būtų išsaugotas ilgam ir būtų aiškiau skaitomas lankytojams.

    Kas įgyvendina projektą ir kas bus toliau?

    Projektas vykdomas pagal kultūros ministro patvirtintą Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2023–2025 metų programą. Užsakovas yra BĮ Kultūros infrastruktūros centras, rangovas – UAB „Opus optimum“, o prie įgyvendinimo taip pat prisideda Ukmergės rajono savivaldybė ir Ukmergės kraštotyros muziejus.

    Planuojama, kad visas projektas bus galutinai užbaigtas 2026 metais. Užbaigus restauravimą, pilyje turėtų pagerėti sąlygos ekskursijoms, parodoms, edukacijoms ir renginiams, o atnaujintas XVII amžiaus dekoras taps svarbia traukos ir pažinimo dalimi.