Tag: Kultūros infrastruktūros centras

  • Klaipėdos centrinis paštas ant ribos: europinė nominacija sukiršino KIC ir ministeriją

    Klaipėdos centrinio pašto statinių kompleksas pateiktas tarptautinei nykstančio paveldo programai „7 Most Endangered 2027“. Nominaciją parengė nevyriausybinė organizacija VšĮ „Raudonos plytos“, tačiau valstybinių institucijų pozicijos dėl šio žingsnio išsiskyrė.

    Organizacijos teigimu, tikslas yra atkreipti Europos ekspertų dėmesį į objektą, kurio restauravimas stringa, o finansavimas nėra aiškiai užtikrintas. Kompleksas, pastatytas 1893 metais, yra nacionalinės reikšmės kultūros paminklas ir, viešai skelbiama, nenaudojamas nuo 2019 metų.

    „Suprantame, kad vyksta projektavimo ir pasirengimo procesai, tačiau jie savaime negarantuoja restauravimo darbų pradžios, todėl ieškome papildomų tarptautinių galimybių“, – sakė VšĮ „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė.

    Kas yra „7 Most Endangered“?

    „7 Most Endangered“ nuo 2013 metų įgyvendina Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ kartu su Europos investicijų banko institutu. Programa atrenka labiausiai pažeidžiamus paveldo objektus Europoje, kuriems gali būti reikalinga skubi ekspertinė ir organizacinė pagalba.

    Svarbu tai, kad programa paprastai neskiria tiesioginio finansavimo visiems restauravimo darbams. Jos vertė dažniau siejama su tarptautiniu matomumu, ekspertinėmis misijomis, rizikų vertinimu, rekomendacijomis dėl pritaikymo ir galimų finansavimo kelių paieška kartu su savininkais bei institucijomis.

    Per daugiau nei dešimtmetį į sąrašus įtraukti objektai iš daugelio valstybių, o programos komandos neretai veikia kaip tarpininkai, padedantys suderinti interesus ir pagreitinti sprendimus. Tokia tarptautinė „etiketė“ taip pat gali sustiprinti spaudimą imtis realių darbų, kai projektai ilgai stringa.

    Palaikymas buvo, bet ne vieningas

    Rengdama paraišką VšĮ „Raudonos plytos“ kreipėsi į aštuonias institucijas ir organizacijas. Palaikymo raštus, kaip skelbta viešai, pateikė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Klaipėdos koncertų salė ir Europos humanitarinis universitetas.

    Kultūros ministerija iš pradžių buvo išdavusi palaikymo raštą, tačiau vėliau jį atšaukė po vidinių pasitarimų. Tuo metu kompleksą valdantis Kultūros infrastruktūros centras nominacijai nepritarė, argumentuodamas, kad objekto išsaugojimui esą jau numatytos ir vykdomos konkrečios priemonės.

    „Mūsų tikslas nėra ieškoti kaltųjų. Jei sutariame, kad restauravimo finansavimas neužtikrintas, kodėl nepasinaudojus galimybe gauti papildomą tarptautinę ekspertinę pagalbą?“ – sakė E. Valinčienė.

    Ką reiškia atranka iki 2027 metų?

    „7 Most Endangered 2027“ atrankos rezultatai turėtų paaiškėti 2027 metų pradžioje. Jei objektas būtų atrinktas, tai paprastai reikštų didesnį tarptautinį dėmesį ir ekspertų įsitraukimą, kurie vertintų būklę, grėsmes ir realius scenarijus, kaip pastatą prikelti funkcijai neprarandant paveldo vertės.

    Klaipėdos centrinio pašto atvejis atspindi platesnę tendenciją Europoje: istoriniai visuomeniniai pastatai dažnai lieka be aiškaus naudojimo modelio, o tvarkybos procesus lėtina ir kainų augimas, ir sudėtingi paveldosaugos reikalavimai. Tokiose situacijose tarptautinės programos neretai tampa papildomu įrankiu telkti partnerius ir greitinti sprendimus vietoje.

  • Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Klaipėdos rajone oficialiai atidarytas po rekonstrukcijos atnaujintas Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti per maždaug dvejus metus, o tiltas vėl tapo svarbia jungtimi vietos gyventojams ir lankytojams.

    Projektui didelę reikšmę suteikė tai, kad Jokšų tiltas yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Dėl šios priežasties rekonstrukcijoje daug dėmesio skirta autentiškų konstrukcijų ir istorinių sprendinių išsaugojimui, o modernizavimas derintas su paveldosaugos reikalavimais.

    Investicijos ir finansavimas

    Skelbiama, kad investicijos į tilto sutvarkymą siekė beveik 1 200 000 eurų. Darbai finansuoti Savivaldybės biudžeto lėšomis, o Kultūros ministerija papildomai skyrė 118 000 eurų vertingųjų savybių restauravimui.

    Į atidarymo renginį susirinko Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros infrastruktūros centro atstovai, rangovai bei bendruomenė. Ceremonijoje simboliškai pabrėžta, kad infrastruktūros atnaujinimas šiuo atveju reiškia ir istorijos tęstinumą.

    „Jokšų tilto atgimimas – tai ne tik sėkmingai užbaigtas infrastruktūros projektas, bet ir investicija į mūsų krašto istorinės atminties išsaugojimą“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas pasikeitė po remonto

    Kapitalinio remonto metu įrengtos naujos gelžbetoninių polių atramos konstrukcijos viduje, sutvarkyti kraštinių atramų mazgai, įrengti gelžbetoniniai sparnai, atnaujintos tilto prieigos. Taip pat įrengti mediniai porankiai ir vielos tinklas ant esamų turėklų, kad judėjimas būtų saugesnis.

    Tvarkybos darbų metu demontuota tilto perdanga, restauruoti ir ištiesinti metaliniai perdangos elementai, sutvarkyti turėklai, atraminiai guoliai, restauruotos plytų bei akmens mūro atramos. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išlaikyta istorinė išvaizda ir konstrukcinė logika.

    Didesnės galimybės laivybai

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su laivyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Įrengtas medinis tilto paklotas su atveriama dalimi, skirta praleisti laivus su stiebais, todėl vandens maršrutas tampa praktiškesnis ir patrauklesnis.

    Savivaldybės vertinimu, tai sustiprina susisiekimą tarp Drevernos ir Svencelės krypčių, o tiltas tampa patogus pėstiesiems, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Tokie sprendimai atliepia pastaraisiais metais augantį vietinio turizmo ir vandens maršrutų populiarėjimą pajūrio regione.

    „Šiandien atgijęs Jokšų tiltas suteikia dar daugiau gyvybės ir patrauklumo Vilhelmo kanalui“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

  • Siesikų pilyje finišuoja reta XVII a. sienų tapyba: ką restauratoriai atidengė po sluoksniais

    Ukmergės rajone esančioje Siesikų pilyje prasidėjo baigiamasis vieno ryškiausių pastarųjų metų paveldo darbų etapas – restauruojama itin reta XVII amžiaus sienų tapyba. Specialistai ją vertina kaip išskirtinę ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione.

    Siesikų pilis laikoma renesanso architektūros perlu, o antrajame aukšte išlikęs sienų dekoras neturi artimų analogų šalyje. Restauruojami alegoriniai ir mitologiniai siužetai bei prabangių audinių imitacijos, būdingos to meto reprezentacinėms erdvėms.

    Kas daro šią tapybą išskirtinę?

    Restauratoriai pabrėžia, kad tokio masto ir tematikos tapybos pavyzdžių Lietuvoje yra labai nedaug. Renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiu buvo įprasta dekoruoti dideles sienų plokštumas, o meistriškas dažymas neretai mėgdžiojo brangias medžiagas, raštus ir tekstūras.

    Atliekant tyrimus nustatyta, kad dalis siužetų siejasi su tuo metu Europoje paplitusia ikonografija. Kompozicijose atpažįstami ryšiai su Vakarų Europos grafikos tradicija, o motyvai sietini su Hendriko Golcijaus, Antonio Tempestos ir Johano Wilhelmo Bauro kūryba.

    Kokios būklės buvo sienos?

    Iki darbų pradžios tapybos būklė buvo prasta: ją veikė ilgametė pastato eksploatacija, pertvarkymai ir ankstesniais dešimtmečiais fiksuota avarinė statinio būklė. Dėl to autentiškas tinkas vietomis buvo atšokęs nuo mūro, o dažų sluoksnis tapo trapus ir lengvai pažeidžiamas.

    Nuo 2024 metų vykdomi konservavimo ir restauravimo darbai leido sutvirtinti tinką, stabilizuoti tapybos sluoksnį ir sustabdyti irimo procesus. Baigiamajame etape daug dėmesio skiriama kruopščiam pažeidimų tvarkymui, kad dekoras būtų išsaugotas ilgam ir būtų aiškiau skaitomas lankytojams.

    Kas įgyvendina projektą ir kas bus toliau?

    Projektas vykdomas pagal kultūros ministro patvirtintą Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2023–2025 metų programą. Užsakovas yra BĮ Kultūros infrastruktūros centras, rangovas – UAB „Opus optimum“, o prie įgyvendinimo taip pat prisideda Ukmergės rajono savivaldybė ir Ukmergės kraštotyros muziejus.

    Planuojama, kad visas projektas bus galutinai užbaigtas 2026 metais. Užbaigus restauravimą, pilyje turėtų pagerėti sąlygos ekskursijoms, parodoms, edukacijoms ir renginiams, o atnaujintas XVII amžiaus dekoras taps svarbia traukos ir pažinimo dalimi.