Tag: Kultūros vertybių registras

  • Utenos senojo miesto archeologinė vietovė: patikslintos ribos ir ką tai keičia sklypų savininkams

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad 2026 metais buvo patikslinti Utenos senojo miesto archeologinės vietovės apskaitos duomenys Kultūros vertybių registre. Sprendimą patvirtino Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, nustačiusi vertingąsias savybes ir atnaujinusi teritorijos ribas.

    Patikslinime įtvirtinta, kad vietovei aktualūs archeologinis, istorinis ir memorialinis vertingųjų savybių pobūdžiai, o reikšmingumo lygmuo įvardytas kaip regioninis. Praktikoje tai reiškia aiškesnį teisinį režimą ir tikslesnį atsakymą, kuriems sklypams taikomi paveldosaugos reikalavimai.

    Kuriems sklypams keičiasi sąlygos

    Pagal paskelbtą informaciją, dalis sklypų po ribų patikslinimo nebepatenka į Utenos senojo miesto archeologinę vietovę, todėl jiems nebebus taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Tai aktualu savininkams, planuojantiems statybą, rekonstrukciją ar kitus žemės tvarkymo darbus.

    Tuo pačiu nurodoma, kad sklypams, kurie ir toliau patenka į archeologinės vietovės ribas, galios ne tik minėto įstatymo 60 straipsnio reikalavimai, bet ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyti įsipareigojimai. Tokiais atvejais dažniausiai prireikia papildomų derinimų, o kai kuriais atvejais ir archeologinių tyrimų, jei planuojami darbai gali paveikti kultūrinį sluoksnį.

    Kompensacijos ir kur kreiptis

    Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad prašymai išmokėti kompensaciją dėl nuostolių, patirtų taikant nustatytus apribojimus, teikiami pačiam Departamentui. Kreipimuose svarbu aiškiai pagrįsti ryšį tarp taikomų apribojimų ir patirtų nuostolių bei pateikti reikiamus dokumentus.

    Konsultacijos dėl kompensacijų teikiamos Kultūros paveldo programų skyriaus specialistų nurodytais kontaktais. Taip pat primenama, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, o informaciją apie ribas ir teritorijas galima pasitikrinti tiek Kultūros vertybių registre, tiek Lietuvos erdvinės informacijos portale.

    Gyventojams ir sklypų savininkams, planuojantiems bet kokius darbus senamiesčio ar jo prieigų teritorijose, verta pirmiausia pasitikrinti atnaujintas ribas ir taikomą režimą. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl neįvertintų paveldosaugos reikalavimų ar neteisingai pritaikytų apribojimų.

  • Kultūros paveldo vertinimo taryba svarstys Stelmužės dvaro pastato „Vergų bokštas“ pavadinimo keitimą

    Kultūros paveldo vertinimo taryba svarstys Stelmužės dvaro pastato „Vergų bokštas“ pavadinimo keitimą

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metais gegužės 18 dieną 9.00 valandą vyks antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Apie posėdį informuojama vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 27 punktu.

    Posėdyje numatyta nagrinėti klausimą dėl Stelmužės dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 939) teritorijoje esančio pastato pavadinimo. Kalbama apie pastatą, registruotą unikaliu kodu 15 876 Zarasų rajono savivaldybėje, Imbrado seniūnijoje, Stelmužės kaime.

    Pavadinimo koregavimas – kodėl tai svarbu?

    Darbotvarkėje įrašytas pavadinimo koregavimo tikslingumo vertinimas, nes registruose naudojami pavadinimai daro įtaką tam, kaip objektas suprantamas visuomenėje ir kaip jis pristatomas edukacijoje bei turizme. Tokie sprendimai paprastai siejami ne su paties objekto statuso panaikinimu, o su tikslesniu įvardijimu, paremtu istoriniu kontekstu ir dokumentais.

    Šiuo atveju svarstomas pastato, viešai įvardijamo „Vergų bokštu“, pavadinimas. Vertinimo tarybos posėdyje turėtų būti apsispręsta, ar esamas pavadinimas yra pagrįstas ir tinkamas Kultūros vertybių registro įrašams, ar reikalinga korekcija.

    Kaip vyks posėdis ir kur ieškoti informacijos?

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu, o jo darbotvarkė skelbiama Kultūros paveldo departamento interneto svetainėje. Dalyvavimu ar procedūriniais klausimais suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimę Žilinskaitę.

    Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad tokie vertinimo tarybų posėdžiai yra įprasta paveldo apskaitos proceso dalis, kai peržiūrimi registro duomenys ir tikslinami įrašai. Galutiniai sprendimai priimami laikantis nustatytų procedūrų ir remiantis posėdyje pateikta medžiaga.

  • Rumšiškių Šv. Onos koplyčia: registre patikslintos vertingosios savybės ir teritorijos ribos

    Rumšiškių Šv. Onos koplyčia: registre patikslintos vertingosios savybės ir teritorijos ribos

    2026 metais balandžio 20 dieną Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė sprendimą patikslinti Rumšiškių Šv. Onos koplyčios duomenis Kultūros vertybių registre. Koplyčia yra Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Rumšiškių miestelyje, Marių gatvėje.

    Sprendimu nustatytos koplyčios vertingosios savybės ir patvirtintas vietinis reikšmingumo lygmuo. Taip pat apibrėžtos objekto teritorijos ribos, kurios yra svarbios tiek paveldosaugai, tiek planuojant bet kokius darbus aplinkinėje teritorijoje.

    Ką reiškia duomenų patikslinimas?

    Kultūros vertybių registre duomenų patikslinimas paprastai reiškia aiškesnį ir detalesnį objekto aprašą, kuriuo remiantis vėliau vertinami tvarkybos, restauravimo ar kiti projektai. Nustačius vertingąsias savybes, apibrėžiama, kas konkrečiai turi būti saugoma ir išlaikoma, kad nebūtų prarasta kultūrinė vertė.

    Teritorijos ribų nustatymas aktualus ir praktiniu požiūriu, nes jis padeda išvengti neaiškumų dėl statybos, žemės naudojimo ar infrastruktūros sprendinių derinimo. Tokie patikslinimai dažnai tampa svarbia atspirtimi savivaldybėms, gyventojams ir projektuotojams, kai planuojami darbai paveldo aplinkoje.

    Kur skelbiami dokumentai?

    Koplyčios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas yra įregistruotas Kultūros vertybių registre. Jame pateikiami patvirtinti duomenys, įskaitant vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį ir teritorijos ribas.

    Informacija apie registruotą objektą ir jo teritoriją taip pat skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale, kuriame galima peržiūrėti su paveldo objektu susijusius erdvinius duomenis ir ribas žemėlapyje. Tokie įrankiai padeda greičiau suprasti, kokie apribojimai ar reikalavimai taikomi konkrečioje vietoje.

  • KPD nuotoliniame posėdyje svarstys Pakalnių kaimo Juozo Kauniečio sodybos duomenų tikslinimą

    KPD nuotoliniame posėdyje svarstys Pakalnių kaimo Juozo Kauniečio sodybos duomenų tikslinimą

    2026 metais gegužės 11 dieną 9 valandą vyks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jame numatyta svarstyti klausimą dėl Pakalnių kaimo Juozo Kauniečio sodybos apskaitos duomenų patikslinimo.

    Kaip nurodo KPD, bus svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto variantas. Klausimas į posėdžio darbotvarkę įtrauktas pakartotiniam svarstymui, todėl sprendimai gali tikslinti anksčiau pateiktas išvadas ar duomenis.

    Pakalnių kaimo Juozo Kauniečio sodyba yra Anykščių rajono savivaldybėje, Kavarsko seniūnijoje, Sodeliškių kaime. Objekto unikalus kodas Kultūros vertybių registre yra 34 020.

    Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos duomenų tikslinimas paprastai apima informaciją apie vertingąsias savybes, teritorijos ribas, apsaugos zonas, datavimą ar kitus aprašo elementus. Tokie pakeitimai svarbūs tiek savininkams ir vietos bendruomenei, tiek planuojant tvarkybos darbus ar derinant projektus.

    Dėl posėdžio ir svarstomo klausimo gyventojai bei suinteresuotos šalys gali kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistę Audronę Ulevičiūtę. Susisiekti galima el. paštu audrone.uleviciute@kpd.lt arba telefonu + 370 620 96463.

  • Pašulių pilkapiai Kaišiadorių rajone: registre patikslintos ribos, savybės ir apsaugos zonos

    Pašulių pilkapiai Kaišiadorių rajone: registre patikslintos ribos, savybės ir apsaugos zonos

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patikslino Pašulių pilkapių vietos (unikalus kodas 5940) duomenis Kultūros vertybių registre. Pokyčiai susiję su objekto vertingosiomis savybėmis, reikšmingumo lygmeniu ir teritorijos ribų apibrėžimu.

    Kaip nurodoma, vertinimo tarybos aktu nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo ir tiksliau apibrėžtos teritorijos ribos Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Palomenės seniūnijoje, Šilinių kaime. Tokie tikslinimai paprastai reikalingi tam, kad apsauga atitiktų realią situaciją vietoje ir registrų duomenis.

    Taip pat panaikintas vizualinės apsaugos pozonis ir apibrėžtas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. Praktikoje tai reiškia, kad akcentuojama apsauga nuo veiklų, galinčių tiesiogiai pažeisti kultūros paveldo objektą ar jo sluoksnius, pavyzdžiui, žemės darbų ar statybos poveikio.

    Patikslintos teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribose daliai žemės sklypų taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Dėl galimų nuostolių, atsiradusių taikant tokius apribojimus, numatyta galimybė teikti prašymus kompensacijai Kultūros paveldo departamentui.

    Kartu pažymima, kad po duomenų patikslinimo dalis anksčiau į apsaugos zoną patekusių sklypų į ją nebepatenka, todėl toms teritorijoms minėto įstatymo reikalavimai nebetaikomi. Atnaujinti Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami oficialiuose registruose.

  • Ringailių kalno duomenys registre patikslinti: pakeistos ribos ir apsaugos zonos Kaišiadorių rajone

    Ringailių kalno duomenys registre patikslinti: pakeistos ribos ir apsaugos zonos Kaišiadorių rajone

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patikslino Ringailių kalno, vadinamo Kupolio kalnu, duomenis Kultūros vertybių registre. Objektas yra Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Nemaitonių seniūnijoje, Ringailių kaime.

    Sprendimas įtvirtintas 2026 metų vasario 25 dieną patvirtintu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-VL-2398. Registrui atnaujinta informacija apima tiek vertingųjų savybių aprašą, tiek reikšmingumo ir teritorijų nustatymą.

    Kas pasikeitė registre?

    Patikslinus įrašą, Ringailių kalnui nustatytos vertingosios savybės ir priskirtas regioninis reikšmingumo lygmuo. Taip pat patikslintos apibrėžtos teritorijos ribos, kurios apibrėžia saugomo objekto erdvę.

    Kartu panaikintas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. Be to, patikslintos apibrėžtos vizualinės apsaugos pozonio ribos, kurios svarbios vertinant, kaip aplinkinė veikla gali paveikti objekto aplinkos vaizdinį.

    Ką tai reiškia žemės sklypų savininkams?

    Ringailių kalno teritorijai ir vizualinės apsaugos pozoniui taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Į šią teritoriją patenka ir žemės sklypas, kurio unikalus numeris 4962-0003-0050.

    Tuo pačiu patikslinus duomenis nurodyta, kad žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai 4962-0003-0049 ir 4962-0003-0032, į kultūros paveldo objekto apsaugos zoną nebepatenka. Dėl to jiems minėto įstatymo 60 straipsnio reikalavimai nebetaikomi.

    Kur skelbiami atnaujinti duomenys?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, o atnaujinta informacija skelbiama oficialiuose valstybės registruose ir erdvinės informacijos sistemose. Praktikoje tai reiškia, kad su patikslintomis ribomis ir apsaugos reikalavimais gali susipažinti tiek gyventojai, tiek planavimo ar statybos procesų dalyviai.

    Tokie patikslinimai paprastai svarbūs derinant teritorijų planavimą, vertinant planuojamos ūkinės veiklos ribojimus ir aiškiau atskiriant, kuriems sklypams taikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai.

  • KPD vertinimo tarybos posėdis birželio 8 dieną: bus svarstomi objektai Zarasų rajone

    KPD vertinimo tarybos posėdis birželio 8 dieną: bus svarstomi objektai Zarasų rajone

    2026 metais birželio 8 dieną 13 valandą nuotoliniu būdu vyks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jo metu planuojama svarstyti klausimus, susijusius su Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje esančiais kultūros paveldo objektais.

    Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybų posėdžiuose paprastai nagrinėjami sprendimai dėl objektų teisinės apsaugos, jų statuso ir apskaitos duomenų tikslinimo Kultūros vertybių registre. Tokie sprendimai vėliau daro įtaką objektų tvarkybos kryptims, galimiems darbų ribojimams ir apsaugos reikalavimams.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos partizano Antano Garbšio-Gaidžio kapo klausimą. Objektas registruotas Kultūros vertybių registre unikaliu kodu 49 817, jo adresas nurodomas Zarasų rajono savivaldybėje, Salako seniūnijoje, Bajorėlių kaime.

    Šiuo klausimu bus svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl apsaugos suteikimo. Praktikoje tai reiškia, kad vertinama objekto kultūrinė reikšmė ir sprendžiama dėl teisinės apsaugos taikymo.

    Taip pat numatyta svarstyti Skirnos kaimo senųjų kapinių apskaitos duomenų tikslinimą. Šio objekto unikalus kodas Kultūros vertybių registre yra 21 282, adresas nurodomas Zarasų rajono savivaldybėje, Turmanto seniūnijoje, Skirnos kaime.

    Nurodoma, kad objektas turi registrinį statusą, o posėdyje bus nagrinėjamas vertinimo tarybos akto projektas dėl apskaitos duomenų atnaujinimo. Tokie tikslinimai dažniausiai apima ribų, aprašų, vertingųjų savybių ar kitų registrinių duomenų patikslinimą, kad informacija registre būtų tikslesnė ir aktualesnė.

  • Krekenavos sovietų karių kapinėse bus šalinami ideologiniai užrašai: ką nusprendė LGGRTC

    Krekenavoje esančiose Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse palaidoti 1944 metais liepos–rugpjūčio mėnesiais žuvę Sovietų Sąjungos kariuomenės kariai. Skirtinguose šaltiniuose minimas nevienodas palaidotųjų skaičius, dažniausiai nurodoma nuo 68 iki 132 asmenų.

    Šioje vietoje, kaip pažymima savivaldybės pateikiamoje informacijoje, taip pat buvo laidojami sovietiniai aktyvistai bei stribai, tuo metu vadinti liaudies gynėjais. Dėl to kapinių ženklinimas ir užrašai vertinami ne tik kaip istorinės atminties, bet ir ideologinės simbolikos klausimas.

    Kodėl prireikė vertinimo?

    Panevėžio rajono savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl kapinėse esančių užrašų ir simbolių atitikties draudimui propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei jų ideologijas.

    LGGRTC komisija pateiktus užrašus ir simbolius įvertino kaip ideologinius, siejamus su Sovietų Sąjungos skleistais Antrojo pasaulinio karo naratyvais. Išvadoje pabrėžiama, kad tokie ženklai laikytini propaguojančiais režimo ideologiją, todėl turi būti šalinami.

    Kas bus daroma toliau?

    Savivaldybė nurodo, kad vykdydama komisijos sprendimą per nustatytą terminą pašalins kapinėse esančius užrašus ir simbolius. Kartu akcentuojama, kad darbai turi būti atliekami laikantis tarptautinių humanitarinės teisės reikalavimų, įskaitant 1949 metų Ženevos konvencijos nuostatas dėl ginkluotų konfliktų aukų apsaugos.

    Taip pat planuojama tikslinti palaidotų karių duomenis pagal turimus sąrašus, jei jie bus papildyti ar patikslinti. Vėliau kapinių tvarkymo darbai turės būti derinami su kultūros paveldo apsaugos reikalavimais.

    Kultūros paveldo statusas

    Krekenavos karių kapinės yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą, jų unikalus kodas 11049. Savivaldybė pažymi, kad kapinės ne kartą buvo pertvarkomos, todėl dabartinis ženklinimas ir jo turinys vertinami ir per ankstesnių pertvarkų prizmę.

    Sprendžiant simbolių ir užrašų klausimą, institucijoms tenka suderinti kelis tikslus: pagarbą palaidojimo vietai, teisės aktų reikalavimus ir kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. Dėl to tokie sprendimai paprastai įgyvendinami etapais, dokumentuojant atliktus pokyčius.