Tag: Kurilų salos

  • Rusijos ugnikalnis Alaid iš TKS nuotraukos „išnyra“ virš debesų: kadras darytas 2019 metais

    Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) buvęs astronautas 2019 metų rugpjūčio 2 dieną užfiksavo įspūdingą kadrą: virš tankaus žemų debesų sluoksnio Kurilų salose „išnyra“ beveik idealaus kūgio formos ugnikalnis.

    Nuotraukoje matomas Alaid ugnikalnis Atlasovo saloje, netoli Rusijos Kamčiatkos pusiasalio. Apie šį vaizdą ir jo detales rašo „Live Science“.

    Atlasovo sala iš esmės sudaryta iš vieno masyvaus ugnikalnio, garsėjančio taisyklinga forma. Alaid virš jūros lygio pakyla iki 2 285 metrų, todėl tai aukščiausia Kurilų salų viršukalnė.

    Nors nuotraukos darymo metu ugnikalnis nesiveržė, jis laikomas labai aktyviu: per pastaruosius 50 metų Alaid išsiveržė mažiausiai devynis kartus, o ankstesni išsiveržimai paliko ryškių pėdsakų salos reljefe.

    Kas matyti astronauto nuotraukoje

    Kadras iš kosmoso fiksuoja situaciją, kai maždaug pusė Atlasovo salos kyla virš gilaus, sūkuriuojančių debesų „kilimo“. Viršūnę dengia debesys, todėl pati kraterio sritis įžiūrima ne visuomet.

    Žemiau šlaituose pastebimos sniego pripildytos griovos ir vagos, išraižytos ankstesnių lavos srautų. Taip pat minimi vadinamieji parazitiniai kūgiai – mažesnės angos, pro kurias praeityje veržėsi lava.

    Vienoje ugnikalnio šlaito dalyje aplinka ilgą laiką buvo beveik be augmenijos – tai siejama su 1972 metų išsiveržimu, kai karšti pelenai „nušlavė“ kraštovaizdį. Tyrime, publikuotame 2009 metais, buvo fiksuota atsigavimo ženklų, tačiau pabrėžta, kad visiškas sugrįžimas į ankstesnę būklę gali užtrukti šimtmečius.

    Išsiveržimai: nuo 1981 iki 2022 metų

    Duomenys rodo, kad vienas įspūdingiausių Alaid aktyvumo epizodų įvyko 1981 metų balandį: į atmosferą buvo išmestas iki maždaug 2 000 kilometrų ilgio dūmų ir pelenų debesis.

    Naujausias išsiveržimas minimas 2022 metų rugsėjo–lapkričio laikotarpiu. Tuomet ugnikalnio šlaitu žemyn tekėjo lavos srautas, o dūmai ir pelenai buvo pastebėti iš kosmoso.

    Po vandeniu slypi didesnis ugnikalnis

    Įdomu tai, kad Alaid laikomas tik virš vandens iškilusia gerokai didesnio povandeninio ugnikalnio viršūne. Likusi salos dalis per ilgą laiką „užaugo“ kietėjant lavos srautams, pasiekusiems jūros lygį.

    Taip pat keliama prielaida, kad prieš milijonus metų šis didesnis ugnikalnis galėjo būti susijęs su Kamčiatkos pusiasaliu sausumos tiltu, kuris vėliau atsidūrė po vandeniu.

  • Po 80 metų patvirtinta USS Herring vieta: Ramiojo vandenyno dugne rasta dingusi JAV povandeninė

    JAV karinio jūrų laivyno istorikai patvirtino Antrojo pasaulinio karo metais dingusio povandeninio laivo USS Herring buvimo vietą. Nuolaužos aptiktos Ramiajame vandenyne, netoli Kurilų salų, kur laivas 1944 metais nebegrįžo iš kovinės misijos.

    USS Herring buvo prarastas 1944 metų birželio 1 dieną, kai vykdė patruliavimą prie Kurilų. Kartu su laivu žuvo 83 įgulos nariai, o pats laivas dešimtmečius buvo laikomas dingusiu be žinios.

    Nuolaužos pirmą kartą aptiktos 2017 metais ekspedicijos metu prie Matsuvas salos, tačiau tada prireikė papildomų duomenų, kad būtų galima tiksliai identifikuoti radinį. Po to sekė tolesni tyrimai ir medžiagos analizė, leidusi susieti nuolaužas su konkrečiu JAV laivu.

    Galutinis patvirtinimas paskelbtas 2026 metais, kai JAV Karinės jūrų istorijos ir paveldo vadovybė, įvertinusi surinktą informaciją, pripažino, kad tai yra USS Herring. Istorikų vertinimu, nors korpusas smarkiai apgadintas, laivas jūros dugne išliko vertikalioje padėtyje.

    USS Herring priklausė Gato klasės povandeniniams laivams, kurie buvo vieni pagrindinių JAV povandeninių pajėgų Antrojo pasaulinio karo metais. Laivas nuleistas į vandenį 1942 metų sausį, o tų pačių metų gegužę įtrauktas į JAV karinio jūrų laivyno sudėtį.

    Per tarnybą USS Herring atliko aštuonis kovinius patruliavimus Atlanto ir Ramiajame vandenynuose ir, JAV šaltinių vertinimu, prisidėjo prie mažiausiai septynių priešo laivų sunaikinimo. 1944 metų gegužės 21 dieną jis išplaukė iš bazės Midvėjaus atole į Kurilų rajoną, kur gegužės pabaigoje atakavo kelis Japonijos laivus.

    Birželio 1 dieną, veikdamas prie Matsuvas salos, USS Herring pateko į Japonijos pakrantės artilerijos ugnį. Pranešimuose teigiama, kad į bokštelį pataikė du sviediniai, laivas pradėjo semti vandenį ir nuskendo, o ryšys su juo nutrūko.

    Tiksli žūties vieta svarbi tiek kariniams istorikams, tiek žuvusiųjų artimiesiems, nes užbaigia ilgai trukusį nežinios etapą. Tokie radiniai taip pat leidžia tiksliau rekonstruoti operacijas Ramiajame vandenyne ir įvertinti povandeninio karo rizikas tuometinėmis sąlygomis.

    JAV praktikoje nuskendę karo laivai, kuriuose žuvo įgula, paprastai laikomi karo kapais, todėl tokie objektai vertinami kaip memorialinės vietos. Tikėtina, kad ir USS Herring nuolaužos liks jūros dugne kaip įgulos atminimo ženklas.

  • Po 82 metų paslaptis atskleista: Ramiajame vandenyne patvirtintas USS Herring vrakas

    Po 82 metų paslaptis atskleista: Ramiajame vandenyne patvirtintas USS Herring vrakas

    Po daugiau nei aštuonių dešimtmečių patvirtinta, kur ilsisi Antrojo pasaulinio karo metais nuskendęs JAV povandeninis laivas USS Herring. Prie Japonijai priklausančios Matsuvos salos rasta nuolauža identifikuota kaip laivas, kuris 1944 metais dingo kartu su 83 įgulos nariais.

    Apie identifikaciją paskelbė JAV karinio jūrų laivyno istoriją ir paveldą prižiūrinti institucija Naval History and Heritage Command. Šis patvirtinimas užbaigė ilgai trukusias diskusijas dėl tikslios nuskendimo vietos ir leido suderinti skirtingų šaltinių duomenis.

    USS Herring buvo nuleistas į vandenį 1942 metų sausį ir netrukus pradėjo tarnybą. Karo metais jis atliko aštuonis kovinius patruliavimus Atlanto ir Ramiajame vandenynuose, o jam priskiriami septynių priešo laivų nuskandinimai.

    Paskutinį kartą laivas buvo pastebėtas 1944 metų gegužės 31 dieną Kurilų salų rajone. Kitą dieną jis atakavo japonų laivybą netoli Matsuvos, tačiau, remiantis išlikusiais įrašais, po sėkmingų smūgių pateko į pakrantės artilerijos apšaudymą ir buvo pataikytas mažiausiai du kartus.

    Nuolauža aptikta didesniame nei 90 metrų gylyje. Tyrėjai nurodo, kad laivas stovi vertikaliai ant kylio ir yra neįprastai gerai išsilaikęs, o matomi pažeidimai atitinka istorinius aprašymus apie paskutines jo minutes.

    Pirmosios užuominos apie galimai rastą USS Herring nuolaužą pasirodė dar 2017 metais, kai regione dirbo Rusijos geografų ekspedicija. Vėliau, 2022 metais, tyrėjai į vietą sugrįžo detaliau dokumentuoti objekto ir prie jo įrengė atminimo ženklą, tačiau galutinis tapatybės patvirtinimas užtruko.

    Galutinis identifikavimas buvo tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas, prie jo prisidėjo Rusijos, Japonijos ir JAV specialistai. Tokiose misijose vis dažniau derinami archyviniai karo meto įrašai, sonarų žemėlapiai ir aukštos raiškos povandeninės nuotraukos, leidžiančios patikimai atskirti panašius objektus dideliame gylyje.

    „Šis atradimas primena mūsų pareigą jūreiviams ir jūrų pėstininkams, paaukojusiems gyvybes tarnaudami savo šaliai, ir parodo tarptautinio bendradarbiavimo vertę siekiant išsaugoti istorinę tiesą“, – sakė Naval History and Heritage Command vadovas Samuel J. Cox.

    Pagal JAV teisę USS Herring nuolauža laikoma saugomu atminimo objektu ir karo kapu. Tai reiškia, kad vieta turi būti gerbiama, o bet kokie bandymai ją liesti ar iš jos ką nors paimti yra vertinami itin griežtai.