CP v2

Tag: Kurk Lietuvai

  • Grįžtate į Vilniaus rajoną? Vienas kontaktas, kuris gali sutaupyti savaites ir pinigų

    Vilniaus rajone vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių svarsto grįžimą, o didžiausi iššūkiai dažniausiai prasideda nuo praktinių klausimų: darbo paieškos, dokumentų, gyvenamosios vietos deklaravimo ar vaikų ugdymo. Nuo 2024 metų pradžios šiuos klausimus vienoje vietoje padeda spręsti Užsienio reikalų ministerijos koordinuojama informacijos sistema grįžtantiems.

    Grįžtantiems, atvykstantiems ar grįžimą planuojantiems diasporos atstovams konsultacijos teikiamos per informacinį portalą Griztu, el. paštu ir telefonu. Ši pagalba skirta ne tik formaliems atsakymams, bet ir tam, kad žmogus greičiau suprastų, nuo ko pradėti ir kur kreiptis pagal konkrečią situaciją.

    Darbo klausimai išlieka dažniausia priežastis, dėl kurios sprendimas grįžti atidedamas. Užimtumo tarnyba grįžtantiems teikia konsultacijas apie darbo rinkos tendencijas, paklausiausias profesijas, taip pat padeda orientuotis, kaip efektyviai ieškoti darbo Lietuvoje dar būnant užsienyje.

    Viešajame sektoriuje grįžtantiems specialistams viena iš ryškesnių galimybių yra programa „Kurk Lietuvai“. Ji orientuota į pokyčių projektus valstybės institucijose ir suteikia galimybę per vienerius metus dirbti su inovacijomis, efektyvumo didinimu, skaitmeninimu ar kitomis aktualiomis sritimis.

    Grįžtantiems, svarstantiems karjerą tarptautinėse įmonėse ar aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, aktuali ir Investuok Lietuvoje teikiama informacija apie investuotojų poreikius, kompetencijas, kurios šiuo metu paklausiausios, ir kanalus, kuriais dažniausiai vyksta atrankos. Pastaraisiais metais ypač išaugęs dėmesys skiriamas skaitmeniniams įgūdžiams ir darbui su DI sprendimais.

    Jaunesniems grįžtantiems ar dar tik ryšį su Lietuva stiprinantiems žmonėms svarbios ir jaunimo organizacijos, kurios padeda įsilieti į bendruomenes, rasti savanorystės ar pilietinio įsitraukimo galimybių. Tokie tinklai dažnai tampa praktiniu tiltu, kai grįžimas prasideda nuo socialinių ryšių atkūrimo.

    Vilniaus rajone grįžtančiųjų konsultavimas dažnai apima ir savivaldybės lygmens klausimus, todėl verta iš anksto pasiruošti: įsivertinti, kokių dokumentų reikės, susiplanuoti būsto ir darbo paieškos laiką bei pasitikrinti aktualius terminus. Kuo anksčiau pradedamas pasiruošimas, tuo mažiau netikėtumų laukia jau sugrįžus.

    Kontaktams ir konsultacijoms Vilniaus rajone taip pat nurodytas atsakingas specialistas, teikiantis informaciją dėl grįžtančiųjų integracijos ir praktinių klausimų. Prieš atvykstant verta susisiekti iš anksto, kad būtų aiškus veiksmų planas nuo pirmųjų dienų Lietuvoje.

  • Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionių rajono savivaldybėje gegužės 13 dieną aptartas Švenčionėlių potencialas tapti kūrybinių industrijų traukos centru. Diskusijoje dalyvavo meras Rimantas Klipčius, vicemeras Erikas Demidovas, savivaldybės specialistai, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė.

    Susitikime savo įžvalgas pristatė programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Ieva Astraukienė ir Dominykas Kaminskas, kurie rajone dirba kelis mėnesius. Jų užduotis – įvertinti, kokios prielaidos Švenčionėliuose leistų kryptingai auginti kūrybines industrijas ir paversti jas apčiuopiamu ekonominiu bei socialiniu impulsu.

    Ką reiškia kūrybinės industrijos?

    Kūrybinės industrijos šiandien suprantamos plačiau nei vien kultūros renginiai ar meninė veikla. Prie šios srities dažnai priskiriamas dizainas, architektūra, audiovizualinė kūryba, reklama, leidyba, žaidimų kūrimas, turinio gamyba skaitmeninėms platformoms ir kitos žiniomis grįstos veiklos.

    Europos Sąjungos praktikoje tokios veiklos laikomos svarbiu regionų konkurencingumo veiksniu, nes kuria aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir padeda pritraukti jaunus specialistus. Savivaldybėms tai taip pat tampa įrankiu stiprinti miesto įvaizdį ir skatinti turizmą ne sezono metu.

    Kokius išteklius turi Švenčionėliai?

    Pristatydami analizę „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai apžvelgė rajono situaciją Lietuvos kontekste ir pasiūlė kryptis, kuriose Švenčionėliai galėtų išsiskirti. Aptarta, kokios vietos stiprybės jau dabar kuria vertę, o kur matomos spragos, trukdančios auginti kūrybines veiklas nuosekliai.

    Diskusijoje daug dėmesio skirta vietos erdvėms ir jų įveiklinimui: kaip pritraukti kūrėjus, bendruomenes, mažąjį verslą ir partnerius iš kitų miestų. Taip pat kalbėta apie planuojamą „Depo“ projekto pastatą ir jo galimą vaidmenį kuriant vietos traukos tašką, kuriame galėtų susitikti kūryba, verslas ir turizmas.

    Ko reikia, kad idėja virstų rezultatais?

    Kūrybinių industrijų plėtra dažniausiai remiasi ne vienu sprendimu, o nuosekliu priemonių rinkiniu: aiškiai pasirinkta kryptimi, realiomis bendradarbystės ir renginių erdvėmis, vietos talentų ugdymu, ryšiais su švietimo įstaigomis ir stabiliais finansavimo šaltiniais. Savivaldybėms svarbu turėti ir matavimo rodiklius, kad būtų aišku, ar investicijos kuria grąžą bendruomenei.

    Švenčionėlių atveju aptarti žingsniai rodo siekį pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie ilgalaikės strategijos. Jei pavyks suderinti infrastruktūrą, programų tęstinumą ir partnerystes, miestas galėtų sustiprinti patrauklumą gyvenimui ir darbui, o kūrybinės veiklos taptų viena iš regiono atsinaujinimo ašių.

  • Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    2026 metų gegužės 6 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas forumas–diskusija „Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems“. Renginys subūrė vietos gyventojus, verslo ir žemės ūkio atstovus, jaunimą, senjorus, savivaldos, architektūros, žiniasklaidos ir bendruomenių lyderius.

    Forumo ašis buvo paprasta, bet ambicinga: įvardyti, kur rajonas yra šiandien, ir sutarti, kokių ilgalaikių sprendimų reikia, kad iki 2035 metų Kupiškis augtų tvariai. Diskusijose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne vien infrastruktūra, bet ir aiški kryptis, pasitikėjimas tarp skirtingų grupių bei nuoseklus bendradarbiavimas.

    Idėja brendo metus

    Renginio sumanymas, pasak organizatorių, buvo vystomas apie metus, iniciatyvinei grupei telkiantis aplink projektą „LĖTA. KARŠTA. TIKRA“. Šia iniciatyva siekiama stiprinti Kupiškio identitetą, skatinti vietos bendruomeniškumą ir kurti erdves atviram dialogui.

    Forume keltas klausimas, kaip mažesni miestai gali išlaikyti gyvybingumą demografinių pokyčių ir talentų migracijos sąlygomis. Dalyviai aptarė, kad šiuolaikinėje regionų politikoje vis svarbesnės tampa vietos stiprybės: kultūrinis savitumas, patraukli gyvenimo aplinka, verslumo ekosistema ir ryšys su didesniais ekonominiais centrais.

    Kas pasakyta pranešimuose ir diskusijoje

    Pranešimų dalį pradėjo Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pristatęs temą apie dabartinę rajono situaciją, iššūkius ir galimybes. Akcentuota būtinybė realistiškai įvertinti esamus resursus, bet kartu neprarasti ambicijos dėl kryptingų pokyčių.

    Regioninį kontekstą papildė Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys NOW vadovė Monika Miniotaitė. Savo pranešime ji pabrėžė, kad sėkmės istorijos dažniau gimsta ten, kur miestai mokosi vieni iš kitų, derina investicijų pritraukimą su gyvenimo kokybe ir turi aiškiai komunikuojamą viziją.

    Architektas, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas Andrius Ropolas kalbėjo apie mažųjų miestų potencialą tapti architektūros ir urbanistikos inovacijų laboratorijomis. Diskusijoje išryškėjo mintis, kad mažesnėse bendruomenėse pokyčius neretai lengviau įgyvendinti greičiau, jei sutariama dėl bendrų principų ir miestovaizdžio kokybės.

    Vėliau vyko diskusija apie tai, kaip Kupiškio augimui pritaikyti kitų regionų pavyzdžius ir sėkmes. Diskusiją moderavo programos Kurk Lietuvai alumnas Daumantas Simėnas, joje dalyvavo pranešėjai ir kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovė Jūratė Dovydėnienė.

    Nuo idėjų prie bendrų darbų

    Renginio pabaigoje vyko sektorių bendradarbiavimo galimybių sesija, kurią vedė programos Kurk Lietuvai projektų vadovės Goda Damaševičiūtė ir Viktorija Semėnaitė. Dalyviai darbo grupėse ieškojo praktiškų krypčių, kaip stiprinti Kupiškio identitetą ir pritraukti lankytojų per išskirtines kultūrines iniciatyvas.

    Forumo metu ne kartą kartota, kad miesto ateitį kuria ne tik investicijos ar projektai, bet ir žmonių ryšys su savo kraštu bei gebėjimas veikti kartu. Tikimasi, jog diskusijose išsakytos idėjos virs tęstinėmis iniciatyvomis, naujais partnerystės formatais ir sprendimais, kurie padės kryptingai planuoti Kupiškio raidą iki 2035 metų.