CP v2

Tag: Kurklys

  • Pamiršta daržo grėsmė naikina šaknis ir veją: kaip atpažinti ir suvaldyti kurklį

    Pamiršta daržo grėsmė naikina šaknis ir veją: kaip atpažinti ir suvaldyti kurklį

    Kas yra kurklys ir kuo jis pavojingas?

    Kurklys, dar vadinamas kurkliu ėdrūnu (Gryllotalpa gryllotalpa), yra po žeme gyvenantis vabzdys, giminingas žiogams ir svirpliams. Išvaizda jis primena mažą kurmį, o labiausiai išduoda kastuvėlius primenančios priekinės kojos, kuriomis rausia tunelius.

    Didžiausia žala daroma ne tiek suėdant antžeminę dalį, kiek perkasant dirvą ir nutraukiant augalų šaknis. Dėl to jauni daigai per naktį gali nuvysti, o veja vietomis pradeda gelsti ir nykti.

    Kaip atpažinti, kad sode įsikūrė kurklys?

    Pirmas signalas dažniausiai būna seklūs, vingiuojantys tuneliai visai po dirvos paviršiumi. Lysvėse jie atrodo kaip nežymiai pakilę dirvos voleliai, o perbraukus ranka žemė vietomis įdumba.

    Kitas būdingas požymis – staigus jaunų daržovių suglebimas. Salotos, kopūstai, pomidorų ar salierų daigai gali atrodyti sveiki vakare, o ryte jau gulėti ant šono, nes šaknys būna nukirstos.

    Vejose kurkliai neretai palieka apvalias, gelstančias dėmes, po kuriomis gali būti įrengtos lizdavietės. Veisimosi metu patelės po žeme suformuoja kamerą ir gali sudėti maždaug 100–350 kiaušinių, todėl vienas nepastebėtas židinys greitai išauga į rimtą problemą.

    Dar vienas ženklas – šiltais vakarais nuo gegužės iki liepos girdimas duslus, žemas čirškimas ar burgzdesys. Patinai garsą sustiprina specialiai suformuotose ertmėse, todėl jis girdisi iš toliau, nors pats vabzdys lieka pasislėpęs.

    Veiksmingi spąstai ir sezoniški darbai

    Praktikoje dažnai pasiteisina ne agresyvi chemija, o kantrus sugaudymas ir žinojimas, ko kurklys ieško dirvoje. Jam patinka šiluma, drėgmė ir iranti organika, todėl šiuos poreikius galima paversti spąstais.

    Vienas seniausių būdų – rudenį iškasti apie 50 centimetrų gylio duobę ir ją pripildyti šviežio mėšlo. Pūdamas mėšlas skleidžia šilumą, todėl kurkliai gali susirinkti žiemoti į tokią vietą.

    Žiemą arba labai anksti pavasarį duobę reikia atidengti ir turinį paskleisti plonu sluoksniu ant dirvos. Tuomet vabzdžiai netenka slėptuvės ir tampa lengvu grobiu paukščiams, o dalį jų galima surinkti rankomis ir išnešti toliau nuo daržo.

    Šiltuoju sezonu tinka ir stiklainiai ar skardinės su slidžiomis sienelėmis, įkasami taip, kad kraštas būtų lygiai su žeme. Spąstus verta statyti ten, kur matyti šviežių tunelių, o ryte juos patikrinti ir sugautus vabzdžius išnešti iš sklypo.

    Didžiausias aktyvumas dažnai sutampa su laikotarpiu nuo balandžio iki birželio pradžios, kai prasideda poravimasis. Tuomet verta spąstus laikyti kelias naktis iš eilės, nes kurkliai juda etapais ir ne visada pasirodo tą pačią dieną.

    Natūrali prevencija ir sodo pusiausvyra

    Prevencijai dažnai minimi augalai, kurių kvapai kurkliams nemalonūs, pavyzdžiui, česnakai, svogūnai, mėtos ar kai kurios dekoratyvinės svogūninės gėlės. Tokie sprendimai retai veikia akimirksniu, bet gali sumažinti tikimybę, kad vabzdžiai ilgai laikysis prie lysvių.

    Taip pat svarbūs natūralūs priešai: paukščiai, ežiai, kirstukai, taip pat kai kurie dirvos plėšrūnai. Sodas, kuriame paliekama vietos gyvūnų slėptuvėms ir biologinei įvairovei, paprastai rečiau patiria masines kenkėjų bangas.

    Entomologai pabrėžia, kad kurklys nėra vien tik augalėdis ir kartais minta kitų vabzdžių lervomis, todėl jo vaidmuo ekosistemoje nėra vienareikšmis. Vis dėlto, jei darže ar vejoje matomos aiškios žalos zonos, veiksmų delsti nevertėtų, ypač pavasario pradžioje.

  • Matote žemėje skyles ir vystančius augalus? Šis triukas privers kurklį greitai išlįsti

    Matote žemėje skyles ir vystančius augalus? Šis triukas privers kurklį greitai išlįsti

    Jei darže ar vejoje staiga ima vysti atskiros daržovės, gėlės ar net ištisos eilės, priežastis ne visada yra sausra ar ligos. Vienas dažniausių tokių požymių kaltininkų – kurklys, dar vadinamas kurkliu ėdrūnu (Gryllotalpa gryllotalpa), kuris po žeme rausia tunelius ir pažeidžia šaknis.

    Kurklių veiklą paprastai išduoda negilios, po paviršiumi besidriekiančios landos: dirva būna šiek tiek pakilusi, sutrūkinėjusi, kartais matyti smulkūs kauburėliai ar žemių juostos. Augalai tokiose vietose dažnai lengvai išsitraukia, nes šaknys būna apgraužtos arba nutrauktos.

    Kaip atpažinti, kad tai kurklys?

    Kurklys mėgsta drėgną, purią ir humusingą dirvą, todėl dažniau pasitaiko gausiai laistomuose daržuose, prie šiltnamių, kompostu ar mėšlu gausiai patręštose lysvėse. Jo aktyvumas šiltesniu sezonu suintensyvėja, o vakare kartais galima girdėti ir tylų čirškesį, primenantį svirplį.

    Svarbu žinoti, kad nedidelis kurklių kiekis ekosistemai nėra vienareikšmiškai blogas: jie minta ir kitais dirvos bestuburiais. Vis dėlto kai tunelių tinklas plečiasi, žala daržui tampa akivaizdi, todėl tenka imtis priemonių populiacijai sumažinti.

    Namų būdai, kurie dažniausiai veikia

    Praktikoje patikimiausia derinti kelis metodus vienu metu, kad sklypas kurkliui taptų mažiau patrauklus. Viena paprasčiausių priemonių – gaudyklės: į žemę įkasamas stiklainis ar lygias sieneles turintis indas taip, kad jo kraštas būtų lygiai su dirvos paviršiumi.

    Į vidų galima įpilti vandens su nedideliu organinės kilmės masalo kiekiu, pavyzdžiui, komposto ar saldžios uogienės. Kurklys įkrenta, tačiau dėl slidžių sienelių nebeišlipa, tuomet jį galima surinkti ir išnešti toliau nuo sodo.

    Tirpalas, kuris priverčia išlįsti

    Jei matote šviežias landas, dažnai padeda išbaidymo būdas – į tunelio angą įpilamas vandens tirpalas su indų plovikliu. Skystis sumažina vandens paviršiaus įtempimą ir greitai užpildo urvelius, todėl vabzdys neretai išlenda į paviršių – tuomet jį lengviau sugaudyti.

    Kad nepakenktumėte dirvai ir naudingiems organizmams, verta rinktis kuo švelnesnį, aplinkai draugiškesnį ploviklį ir naudoti saikingai, tik ten, kur iš tiesų matote aktyvias landas. Kai kurie sodininkai papildomai naudoja stipresnius kvapus, pavyzdžiui, mėtų eterinį aliejų ar acto tirpalą, tačiau svarbiausia nepersistengti, kad nenukentėtų augalai.

    Ilgesniam efektui padeda ir profilaktika: neperlaistyti vakare, reguliariai purenti dirvą, nepalikti storų pūvančių organinių likučių sluoksnių. Kurkliams patinka pastoviai šlapias, „minkštas“ substratas, todėl subalansuotas laistymas ir dirvos struktūra dažnai sumažina jų aktyvumą.

    Jei kurklių daug ir žala kartojasi, vien namų metodų gali nepakakti. Tokiais atvejais sodininkystėje vis dažniau pasirenkami biologiniai sprendimai, pavyzdžiui, preparatai su entomopatogeniniais nematodais, kurie taikomi pagal gamintojo instrukcijas ir veikia ne iš karto, o per tam tikrą laiką.

  • Keisti koridoriai dirvoje ir nykstantys daigai: du ingredientai, po kurių kurklys sprunka

    Keisti koridoriai dirvoje ir nykstantys daigai: du ingredientai, po kurių kurklys sprunka

    Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – vienas stambiausių dirvoje gyvenančių vabzdžių Europoje, darže galintis pridaryti didelės žalos. Jis didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme, rausia tunelius ir pažeidžia augalų šaknis, todėl daigai staiga pradeda vysti, o augalai netenka tvirtumo.

    Dažniausiai kurklio buvimą išduoda netikėtai atsirandančios žemės įtrūkusių linijų „gyslos“ lysvėse ir tarsi iškilnotas gruntas. Jei augalai be aiškios priežasties džiūsta, o patraukus už stiebo jie lengvai išsitraukia, tikėtina, kad šaknys jau apgraužtos arba nutrauktos.

    Kada kurklys pavojingiausias?

    Lietuvoje ir kaimyniniuose regionuose kurkliai suaktyvėja šiltuoju sezonu, ypač pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, kai dirva pakankamai įšilusi ir drėgna. Būtent tada dažniau nukenčia jauni sodinukai bei daržovių daigai, nes jų šaknų sistema dar silpna.

    Didžiausią riziką patiria šakniavaisiai ir švelnūs jauni augalai, taip pat gėlių svogūnėliai ir daržovių gumbai. Kurklys žaloja ne vien maitindamasis – rausiant tunelius šaknys irgi sužeidžiamos, todėl augalai prasčiau įsisavina vandenį ir maisto medžiagas.

    Du ingredientai namų spąstams

    Jei norite pirmiausia išbandyti švelnesnius sprendimus, daržuose dažnai taikomas paprastas mišinys iš kiaušinių lukštų ir aliejaus. Išdžiovinti, smulkiai sutrinti lukštai sumaišomi su nedideliu kiekiu augalinio aliejaus, kad gautųsi skystoka košelė, kuri atsargiai supilama į pastebėtas urvų angas.

    Kita praktiška priemonė – vanduo su indų plovikliu, kurio paskirtis yra išplauti vabzdį į paviršių. Į kelis litrus vandens įmaišomas nedidelis kiekis indų ploviklio ir tirpalas supilamas į įtariamus tunelius – tuomet kurklį lengviau sugauti rankiniu būdu.

    Prevencija: ką pakeisti darže

    Kovojant su kurkliu svarbi ir profilaktika, nes vienkartinis „išgaudymas“ ne visuomet sustabdo problemą, jei sąlygos jam palankios. Kurkliams patinka drėgna, humusinga, puri dirva, todėl verta stebėti laistymą, vengti užmirkimo ir dažniau purenti viršutinį sluoksnį.

    Daržininkai taip pat naudoja atbaidančių kvapų augalus: dažniau minimos mėtos, šalavijai, čiobreliai, kai kurios svogūninės gėlės. Jei planuojate tręšti mėšlu, svarbu įvertinti, kad organinės trąšos gali privilioti kurklius, todėl naudinga jas kompostuoti ir neperdozuoti.

    Jei žala kartojasi kasmet arba pažeidimų mastas didelis, verta pasitarti su agronomu ar augalų apsaugos specialistu ir rinktis registruotas priemones pagal etiketę. Taip sumažinsite riziką pakenkti naudingiems dirvos organizmams ir išvengsite sprendimų, kurie ilgainiui blogina dirvos būklę.