Pietvakarių Japonijoje, Kurošimos saloje, archeologai aptiko neįprastos formos statinio pamatus – akmeninę konstrukciją, kuri, sprendžiant iš išlikusių liekanų, galėjo būti aštuonkampė. Manoma, kad pastatas galėjo stovėti prieš maždaug 900 metų, o jo paskirtis kol kas išlieka mįsle.
Tyrimai vykdyti Ōsato archeologinėje vietovėje, kur dirbo Satoshi Nakazono vadovaujama komanda. Kaip rašo „Arkeonews“, greta įvairių radinių – keramikos, stogo čerpių ir kitų daiktų iš Kinijos bei skirtingų Japonijos regionų – būtent ši konstrukcija tapo netikėčiausia tyrėjų užuomina apie viduramžių laikotarpio gyvenimą saloje.
Akmeniniai likučiai rodo, kad viršutinė pamatų dalis siekė apie 8,9 metro tarp priešingų kampų, o kiekviena kraštinė galėjo būti maždaug 3,4 metro ilgio. Apatinė, platesnė konstrukcijos dalis, mokslininkų vertinimu, galėjo siekti 10–11 metrų.
Šalia pamatų matyti ir papildomų akmenų išdėstymo pėdsakų, taip pat – degintos žemės žymės. Vis dėlto antžeminė statinio dalis neišliko, todėl tyrėjai kol kas negali tiksliai pasakyti, kaip pastatas atrodė ir kokią funkciją atliko.
Galėjo būti su religiniu kultu susijęs statinys
Viena realiausių hipotezių – kad tai galėjo būti budistinė pagoda arba kitas sakralinės paskirties pastatas. Aštuonkampis planas Japonijoje ir Kinijoje buvo būdingas daliai religinių objektų, todėl konstrukcijos forma laikoma reikšminga užuomina.
Tyrėjai taip pat nurodo panašumus su istorinėmis pagodomis, žinomomis iš Hōshō-ji šventyklos Kiote ir Anraku-ji šventyklos Nagano prefektūroje. Hipotezę sustiprina ir tai, kad galimo pastato vieta buvo pietinėje gyvenvietės dalyje – zonoje, kuri siejama su religine veikla.
Importuotos čerpės iš Kinijos gali paaiškinti, kaip vyko mainai
Radiniuose aptiktos ir iš Kinijos, iš Ningbo miesto, kilusios stogo čerpės. Jos priskiriamos pietinės Song dinastijos stiliui – ši dinastija Kinijoje valdė 1127–1279 metais.
Tokios čerpės Japonijoje randamos ne pirmą kartą: panašių medžiagų anksčiau aptikta, pavyzdžiui, Hakatoje, kuri viduramžiais buvo svarbus jūrų prekybos centras. Nauji pamatai gali padėti atsakyti, kokio tipo pastatuose tokios importuotos statybinės medžiagos būdavo naudojamos.
Jei sakralinio statinio versija pasitvirtintų, tai būtų svarbus įrodymas, rodantis architektūrinių ir religinių tradicijų persipynimą regione. Tai taip pat leistų geriau suprasti, kaip atokesnės salos buvo įtrauktos į platesnius kultūrinius procesus.
Maža sala, bet svarbi jūriniams ryšiams
Nors Kurošima yra nedidelė, archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad ji galėjo turėti reikšmės viduramžių jūrų keliuose. Sala yra maršrutuose, jungusiuose pietvakarių Japoniją su kitomis Rytų Azijos teritorijomis.
Ōsato gyvenvietės radiniai rodo dalyvavimą platesniame mainų tinkle. Papildomo konteksto suteikia netoliese esanti Iōjima sala, kuri viduramžiais buvo žinoma dėl sieros telkinių – siera buvo viena iš žaliavų, eksportuotų į Kiniją.
Mokslininkai spėja, kad Kurošima galėjo būti susijusi su jūriniu transportu tarp Kiūšiū, Hakatos ir tolimesnių regionų. O naujai aptikti pamatai – dar vienas ženklas, kad net mažos salos galėjo būti svarbių ryšių ir idėjų judėjimo taškai.
